- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-26
- Bylos Nr.
- 2A-2261-232/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09744-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Liuda Uckienė, Irmantas Šulcas, Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- E. R.
- Atsakovas
- AB „Swedbank“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žilvino Terebeizos, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmanto Šulco,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. R. ieškinį atsakovui AB „Swedbank“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. R. (toliau – ieškovas, darbuotojas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2019 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. DGKS-1303 darbo byloje Nr. APS-36-999/2019 (toliau – sprendimas) ir prašydamas pripažinti jo atleidimą iš darbo „Swedbank“ AB (toliau atsakovas arba bankas) neteisėtu, priteisti jam iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 7 500 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Paaiškino, kad 2018 01 31 buvo priimtas į darbą banke į pinigų plovimo prevencijos ir atitikties specialisto pareigas. 2018 11 26 neatvyko į darbą dėl prastos savijautos, nes pabudęs ryte jautėsi labai silpnai, jį pykino, svaigo galva, jam yra diagnozuota bifascikulinė blokada – širdies ir kraujagyslių liga, dėl kurios jį ištinka fizinis silpnumas, galvos svaigimas, pykinimas, todėl suprato, kad tą dieną tinkamai atlikti savo darbo funkcijų nesugebės, o vykdamas į darbą rizikuotų sulaukti sunkių sveikatos komplikacijų. Pažymėjo, jog apie savo neatvykimą į darbą 2018 11 26 prieš darbo pradžią, t. y. apie 8 val. tiesioginės vadovės A. K. neinformavo, nes žinojo, jog jos tą dieną nebus padalinyje, abejojo, ar ji bus tiesiogiai pasiekiama, todėl apie neatvykimą į darbą pranešė 3 savo kolegoms, tame tarpe ir vyresniajam specialistui V. R., kuris atsakingas už darbų paskirstymą, darbuotojams, kai vadovės A. K. nebūna darbo vietoje. V. R. jo žinutę perdavė tiesioginei vadovei A. K.. Tą pačią dieną, apie 10 val. ryto jis gavo SMS žinutę iš tiesioginės vadovės A. K., į kurią atsakė ir paaiškino, kodėl į darbą neatvyko. Teigė, kad 2018 11 27 atvykęs į darbą buvo pakviestas pasiaiškinti, paaiškino, kad išvakarėse, 2018 11 25 sekmadienio vakare grįžtant iš Vokietijos į Vilnių, skrydis buvo keletą valandų atidėtas, todėl parskridęs į Vilnių tik paryčiais, prastai jautėsi, juto peršalimo simptomus, 2018 11 26 ryte jautėsi silpnai, fiziškai išsekęs, suprato, kad nėra tinkamos fizinės būklės nei atvykti į darbą, nei atlikti savo darbo funkcijas, kad dėl turimų širdies sutrikimų, jam nereguliariai pasireiškia galvos svaigimas, nuovargis ir kiti simptomai.
3. Nurodė, kad 2018 12 18 buvo atleistas iš užimamų pareigų, nors jis turėjo teisę pasinaudoti „ligos diena“ be kreipimosi į sveikatos įstaigą, kurios banko darbuotojams yra suteikiamos, nesikreipiant į gydymo įstaigas ir negaunant nedarbingumo lapelio jeigu savijauta neleidžia atvykti į darbą. Tokios dienos suteikimo ir įforminimo tvarkos nenumato nei darbo sutartis, nei kolektyvinė sutartis, nei atskiri darbo tvarkos dokumentai. Nurodė, kad neatvykimas į darbą 2018 11 26 nesukėlė bankui reikšmingai neigiamų padarinių, nes skyriuje dirba 7 darbuotojai, vienam iš darbuotojų nesant darbo vietoje skubiai būtini atlikti patikrinimai yra atliekami kitų darbuotojų, bankiniai produktai – akredityvai, kuriuos tikrina skyrius, skyriaus darbuotojus pasiekia jau po akredityvų išleidimo, todėl banko klientai nepatiria jokios žalos, o paslaugas gauna nepriklausomai nuo to, kada bus atliktas patikrinimas. Pažymėjo, kad banke iki atleidimo iš darbo dirbo beveik metus, drausminių nuobaudų neturėjo, jokių darbo tvarkos pažeidimų nebuvo padaręs, visada dirbo atsakingai ir gerai, jokių įspėjimų dėl darbo tvarkos pažeidimų ar nusiskundimų iš tiesioginės vadovės ar kitų banko darbuotojų nebuvo gavęs. Nurodė, kad dėl atleidimo iš darbo patyrė itin stiprius neigiamus išgyvenimus: netekęs pragyvenimo šaltinio ne tik negalėjo nupirkti artimiesiems dovanų, džiaugtis šventėmis, bet apie atleidimą iš darbo turėjo pranešti tėvams, turėjo prašyti jų materialinės pagalbos, skolintis lėšų iš kitų asmenų, 3 mėnesius negalėjo gauti išmokų iš Darbo biržos, patyrė ir iki šiol patiria emocinį diskomfortą, didelius dvasinius išgyvenimus, depresiją, yra sutrikusi jo sveikata, turi vartoti vaistus, negali ramiai miegoti, tai apsunkina naujo darbo paieškas, naujos veiklos pradėjimą, buvo sumenkintas jo pasitikėjimas savimi, jis buvo pažemintas prieš kitus, pakenkta jo dalykinei reputacijai, todėl siekia neturtinės žalos prisiteisimo.
4. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
5. Paaiškino, kad 2018 01 31 su ieškovu pasirašė darbo sutartį, remiantis kuria ieškovas nuo 2018 02 01 pradėjo dirbti atsakovo Prekybos finansavimo paslaugų skyriuje Lietuvoje Pinigų plovimo prevencijos ir atitikties specialistu. Nurodė, kad ieškovas sistemingai vėluodavo į darbą, buvo atvejų, kai iš darbo išeidavo anksčiau; siekiant padėti ieškovui išspręsti jo nepateisinamo sistemingo vėlavimo į darbą priežastis, nepadėjus pokalbiams su juo, su darbuotoju buvo sutartas individualus darbo grafikas, pagal kurį nuo 2018 01 01 ieškovo darbo grafikas buvo pakeistas į nuo 9 val. iki 18 val. kiekvieną darbo dieną su pietų pertrauka nuo 13 val. iki 14 val. Su darbuotoju sutartas individualus jo darbo laiko grafikas lauktų rezultatų nedavė – ieškovas nesistengė pakeisti savo elgesio, nederindavo savo vėlavimų į darbą su savo vadove, o tiesiog pradėjo siuntinėti SMS pranešimus su informacija, kad jis vėluos į darbą, ir tokius pranešimus apie vėlavimą į darbą išsiųsdavo ne prieš protingą laiko tarpą, o jau prasidėjus jo darbo laikui.
6. Teigė, kad 2018 11 26 ieškovui neatvykus į darbą ir nepranešus neatvykimo priežasčių, ieškovo vadovė A. K. 10 val. 21 min. parašė ieškovui SMS, kurioje paklausė, ar ieškovas ketina atvykti į darbą, ieškovas į savo vadovės žinutę SMS atsakė tik 14 val. 15 min., nurodydamas, kad į darbą neatvyks, nes jaučiasi labai pavargęs, taip pat pripažino, kad savo vadovei apie planuojamą neatvykimą nebuvo pranešęs, tokias pačias neatvykimo į darbą priežastis ieškovas nurodė ir savo kolegoms. Nurodė, kad 2018 11 27 ieškovui buvo įteiktas prašymas pasiaiškinti, dėl kokių priežasčių jis neinformavęs nei savo vadovės, nei bet kurio iš banko personalo padalinio specialistų, neatvyko į darbą visą darbo dieną ir kokios buvo neatvykimo priežastys. Ieškovas 2018 11 27 pateikė pasiaiškinimą, kuriame nurodė, kad visą darbo dieną neatvyko į darbą, nes tariamai to padaryti negalėjo dėl pavėlavusio lėktuvo skrydžio – darbuotojas nurodė konkrečią ir tikslią savo neatvykimo į darbą visą darbo dieną priežastį, priežasčių, susijusių su jo sveikata, dėl kurių jis negalėjo atvykti į darbą visą dieną, paaiškinime nenurodė, tokias priežastis jis pirmą kartą įvardijo prašyme Darbo ginčų komisijai. Teigė, kad ieškovas 2018 11 26 į darbą visą darbo dieną neatvyko ne dėl ligos, o tik todėl, kad norėjo pailsėti po paties susiplanuotos atostogų kelionės, nes jautėsi labai pavargęs, žinodamas, jog neatvykimą į darbą dėl ligos reikia suderinti su savo tiesioginiu vadovu, vengė su juo kontakto net ir gavęs iš tiesioginio vadovo SMS su klausimu, ar jis planuoja eiti į darbą. Kadangi 2018 11 26 ieškovas į darbą visą darbo dieną neatvyko be pateisinamos priežasties padarydamas šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, darbo sutartis su juo buvo nutraukta 2018 12 18.
7. 2018 11 26 ieškovui neatvykus į darbą teko perskirstyti darbus ir prašyti kitų to paties struktūrinio padalinio komandos narių pagalbos, padidinti jų darbo krūvį, taip pat reikėjo prašyti kitos Baltic Banking komandos narės praleisti anglų kalbos kursus, kurių tvarkaraštis yra suderintas iš anksto ir kurie dalinai apmokami Banko tam, kad būtų laiku atlikti visi reikalingi darbai, būtini tinkamam Banko įsipareigojimų savo klientams vykdymui. Pabrėžė, kad sprendžiant dėl darbo santykių su ieškovu nutraukimo, reikšmės turėjo ir ieškovo elgesys sistemingai vėluojant į darbą (net ir pakeitus jo darbo grafiką), iš tokių ieškovo veiksmų Bankas susidarė pagrįstą nuomonę, kad ieškovo požiūris į darbą, darbo laiką, savo darbo pareigas, taip pat ir į kolegas, kurie, ieškovui nebūnant darbe, turėjo papildomą darbo krūvį ir turėjo atlikti jo darbus, neatsakingas. Nurodė, kad ieškovo darbo sutartis buvo nutraukta teisėtai ir pagrįstai, todėl pagrindo tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos nėra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.
9. Teismas konstatavo, jog ieškovas 2018 11 26 į darbą visą darbo dieną neatvyko ne dėl ligos, o dėl nuovargio, atsiradusio dėl savo paties netinkamai laisvo nuo darbo metu susiplanuotos kelionės (naktinio skrydžio) ir siekio išsimiegoti po naktinio skrydžio, kas nėra ir negali būti vertinama pagrįsta priežastimi neatvykti į darbą pasinaudojant „ligos diena“. Padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai pripažino, kad ieškovas 2018 11 26 visą darbo dieną į darbą neatvyko be pateisinančių priežasčių, tokiu būdu padarydamas DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.
10. Nurodė, kad nepaisant to, jog darbdavys darbuotojui buvo sudaręs sąlygas dirbti pagal individualų darbo grafiką bei darbo santykių eigoje pabrėždavo ir paaiškindavo, dėl kokių priežasčių bankui nustatyto darbo laiko laikymasis yra itin svarbus, ieškovas į darbą ir toliau dažnai vėluodavo. Pažymėjo, kad ieškovo elgesys ir jo požiūris į punktualumą darbe parodo jo itin aplaidų ir neatsakingą požiūrį į darbą. Teismas pripažino, jog ieškovui 2018 11 26 neatvykus į darbą be pateisinančių priežasčių atsakovas pagrįstai galutinai prarado pasitikėjimą tokiu darbuotoju, todėl priimtas sprendimas nutraukti su ieškovu darbo santykius yra proporcinga darbdavio pasirinkta priemonė ginant savo interesus.
11. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai pripažino, jog 2018 11 26 ieškovas į darbą neatvyko be pateisinančių priežasčių, todėl teisėtai ir pagrįstai už padarytą pravaikštą darbuotoją atleido iš darbo DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, nes pagal nustatytas aplinkybes darbdavys pagrįstai prarado pasitikėjimą tokiu darbuotoju, darbuotojo padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas esmingai pažeidė darbdavio interesus.
12. Pripažinęs ieškovo atleidimą iš darbo teisėtu ir pagrįstu, teismas atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, taip pat atmetė išvestinį ieškovo reikalavimą priteisti jam iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Ieškovas E. R. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka, priimti į bylą 2019 06 06 išvadą apie apelianto sveikatos būklę.
14. Nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidus procesines ir materialines teisės normas bei nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos 2019 03 28 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-701/2019.
15. Pažymėjo, kad ieškovo veiksmai teismo sprendimu nepagrįstai kvalifikuoti kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas. Paaiškino, kad ieškovas turėjo neišnaudotą ligos dieną (atsakovas to neginčijo), kurių po tris darbdavio suteikiamos kiekvienam darbuotojui, nesant tokių ligos dienų suteikimo tvarką reglamentuojančio darbdavio dokumento.
16. Nurodė, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas net ir žinodamas ligos dienos suderinimo tvarką, nes ankščiau buvo du kartus tokia diena pasinaudojęs, savo neatvykimo su tiesiogine vadove nederino. Teigė, kad atsakovas neturi ligos dienų suteikimo tvarką konkrečiai reglamentuojančio darbdavio dokumento (kokiu būdu apie tai turi darbuotojas pranešti; kokios turi būti aplinkybės, kad darbuotojas būtų tikras, jog toks atvejis darbdavio bus vertinamas kaip pagrindas pasinaudoti ligos diena, koks turi būti pranešimo turinys, ar reikia sulaukti patvirtinimo, ir kt.). Teismas privalėjo pareikalauti iš atsakovo įrodymų, patvirtinančių konkrečiai kaip, kokia tvarka ir kokius veiksmus atlikdamas ieškovas pasinaudojo ligos diena pirmuosius du kartus. Pažymėjo, kad pateikė teismui savo ir buvusios bendradarbės (banko to paties skyriaus darbuotojos E. Š.) susirašinėjimą dėl jo atleidimo neva netinkamai pasinaudojus ligos diena bei pastarosios susirašinėjimą su to skyriaus vyr. specialistu V. R.. Iš šių įrodymų matyti, kad „ligos diena“ su darbdaviu buvo derinama įvairiai ir nebūtinai per tiesioginę vadovę. Siekdamas nuginčyti atsakovo teiginius neva, E. Š. atveju „ligos dienos” derinimas vyko ne su tiesiogine vadove, bet su vyr. specialistu (kuriam apie neatvykimą į darbą 2018-11-26 pranešė ir atsakovas, žinodamas, kad tiesioginės vadovės darbo vietoje nėra) dėl to, kad vadovė atostogavo, o pastarasis ją pavadavo, ieškovas teismo prašė išreikalauti iš atsakovo 2019-05-10 atsakovo teismui paduotuose prieduose nurodytus įsakymus, tačiau teismas ieškovo prašymą atmetė. Teismas netyrė ir nesiaiškino, ar ieškovui apskritai buvo prieinama informacija apie tiesioginės vadovės pavadavimą/nepavadavimą, nors ieškovas teismui paaiškino, kad 2018 11 26 jam tokia informacija nebuvo prieinama.
17. Nurodė, kad blogos savijautos konkrečių simptomų tiesioginei vadovei, paaiškinime ir kitiems darbuotojams nenurodė, nes jam buvo gėda apie tai (t.y., apie tokius simptomus, kaip galvos svaigimas, silpnumas ir kt.) kalbėti kitiems.
18. Paaiškino, kad tiesioginei vadovei tiesiogiai apie „ligos dieną“ ryte nepranešė todėl, kad manė, jog ji komandiruotėje, tačiau apie tai pranešė paprastai tiesioginę vadovę pavaduojančiam skyriaus vyr. specialistui. Su ieškovu tą pačią dieną telefono žinutėmis susisiekusi vadovė ieškovui nenurodė, kad jam ji neleidžia pasinaudoti „ligos diena“. Vadovė, nesibaigus 2018 11 26 darbo dienai, po susirašinėjimo su ieškovu, nurodė banko personalo skyriui darbo laiko apskaitos žiniaraštyje įrašyti ieškovą padarius pravaikštą. Apie pravaikštą vadovė ieškovo neinformavo. Teismo posėdžio metu vadove patvirtino, jog ji vertina, kad nuovargis gali būti ligos simptomu.
19. Nurodė, kad teismas netyrė ir nevertino ieškovo į bylą pateiktų įrodymų, patvirtinančių jį turint sveikatos sutrikimų (ieškovui buvo diagnozuota bifascikulinė blokada – širdies ir kraujagyslių liga, dėl kurios, kaip teismui paaiškino ieškovas, jį ištinka fizinis silpnumas, galvos svaigimas, pykinimas ir kt.).
Atsiliepimas
20. Atsakovas AB „Swedbank“ atsiliepimu prašė apeliacinio skundo netenkinti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
21. Nurodė, kad apeliantas, teigdamas, kad 2018 11 26 neatvyko į darbą dėl prastos savijautos sąmoningai nurodo neteisingas faktines aplinkybes. Apeliantas savo kolegoms nurodė, kad dėl naktinio skrydžio apeliantui grįžtant iš atostogų jam trūksta laiko pailsėti iki darbo pradžios ir visą darbo dieną jis skirs poilsiui po naktinio skrydžio. Vadovei apeliantas nurodė, kad į darbą visą darbo dieną neatvyks ne dėl kokios nors ligos, o dėl to, kad jaučiasi labai pavargęs. Pažymėjo, kad SMS apeliantas savo vadovei išsiuntė ne savo iniciatyva, o tik gavęs jos paklausimą apie neatvykimą į darbą, be to, tik darbo dienos pabaigoje, praėjus beveik 4 valandoms po apelianto vadovės paklausimo. Apelianto tiesioginė vadovė pagrįstai nebelaukusi darbo pabaigos pranešė Personalo skyriui apie apelianto pravaikštą tą dieną, nes pats apeliantas aiškiai išreiškė savo vienašališką apsisprendimą tą visą darbo dieną į darbą neatvykti siekiu pailsėti po naktinio skrydžio.
22. Pažymėjo, kad apeliantas 2018 11 27 pasiaiškinime nenurodė (ir taip pat prieš tai kalbėdamas su vadove A. K.), kad į darbą visą darbo dieną neatvyko dėl to, jog pabudęs ryte jautėsi labai silpnai, kad jį pykino, kad jam svaigo galva ir kad vykdamas į darbą būtų rizikavęs sulaukti sunkių sveikatos komplikacijų. Priešingai, apelianto pasiaiškinime yra nurodyta, kad neatvykimo į darbą priežastis – atidėtas skrydis, dėl ko jis fiziškai negalėjo atvykti į darbą. Apelianto pateikti įrodymai, o būtent SMS pranešimai apelianto bendradarbiams taip pat patvirtina, kad apeliantas į darbą visą dieną neatvyko ne dėl ligos ar blogos savijautos, o dėl to, kad jautėsi pavargęs.
23. Paaiškino, kad net ir tuo atveju, jeigu apeliantas 2018 11 26 būtų sirgęs ir būtų norėjęs pasinaudoti banko darbuotojams suteikta papildoma laisva darbdavio apmokama diena darbuotojui susirgus, jis būtų turėjęs tai susiderinti su savo vadovu, gauti pritarimą ir patvirtinimą, o vėliau informuoti banko darbo santykių administravimo departamentą apie sutartas sąlygas. Tuo atveju, jeigu darbuotojas negauna savo vadovo pritarimo pasinaudoti papildoma laisva darbdavio apmokama diena darbuotojui susirgus, jis turi vykti į gydymo įstaigą nedarbingumo pažymai gauti.
24. Nurodė, jog kadangi apeliantas 2018 11 26 be pateisinamos priežasties neatvyko į darbą visą darbo dieną ir taip padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, darbo sutartis su apeliantu buvo nutraukta 2018 12 18.
25. Nurodė, jog nepaisant to, kad bankas apeliantui buvo sudaręs sąlygas dirbti pagal individualų darbo grafiką, apeliantas į darbą ir toliau dažnai vėluodavo, o galiausiai netgi nusprendė į darbą iš viso visą darbo dieną neatvykti tikslu išsimiegoti po naktinio skrydžio jam grįžtant iš atostogų. Apeliantui savavališkai neatvykus į darbą, kitiems banko darbuotojams teko didesnis darbo krūvis, dėl ko, sulėtėjo operatyvumo reikalaujančių sprendimų priėmimas, o tai galėjo lemti tiek klientų praradimą, tiek klientų neigiamos nuomonės apie banką susiformavimą, tiek galėjo turėti neigiamos įtakos banko įvaizdžiui. Nurodė, kad apelianto reikalavimai atlyginti tariamai patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
28. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
29. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir papildomų įrodymų prijungimo
30. Apeliantas buvo pateikęs prašymą bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal bendrą CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatytą tvarką apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Minėtas CPK straipsnis numato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi proceso normos suteikę teismui diskrecijos teisę spręsti ar būtinas žodinis bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje. Šiuo atveju kolegija konstatuoja, jog visos svarbios bylai teisingai išspręsti aplinkybės gali būti nustatytos rašytinio proceso tvarka, todėl prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkina.
31. Kolegija taip pat netenkina apelianto prašymo dėl naujų įrodymų apie jo sveikatos būklę prijungimo, kadangi įrodymai apie ieškovo sveikatos būklę po ginčijamo sprendimo priėmimo yra už šios bylos nagrinėjimo ribų ir neturės įtakos priimant sprendimą (CPK 314 straipsnis).
32. Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių, taikytinos materialinės ir procesinės teisės normų bei kasacinio teismo praktikos
33. Ginčas byloje yra kilęs dėl atleidimo iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, darbuotojui šiurkščiai pažeidus darbo pareigas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė toliau įvardijamas faktines aplinkybes.
34. Ieškovas buvo priimtas į darbą pagal šalių 2018 01 31 sudarytą neterminuotą darbo sutartį Nr. 5375, nuo 2018 02 01 pinigų plovimo prevencijos ir atitikties specialistu, darbo sutartis nutraukta darbdavio iniciatyva, 2018 12 18 remiantis DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktu, numatančiu darbdavio teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, kai darbuotojas šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas, neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties.
35. Remiantis DK 58 straipsnio, numatančio darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės atvejus, 1 dalimi darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Minėto straipsnio 2 dalyje įvardijamos priežastys, kurias nustatęs darbdavys gali nutraukti darbo sutartį pagal šį straipsnį konstatuodamas darbuotojo kaltę ir nemokėdamas išeitinės išmokos tai vienkartinis šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK58 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai). Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties.
36. Pagal DK 58 straipsnio 4 - 6 dalyse numatytą tvarką prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, esant darbuotojo kaltei darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė. Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Pastarasis terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą.
37. Kasacinis teismas, aiškindamas iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 235 straipsnį, kurio 2 dalies 9 punktas iš esmės atitinka DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir dėl to ši jo praktika išlieka aktuali, yra konstatavęs, kad kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka (pagal galiojančio DK 220 straipsnį – ir darbo ginčų komisijoje), darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 29 punktas).
38. Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-562/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013; 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018 29, 30 punktus).
39. Remiantis DK 58 straipsnio 5 dalimi, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.
40. Darbo pareigų pažeidimas (net jei jis būtų šiurkštus arba toks pats pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių būtų padarytas pakartotinai) savaime nereiškia, kad vien dėl jo darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo. Darbdavys visais atvejais privalo įvertinti su darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, išklausyti darbuotojo poziciją (DK 58 straipsnio 4 dalis) ir tik nustatęs, kad tam egzistuoja pakankamas pagrindas ir tai būtų proporcinga, nutraukti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018, 49 punktas).
Dėl ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo
41. Pagal DK 58 straipsnio 5 dalį, sprendimą, nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo, darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.
42. Ieškovas buvo atleistas dėl to, kad atsakovas (darbdavys) šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu kvalifikavo ieškovo (darbuotojo) veiksmus 2018 11 26 neatvykus į darbą visą darbo dieną. Pirmosios instancijos teismas su tokiu kvalifikavimu sutiko.
43. Kaip jau minėta byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad darbdavys savo darbuotojams yra nustatęs teisę 3 dienas per metus prašyti „ligos dienos“ ir nevykti į darbą dėl ligos (susirgus) nesikreipiant į gydytoją ir darbdaviui apmokant už tas dienas, taip pat nėra ginčo, kad ieškovas turėjo teisę į neišnaudotą „ligos dieną“. Šalių pozicijos išsiskyrė dėl atsakovo neatvykimo į darbą priežasties vertinimo – ieškovo teigimu, jis į darbą neatvyko dėl pateisinamos priežasties, prastos savijautos dėl nuovargio darbo dienos išvakarėse pavėlavus lėktuvo reisui, jam grįžtant iš atostogų užsienyje ir apie tai jo nuomone tinkamai informavęs vyr. specialistą V. R. bei dar tris kitus jo bendradarbius, bet ne tiesioginę savo vadovę A. K., nes manė ją esant komandiruotėje. Atsakovo teigimu, ieškovas į darbą neatvyko be pateisinamos priežasties, netinkamai ir ne laiku informavo apie savo neatvykimą, ne tiesioginę vadovę, kuri nors ir buvo tuo metu mokymuose, bet buvo pasiekiama SMS žinutėmis bei elektroniniu paštu, jos pavadavimas nebuvo oficialiai niekam pavestas, bet kitus savo skyriaus darbuotojus tame tarpe vyr. specialistą R. darbą neatvyko ne dėl ligos, o dėl to, kad jautėsi labai pavargęs ir norėjo pailsėti po paties susiplanuotos atostogų kelionės, todėl, atsakovo vertinimu, jo priimtas sprendimas nutraukti su ieškovu darbo sutartį yra teisėtas ir pagrįstas.
44. Kolegija konstatuoja, jog atsakovas byloje nepateikė duomenų, jog jis, kaip darbdavys, buvo aiškiai nustatęs ir pasirašytinai visus savo darbuotojus supažindinęs su minėtų papildomų laisvų dienų („ligos“ dienų) suteikimo tvarka. Kolegijai paprašius papildomų duomenų apie tai atsakovas nurodė, jog ginčui spręsti aktualiu laikotarpiu atskiru norminiu dokumentu nebuvo reglamentuota „ligos dienų“ suteikimo tvarka ir tik nuo 2019 07 26 įsigaliojo „Swedbank“, AB Atostogų administravimo taisyklės, kuriose, atsižvelgiant į „Swedbank“, AB nusistovėjusią praktiką ir atskiruose dokumentuose nurodytą „ligos dienų“ įforminimo tvarką buvo aprašyta „ligos dienų“ suteikimo procedūra. Iki tol darbdavio teigimu pasinaudojimo „ligos dienomis“ praktika buvo nusistovėjusi ir žinoma. Tačiau šioje vietoje reikia pažymėti, kad ieškovas banke dirbo truputį daugiau nei 10 mėnesių, todėl teigti, jog darbdavys įrodė, kad atsakovui detaliai, iki smulkmenų buvo išaiškinti ir žinomi ir visi procedūriniai reikalavimai siekiant gauti laisvą dieną pablogėjus savijautai nėra pagrindo, juolab nėra pagrindo teigti, jog ieškovas buvo perspėtas, kad šių procedūrinių reikalavimų pažeidimas bus kvalifikuojamas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu.
45. Atsakovas į bylą yra pateikęs rašytinius duomenis, kad ginčui spręsti aktualiu laikotarpiu banko vidinėje intraneto svetainėje, skiltyje „Lankstus darbdavys“ be kitų lengvatų darbuotojams buvo nuoroda apie darbuotojams, suteikiamas 3 papildomos laisvas darbdavio apmokamas dienas, vadinamas „ligos dienomis“ arba „sveikatingumo dienomis“ darbuotojams susirgus. Nurodant, jog jos gali būti suteikiamos darbuotojo sunegalavimo atveju, kol nėra išduotas nedarbingumo pažymėjimas, planinių ir neplaninių vizitų į sveikatos priežiūros įstaigas atvejais, planinio vizito pas gydytoją nėštumo atveju ir pan. Taigi šis sąrašas nebuvo baigtinis. Taip pat nurodyta, kad šios laisvos dienos galėjo būti suteikiamos susirgus darbuotojo vaikui (įvaikiui), kai manoma, jog pakaks poros dienų paslaugyti ligonį namuose, kai dar nėra išduodamas nedarbingumo pažymėjimas slaugai, taip pat sunegalavus darbuotojo sutuoktiniui/sutuoktinei, kai būtina trumpalaikė slauga/pagalba (ligonio nuvežimui į gydymo įstaigą, reikiamų tyrimų atlikimui, pan.). Taigi, priežasčių, dėl kurių tokio pobūdžio laisvos dienos galėjo būti suteiktos, sąvoka pateikta šioje banko svetainėje buvo plati ir tiksliai neapibrėžta.
46. Šiuo atveju ieškovas nurodė, jog dėl nuovargio jautėsi fiziškai nepajėgus vykti į darbą ir tinkamai atlikti savo darbines pareigas, kurios kolegijos nuomone, turint omenyje bankų darbuotojų darbo specifiką, reikalauja ypatingo susikaupimo ir dėmesingumo ir kad pats bankas turėtų būti suinteresuotas jog šios pareigos būtų atliekamos kruopščiai ir dėmesingai. Dėl blogos jo savijautos pats ieškovas, negali būti laikomas kaltu, nes akivaizdu, jog tokios ieškovo savijautos tiesiogine priežastimi laikytinas ieškovo teigimu keletui valandų atidėtas lėktuvo, kuriuo ieškovas grįžo iš atostogų, reisas, ko ieškovas neturėjo pareigos ir galimybės numatyti, aplinkybės dėl pavėluoto skrydžio nenuneigė ir darbdavys.
47. Atsakovas papildomuose paaiškinimuose nurodė, jog banko vidinėje informacijos sistemoje buvo pateikta informacija apie „ligos“ suteikimo tvarką, pagal kurią darbuotojas tai turėjo suderinti su tiesioginiu vadovu, kurio pritarimas ir patvirtinimas buvo būtinas, kad darbuotojas turėjo susisiekti su vadovu (telefonu, el. paštu, SMS) ir paaiškinti jam situaciją bei paprašyti laisvos, darbdavio apmokamos dienos darbuotojui susirgus. Vadovas arba darbuotojas (prisegęs vadovą el. laiške) informuodavo darbo santykių administravimo departamentą apie sutartas sąlygas, kas reiškia, jog apie laisvos darbdavio apmokamos dienos, darbuotojui susirgus, suteikimą minėtą departamentą galėjo informuoti tiek pats darbuotojas, tiek jo vadovas, o darbo santykių administravimo departamentas atitinkamai įformindavo dokumentus. Tačiau ieškovas į bylą yra pateikęs rašytinius įrodymus, jog praktikoje buvo elgiamasi ir kitaip, kad „ligos dienos” derinimas vykdavo ne tik su tiesiogine vadove, bet su vyr. specialistu V. R. dėl to, kad tiesioginė vadovė atostogavo, o pastarasis ją pavadavo. Šiuo atveju tiesioginė vadovė buvo komandiruotėje, mokymuose, ko atsakovas neneigė, jis taip pat nėra pateikęs duomenų, kad darbuotojai buvo supažindinami su informacija kas ir kada pavaduoja tiesioginę skyriaus vadovę ir kad šiuo konkrečiu atveju ieškovui turėjo būti žinoma, jog tiesioginė viršininkė nėra pavaduojama vyr. specialisto V. R..
48. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas apie ketinimą nevykti į darbą dėl prastos savijautos, kuri atsirado dėl miego trūkumo informavo skyriaus vyr. specialistą ir dar tris darbuotojus, kurie šią žinią perdavė tiesioginiai vadovei A. K., pastaroji bandė susisiekti su atsakovu ryte apie 10 val. tačiau ieškovas į jos žinutę atsakė tik 14 val., kadangi ilsėjosi po skrydžio.
49. Siekdamas įrodyti, jog ieškovo neatvykimas į darbą darbdaviui turėjo neigiamų pasekmių atsakovas nurodė jog teko perskirstyti darbus ir prašyti kitų to paties struktūrinio padalinio komandos narių pagalbos, padidinti jų darbo krūvį, taip pat reikėjo prašyti kitos Baltic Banking komandos narės praleisti anglų kalbos kursus, kurių tvarkaraštis yra suderintas iš anksto ir kurie dalinai apmokami banko tam, kad būtų laiku atlikti visi reikalingi darbai, būtini tinkamam Banko įsipareigojimų savo klientams vykdymui. Tačiau labiau tikėtinu kolegija vertina ieškovo paaiškinimą, kad jo neatvykimas į darbą 2018 11 26 nesukėlė bankui reikšmingai neigiamų padarinių, turint omenyje kad be jo skyriuje dirba dar 7 darbuotojai, kurie turi galimybę pavaduoti nesantį darbuotoją, o banko klientų interesai dėl to nenukenčia dar ir dėl to, kad bankiniai produktai – akredityvai, kuriuos tikrina skyrius, jo darbuotojus pasiekia jau po akredityvų išleidimo, todėl klientai paslaugas gauna nepriklausomai nuo to, kada bus atliktas patikrinimas.
50. Kaip jau minėta sprendžiant dėl darbo santykių su ieškovu nutraukimo pagrįstumo neturi reikšmės ir atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovas neva sistemingai vėluodavo į darbą (net ir pakeitus jo darbo grafiką), nes pats darbdavys, jei tokios aplinkybės ir buvo, jas toleravo ir drausminių nuobaudų dėl ieškovo vėlavimų jam netaikė.
51. Apibendrinant kas pasakyta kolegija konstatuoja: pirma atsakovas nėra pateikęs tinkamų šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų išskyrus jo paties paaiškinimus, antra ieškovui prieš jį atleidžiant, nebuvo taikytos jokios drausminės nuobaudos dėl vėlavimo į darbą ir trečia ieškovas buvo atleistas konstatavus darbuotojo kaltę, remiantis DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktu, numatančiu darbuotojo atleidimą vieną kartą šiurkščiai pažeidus darbo drausmę, neatvykus į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties. Todėl siekiant nustatyti ar atleidimas teisėtas būtina nustatyti dvi aplinkybes ar atsakovas neatvyko į darbą visą darbo dieną (ši aplinkybė nustatyta ir neginčijama) ir ar nėra jo neatvykimą pateisinančių priežasčių, pastarosios aplinkybės atsakovas neįrodė.
52. Todėl kolegija įvertinusi į bylą pateiktus įrodymus konstatuoja, jog apeliacinis skundas ir ieškinys dėl neteisto atleidimo yra pagrįsti ir tenkintini.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
53. Apeliantas apeliaciniu skundu prašė ieškinį tenkinti kas reiškia, jog jis prašė tenkinti ir reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nors apeliaciniame skunde atskirai dėl šio reikalavimo argumentų nebepasisakė. Ieškinyje apeliantas buvo nurodęs, kad dėl atleidimo iš darbo patyrė itin stiprius neigiamus išgyvenimus: netekęs pragyvenimo šaltinio ne tik negalėjo nupirkti artimiesiems dovanų, džiaugtis šventėmis, bet apie atleidimą iš darbo turėjo pranešti tėvams, turėjo prašyti jų materialinės pagalbos, skolintis lėšų iš kitų asmenų, 3 mėnesius negalėjo gauti išmokų iš Darbo biržos, patyrė ir iki šiol patiria emocinį diskomfortą, didelius dvasinius išgyvenimus, depresiją, yra sutrikusi jo sveikata, turi vartoti vaistus, negali ramiai miegoti, tai apsunkina naujo darbo paieškas, naujos veiklos pradėjimą, buvo sumenkintas jo pasitikėjimas savimi, jis buvo pažemintas prieš kitus, pakenkta jo dalykinei reputacijai, todėl siekia neturtinės žalos prisiteisimo. Kolegija su šiais apelianto argumentais sutinka ir konstatuoja, jog tokia apelianto reakcija į neteisėtą atleidimą yra savaime suprantama ir papildomų įrodymų nereikalaujanti aplinkybė. Taip pat akivaizdu, jog toks įrašas darbo sutartyje, kad darbuotojas atleistas konstatavus jo kaltę dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo ne tik sumažina jo paties savivertę bet ir jo galimybes įsidarbinti pas kitą darbdavį. Todėl kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes priteisia neturtinės žalos atlyginimą, kurio dydį nustatydama atsižvelgia į susiklosčiusią teismų praktiką, ieškovo praradimus, jo galimybes ginti savo teises, kuriomis jis aktyviai naudojasi ir laiko jog teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus šiuo atveju bei atitinka 1 000 Eur žalos atlyginimas, kuris šioje byloje priteisiamas ieškovui iš atsakovo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Remiantis CPK 93, 98 straipsnio nuostatomis apeliantui priteisiamos bylinėjimosi. Ieškovas yra pateikęs įrodymus, jog yra sumokėjęs 700 Eur už advokato pagalbą pateikiant apeliacinį skundą. Todėl iš trijų reikalavimų du patenkinus pilnai, o trečią iš dalies priteistina bylinėjimosi išlaidų dalis mažinama iki 600 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti ieškovo E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atleidimą iš darbo „Swedbank“ AB, juridinio asmens kodas 112029651, Prekybos paslaugų skyriaus, pinigų plovimo prevencijos ir atitikties specialisto pareigų neteisėtu.
Priteisti ieškovo E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo „Swedbank“ AB, juridinio asmens kodas 112029651 vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, sudarantį 47,13 Eur (keturiasdešimt septynis eurus, 13 euro centų) už vieną darbo dieną, 985,02 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 2 euro centus) per mėnesį, nuo 2018 m. gruodžio 12 d. (atleidimo iš darbo dienos) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.