- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-25
- Bylos Nr.
- 2A-214-967/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21462-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Irmantas Šulcas, Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- G. K.
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Centro
- Kategorijos
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Centro poliklinikai dėl darbo ginčo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. K. (toliau – ieškovė, darbuotoja), nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2021 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. DGKS-2830 darbo byloje Nr. APS-131-12242, kuriuo Darbo ginčų komisija nusprendė ieškovės prašymą dėl atleidimo iš darbo atsisakyti nagrinėti, praleidus vieno mėnesio kreipimosi į Darbo ginčų komisiją senaties terminą, pateikė teismui ieškinį, prašydama pripažinti jos atleidimą iš darbo pas atsakovę VšĮ Centro polikliniką (toliau – atsakovė, darbdavė, poliklinika) neteisėtu, grąžinti ją į darbą, priteisti jai iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį bei 10 000,00 Eur neturtinę žalą.
2. Nurodė, kad dirbo poliklinikoje šeimos gydytoja nuo 2012 m. balandžio mėn., iki 2020 m. iš darbdavės nebuvo gavusi jokių nusiskundimų dėl atliekamo darbo, taip pat neturėjo jokių drausminių nuobaudų, tačiau nuo 2020 m. kovo 15 d. paskelbus šalyje karantiną poliklinikoje prasidėjo chaosas, kontaktinio pacientų aptarnavimo poliklinikoje nebebuvo, telefono linijų veikla dėl skambučių perkrovos, informacinių sistemų veikla strigdavo ir tuo laikotarpiu ji pradėjo gauti darbdavės pretenzijas dėl atliekamo darbo, o 2020 m. balandžio 27 d. jai buvo įteiktas poliklinikos direktoriaus įsakymas dėl jos atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, kurio turinio ji neskaitė ir pasirašyti atsisakė, atleidimas iš darbo jai sukėlė didelį stresą, psichologinius išgyvenimus, minėtą įsakymą dėl jos atleidimo iš darbo ji perskaitė tik 2021 m. birželio 16 d., kai buvo atleista iš darbo kitoje darbovietėje – viešojoje įstaigoje Naujininkų poliklinikoje. Teigė, kad ji nebuvo gavusi jos atleidimo iš darbo įsakyme minimo 2019 m. spalio 21 d. įspėjimo, kad ji netinkamai supildė medicininę dokumentaciją elektroninėje erdvėje. Pabrėžė, kad ji savo darbą dirbo kruopščiai ir atsakingai poliklinikos galimybių ribose, informacinių sistemų trikdžiai yra atsakovės dispozicijoje, o ji (ieškovė) buvo tik informacinių sistemų naudotoja. Ieškovės vertinimu, jos atleidimo iš darbo įsakyme nurodytas nei vienas pažeidimas negali būti laikomas nei šiurkščiu, nei pakartotiniu. Kartu nurodė, kad dėl atleidimo iš darbo patyrė pažeminimą, stresą, dėl ko pablogėjo jos reputacija, sutriko miegas, atsirado nerimas, neužtikrintumas dėl ateities, todėl siekia dar ir neturtinės žalos iš atsakovės prisiteisimo.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė poliklinikoje dirbo nuo 2011 m. gruodžio mėn., nuo 2017 m. lapkričio 2 d. ji dirbo pilnu etatu šeimos gydytoja. Teigė, kad 2019 m. rugpjūčio 20 d. įvyko medicinos etikos komisijos posėdis, kurio metu buvo svarstyti pacientų skundai dėl ieškovės elgesio, 2019 m. rugsėjo 30 d. buvo atliktas vidaus medicininis auditas, ieškovei pasirašytinai buvo įteiktas 2019 m. spalio 21 d. įspėjimas dėl darbo pareigų pažeidimo, 2020 m. balandžio 16 d. buvo pradėtas vidaus medicininis auditas, 2020 m. balandžio 27 d. ieškovei įteiktas raštas dėl atleidimo iš darbo, kurį ieškovė atsisakė pasirašyti, todėl buvo surašytas aktas, patvirtinantis faktą, kad raštas ieškovei buvo įteiktas, taip pat minėtas raštas buvo išsiųstas elektroniniu paštu bei registruotu laišku į ieškovės namus. Pabrėžė, kad ieškovei įteiktame 2019 m. spalio 21 d. įspėjime nurodyta, jog ieškovė, 2019 m. rugpjūčio 16 d. teikdama pacientui R. J. asmens sveikatos priežiūros paslaugas, neatlikusi profilaktinio sveikatos tikrinimo, užpildė statistinę apskaitos formą Nr. 025/a-LK ir įvedė skatinamąją paslaugą 1990 „Vaiko paruošimas ikimokyklinio ugdymo įstaigai, priešmokyklinio ugdymo įstaigai arba moksleivio paruošimas mokyklai: gydytojo paslauga“, taip pat 2019 m. rugpjūčio 16 d. išdavė aukščiau minėtam pacientui Vaiko sveikatos pažymėjimą (forma Nr. E027-1) jo nepasirašiusi elektroniniu parašu ir nepateikusi į Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą (toliau – ESPBI IS), ieškovė buvo įspėta, kad per 12 mėn. pakartotinai jai padarius aukščiau nurodytą darbo pareigų pažeidimą su ja sudaryta darbo sutartis gali būti nutraukta; 2020 m. balandžio 20 d. ieškovei buvo įteiktas raštas „Dėl paaiškinimo pateikimo“, nurodant, kad 2020 m. kovo 24 d. ieškovė, teikdama paslaugas pacientui A. J. B., įstaigos medicininėje informacinėje sistemoje pažymėjo, kad pacientas aptarnautas, užpildė Asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę (forma 025/a-LK), kurioje nurodė diagnozę – Kitas patikslintas konsultavimas, ligos kodas pagal TLK-10-AM – Z71.8., įvedė paslaugą 3531 „Šeimos gydytojo nuolatinės sveikatos priežiūros paslauga“, tačiau neužpildė, nepasirašė elektroniniu parašu ir nepateikė ESPBI IS Ambulatorinio apsilankymo aprašymo (forma E025) ir neišrašė recepto vaistams; 2020 m. kovo 26 d. ieškovė, teikdama paslaugas pacientui V. O., įstaigos medicininėje informacinėje sistemoje pažymėjo, kad pacientas aptarnautas, tačiau neužpildė, nepasirašė elektroniniu parašu ir nepateikė ESPBI IS Ambulatorinio apsilankymo aprašymo (forma E025), neužpildė Asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės (forma 025/a-LK), neišdavė pacientui nedarbingumo pažymėjimo (toliau – NP), o teikdama paslaugas 2020 m. kovo 30 d. Ambulatorinio apsilankymo aprašyme (forma E025) nurodė: „Pacientas sakosi pasveikęs. Tepinėlis darytas 03.23, dar 7 dienos karantino. Vaistų dar turi. Kiti kol kas nutraukiami. Sveikas gyvenimo būdas, izoliacija, AKS matavimas“, ir užpildė Asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę (forma 025/a-LK), kurioje nurodė diagnozę – Kontaktas su sergančiaisiais kitomis užkrečiamosiomis ligomis ir jų poveikis, ligos kodas pagal TLK-10-AM – Z20.8, bei įvedė paslaugą 3531 „Šeimos gydytojo nuolatinės sveikatos priežiūros paslauga“, tačiau neišdavė NP, nors 2020 m. kovo 23 d. buvo atliktas tyrimas dėl COVID-19 ligos ir jis buvo teigiamas; 2020 m. kovo 26 d. ieškovė, teigdama paslaugas pacientei V. Ž., įstaigos medicininėje informacinėje sistemoje pažymėjo, kad pacientė aptarnauta, tačiau neužpildė, nepasirašė elektroniniu parašu ir nepateikė į ESPBI IS Ambulatorinio apsilankymo aprašyme (forma E025), taip pat neužpildė Asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės (forma 025/a-LK), neišdavė pacientei NP; ieškovė paaiškinimų neteikė, todėl poliklinika, įvertindama tai, kad buvo padaryti darbo pareigų pažeidimai, kurie laikomi šiurkščiais ir pakartotinais ir tuo buvo pažeisti poliklinikos Naujamiesčio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) skyriaus Šeimos gydytojo kabineto šeimos gydytojo pareigybės aprašymo (toliau – pareigybės aprašymas) 6.3.9 ir 6.12 punktai, aukščiau nurodytų dokumentų pildymas ir pateikimas į atitinkamas informacines sistemas yra privalomas, priešingu atveju, galima prarasti licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, tai pakenktų visai įstaigos veiklai, taip pat vaistų pacientui neišrašymas ir NP neišdavimas kenkia paciento sveikatai ir gerovei, menkina pacientų pasitikėjimą įstaiga, poliklinika priėmė sprendimą atleisti ieškovę iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus. Atsakovės teigimu, atsižvelgiant į ieškovės veiklos specifiką bei jos pareigoms keliamus itin griežtus reikalavimus, darbuotojai pritaikyta sankcija yra proporcinga priemonė jos padarytiems pažeidimams, nes pasitikėjimo neturintis asmuo tokioje įstaigoje negali dirbti, kadangi darbuotojos aplaidumas kelia tiesioginę grėsmę įstaigai ir jos pacientams, tuo labiau, ieškovė savo veiksmų kritiškai nevertino nei atleidimo iš darbo dieną, nei iki šiol. Nurodė, kad pagal pareigybės aprašymą ieškovė buvo įpareigota dorai ir sąžiningai dirbti, atlikti savo pareigas vadovaujantis įstatymais bei įstaigos lokaliniais aktais, su kuriais ieškovė buvo supažindinta. Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiu, jog dėl informacinių technologijų trikdžių ji neatliko savo pareigų, kai tuo tarpu kitiems dirbantiems gydytojams jokių problemų nekilo, taip pat ieškovė klaidina teismą, teigdama, jog ji nebuvo įspėta apie atleidimą. Paaiškino, kad poliklinika negali pasitikėti darbuotoju, kuris pakartotinai atlieka tuos pačius darbo pareigų pažeidimus, galinčius sukelti tiesioginę grėsmę poliklinikos veiklai ir paciento sveikatai, taip pat negali pasitikėti darbuotoju, kuris kritiškai nevertina savo veiksmų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-26847-996/2021 ieškinį atmetė; nusprendė teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos 2021 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. DGKS-2830 darbo byloje Nr. APS-131-12242 laikyti netekusiu galios.
5. Teismas konstatavo, jog atsakovė pagrįstai pripažino, kad ieškovė, kaip šeimos gydytoja, kuriai buvo pavesta teikti pirminę asmens sveikatos priežiūrą savo kompetencijos ribose, užtikrinant jos prieinamumą, tinkamumą, kokybę, ligų profilaktiką, bendrųjų rizikos faktorių korekciją ir sveikos gyvensenos mokymą, padarė pakartotinius šiurkščius darbo pareigų pažeidimus.
6. Teismas darė išvadą, kad ieškovės bendravimas su pacientais, bendradarbiais buvo netinkamas, ieškovė savo pareigos mandagiai ir pagarbiai bendrauti su pacientais nesilaikė, o ieškovės pasisakymai teismo posėdžio metu atskleidė jos abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir nesiskaitymą su darbdavės interesais.
7. Teismas, atkreipęs dėmesį, kad ieškovė dirbo šeimos gydytoja poliklinikoje – medicinines paslaugas teikiančioje įstaigoje, kurios pacientai – sergantys asmenys, dažnai turintys rimtas sveikatos problemas, dėl ko yra visiškai priklausomi nuo šeimos gydytojo paskirto gydymo, jo turimos kompetencijos ir požiūrio į darbą, bendravimo kokybės, atjautos ir rūpesčio, o tinkamas privalomų dokumentų pildymas padeda tiek pačiam gydytojui kito vizito metu, tiek jį pavaduojančiam gydytojui įvertinti pacientui skirtą gydymą, spręsti dėl tolimesnės gydymo eigos, todėl, įvertinęs nustatytų šiukščių darbo pareigų pažeidimų visumą, jų pakartotinumą, aplinkybę, kad ieškovė kritiškai savo veiksmų nevertino, dėl jų nesigailėjo, nors, akivaizdu, kad turėdama ne mažą tokio darbo stažą, suvokė savo veiksmų galimas neigiamas pasekmes tiek pacientams, tiek pačiai poliklinikai, jos prestižui, sprendė, kad poliklinika pagrįstai dėl ieškovės padarytų darbo pareigų pažeidimų prarado pasitikėjimą tokia darbuotoja bei pagrįstai aukščiau teismo nustatytus darbo pareigų pažeidimus vertino šiurkščiais darbo pareigų pažeidimais bei pakartotiniais, dėl ko teisėtai ir pagrįstai nusprendė tokią darbuotoją atleisti iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų pagrindais; tokiai darbuotojai pritaikyta sankcija yra proporcinga priemonė jos padarytiems šiurkštiems, pakartotiniams darbo pareigų pažeidimams, nes pasitikėjimo neturintis asmuo tokioje įstaigoje negali dirbti; atleidimo iš darbo procedūrinių pažeidimų nenustatyta.
8. Teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu, todėl toks ieškovės reikalavimas atmestinas, o atmetus šį reikalavimą, taip pat atmetami ieškovės išvestiniai reikalavimai grąžinti ją į darbą bei priteisti jai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Teismas, pripažinęs, kad ieškovė iš darbo atleista teisėtai ir pagrįstai, sprendė, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti ir neteisėtų darbdavės veiksmų kaip vienos iš būtinųjų sąlygų atsakomybei kilti, ieškovei atitinkamai priteisiant neturtinės žalos atlyginimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-26837-727/2021 ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Atsiliepimas
9.1. Atsakovės nurodyti pažeidimai nėra laikomi šiurkščiai pažeidžiančiais darbo pareigas.
9.2. Ieškovė savo darbą dirbo kruopščiai ir atsakingai, poliklinikos galimybių ribose. Informacinių sistemų trikdžiai yra atsakovės predispozicijoje, tuo tarpu ieškovė – tik naudotoja. E-sveikatos portalas ir „Medis“ programinis paketas dažnai strigdavo, duomenys – neišsisaugodavo, ne kartą teko juos suvedinėti iš naujo, taip pat strigdavo ir receptų / elektroninių dokumentų pasirašymas. Tekdavo spausdinti dokumentus ir juos pasirašyti ranka arba pacientams išrašyti popierinius receptus.
9.3. Poliklinikos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakyme Nr. K-378 išvardyta daug pažeidimų, tačiau nė vienas jų nelaikomas šiurkščiu ar pakartotiniu darbo pareigų pažeidimu DK 58 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų prasme.
9.4. Atlikdama auditą dėl ieškovės teikiamų nuotolinės sveikatos priežiūros paslaugų pacientams, vidaus medicininio audito vadovė arba nesivadovavo nuotolinę sveikatos priežiūrą reglamentuojančiais dokumentais arba neteisingai juos interpretavo. Gydytojas išsiaiškina subjektyvią sveikatos būklę ir sprendžia ar gali teikti nuotolinę sveikatos priežiūros paslaugą. Būtent gydytojas vertina objektyvią ir subjektyvią paciento sveikatos būklę ir tik ją įvertinęs gali skirti gydymą. Jei gydymo neskyrė, vadinasi telefonu gydytojui neužteko duomenų paciento būklės vertinimui.
Atsiliepimas
9.5. Jeigu, darbdavės manymu, ieškovė darė klaidas, darbdavė turėjo ieškovę apmokyti dirbti. Atsakovė nepateikė į bylą objektyvių įrodymų, kad ieškovė dirbo blogai ar jai buvo skirti mokymai.
9.6. Priimdama sprendimą, atsakovė nesivadovavo DK 58 straipsnio 5 punktu. Atsakovės, nesant objektyvių duomenų, surašytas įsakymas negali būti pagrindu skirti drausminę nuobaudą ir atleisti darbuotoją iš darbo.
9.7. Jokio įspėjimo raštu nutraukti darbo sutartį ieškovė nėra gavusi; jo taip pat į bylą nepateikė atsakovė. Raštu ieškovei nesiūlyta nutraukti darbo sutarties. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų supažindinusi ieškovę raštu ir pateikusi raštišką įspėjimą apie galimą atleidimą iš darbo. Ieškovė, dirbdama poliklinikoje, nėra padariusi jokio darbo pareigų pažeidimo, kurį galima būtų kvalifikuoti šiurkščiu.
9.8. Pacientų gydymas nuotoliniu būdu (kalbant telefonu ir neapžiūrint bei neįvertinant paciento objektyvios būklės) gali sukelti pacientams sunkias pasekmes ir net mirtį. Ieškovės darbo laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 14 d. iki 2020 m. balandžio 27 d. pacientai į polikliniką buvo neįleidžiami.
9.9. Dėl neteisėto atleidimo ieškovė patyrė pažeminimą, stresą, dėl ko pablogėjo jos reputacija, sutriko miegas, atsirado nerimas ir neužtikrintumas dėl ateities, todėl prašo 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
10. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-26847-996/2021 nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Atsižvelgiant į ieškovės veiklos specifiką bei jos pareigoms keliamus itin griežtus reikalavimus, darbuotojai pritaikyta sankcija yra proporcinga priemonė jos padarytiems pažeidimams, nes jos aplaidumas kelia tiesioginę grėsmę ir įstaigai, ir įstaigos pacientams.
10.2. Šiuo atveju ieškovei paskirtos drausminės nuobaudos proporcingumas negali būti vertinamas atsiejamai nuo jos veiklos specifikos. Atsižvelgiant į ieškovės veiklos specifiką ir jos pareigoms keliamus itin griežtus reikalavimus, atsakovė negali pasitikėti darbuotoja, kuri pakartotinai atlieka tuos pačius darbo pareigų pažeidimus, galinčius sukelti tiesioginę grėsmę įstaigos veiklai ir paciento sveikatai bei tokių savo neteisėtų veiksmų kritiškai nevertina. Dėl tokių ieškovės veiksmų atsakovė prarado ja pasitikėjimą bei nebegali tikėtis, kad ieškovės pasitaisys. Pratęstus darbo santykius, darbdavei toliau tektų nuolat ieškovę kontroliuoti, saugotis ir nuogąstauti dėl tolesnių ieškovės veiksmų ir tinkamo darbo pareigų atlikimo.
10.3. Visuotinai žinoma, kad Lietuvos Respublikoje yra itin didelis gydytojų (tame tarpe, ir šeimos) trūkumas, dėl ko atsakovė ypatingai nori išsaugoti darbo santykius su kiekvienu šios profesijos atstovu. Pažymėtina, kad darbdavė galėjo skirti ieškovei šiurkščiausią drausminę nuobaudą ir už pirmąjį pažeidimą; vis tik, darbdavė, nepaisant to, kad darbuotoja savo veiksmų kritiškai nevertino ir neigė savo kaltę, nusprendė suteikti jai progą pasitaisyti. Tačiau ieškovė užuot atidžiau ir rūpestingiau atlikusi savo darbo pareigas, padarė dar kartą tuos pačius darbo pareigų pažeidimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.
Žemesnės instancijos teismas
13. Remiantis bylos medžiaga, 2015 m. birželio 9 d. ieškovė ir atsakovė sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. 1653 (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – darbo sutartis), pagal kurią ieškovė nuo 2015 m. liepos 2 d. pradėjo dirbti šeimos gydytoja (nuo 2017 m. lapkričio 2 d. dirbo neterminuotai 1,0 et. šeimos gydytoja). Poliklinikos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. K-378 „Dėl G. K. atleidimo iš darbo“ nustatyta, kad ieškovė šiurkščiai pažeidė savo, kaip darbuotojos, pareigas tinkamai vykdyti savo darbo funkcijas, todėl vadovaujantis DK 58 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais priimtas sprendimas dėl jos darbo sutarties nutraukimo nuo 2020 m. balandžio 28 d.
14. Ieškovė pateikė Darbo ginčų komisijai prašymą, kuriuo prašė atnaujinti prašymo pateikimo į Darbo ginčų komisiją terminą; drausminę nuobaudą už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (DK 58 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai) panaikinti; grąžinti ieškovę į darbą; išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki ginčo išnagrinėjimo; priteisti iš atsakovės 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
15. Darbo ginčų komisija 2021 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. DGKS-2830 darbo byloje Nr. APS-131-12242 (toliau – Darbo ginčų komisijos sprendimas) atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą dėl atleidimo iš darbo, praleidus vieno mėnesio kreipimosi į Darbo ginčų komisiją senaties terminą.
21. Ieškovė, nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimu, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: pripažinti jos atleidimą iš darbo pas atsakovę neteisėtu; grąžinti ieškovę į darbą, priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį ir 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
16. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, spręsdamas, kad tokiai darbuotojai pritaikyta sankcija yra proporcinga priemonė jos padarytiems šiurkštiems, pakartotiniams darbo pareigų pažeidimams, nes pasitikėjimo neturintis asmuo tokioje įstaigoje negali dirbti; atleidimo iš darbo procedūrinių pažeidimų nenustatyta.
17. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija, nurodo, kad 2020 m. balandžio 27 d. įsakyme Nr. K-378 išvardyti pažeidimai nelaikomi šiurkščiais ar pakartotiniais darbo pareigų pažeidimais DK 58 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų prasme; objektyvių duomenų, minėtam įsakymui surašyti ir drausminei nuobaudai – atleidimo iš darbo skirti nebuvo.
18. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą (DK 58 straipsnio 1 dalis). Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti: 1) šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas); 2) per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Remiantis DK 58 straipsnio 4 dalimi, prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia; darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali būti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą. Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo; atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė (DK 58 straipsnio 5 dalis).
19. Nagrinėjamu atveju atsakovė, įvertinusi, kad: 1) buvo padaryti darbo pareigų pažeidimai, kurie laikomi šiurkščiais ir pakartotiniais, t. y.: ieškovė išdavė pacientui R. J. Vaiko sveikatos pažymėjimą (forma Nr. E027-1) jo nepasirašiusi elektroniniu parašu ir nepateikusi į ESPBI IS; teikdama paslaugas pacientui A. J. B., įstaigos medicininėje informacinėje sistemoje pažymėjo, kad pacientas aptarnautas, užpildė Asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelę (forma 025/a-LK), įvedė paslaugą, tačiau vėl neužpildė, nepasirašė elektroniniu parašu ir nepateikė į ESPBI IS Ambulatorinio apsilankymo aprašymo (forma E025) ir neišrašė recepto vaistams; teikdama paslaugas pacientui V. O., įstaigos medicininėje informacinėje sistemoje pažymėjo, kad pacientas aptarnautas, tačiau vėl neužpildė, nepasirašė elektroniniu parašu ir nepateikė į ESPBI IS Ambulatorinio apsilankymo aprašymo (forma E025), neužpildė Asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės (forma 025/a-LK), neišdavė pacientui nedarbingumo pažymėjimo; teikdama paslaugas pacientei V. Ž., įstaigos medicininėje informacinėje sistemoje pažymėjo, kad pacientė aptarnauta, tačiau neužpildė, nepasirašė elektroniniu parašu ir nepateikė į ESPBI IS Ambulatorinio apsilankymo aprašymo (forma E025) bei neužpildė Asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės (forma 025/a-LK), neišdavė pacientei nedarbingumo pažymėjimo; 2) ieškovė tuo pažeidė pareigybės aprašymo 6.3.9 papunktį, 6.12 punktą; 3) šie pažeidimai yra pakartotiniai, šiurkštūs, nes minėtų dokumentų pildymas ir pateikimas į atitinkamas informacines sistemas yra privalomas, priešingu atveju atsakovė galėtų prarasti licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kaip nevykdanti privalomų įstaigai pareigų, tai pakenktų visai įstaigos veiklai, tuo tarpu vaistų pacientui neišrašymas ir nedarbingumo pažymėjimo neišdavimas kenkia paciento sveikatai ir gerovei, menka pacientų pasitikėjimą įstaiga – priėmė sprendimą atleisti ieškovę iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus.
20. Teisėjų kolegija šiuo atveju neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, jog, pirma, ieškovės darbo laikotarpiu darbo pažeidimai, kvalifikuotini šiurkščiais, buvo pakartotinai atlikti; antra, padarius pakartotinius šiurkščius darbo pareigų pažeidimus, ieškovei pritaikyta sankcija laikytina proporcinga priemone padarytiems pažeidimams, atsižvelgus tiek į jos aplaidumo sukeltą grėsmę įstaigai ir įstaigos pacientams, tiek į kritinio vertinimo neteisėtų veiksmų atveju stoką, dėl kurių bus pasisakoma toliau.
21. Negalima būtų nepaminėti, jog ieškovė tiek ieškinyje, tiek ir apeliaciniame skunde neigia, kad dar iki 2020 metų dėl jos atliekamo darbo buvo gaunami nusiskundimai, tačiau: 1) 2019 m. rugpjūčio 29 d. rašte Nr. 01-30-2627 „Dėl pasiaiškinimo pateikimo“ (ieškovei įteiktas pasirašytinai) nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 20 d. vyko Etikos komisijos posėdis, kurio metu buvo svarstyti trijų pacientų skundai dėl ieškovės elgesio – dėl bendravimo su pacientais problemų (neetiškų pajuokavimų paciento atžvilgiu ir kt.); 2) 2019 m. rugsėjo 6 d. įspėjime dėl darbo pareigų pažeidimo Nr. 01-30-2695 (ieškovei įteiktas pasirašytinai) pažymėta, kad ji pasiaiškinimo nustatytu terminu nepateikė, buvo informuota, jog per dvylika mėnesių pakartotinai padarius vieną iš nurodytų darbo pareigų pažeidimų (pažeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1013 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 14:2019 10.8 punktas – laikytis gydytojo profesinės etikos principų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. V-328 redakcija) ir pareigybės aprašymo 6.17 punktas – laikytis medicinos etikos ir deontologijos principų, gerbti pacientų teises, saugoti jų medicinines paslaptis) jos darbo sutartis bus nutraukiama vadovaujantis DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktu; 3) 2019 m. spalio 16 d. rašte Nr. 01-30-3086 „Dėl pasiaiškinimo pateikimo“ nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. – 2019 m. spalio 16 d. buvo atliktas tyrimas dėl ieškovės teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų pacientui; 4) 2019 m. spalio 21 d. įspėjime dėl darbo pareigų pažeidimo Nr. 01-30-3197 (ieškovei įteiktas pasirašytinai) nurodyta, kad ji pasiaiškinimo nustatytu terminu nepateikė, buvo informuota, jog per dvylika mėnesių pakartotinai padarius vieną iš nurodytų darbo pareigų pažeidimų (pažeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ patvirtinto Vaikų ir pilnamečių mokinių, ugdomų pagal bendrojo ugdymo programas, sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo 1 priedo Profilaktiniai vaikų ir pilnamečių mokinių sveikatos tikrinimo reikalavimai: 3.1, 3.1.2, 3.1.3, 3.1.4, 3.1.5 punktai – įvertinti fizinę būklę pagal asmeninės svorio priklausomybės nuo ūgio kitimo kreivės pagal lytį, įvertinti regėjimą, įvertinti atramos judamąjį aparatą, įvertinti klausą, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1013 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 14:2019 „Šeimos gydytojas“ 10.11 punktas – šeimos gydytojas turi žinoti dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos pagrindus, pareigybės aprašymo 6.3.9 papunktis, 6.12 punktas – paciento tyrimo, gydymo, profilaktinio darbo rezultatus įrašyti į medicinos dokumentus, poliklinikoje nustatyta tvarka pildyti privalomą dokumentaciją (popierinėse / elektroninėse versijose), žymėti suteiktų paslaugų kodus informacinėje sistemoje, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. V-657 2.7 punktas – duomenys, susiję su vaiko sveikatos pažymėjimu <...> turi būti tvarkomi elektroniniu būdu) jos darbo sutartis gali būti nutraukta vadovaujantis DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktu.
22. Remiantis bylos duomenimis, ieškovės tiesioginė vadovė Naujamiesčio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro vedėja D. B. 2020 m. balandžio 7 d. į poliklinikos direktorių kreipėsi tarnybiniu teikimu Nr. 01-32-142 „Dėl gyd. G. K. tiesioginių pareigų nevykdymo“, nurodydama, kad ieškovė atsisakė priimti ir apžiūrėti pacientą, todėl tai turėjo padaryti budinti gydytoja, o ieškovė pažymėjo registraciją kaip aptarnautą; ieškovė nepaaiškino, kodėl ji atsisakė apžiūrėti pacientą; prašė įvertinti ieškovės galimybę toliau dirbti poliklinikoje, įvertinus kartotinį ieškovės pareigų pažeidimą. Iš poliklinikos direktorius 2020 m. balandžio 20 d. rašto Nr. 01-30-962 „Dėl pasiaiškinimo pateikimo“ matyti, kad 2020 m. balandžio 6 d. – 2020 m. balandžio 16 d. atliktas tyrimas dėl ieškovės teiktų nuotolinių sveikatos priežiūros paslaugų 2020 m. kovo 24-30 d. trims pacientams. Poliklinikos direktoriaus 2020 m. balandžio 24 d. rašte Nr. 01-30-991 „Dėl pasiaiškinimų pateikimo“ nurodyta, kad 2020 m. balandžio 8 d. – 2020 m. balandžio 23 d. buvo atliktas neplaninis vidaus medicininis auditas dėl ieškovės teiktų nuotolinių sveikatos priežiūros paslaugų 2020 m. balandžio 6 d. pacientei. Poliklinikos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. K-378 „Dėl G. K. atleidimo iš darbo“ ieškovė buvo atleista iš darbo nuo 2020 m. balandžio 28 d. pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus. Ieškovė buvo informuota, kad per paskutinius dvylika mėnesių jos padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas gali būti priežastimi nutraukti darbo santykius, todėl laikytina, kad atsakovė tinkamai įvykdė įstatymo numatytą pareigą įspėti darbuotoją (ieškovei 2019 m. spalio 21 d. įteiktas įspėjimas, 2020 m. balandžio 20 d. – reikalavimas pasiaiškinti, ieškovė paaiškinimo nepateikė); poliklinikos direktoriaus įsakyme dėl atleidimo taip pat aiškiai nurodytas ir atleidimo pagrindas, t. y. tiek DK normos, tiek konkrečios pareigybės aprašymo nuostatos, kurios buvo pažeistos (DK 65 straipsnio 3 dalis).
23. Taigi, apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, jog ieškovė, įvertinus tiek jos darbo stažą, tiek užimamų pareigų pobūdį, negalėjo nesuvokti galimai neigiamų pasekmių poliklinikos ir jos pacientų interesams, sukeltų nustatytų šiurkščių darbo pareigų pažeidimų visumos ar atitinkamai apie juos nežinoti, esant pasirašytinio supažindimo faktą patvirtinantiems duomenims. Kadangi šeimos gydytojos pareigos priklauso didelės atsakomybės reikalaujančiai veiklos sričiai, teikiant pirminę asmens sveikatos priežiūrą savo kompetencijos ribose, užtikrinant jos prieinamumą, tinkamumą, kokybę, ligų profilaktiką, bendrųjų rizikos faktorių korekciją ir sveikos gyvensenos mokymą, darbdavė privalėjo vykdyti pakankamą atliekamo darbo kontrolę, reaguoti į daromus darbo drausmės pažeidimus, pagrįstai griežtai juos įvertindama.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
25. Kadangi kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
26. Atsižvelgdama į padarytos situacijos analizę pateiktų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, priimdamas teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas buvo atmestas, o atsakovė bylinėjimo išlaidų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nepatyrė, jų atlyginimo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
28. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
ieškovės G. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-26847-996/2021 palikti nepakeistą.