- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-31
- Bylos Nr.
- eAN2-251-497/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00330-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audrius Cininas
- Pažeidėjas
- T. M.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamų klausimų esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios tyrėjos 2025 m. sausio 31 d. nutarimu T. M. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2¹ dalį 60 Eur dydžio bauda, nes jis 2024 m. lapkričio 30 d., 11.41 val., Ozo g. 18, Vilniuje, paliko automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėti vietoje, kuri skirta tik Kelių eismo taisyklėse (toliau – KET) nustatytą skiriamąjį ženklą „Asmenys su negalia“ arba asmenų su negalia automobilių statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms, taip pažeisdamas KET 8 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi T. M. skundo netenkino ir Institucijos vyriausiosios tyrėjos 2025 m. sausio 31 d. nutarimą paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniame skunde T. M. prašo išsamiai ir objektyviai įvertinti apylinkės ir apygardos teismams teiktuose skunduose išdėstytus argumentus, jų pagrindu panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartį ir Institucijos vyriausiosios tyrėjos 2025 m. sausio 31 d. nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną T. M. atžvilgiu nutraukti.
4. Skunde nurodoma, kad T. M. nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime ne teismo tvarka, nors apeliantas tokį norą buvo išreiškęs. Institucija privalėjo pateikti aiškią ir nedviprasmišką informaciją apie bylos nagrinėjimo vietą. Apylinkės teismo nurodyti argumentai, kad T. M. turėjo galimybę nuvykti nurodytu adresu ir pasitikslinti dėl bylos nagrinėjimo vietos, yra nepagrįsti, nes tai nėra jo pareiga. Ši apelianto procesinė teisė buvo apribota / pažeista jau pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje, kas neabejotinai turėjo įtakos galutiniam Institucijos sprendimui.
Šalies argumentai
5. Apeliantas teigia, kad apylinkės teismo teiginiai, jog administracinio nusižengimo tyrimo metu T. M. ne kartą buvo išdėstęs savo poziciją dėl kaltės, pateikęs savo argumentus ir kitus duomenis, kurie buvo pridėti prie bylos medžiagos, yra ginčytini. Apelianto prašymai ir papildomi paaiškinimai (pavyzdžiui, tikslinantis informaciją apie žodinį bylos nagrinėjimą, teikiant papildomus paaiškinimus) buvo ignoruojami, nebuvo atsakoma į jo el. laiškus ir klausimus. Tai pažeidė T. M. teisę aktyviai dalyvauti procese, teikti paaiškinimus ir bylai reikšmingus dokumentus bei įrodymus (ANK 577 straipsnio 2 dalis), ir turėjo įtakos visapusiškam ir objektyviam bylos aplinkybių ištyrimui.
6. Skunde tvirtinama, kad byloje akivaizdžiai matyti, jog pirminiame 2024 m. gruodžio 13 d. administracinio nusižengimo protokole buvo nurodyta klaidinga pažeidimo vieta, t. y. A. J. Povilaičio g. 18, Vilniuje, kuri vėliau buvo pakeista į Ozo g. 18, Vilniuje. Apylinkės teismas, teigdamas, kad pranešėjas nuo pat pradžių nurodė Ozo g. 18, neįvertino pačios Institucijos veiklos ir protokolo pakeitimo be aiškaus, oficialaus pagrindimo, kas, apelianto nuomone, kelia abejonių dėl tyrimo kokybės ir galimai sudaro ANK 224 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Šios faktinės aplinkybės T. M. žinoti negalėjo, nes su bylos medžiaga jam buvo leista susipažinti jau po Institucijos sprendimo priėmimo.
7. Apeliantas tvirtina, kad apylinkės teismas ignoravo esmines aplinkybes, kurios kelia abejonių dėl įrodymų patikimumo, liudytojo parodymų nuoseklumo, taip pažeisdamas nekaltumo prezumpciją ir iš jos išplaukiantį in dubio pro reo principą.
8. T. M. skunde išreiškė abejones dėl pranešėjo pateiktų nuotraukų autentiškumo ir tikslumo:
1) apylinkės teismas pripažino, kad nuotraukos „nėra itin geros (vienodos) kokybės, skiriasi jų raiška“, tačiau nepagrįstai atmetė apelianto argumentus dėl metaduomenų trūkumo ir redagavimo galimybės, teigdamas, kad tai nėra lemiamas nuotraukų patikimumo kriterijus. Failų pavadinimai (pavyzdžiui, „20241130_114136(0).jpg“) yra lengvai pakeičiami, todėl vien jais remtis nustatant laiką ir datą negalima. Pateiktos nuotraukos įtartinai neturi ir jokių geolokacijos duomenų, patvirtinančių nuotraukų darymo vietą.
2) Automobilių stovėjimo aikštelės („parkingo“) nuotraukose apelianto automobilis atrodo gana švarus (nuotraukos darytos 11.29 val. ir 12.57 val. (duomenys neskelbtini)), o pranešėjo darytose nuotraukose (11.41 val., Ozo g. 18) automobilis yra stipriai apdulkėjęs. Per 12 minučių automobilis negalėjo taip stipriai apdulkėti. Šis vizualinis neatitikimas kelia didelių abejonių dėl pranešėjo nuotraukų darymo laiko ir autentiškumo, tačiau apylinkės teismas šio fakto visiškai neįvertino.
3) Vienoje iš pranešėjo pateiktų nuotraukų „20241130_114128.jpg“ matosi pirštas, kuris akivaizdžiai nėra vyro pirštas. Tai kelia klausimų, kas iš tiesų fotografavo automobilį ir ar pareiškėjas pateikė savo darytas nuotraukas. Ši argumentą apylinkės teismas taip pat ignoravo.
4) Institucija byloje nurodė, kad nuotraukos buvo darytos mobiliuoju įrenginiu „Samsung SM-G998B“, tačiau pranešėjas teismo posėdžio metu teigė, kad nuotraukas padarė kitu mobiliuoju įrenginiu „Samsung S21 Ultra“. Šis akivaizdus prieštaravimas dėl esminio įrodymų šaltinio – fotografavimo įrenginio – kelia rimtų abejonių dėl pačių nuotraukų autentiškumo ir liudytojo parodymų patikimumo. Apylinkės teismas šio neatitikimo nutartyje neįvertino, o tiesiog konstatavo abiejų įrenginių pavadinimus, nepašalindamas prieštaravimo.
9. T. M. skunde išdėstė argumentus dėl pranešėjo parodymų nepatikimumo ir nenuoseklumo:
1) pranešėjas 2024 m. gruodžio 1 d. tvirtino mokantis lietuvių kalbą, tačiau teismo posėdyje naudojosi vertėjo paslaugomis ir kalbėjo tik rusų kalba. Tai apeliantui kelia abejonių dėl pranešėjo nuoširdumo ir patikimumo.
2) Pranešėjas teisme teigė, kad papildoma lentelė Nr. 846 „Neįgalieji“ nebuvo užlenkta, tačiau paties pranešėjo pateiktoje nuotraukoje „20241130_114120.jpg“ akivaizdžiai matosi, kad lentelė yra užlenkta 45 laipsnių kampu. Apylinkės teismo teiginys, kad „nežymus lentelės palenkimas nepakenkia jos matomumui“ yra nepagrįstas ir prieštarauja vizualiniam įrodymui.
3) Pranešėjas teisme melavo apie didelį (1,5 m) horizontalų neįgaliojo ženklinimą ant žemės. Jo pateiktose nuotraukose tokio ženklinimo nėra, o apelianto atliktas eksperimentas su analogiška situacija (priedas Nr. 1) parodė, kad dalis ženklinimo turėjo matytis net po automobiliu. Tai patvirtina, kad ženklinimo apskritai nebuvo arba jis buvo nepakankamas, o tai reiškia, kad stovėjimo vieta nebuvo tinkamai paženklinta.
4) Teismo posėdžio metu pranešėjas negalėjo įvardyti tikslaus stovėjimo vietos aukšto ir jos žymėjimo. Posėdyje pranešėjas dalyvavo nuotoliniu būdu ir aiškiai girdėjosi, kaip jis paklausė kito, šalia esančio asmens, ir šis jam pasufleravo atsakymą. Teismas toleravo šį akivaizdų manipuliavimą parodymais, kad kenkia teismo proceso nešališkumui.
5) Pranešėjas teigė, kad automobilyje nematė jokių gyvūnų, nors pagal bylos aplinkybes ir apelianto sutuoktinės parodymus, apie 30 kg šviesiai rudos spalvos šuo turėjo būti automobilyje. Tokios aplinkybės neįmanoma nepastebėti.
6) Pranešėjas teigė pranešęs apie įvykį tą pačią dieną, kai fiksavo nuotraukas, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad apie įvykį pranešta 2024 m. gruodžio 1 d.
10. Skunde pažymima, kad apylinkės teismas konstatavo, jog galimybė nuvažiuoti į pažeidimo vietą yra reali, net įskaitant įvažiavimą į prekybos centro daugiaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę, parkavimosi laiką ir kt. aplinkybes. Šią išvadą teismas padarė, remdamasis 10 minučių kelionės laiku, kuris palieka 2 minutes visiems papildomiems būtiniems veiksmams (manevravimui (duomenys neskelbtini) požeminėje aikštelėje, automatinių vartų atidarymui, užvažiavimui į daugiaaukštę PC „Ozas“ parkavimosi aikštelę, šlagbaumo pakėlimui, parkavimosi vietos paieškai, pačiam parkavimosi manevrui bei nuėjimui nuo automobilio). Šis laiko tarpas yra nepaprastai trumpas ir praktiškai nerealiai įgyvendinamas. Teismas nepakankamai įvertino T. M. pateiktus argumentus apie realias eismo sąlygas ir laiką, reikalingą manevravimui.
Šalies argumentai
11. T. M. skunde nurodo, kad administracinio nusižengimo sudėčiai konstatuoti yra būtina, kad automobilis stovėtų vietoje, kuri tinkamai paženklinta kaip skirta asmenims su negalia. Byloje yra akivaizdžių duomenų (apelianto parodymai, atliktas eksperimentas, pranešėjo nuotraukos), kad horizontaliojo neįgaliojo ženklinimo ant žemės nebuvo, o papildoma lentelė Nr. 846 „Neįgalieji“ buvo užlenkta 45 laipsnių kampu. Iš pateiktų eksperimento nuotraukų (priedas Nr. 2) matyti, kad jokio kito, t. y. pranešėjo minimo 1,5 m didelio ženklinimo nebuvo. Kaip matyti, ten yra standartinio dydžio ženklinimas parkavimo vietos priekyje. Esant užlenktai lentelei ir nesant horizontalaus ženklinimo, vieta negalėjo būti aiškiai identifikuota kaip skirta asmenims su negalia. Tokiu atveju nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2¹ dalyje.
12. Apeliantas teigia, kad apylinkės teismas nesivadovavo baigiamojoje kalboje cituota teismų praktika panašiose bylose, kai dėl netinkamai įrengto kelio ženklo, kuris buvo pasuktas, taip pabloginant jo matomumą, vairuotojas negalėjo identifikuoti maksimalaus leistino greičio pasikeitimo. Šioje byloje teismas pripažino, kad tokiomis aplinkybėmis ženklas laikytinas negaliojančiu (bylos Nr. II-44-547/2019).
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucijos atstovas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą ir T. M. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjimo administracinio nusižengimo bylą, teismo posėdyje išklausė T. M., jo kviečiamą liudytoją, pranešėją, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamoje nutartyje detaliai aprašyti ir pakomentuoti T. M. argumentai, ištirti ir išanalizuoti byloje surinkti įrodymai, todėl vien dėl to, kad T. M. nepriimtinos išvados dėl įrodymų vertinimo, dar nereiškia, kad priimta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Tai, kad apeliantas nesutinka su nustatytomis aplinkybėmis ir pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai. Byloje nėra duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, todėl skunde išdėstyti argumentai vertintini kritiškai, kaip noras išvengti atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
T. M. apeliacinis skundas atmetamas.
14. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas T. M. neigia, kad padarė jam inkriminuotą ANK 417 straipsnio 2¹ dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kvestionuodamas byloje surinktų duomenų (įrodymų) patikimumą ir pakankamumą. Apygardos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs apeliacinį skundą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir administracinio nusižengimo bylos medžiagą, neturi pagrindo spręsti, kad T. M. pagal ANK 417 straipsnio 2¹ dalį buvo nubaustas nepagrįstai.
15. Pagal ANK 417 straipsnio 2¹ dalį administracinę atsakomybę vairuotojams užtraukia sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose gali stovėti tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtos transporto priemonės, neturint teisės sustoti ir stovėti tokiose vietose. Pagal KET 8 punktą eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti, be kita ko, KET 1 priede. KET 1 priedo VIII skyriuje „Papildomos lentelės“, kurios patikslina ar apriboja kelio ženklų, su kuriais jos naudojamos, galiojimą, numatyta papildoma lentelė Nr. 846, kuri nurodo, kad šia papildoma lentele pažymėta automobilių stovėjimo vieta skirta tik KET nustatytą skiriamąjį ženklą „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms.
16. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2024 m. gruodžio 1 d. portale „ePolicija“ buvo gautas identifikuoto asmens pranešimas apie tai, kad 2024 m. lapkričio 30 d., 11.41 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Ozo g. 18, Vilniuje, transporto priemonė „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepažymėta skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, pastatyta neįgaliems asmenims skirtoje vietoje. Prie šio pranešimo pridėtos nuotraukos „20241130_114136(0).jpg“, „20241130_114120.jpg“, „20241130_114138.jpg“, „20241130_114128.jpg“. Šio pranešimo pagrindu T. M. 2024 m. gruodžio 6 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2¹ dalyje, padarymo. T. M. nesutikus su inkriminuotu pažeidimu, byla buvo perduota nagrinėti ne teismo tvarka ir buvo priimtas Institucijos vyriausiosios tyrėjos 2025 m. sausio 31 d. nutarimas T. M. pripažinti kaltu padarius ANK 417 straipsnio 2¹ dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kurį apylinkės teismas skundžiama nutartimi paliko nepakeistą.
17. T. M. teigia, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista jo teisė dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime ne teismo tvarka, o šis pažeidimas turėjo esminės reikšmės priimant galutinį Institucijos sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad administracinio nusižengimo protokole nebuvo pakankamai aiškiai nurodyta konkreti bylos nagrinėjimo vieta ir apeliantas, išreiškęs pageidavimą, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, buvo aktyvus – jis kreipėsi į Instituciją su tikslu gauti papildomą informaciją apie bylos nagrinėjimo vietą, tačiau šios informacijos iki numatyto nagrinėjimo nesulaukė. Vis dėlto nėra pagrindo spręsti, kad šiuo atveju buvo padarytas esminis procesinis pažeidimas, kuris būtų apribojęs T. M. galimybes tinkamai ginti savo teises. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad T. M. dar iki bylos nagrinėjimo turėjo realią galimybę išdėstyti savo poziciją raštu – jis pateikė paaiškinimus elektroniniu paštu, kuriuose nurodė savo atsikirtimus dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo. Greta to, bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko žodinio proceso tvarka. T. M. teismo posėdžiuose dalyvavo, buvo išklausytas ir turėjo visas procesines galimybes pateikti papildomus argumentus bei atsikirtimus, kuo aktyviai ir naudojosi. Taigi vien tai, kad Institucijoje nebuvo surengtas žodinis bylos nagrinėjimas, savaime nereiškia, jog Institucijos priimtas sprendimas yra nepagrįstas ar neteisėtas. Juolab, kad šis sprendimas buvo patikrintas pirmosios instancijos teisme, o šiuo metu yra tikrinamas ir apeliacinės instancijos teismo.
18. Nors T. M. tvirtina, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų (įrodymų), patvirtinančių administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2¹ dalyje, padarymo faktą, apygardos teismas, pritardamas apylinkės teismui, su šia apelianto pozicija nesutinka.
19. Identifikuoto asmens portale „ePolicija“ pateiktame pranešime aiškiai nurodytos esminės administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės – pažeidimo vieta (automobilių stovėjimo aikštelė, esanti Ozo g. 18, Vilniuje), laikas (2024 m. lapkričio 30 d., 11.41 val.) ir transporto priemonės identifikaciniai duomenys („Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu su pranešimu, kaip minėta, pateiktos nuotraukos „20241130_114136(0).jpg“, „20241130_114120.jpg“, „20241130_114138.jpg“, „20241130_114128.jpg“. Priešingai nei nurodo apeliantas, patikrinti nuotraukų metaduomenis galimybė yra (skiltyje „Properties“ >> „Details“). Šioje skiltyje nurodyta, kad nuotraukos buvo darytos 2024 m. lapkričio 30 d., 11.41 val., naudojant įrenginį – mobilųjį telefoną „Samsung SM-G998B“. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad, vadovaujantis viešai internete prieinama informacija, SM-G998B yra modelio numeris, kuris žymi konkretų „Samsung Galaxy S21 Ultra“ variantą, kas reiškia, jog nuotraukos iš tiesų buvo darytos pranešėjo teismo posėdyje įvardytu įrenginiu – mobiliuoju telefonu „Samsung Galaxy S21 Ultra“. Nors metaduomenyse iš tiesų nėra nurodyta nuotraukų padarymo vieta ir (ar) koordinatės, tačiau abejoti pranešime nurodytu adresu teismui pagrindo taip pat nėra. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pranešėjas būtų turėjęs kokį nors suinteresuotumą apkalbėti pažeidėją, nurodydamas netinkamą ar netikrą pažeidimo vietos adresą. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, tiek pranešėjas, tiek pažeidėjas teisme patvirtino, jog vienas kito nepažįsta.
20. Aptariant nuotraukų turinį, pažymėtina, kad nuotraukose akivaizdžiai matyti, jog T. M. automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi vietoje, virš kurios pakabinta papildoma lentelė Nr. 846, nurodanti, jog ši vieta skirta tik KET nustatytą skiriamąjį ženklą „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms. Ši lentelė, priešingai nei teigia apeliantas, yra aiškiai matoma ir sąmoningai pritvirtinta taip, kad būtų lengvai pastebima iš vairuotojo pozicijos, t. y. sėdint automobilyje ir žiūrint iš apačios į viršų. Lentelė nėra sugadinta ar netinkamai pritvirtinta, o specialiai palenkta tokiu kampu, kuris užtikrina jos matomumą automobilių vairuotojams. Šios lentelės pakanka informuoti vairuotoją apie stovėjimo vietos paskirtį ir vairuotojas privalo ja vadovautis (KET 8 punktas), todėl tai, ar papildomai buvo įrengtas horizontalusis ženklinimas, neturi teisinės reikšmės ir šiuo aspektu teismas plačiau nepasisakys.
21. Nors T. M. tvirtina, kad administracinio nusižengimo padarymo dieną automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 11.29 val. iki 12.57 val. stovėjo jo gyvenamosios vietos automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje (apeliantas pateikė dvi nuotraukas, fiksuotas 11.29 val. ir 12.57 val.), šiuos argumentus paneigia byloje esantys duomenys – automobilis 11.41 val. buvo užfiksuotas automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Ozo g. 18, Vilniuje. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad įvairūs virtualūs žemėlapiai („Google Maps“, „Waze“) patvirtina, jog atstumas nuo T. M. gyvenamosios vietos iki pažeidimo vietos įveikiamas vos per 3-10 minučių, priklausomai nuo pasirinkto maršruto, todėl sutiktina su apylinkės teismo argumentais, kad T. M. objektyviai galėjo nuvykti į pažeidimo vietą nuo 11.29 val. iki 11.41 val. Be to, akivaizdžiai matyti ir tai, kad 12.57 val. T. M. automobilis jau stovi kitoje gyvenamosios vietos automobilių stovėjimo aikštelės vietoje, kas reiškia, jog automobiliu nuo 11.29 val. iki 12.57 val. buvo naudotasi.
22. Vadovaudamasis aptartais duomenimis, teismas konstatuoja, kad T. M. kaltė padarius ANK 417 straipsnio 2¹ dalyje numatytą administracinį nusižengimą šioje byloje yra įrodyta.
23. T. M. apeliaciniame skunde pateikti samprotavimai apie tai, kad pranešėjo pateiktose nuotraukose matomas pirštas, kuris, apelianto vertinimu, yra ne vyriškos lyties asmens (t. y. ne pranešėjo), ar kad automobilis pažeidimo vietoje atrodo labiau apdulkėjęs nei apelianto pateiktose nuotraukose ir kt., nepaneigia byloje esančių objektyvių įrodymų visumos (pranešimo apie pažeidimą, pažeidimo vietoje darytų nuotraukų, informacijos apie automobilio savininką ir kt.). Šių įrodymų, kaip minėta, pakanka konstatuoti, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas, o T. M. atsakingas už transporto priemonės stovėjimą pažeidžiant KET. Todėl detalesnis teismo vertinimas dėl apelianto pateiktų subjektyvių prielaidų nelaikytinas būtinu, o patys šie argumentai vertintini kaip bandymas sumenkinti surinktų įrodymų patikimumą ir išvengti administracinės atsakomybės, neturint tam pakankamo pagrindo.
24. Galiausiai pažymėtina, kad T. M. tiek apylinkės, tiek apygardos teismams teiktuose skunduose nurodė, jog jo atžvilgiu 2024 m. gruodžio 3 d. buvo priimtas administracinio nusižengimo protokolas (jo įvardijamas kaip pirminis protokolas), kuriame buvo nurodyta klaidinga pažeidimo padarymo vieta – A. J. Povilaičio g. 18, Vilnius, tačiau vėliau ši pažeidimo vieta buvo pakeista į pranešime nurodytą vietą – Ozo g. 18, Vilnius (surašant naują 2024 m. gruodžio 6 d. protokolą). Vis tik, teismui nėra žinoma apie tokio protokolo egzistavimą šioje byloje, jo nepateikė ir pats apeliantas. Nepaisant to, šioje byloje vertinamas aktualus ir galiojantis administracinio nusižengimo protokolas, surašytas 2024 m. gruodžio 6 d., kuriame nurodyta tiksli pažeidimo padarymo vieta bei kitos būtinos faktinės aplinkybės. Dėl to aplinkybė, jog apeliantas mini ankstesnį, galimai netikslų dokumentą, nekeičia bylos esmės bei vertinimo administracinės atsakomybės kontekste.
25. Įvertinęs visa, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti ar keisti skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutarties nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista, o T. M. apeliacinis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 21 d. nutartį nepakeistą ir T. M. skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.