Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) Ž. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. S. skundą dėl antstolės Daivos Milevičienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Daiva Milevičienė, išieškotoja J. S., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Antstolė Daiva Milevičienė skundo netenkino, jį persiuntė Vilniaus mieto apylinkės teismui. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 7 d. išnagrinėjo civilinę bylą ir patvirtino J. S. ir Ž. S. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys sutarė, jog pareiškėjas įsipareigoja nepilnamečiui sūnui mokėti išlaikymą kas mėnesį po 277 Eur iki jo pilnametystės. Nurodytos sutarties pagrindu 2020-07-22 buvo išduotas vykdomasis raštas dėl išlaikymo išieškojimo. Išieškotojai pateikiant vykdyti vykdomąjį dokumentą antstoliui, buvo pridėtas AB „SEB“ banko išrašas, kuris patvirtina, jog Ž. S. nuo 2020-01-31 iki 2020-07-08 išlaikymui sumokėjo 640 Eur. Ž. S. 2020-09-07 pateikė mokėjimo išrašų kopijas, iš kurių matyti išlaikymui skirti 775 Eur (atlikta 135 Eur įmoka – 2020-08-24). Per visą laikotarpį nuo 2019-11-07 iki 2020-09-07 Ž. S. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą vaiko išlaikymui turėjo skirti 2 770 Eur, tačiau, remiantis vykdomosios bylos duomenimis, iki 2020-09-17 skyrė 1 025 Eur. Todėl pareiškėjas netinkamai vykdė pareigą išlaikyti vaiką, mokėjo išlaikymą nereguliariai, mokėta suma nei karto nesudarė vykdomajame dokumente nurodytos sumos. Vykdomojoje byloje nėra pateikta duomenų, jog teiginiai, kad prievoles, kylančias iš sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, pareiškėjas yra įvykdęs, todėl jo teiginiai yra klaidinantys ir nepagrįsti. 2020-09-30 išlaikymo skolos likutis sudarė 1 090,49 Eur. Skolininkui pateikus papildomus duomenis ir įskaičius 205 Eur mokėjimą, išlaikymo skolos suma sudarytų 885,49 Eur. Remiantis vykdomąją bylą, nėra pateikta duomenų kurie pagrįstų Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo įvykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7.2.

Pažymėjo, kad 14 metų amžiaus vaikas yra savarankiškas pasisakyti dėl jo interesų, pavyzdžiui pagal Vaiko teisių apsaugos įstatymo 29 str. 7 d., vaikas savarankiškai gali kreiptis į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierių, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių, policiją ar švietimo, sveikatos priežiūros ar kitą instituciją, o sulaukęs 14 metų, - į teismą dėl jo teisių pažeidimo. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra vykdoma vaikui, o ne kitam sutuoktiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. Z. D., bylos Nr. 3K-3-39/2010).

7.3. Nurodė, kad šiuo atveju prievolė buvo vykdoma tiesiogiai nepilnamečiui vaikui teikiant jam išlaikymą, tai patvirtina ir paties nepilnamečio vaiko teikta rašytinė pozicija, kurioje nurodoma, kad išlaikymas buvo teiktas. Teismas nepagrįstai nevertino šių aplinkybių ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Taip pat teismas formaliai nurodė, kad skolininkas nepadengė skolos pilnai, ir tuo pagrindu priėmė sprendimą, tačiau nevertino ir nenurodė, nei kokio dydžio skola teismo manymu liko nepadengta, nei kiek konkrečiai sumokėta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas pareiškėjo Ž. S. skundą dėl antstolės Daivos Milevičienės veiksmų atmetė.

11. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 7 d. išnagrinėjo civilinę bylą ir patvirtino J. S. ir Ž. S. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys sutarė, jog Ž. S. įsipareigoja nepilnamečiui sūnui D. S. mokėti išlaikymą kas mėnesį po 277,00 Eur. iki jo pilnametystės. Nurodytos sutarties pagrindu 2020 m. liepos 22 d. buvo išduotas vykdomasis raštas dėl išlaikymo išieškojimo, nustatant, jog J. S. tvarko nepilnamečio vaiko išlaikymui gaunamas lėšas uzufrukto teise. Antstolė Daiva Milevičienė vykdomojoje byloje Nr. 0012/20/00836 vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 22 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-34317-1094/2019, kuriuo Ž. S. nepilnamečiam sūnui D. S., gim. (duomenys neskelbtini), turi mokėti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 277 Eur iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

12. Teismo sprendimas, kuriuo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis ir nustatytas išlaikymo dydis bei mokėjimo tvarka, priimtas 2019 m. lapkričio 7 d. Remiantis periodinių išmokų apskaičiavimo lentele, už laikotarpį nuo 2019-11-07 iki 2020-09-07, t. y. už 10 mėnesių, išlaikymui turėjo būti sumokėti 2 770 Eur (277 x 10 = 2 770). Išieškotojos pateikti banko sąskaitos išrašai - įmokas vaiko išlaikymui skolininkas pradėjo atlikinėti tik nuo 2020 m. sausio 31 d., pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo patvirtintą santuokos nutraukimo sutartį. Skolininkas praleido 2019 m. lapkričio, gruodžio ir 2020 m. vasario mėn. įmokas. Mokėjimai 2020 m. balandžio ir gegužės mėnesiais sudarė po 50,00 Eur. 2020 m. sausį, birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais skolininkas atliko 135,00 eurų mokėjimus. Remiantis išieškotojos banko sąskaitos išrašu, skolininkas už laikotarpį nuo 2020-01-31 iki 2020-07-08 pervedė 640 Eur, taip pat, remiantis išieškotojos rašytiniu patvirtinimu, sumokėjo 250 Eur už komunalines paslaugas, taigi likusi mokėti suma už šį laikotarpį sudarė 1 603 Eur.

13. 2020 m. rugpjūčio 13 dienos raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui įteiktas 2020 m. rugpjūčio 24 d. Pasibaigus raginime nustatytam 10 dienų terminui sumokėti 1 603 Eur įsiskolinimą ir 58,91 Eur vykdymo išlaidų, 2020 m. rugsėjo 4 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo, nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas ir patvarkymą dėl turto arešto. 2020 m. rugsėjo 7 d. iš skolininko sąskaitos nuskaičiuotų 1 905,09 Eur jo prašymu grąžino 1 073,94 Eur, o likusius 708,51 Eur paskirstė 654,51 Eur skirdama išlaikymui, 54 Eur vykdymo išlaidoms.

14. Antstolė teikdama atsiliepimą į atskirąjį skundą nurodė, kad pervesta VSDFV pagal pateiktą patvarkymą - 573,11 Eur, be to, Ž. S. 2020-11-30 atliko 240,38 Eur mokėjimą, dėl šios priežasties likęs nesumokėtas išlaikymo įsiskolinimas atsiliepimo pateikimo dienai sudaro - 212,29 Eur.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taigi antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra viręs) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas, visų pirma, apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, tarp jų - teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas (CPK 587 str. 1 p.).

16. LR CPK 606 str. 4 d. numato - kai išieškomos periodinės išmokos ir išieškojimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta periodiškai, tai vykdomieji dokumentai galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos išmokos, tada terminas reikalavimams dėl periodiškai mokamos išmokos prasideda kiekvieną išmokos termino pasibaigimo dieną. Dėl nurodytų priežasčių vykdomasis dokumentas negali būti grąžintas jį išdavusiai institucijai kaip pilnai įvykdytas.

17. Apeliantas nurodo, kad prievolė buvo vykdoma tiesiogiai nepilnamečiui vaikui teikiant jam išlaikymą, tai patvirtina ir paties nepilnamečio vaiko teikta rašytinė pozicija, kurioje nurodoma, kad išlaikymas buvo teiktas. Teismas nepagrįstai nevertino šių aplinkybių ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

18. Pagal LR CPK 18 straipsnį - įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kol vaikas nesulaukė pilnametystės, vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarko vaiko tėvai teismo sprendimo (nutarties) pagrindu, pateikto vykdyti vykdomojo dokumento Nr. e2-34317-1094/2019 atveju - J. S.. Pagal CK 3.191 straipsnio 1 dalies 3 punktą uzufrukto teisė baigiasi, kai vaikas sulaukia pilnametystės, tai imperatyvi įstatymo nuostata. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą - jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Remiantis vykdomosios bylos medžiaga, skolininkas per visą laikotarpį nei antstolių kontorai, nei Vilniaus miesto apylinkės teismui nepateikė duomenų, kuriais patvirtintų, jog išlaikymo skola būtų sumokėta. Darytina išvada, kad pagal išduotą Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą skolininkas Ž. S. buvo įpareigotas mokėti periodines įmokas po 277,00 Eur kas mėnesį D. S., kurio lėšas tvarko vaiko mama - J. S.. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad skolininkas (apeliantas) minėtos pareigos nevykdė, todėl apelianto teiginiai, kad prievoles pagal teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-34317-1094/2020 yra įvykdęs pilnai, atmestini kaip nepagrįsti.

20. Atsižvelgus į tokią bylos procesinę baigtį, kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

21. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl apelianto (pareiškėjo) Ž. S. atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.