Kauno apygardos teismo sprendimas

2019-08-20 · Civilinė byla Nr. e2-1296-343/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-08-20
Bylos Nr.
e2-1296-343/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-128-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Palubinskaitė
Ieškovas
G. B.
Atsakovas
M. J., E. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1296-343/2019Proceso Nr. 2-69-3-128-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.5, 3.1.7.6; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 20 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė,

sekretoriaujant Ritai Pečiulienei, dalyvaujant ieškovui G. B., jo atstovei advokato padėjėjai K. R., atsakovų M. J., E. J. atstovei advokatei A. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovams M. J., E. J. dėl nuostolių, padarytų piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškinio, atsiliepimo ir paaiškinimų esmė.

1. Ieškinyje ieškovas G. B. prašo priteisti iš atsakovų M. J. ir E. J. solidariai 53000,46 Eur nuostolius, 1089 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog:

1.1. Ieškovui 1994 12 21 priėmimo – perdavimo aktu Nr. 18 buvo perduotas sandėlis su priestatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Kartu jam buvo perduotas kasos pajamų orderis serija 23AE Nr. 186677, patvirtinantis, kad jis už sandėlį sumokėjo 1720 Lt. Jis nuosavybės teisių VĮ „Registrų centras“ neįregistravo, tačiau pradėjo sandėlį sąžiningai valdyti. Jame laikė žemės ūkio techniką, javus, atliko įvairius vidaus ir išorės remonto darbus, investavo į grūdų bokštų techniką. Nuo 1997 m. rūpinosi tinkamu elektros tiekimu į sandėlį. 2011 07 07, kai jis laikinai buvo išvykęs, atsakovė M. J. per įgaliotinį E. J. suorganizavo sandėlio kadastrinių matavimų atlikimą ir 2011 07 15 pateikė prašymą kadastro duomenis įrašyti ir įregistruoti į Nekilnojamojo turto registrą. 2011 07 19 VĮ Registrų centras sprendimu duomenis buvo atsisakyta įregistruoti. Tuomet atsakovė kreipėsi į Šakių rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl nuosavybės teisės į sandėlį įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Šakių rajono apylinkės teismo 2011 12 26 sprendimu jos pareiškimas buvo patenkintas, ji įregistravo nuosavybės teises į ginčo sandėlį ir jį užėmė. Tuomet ieškovas 2012 05 04 kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo. 2012 11 06 nutartimi procesas buvo atnaujintas, nes į procesą nebuvo įtrauktas suinteresuotas bylos baigtimi asmuo – ieškovas, tačiau 2014 04 30 nutartimi sprendimas buvo paliktas galioti. Kauno apygardos teismas 2014 10 30 nutartimi ankstesnį sprendimą panaikino ir M. J. pareiškimą atmetė. Tuomet ieškovas kreipėsi į teismą su pareiškimu nustatyti jam nuosavybės teisės į sandėlį įgyjamosios senaties pagrindu faktą. Šakių rajono apylinkės teismas 2015 11 09 sprendimu ieškovo pareiškimą patenkino, jis įregistravo nuosavybės teisę į sandėlį.

1.2. Ieškovas yra individualios G. B. įmonės, kuri įregistruota 1995 01 30, savininkas. Kol sandėlis buvo atsakovų žinioje, jis sandėliu ir jame esančiais grūdų bokštais naudotis negalėjo. Todėl jis pirko paslaugas iš kitų asmenų dėl grūdų valymo, džiovinimo, sandėliavimo, taip pat dalį produkcijos parduodavo mažesne kaina, nes neturėjo, kur jos laikyti. 2016 metais VMI atliko mokestinį tyrimą už laikotarpį nuo 2011 01 01 iki 2014 12 31 ir nustatė, kad jis per tiriamąjį laikotarpį į įmonės sąskaitą įnešė 53000,46 Eur. Ieškovas laiko, kad tokiu būdu jis patyrė nuostolius dėl atsakovų neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų.

1.3. Atsakovai elgėsi nesąžiningai, nes, žinodami, jog būtent ieškovas valdo sandėlį, neįtraukė jo į teisminį procesą, užkirsdami kelią teisingam bylos išnagrinėjimui, teigdami melagingas aplinkybes, kurios nebuvo patvirtintos rašytiniais dokumentais nei kitais įrodymais, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis pareikšdami aiškiai nepagrįstą pareiškimą, tokiais veiksmais sukėlė žalą ieškovui.

1.4. Atsakovų piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis pasireiškė tiek nepagrįstų pareiškimų pateikimu, tiek sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.

2. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus, papildomai nurodė, jog pinigus turėjo įnešti į įmonę, nes jis yra pilnos atsakomybės, jam pristigo apyvartinių lėšų, jis turėjo pirkti sėklą, nes pats negalėjo pasiruošti. E. J. dirbo ieškovo įmonėje ir viską žinojo. Neteisėti veiksmai pasireiškė pareiškimo padavimu teismui ir ieškovo neįtraukimu, kaltė yra dėl to, kad atsakovai žinojo, kad sandėlius naudoja ieškovas, žala yra 53000,46 Eur, ji patirta dėl pareiškimo padarinių. Viešų skelbimų apie atsakovų pareiškimą ieškovas nematė, 2014 10 30 nutartyje Kauno apygardos teismas nekonstatavo atsakovų nesąžiningumo. M. J. 2007 m. rašė, kad sandėlio atsisako, o 2011 m. pareiškė ieškinį dėl sandėlio, pareiškime ji nurodo du objektus, bokštinis sandėlis yra (duomenys neskelbtini), ji yra nesąžininga.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime ieškinį atsakovai prašo ieškinį atmesti, priteisti 2000 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad atsakovai būtų piktnaudžiavę procesinėmis teisėmis. Ieškovas yra nesąžiningas ir tai yra nustatyta įsiteisėjusiais teismo sprendimais civilinėje byloje Nr. 2-981-829/2011. Byloje buvo nustatytos aplinkybės: iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės 1994 12 13 aukciono protokolo Nr.1 matyti, kad M. J. buvo nutarta parduoti grūdų sandėlius už 1720 Lt. Nekilo ginčas, kad tai yra tie patys sandėliai, nuosavybę į kuriuos nusistatė ieškovas. Tai patvirtino aukcione dalyvavę asmenys. Teismas M. J. vertino kaip sąžiningą statinių įgijėją ir valdytoją. Kad ji leido ieškovui naudotis sandėliu patvirtino liudytojai. Mano, kad pats ieškovas piktnaudžiavo savo teisėmis, nes jis dėl nesuprantamų priežasčių ilgą laiką neįregistravo nuosavybės teisių į ginčo pastatus, sandėliu naudojosi ir ieškovas, ir atsakovai. Atkreipia dėmesį, kad kadastriniai matavimai buvo atlikti viešai, apie tai, kad užvesta byla, buvo paskelbta viešai. Iš ieškinio neaišku, iš ko susideda ieškovo nuostoliai. Vien faktas, kad jis pirko grūdus, neleidžia daryti išvados, kad dėl to kalti atsakovai. VMI patikrinimas tik patvirtina faktą, kokia finansinė situacija buvo ieškovo ūkyje, tačiau kuo tai susiję su atsakovais ieškovas nepagrindė, ūkininkui didelę reikšmę turi ir ūkinių metų derlingumas ir kitos aplinkybės. Akcentuoja, kad E. J. be pagrindo patrauktas atsakovu, nes jis nėra užvedęs bylų prieš ieškovą. Jis yra netinkamas atsakovas.

4. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, papildomai nurodė, jog atsakovė M. J. veikė atvirai, skelbimai apie bylą buvo patalpinti rajoniniame ir kituose laikraščiuose, 2014 04 30 nutartyje teismas suabejojo ieškovo dokumentais, nėra jokio motyvo, argumento, kad atsakovai elgėsi nesąžiningai, VMI patikrinime yra nurodyta, kad iki 2011m. buvo įnešta 382760 Lt; kad skola susidarė už trąšas ir augalų apsaugos priemones; ieškovo įmonės nuostolis sumažėjo tuomet, kai neturėjo sandėlio. Ieškovo pateikti dokumentai nesusiję su ginčo patalpomis, nes ten kalbama apie pastatą (duomenys neskelbtini), o ieškovas turėjo sandėlį (duomenys neskelbtini), kuris susideda iš dviejų aukštų, o bokštai nenurodyti. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas tik patvirtina, kad 2014 m. 11 mėn. buvo paskambinta (duomenys neskelbtini). Ieškovas tuo metu nuosavybės teisės neturėjo. Atsakovas E. J. jokių bylų ieškovo atžvilgiu neužvedė. Ieškovas turi įrodyti objektyvius požymius dėl nesąžiningumo. Prašo įvertinti subjektyvius požymius – amžius, išsimokslinimas, suvokimas. Atsakovė aukcione įgijo patalpas, Šakių rajono apylinkės teismas konstatavo galimą ieškovo nesąžiningumą, VMI nenustatė nuostolio, kurį turi atlyginti atsakovai, išlaidos buvo trąšoms ir augalų apsaugai. Buvo nuslėpta 434730 Lt pajamų, todėl nesumokėjo 91294 Lt PVM mokesčio; todėl ieškovas tikslino deklaracijas. Yra pateiktas 2017 07 17 V Į Registrų centras sprendimas, o iš kur paėmė 2007 m. sprendimą neaišku.

II. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, argumentai ir įrodymai, kuriais grindžiamas sprendimas.

5. Ieškinio dalykas šioje byloje yra reikalavimas priteisti nuostolius, kurie susidarė atsakovams piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.

6. Ieškovas G. B. atsakovų atsakomybę kildina iš bylos dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu fakto nustatymo. Ginčas tarp šalių vyko dėl sandėlio su priestatu (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Tiek ieškovas, tiek atsakovė M. J. tvirtino, kad ginčo sandėlį įsigijo iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės aukciono metu 1994 12 21 už 1720 Lt. Klausimas, kas gi yra ginčo sandėlio savininkas buvo sprendžiamas teisme:

6.1. Šakių rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-981-829/2011 rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. J. pareiškimą 2011 12 28 sprendimu nusprendė nustatyti, kad ji nuosavybės teises į sandėlį su priestatu įgijo įgyjamosios senaties būdu. Teismas vertino, kad jos pateikti rašytiniai įrodymai patvirtino prašomą nustatyti faktą.

6.2. Šios bylos ieškovas G. B. nesutiko su minėtu sprendimu, 2012 05 04 pateikė prašymą atnaujinti procesą, panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2011 12 28 sprendimą ir pareikšimą atmesti. Šakių rajono apylinkės teismas 2012 11 06 nutartimi procesą atnaujino tuo pagrindu, kad į bylą suinteresuotu asmeniu nebuvo įtrauktas G. B.. Šakių rajono apylinkės teismas 2014 04 30 nutartimi paliko galioti 2011 12 28 sprendimą.

6.3. G. B., nesutikdamas su Šakių rajono apylinkės teismo 2014 04 30 nutartimi, ją apskundė. Kauno apygardos teismas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. B. atskirąjį skundą 2014 10 30 nutartimi atmetė M. J. pareiškimą. Kauno apygardos teismas M. J. pareiškimą atmetė tuo pagrindu, kad kitaip įvertino įrodymus, bei sprendė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, kadangi M. J. nuosavybės teisę į ginčo sandėlį kildino iš pirkimo – pardavimo sandorio.

6.4. Tuomet G. B. užvedė civilinę bylą dėl ginčo sandėlio. Šakių rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-72-630/2015 nagrinėjo tiek ieškovo, tiek atsakovės M. J. pareiškimus dėl nuosavybės teisės į ginčo sandėlį įgyjamosios senaties būdu fakto nustatymo. Šakių rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškovo G. B. pareiškimą tenkino, o atsakovės M. J. atmetė, konstatuodamas, kad jos atžvilgiu turėtų būti sprendžiamas ginčas dėl nuosavybės teisės pripažinimo.

Šalies argumentai

7. Ieškovas, vertindamas anksčiau nurodytą bylinėjimosi laikotarpį, mano, kad atsakovai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nes pareiškė aiškiai nepagrįstą pareiškimą, jo neįtraukdami į bylos nagrinėjimą veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir tokiais veiksmais jam padarė žalą. CPK 95 straipsnio 1 dalyje piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis apibūdinamas kaip nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (apeliacinio, kasacinio skundo) pareiškimas ar sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Be to, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini veiksmai naudojantis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį ir ne pagal civilinio proceso tikslus. Teismas, nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą (CPK 95 str. 2 d.), o baudos paskyrimo ir jos dydžio pagrįstumo klausimai yra teismo prerogatyva. Įpareigojimas civilinių teisinių santykių subjektams, įgyvendinant savo teises ir atliekant pareigas, inter alia įgyvendinant teisę į teisminę gynybą, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus nustatytas CK 1.5 straipsnio 1 dalyje, bei CPK 7, 42, 95 straipsniuose. Kiekvienas asmuo turi ne tik teises bet ir tų teisių nulemtas pareigas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje nustatyta, kad asmuo privalo laikytis Konstitucijos įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių. Taigi, asmuo, kuriam įstatymo suteikiamos tam tikros teisės, kartu privalo vykdyti ir įstatymo jam nustatytus įpareigojimus, kurių būtina laikytis, kad, įgyvendinant šias teises, nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Ar asmuo laikosi šių reikalavimų, nustatoma analizuojant, ar elgiasi taip, kaip tokioje situacijoje elgtųsi rūpestingas, sąžiningas ir protingas žmogus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad reikalavimo sąžiningai naudotis savo teisėmis pažeidimas yra piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2002, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).

8. Tirdamas, ar atsakovų veiksmuose yra piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, teismas įvertino tokias aplinkybes, kaip tai, jog: 1) atsakovas E. J. veikė tik kaip atsakovės M. J. įgaliotinis, t.y. jis pats savarankiškai veiksmų neatliko, bylų ieškovo atžvilgiu neužvedė, todėl sprendžiama, kad jis procesinėmis teisėmis piktnaudžiauti negalėjo, todėl ir nepiktnaudžiavo. Ieškovo G. B. argumentą, kad atsakovas E. J. dirbo pas jį ir jam buvo žinomos aplinkybės, kas valdė ginčo sandėlį nuosavybės teise, teismas atmeta, nes prašomi priteisti nuostoliai kildinami ne iš darbo teisinių santykių, todėl atsakovo darbas pas ieškovą reikšmės neturi. Apibendrindamas, teismas daro išvadą, kad ieškinys E. J. atžvilgiu atmestinas, nes jis jokių bylų, kurių pagrindu kildinamas nuostolių atlyginimas, neužvedė, nebuvo ieškovas, procesiniai sprendimai jo nenaudai nepriimti. 2) Atsakovė M. J. buvo užvedusi bylą dėl nuosavybės teisės į ginčo sandėlį įgyjamosios senaties pagrindu fakto nustatymo. Šakių rajono apylinkės teismas 2011 12 28 sprendimu M. J. pareiškimą patenkino. Šakių rajono apylinkės teismas 2012 11 06 procesą atnaujino, įtraukė į bylą dalyvaujančiu asmeniu ieškovą G. B., tačiau teismas 2014 04 30 nutartimi paliko galioti 2011 12 28 sprendimą. Tik Kauno apygardos teismas 2014 10 30 nutartimi atmetė M. J. pareiškimą. Ieškovas užvedė naują bylą, prašydamas nustatyti faktą, kad jis įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į ginčo sandėlį. Atsakovė M. J. taip pat teismo prašė to paties. Šakių rajono apylinkės teismas 2015 11 09 ginčą išsprendė ieškovo G. B. naudai. Nurodytos faktinės aplinkybės akivaizdžiai prieštarauja ieškovo teiginiui, kad atsakovė M. J. pareiškė aiškiai nepagrįstą pareiškimą, nes jos pareiškimą teismas patenkino net ir tuo atveju, kai į bylą suinteresuotu asmeniu buvo įtrauktas ieškovas G. B. Pareiškimo patenkinimas (nepatenkinimas) buvo priklausomas nuo įrodymų vertinimo ir tai akivaizdžiai matyti iš teismų procesinių dokumentų. Kita vertus, nors atsakovės pareiškimas buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad jos atžvilgiu, kadangi ji nurodė, kad ginčo sandėlį pirko aukcione, turėtų būti sprendžiamas ginčas dėl nuosavybės teisės pripažinimo; tačiau pabrėžtina, kad ir ieškovas G. B. nurodė tapačias faktines aplinkybes ir tvirtino, kad ginčo sandėlį įsigijo aukcione, sudarydamas pirkimo – pardavimo sandorį. Apibendrindamas teismas daro išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovė M. J. piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.

9. Ieškovas taip pat tvirtina, kad atsakovai sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir tai pasireiškė tuo, kad 2011 metais jis nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, nors jiems buvo žinoma, kad jis turi interesą į ginčo sandėlį. Teismas, nagrinėdamas šį ieškovo argumentą, taip pat sprendžia, kad atsakovas E. J., kadangi savarankiškų pareiškimų ir reikalavimų teismui neteikė, nenurodžius kitokių argumentų, sąmoningai neveikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, todėl ieškinys ir šiuo aspektu jo atžvilgiu atmetamas. Taip pat, teismo vertinimu, nepripažintina, kad ir atsakovė M. J. sąmoningai veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą neįtraukdama į procesą ieškovo, nes atsižvelgiama į tai, kad ji nėra teisininkė, pareiškimo pateikimo metu ji buvo solidaus amžiaus – 75 metų, į bylą nėra pateikta duomenų, kad ją atstovavo advokatas (advokatai). Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, jog neįrodyta, kad atsakovai veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą,. Šiuo atveju atkreipiamas dėmesys į tą aplinkybę, jog pats ieškovas, nesirūpino nekilnojamojo turto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre, tai padarė po to, kai po eilės metų bylinėjimosi, buvo atmestas M. J. pareiškimas. Pažymėtina, jog jokiame teismo procesiniame dokumente nėra fiksuota, kad M. J. piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ar veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

10. Minėta, CPK 95 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam byloje dalyvaujančiam asmeniui šio patirtus nuostolius. Ieškovas yra individualios G. B. įmonės, kuri įregistruota 1995 01 30, savininkas. Ieškovas nurodo, kad kol sandėlis buvo atsakovų žinioje, jis sandėliu ir jame esančiais grūdų bokštais naudotis negalėjo, todėl pirko paslaugas iš kitų asmenų dėl grūdų valymo, džiovinimo, sandėliavimo, taip pat dalį produkcijos parduodavo mažesne kaina, nes neturėjo, kur jos laikyti. 2016 metais VMI atliko mokestinį tyrimą už laikotarpį nuo 2011 01 01 iki 2014 12 31 ir nustatė, kad per tiriamąjį laikotarpį į įmonės sąskaitą ieškovas įnešė 53000,46Eur. Ieškovas laiko, kad tokiu būdu jis patyrė 53000,46 Eur nuostolius dėl atsakovų neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų ir todėl juos prašo priteisti.

11. Nuostoliai yra žala. Šiuo atveju taikytina deliktinė civilinė atsakomybė, nes žalos atlyginimas kildinamas nė iš sutartinių teisinių santykių. Deliktinei civilinei atsakomybei kilti įstatymas nustato būtinąsias sąlygas, t.y. turi būti neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė, žala.

12. Ieškovas, įrodinėdamas atsakovų neteisėtus veiksmus, nurodo, kad jie pasireiškė pareiškimo padavimu ir ieškovo neįtraukimu į bylą, o kaltė pasireiškė tuo, kad jie žinojo, jog sandėlius naudoja ieškovas. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ir kaltės nebuvimo pasisakyta šio sprendimo 8 ir 9 punktuose, todėl teismas nesikartoja.

13. Ieškovas, įrodinėdamas priežastinį ryšį ir žalą, argumentuoja tuo, kad kol sandėlis buvo atsakovų žinioje, jis sandėliu ir jame esančiais grūdų bokštais naudotis negalėjo, todėl pirko paslaugas iš kitų asmenų dėl grūdų valymo, džiovinimo, sandėliavimo, taip pat dalį produkcijos parduodavo mažesne kaina, nes neturėjo, kur jos laikyti. 2016 metais VMI atliko mokestinį tyrimą už laikotarpį nuo 2011 01 01 iki 2014 12 31 ir nustatė, kad jis per tiriamąjį laikotarpį į įmonės sąskaitą įnešė 53000,46 Eur. Ieškovas prašo šią sumą priteisti, nes laiko, kad tokiu būdu jis patyrė nuostolius dėl atsakovų neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų.

14. Teismas, ištyręs į bylą pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad nei žalos dydis, nei priežastinis ryšys yra neįrodyti. Ieškovas tvirtina, kad laikotarpiu 2011 01 01 – 2014 12 31 įnešė į įmonės sąskaitą 53000,46 Eur. Pats ieškovas nurodo, kad atsakovai 2011 07 07 – 2011 07 15 (atliko kadastrinius matavimus ir pateikė prašymą dėl duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą). Taigi, piniginių sumų įnešimas laikotarpiu nuo 2011 01 01 – 2011 07 15 su atsakovų veiksmais nėra susijęs. Be to, pats ieškovas nurodo, jog atsakovas sandėlį užėmė 2011 12 28 sprendimo pagrindu. Taigi, už laikotarpį 2011 01 01 – 2011 12 28 atsakovai nėra atsakingi. Antra, įrodinėdamas nuostolius, ieškovas pateikė eilę PVM sąskaitų – faktūrų: 2012 09 28, 2012 10 10, 2012 10 12; 2013 08 27, 2013 04 30, 2013 05 10, 2013 08 27, 2014 09 03, 2014 09 12, 2014 09 19. Pažymėtina, kad visos jos yra išrašytos G. B. įmonei. Yra apmokėtos tik trys sąskaitos: 2012 10 25 – 41745 Lt, 2013 02 26 – 41884,15 Lt; 2012 12 27 - 9606,80Lt. Apmokėtų sąskaitų suma yra 93235,95 Lt (27003 Eur). Likusios sąskaitos yra neapmokėtos. Kita vertus, iš PVM sąskaitų – faktūrų matyti, jog G. B. įmonė pirko grūdus, sėklos paruošimo paslaugas, grūdų valymo paslaugas, tačiau ieškovas nenurodo, kiek kainavo būtent tos paslaugos, kurias įmonė privalėjo pirkti, nes negalėjo naudotis ginčo sandėliu. Taip pat nėra nurodyta, kiek grūdų ir kiek mažesne kaina ieškovo įmonė pardavė kiekvienais metais grūdų dėl to, kad neturėjo, kur derlių laikyti. VMI patikrinimo akte yra nurodyta, kad iki 2011 m. buvo įnešta 382760 Lt; kad tiriamuoju laikotarpiu ieškovas į įmonės sąskaitą įnešė 183000 Lt (53000,46 Eur), įmonė apskaitė 220 000 Lt savininko įnašų. 2014 12 31 pabaigai įmonė buvo skolinga ieškovui 508760 Lt (147347 Eur), kad ieškovas už minėtą laikotarpį perskaičiavo pajamas, jas padidindamas 434730 Lt suma, kad ieškovas sumažino nuostolį 16737,72 Eur suma, kad skola susidarė už trąšas ir augalų apsaugos priemones; ieškovo įmonės nuostolis sumažėjo tuomet, kai neturėjo sandėlio, kad ieškovas papildomai deklaravo pajamų 484730 Lt, ir 91294 Lt pardavimo PVM. Taigi, VMI patikrinimo aktas nuostolių neįrodo, nes neaišku, kokius praradimus galimai ieškovas patyrė dėl to, kad turėjo parduoti grūdus rudenį, kokie derliai buvo, kiek jam kainuodavo sėklos paruošimas, kiek jam kainuodavo grūdų sandėliavimas, džiovinimas, valymas.

15. Apibendrindamas teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė nei vienos iš būtinųjų sąlygų deliktinei civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškinys atmetamas.

III. Dėl bylinėjimosi išlaidų

16. Ieškovas ir atsakovai prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo ieškinys atmestas, todėl bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo priteisiamos iš atsakovams CPK 93 straipsnio pagrindu. Atsakovų bylinėjimosi išlaidas sudaro išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Šias išlaidas sudaro 2000 Eur, jas patvirtina pinigų priėmimo kvitas, jos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl jos priteisiamos CPK 98 straipsnio pagrindu. Kadangi pinigus sumokėjo atsakovas E. J., tai išlaidos jam ir priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui E. J. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo G. B. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Nurodyti, jog, vadovaujantis CPK 140 straipsnio 4 dalimi, šalys, nepasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti.

Teisėja Rūta Palubinskaitė