Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. M. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. sausio 31 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-2764-2025 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą) 2025 m. sausio 31 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-2764-2025 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) T. M. (toliau – ir pareiškėjas) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2¹ dalyje, ir jam paskirta 60 Eur dydžio bauda. Ši administracinė nuobauda T. M. paskirta už tai, kad jis 2024 m. lapkričio 30 d. 11.41 val., Ozo g. 18, Vilniuje paliko automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėti vietoje, kuri skirta tik Kelių eismo taisyklėse (toliau – KET) nustatytą skiriamąjį ženklą „Asmenys su negalia“ arba asmenų su negalia automobilių statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms, taip pažeisdamas KET 8 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

14. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.

16. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2024 m. gruodžio 6 d. T. M. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. 10-ANR_P-56884-2024 (toliau – ir protokolas), kuriame nurodyta, kad bylos nagrinėjimo data numatyta 2025 m. sausio 30 d. 10.30 val. Kartu paaiškinta, kad byla gali būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pateikus reikalavimą nurodytu el. paštu ar raštu kreipiantis į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrių (Ševčenkos g. 26, LT-03111 Vilnius) per penkiolika kalendorinių dienų nuo ANK 610 straipsnio 1 dalyje nurodytų terminų pabaigos. Pažymėta ir tai, kad per nustatytą terminą nepateikus reikalavimo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba pateikus reikalavimą, tačiau neatvykus į žodinį bylos nagrinėjimą, byla bus nagrinėjama nedalyvaujant atsakomybėn traukiamam asmeniui rašytinio proceso tvarka. 2025 m. sausio 16 d. T. M. minėtame protokole nurodytu el. paštu kreipėsi į Instituciją, priėmusią skundžiamą nutarimą, prašydamas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir leisti susipažinti su bylos medžiaga. Bylos duomenys patvirtina, kad Skundžiamas nutarimas priimtas 2025 m. sausio 31 d. 14.00 val. nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiam asmeniui, o byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Akivaizdu, kad T. M., nors prašė nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau į Instituciją, priėmusią skundžiamą nutarimą, nuvykęs nebuvo, nors jam iki nagrinėjimo nebuvo pateikta bylos medžiaga, tačiau prašymo atidėti bylos nagrinėjimą taip pat nereiškė. Teismas pripažįsta, kad T. M. surašytame protokole iš tiesų nėra pakankamai aiškiai nurodyta bylos nagrinėjimo vieta, vis tik ties grafa „Vieta“ aiškiai nurodyta, kur reikia kreiptis dėl žodinio bylos nagrinėjimo – į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrių, esantį Ševčenkos g. 26, Vilniuje, taigi, pageidaudamas dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime, pareiškėjas turėjo galimybę nurodytu laiku nuvykti nurodytu adresu ir jam neabejotinai būtų suteikta informacija apie tikslią bylos nagrinėjimo vietą (kabinetas ir pan.), tačiau jis to nepadarė. T. M. pateikus reikalavimą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau neatvykus į žodinį bylos nagrinėjimą, kaip numatyta ANK 616 straipsnio 3 dalyje, byla buvo nagrinėjama jam nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka. Teismas nepripažįsta, kad šis procedūrinis pažeidimas sutrukdė T. M. apginti savo teises, su bylos medžiaga rengiant skundą teismui ir nagrinėjant bylą teisme jis jau buvo susipažinęs. Iš bylos duomenų matyti, kad jis administracinio nusižengimo tyrimo metu el. paštu ne vieną kartą buvo išdėstęs savo poziciją dėl kaltės, pateikęs savo argumentus ir, jo manymu, reikšmingus duomenis, kurie, skirtingai nei nurodoma skunde, buvo pridėti prie bylos medžiagos. Be to, ir skundo padavimas apylinkės teismui patvirtina, jog asmens teisių įgyvendinimas bei teisė į apeliaciją ANK 577 straipsnio 2 dalies 8 punkto prasme pažeista nebuvo.

17. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau minėta, informacija dėl bylos nagrinėjimo vietos T. M. surašytame protokole nebuvo pakankamai aiški, jis tikslinosi šias aplinkybes el. paštu, tačiau iki numatyto nagrinėjimo laiko nesulaukė atsakymo, siekiant ištaisyti šiuos bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka trūkumus, pareiškėjo teisė būti išklausytam buvo realizuota bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Jis asmeniškai dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, buvo teismo išklausytas, jam buvo leista teikti žodinius paaiškinimus savo gynybinei pozicijai pagrįsti, jis pasisakė dėl byloje esančių duomenų įrodomosios reikšmės, buvo tenkinti visi skunde pareikšti jo prašymai (apklausta liudytoja E. M., kuriai pareiškėjas turėjo galimybę užduoti klausimus, prašymo šaukti ir apklausti dukrą pareiškėjas teisme nebepalaikė), teismo iniciatyva į teismo posėdį buvo šaukiamas pranešėjas A. M., pareiškėjas turėjo galimybę ir jam užduoti norimus klausimus, ką aktyviai darė 2025 m. gegužės 7 d. vykusio teismo posėdžio metu. Taigi, T. M. teisė ginti savo interesus šio proceso metu buvo realiai įgyvendinta.

18. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis šio straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

19. ANK 417 straipsnio 2¹ dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose gali stovėti tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtos transporto priemonės, neturint teisės sustoti ir stovėti tokiose vietose. Šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki vieno šimto aštuoniasdešimt eurų.

20. KET 8 punkte numatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti KET 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti KET 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas KET 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti KET ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais. KET 1 priedo 846 punkte numatytas kelio ženklas „Asmenys su negalia“, kuris nurodo, kad stovėjimo vieta skirta tik KET nustatytą skiriamąjį ženklą „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms. KET 150.16 punkte numatyta, jog sustoti ir stovėti draudžiama kitoms transporto priemonėms stovėjimo vietoje, kuri skirta skiriamąjį ženklą „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms.

21. Nagrinėjamu atveju T. M. administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl to, kad 2024 m. lapkričio 30 d. 11.41 val., Ozo g. 18, Vilniuje, paliko automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėti vietoje, kuri skirta tik KET nustatytą skiriamąjį ženklą „Asmuo su negalia“ arba asmenų su negalia automobilių statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms. Pirmiausia, T. M. atkreipia dėmesį, kad 2024 m. gruodžio 3 d. jam buvo surašytas pirminis administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta – Apolinaro Juozo Povilaičio g. 18, Vilniuje, o po jo pateiktų paaiškinimų tyrėja, galbūt ir kartu su pranešėju, T. M. teigimu, pakeitė administracinio nusižengimo padarymo vietą į geografiškai artimesnę paaiškinime nurodytai vietai – Ozo g. 18, Vilniuje, surašant naują protokolą. Tokie T. M. samprotavimai yra nepagrįsti, juos paneigia byloje esanti medžiaga. Iš 2024 m. gruodžio 1 d. pareiškėjo (liudytojo), teikiančio pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolo matyti, kad A. M. pareiškia, jog 2024 m. lapkričio 30 d. 11.41 val., Ozo g. 18, Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje, transporto priemonė „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepažymėta skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortele, pastatyta neįgaliųjų vietoje, prie šio protokolo pridėtos keturios nuotraukos. Taigi pranešėjas jau 2024 m. gruodžio 1 d. nurodė, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas Ozo g. 18, Vilniuje ir šių aplinkybių nekeitė. Dėl teismui nežinomų priežasčių T. M. surašytame pirminiame administracinio nusižengimo protokole (jei toks buvo surašytas) nurodyta kitokia negu pareiškime apie įvykį nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta, tačiau tai niekaip nesusiję su T. M. tyrėjai pateiktais paaiškinimais. Apklausos metu tikslinantis pažeidimo vietą, liudytojas A. M. nurodė tas pačias faktines aplinkybes – prekybos centras „Ozas“, esantis Ozo gatvėje. Taigi teismas neturi pagrindo abejoti Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, nustatytų faktinių aplinkybių objektyvumu ir tikrumu, pareiškėjo aptartas nusižengimo vietos neatitikimas nėra niekaip susijęs su siekiu nepagrįstai jį apkaltinti administracinio nusižengimo padarymu. Svarbu paminėti, kad tiek T. M., tiek pranešėjas teisme teigė vienas kito nepažįstantys, A. M. teismui nurodė aiškius pranešimo apie pažeidimą motyvus (jis pats turi negalią, jam sunku vaikščioti, reguliariai parkuojasi toje vietoje, ji yra netoli įėjimo į prekybos centrą ir jį suerzino tai, kad asmuo, neturintis tokios teisės, yra ten pastatęs automobilį), todėl A. M. teiginiai apie neva pranešėjo norą jam atkeršyti atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.

22. Iš skundo turinio ir teismo posėdžio metu T. M. teiktų paaiškinimų matyti, kad patikslinus minėtą administracinio nusižengimo faktinę aplinkybę (vietą), jis savo kaltės visgi nepripažino, laikėsi pozicijos, kad nurodytu adresu (Ozo g. 18, Vilnius) nustatytu laiku taip pat nebuvo ir negalėjo būti, neleistinoje vietoje savo automobilio stovėti nepaliko. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tiek teikdamas rašytinius paaiškinimus bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu, tiek apklausiamas teismo posėdžio metu teigė, kad pažeidimo padarymo dieną, apie 11.05 val., su savo augintiniu lankėsi veterinarijos klinikoje, o paties pateiktose nuotraukose matyti, kad 11.29 val. jam priklausantis automobilis buvo požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), 12.57 val. automobilis vis dar yra ten pat. Kartu su skundu pateikto mokėjimo nurodymo (priedas Nr. 11) turinys patvirtina, kad T. M. 2024 m. lapkričio 30 d. 11.05 val. atliko mokėjimą Jakovo veterinarijos klinikoje (Gerosios Vilties g. 1, Vilnius). Iš T. M. gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), požeminės automobilių stovėjimo aikštelės vaizdo stebėjimo kameros užfiksuoto įrašo fotonuotraukos (priedas Nr. 10) matyti, kad 2024 m. lapkričio 30 d. 11.28 val. (13 min. iki pažeidimo) automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš tiesų yra minėtoje automobilių stovėjimo aikštelėje. Kitas šio automobilio stovėjimo minėtoje vietoje momentas užfiksuotas 2024 m. lapkričio 30 d. 12.56 val. (1 val. 15 min. po pažeidimo) (priedas Nr. 12). Nors T. M. teigė nurodytu laikotarpiu buvęs savo gyvenamojoje vietoje ir niekur nevažiavęs, visgi bylos duomenys šį faktą paneigia – 2024 m. lapkričio 30 d. 11.41 val. automobilis užfiksuotas pažeidimo padarymo vietoje – Ozo g. 18, Vilniuje. Administracinio nusižengimo byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. lapkričio 30 d. 11.41 val. buvo kitoje vietoje. T. M. skunde nurodė, kad faktą, jog jis pažeidimo padarymo metu buvo namuose, gali patvirtinti jo sutuoktinė ir pilnametė dukra, buvusios kartu, vis tik teisme jis apklausti dukrą nebepageidavo, o apklausta jo sutuoktinė E. M. tiksliai tos dienos įvykių neprisiminė ir teismui negalėjo nurodyti, po kiek laiko jos sutuoktinis su augintiniu grįžo iš veterinarijos klinikos ir kur jis buvo pažeidimo padarymo metu (jos teigimu, augintinis pas veterinarą buvo registruotas 10.30 val., sutuoktinis namo grįžo po valandos ar dviejų). Be to, E. M. prisiminė ir tai, kad grįžęs iš veterinarijos klinikos sutuoktinis po kažkiek laiko išvažiavo, tačiau taip pat neprisiminė, kada tai buvo. Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sutuoktinė T. M. versijos nepatvirtino.

23. Pareiškėjas neigia galimybę per 13 min. iš požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), nuvykti į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Ozo g. 18, Vilniuje. Bylos nagrinėjimo metu ši aplinkybė buvo tiriama. Pasitelkiant Google Maps žemėlapį nustatyta, kad maršrutas nuo Ozo g. 18, Vilniuje iki (duomenys neskelbtini) automobiliu įveikiamas vos per 3 min. T. M. nesutinkant su tokio pobūdžio atstumo matavimu, jis pateikė Google Maps (priedas Nr. 8) ir Waze (priedas Nr. 9) žemėlapių siūlomus alternatyvius maršrutus, iš kurių matyti, kad atstumo tarp aktualių vietų įveikimo laikas automobiliu – 10 min. Taigi, net ir vadovaujantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktais duomenimis, galimybė iš jo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nuvažiuoti į pažeidimo padarymo vietą, esančią Ozo g. 18, Vilniuje, yra reali (net ir įskaitant įvažiavimą į prekybos centro daugiaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę, parkavimosi laiką ir kitas aplinkybes). Svarbu pažymėti ir tai, kad 2024 m. lapkričio 30 d. buvo šeštadienis, todėl laikas apie 11.40 val. negali būti laikomas piko metu, kuomet Ozo gatvėje yra intensyvus eismo judėjimas, galintis pailginti kelionės laiką.

24. Teismo posėdžio metu T. M. nurodė, kad papildomai nuotraukų, pagrindžiančių, jog jam priklausantis automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būtent pažeidimo padarymo metu (2024 m. lapkričio 30 d. 11.41 val.) buvo jo gyvenamosios vietos požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, pateikti negali, kadangi vaizdo stebėjimo sistema filmuoja tik esant judesiui, o jo tuo metu nebuvo. Iš T. M. pateiktos 2024 m. lapkričio 30 d. 11.28 val. vaizdo stebėjimo kameros vaizdo įrašo fotonuotraukos (priedas Nr. 10) matyti, kad automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekiniai žibintai yra įjungti, vairuotoje vietoje matyti sėdintis asmuo, atliekantis posūkį kairę pusę. Tuo tarpu 2024 m. lapkričio 30 d. 12.56 val. vaizdo stebėjimo kameros vaizdo įrašo fotonuotraukoje (priedas Nr. 12) užfiksuotas automobilis stovi priparkuotas, priekiniai automobilio žibintai neįjungti, vairuotojo vietoje asmens nematyti, jokių pašalinių asmenų, automobilių ar kitokio judesio nėra. Taigi, iš pateiktų nuotraukų teismas neturi pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad požeminės automobilių stovėjimo aikštelės vaizdo stebėjimo sistema vaizdą fiksuoja tik esant judesiui, T. M. savo gynybai pasirinko pateikti tik nuotraukas iš vaizdo stebėjimo sistemos, vaizdo įrašų nepateikė. Be to, T. M. skunde nurodė, kad 2024 m. lapkričio 30 d. 12.56 val. fotonuotraukoje (priedas Nr. 12) automobilis „vis dar stovi nenaudojamas“, nors iš jo pateiktų fotonuotraukų matyti, kad automobilis abiem atvejais yra skirtingose požeminės automobilių stovėjimo aikštelės vietose, nesant vaizdo įrašo teismas negali įsitikinti, ar 2024 m. lapkričio 30 d. 11.28 val. T. M. automobiliu „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grįžta į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę ar išvažiuoja iš jos. Taigi darytina išvada, kad pažeidimo padarymo metu T. M. priklausantis automobilis iš tiesų galėjo būti ir buvo Ozo g. 18, Vilniuje, nes kitokias aplinkybes patvirtinančių duomenų byloje nėra.

25. Iš byloje esančio pareiškimo apie įvykį matyti, kad pranešėjas A. M. kartu su pareiškimu pateikė fotonuotraukas, patvirtinančias nusižengimo padarymo faktą. Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu T. M. nurodė, kad pateiktos fotonuotraukos yra susiliejusios, vaizdas blogai sufokusuotas, skiriasi jų raiška, ant jų nėra datos, laiko, vietos žymų, todėl, greičiausiai, jos yra redaguotos ir negali būti laikomos patikimais įrodymais. Sutiktina, kad pranešėjo pateiktos fotonuotraukos nėra itin geros (vienodos) kokybės, skiriasi jų raiška, visgi jose užfiksuotos aplinkybės yra pakankamos bylai reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymui. Liudytojas A. M. nurodė nemokantis redaguoti nuotraukų, jų neredagavęs, o jeigu jos ir būtų buvusios redaguotos, teismas neturi jokio pagrindo spręsti, kad jose užfiksuotos aplinkybės yra netikros. Pats pareiškėjas sutiko, kad nuotraukose užfiksuotos tikros aplinkybės, kad jose esantis automobilis priklauso jam, tik kėlė abejones, kad jos darytos ne tuo metu, galbūt dar tuo metu, kai automobilis priklausė kitam savininkui (T. M. teigė jį įsigijęs prieš dvejus metus), vis tik tokių savo abejonių niekaip nepagrindė, t. y. nenurodė, kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo užfiksuota jam priklausanti transporto priemonė. Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo tikėti, kad A. M., neturėdamas šioje byloje jokio suinteresuotumo, panaudotų prieš dvejus ar daugiau metų darytas fotonuotraukas tam, kad nepagrįstai apkaltinti pareiškėją. Tai pripažįstama deklaratyvia T. M. gynybine versija. Nors skundą padavęs asmuo teigia, kad nėra patikimų įrodymų, kad fotonuotraukos buvo padarytos būtent 2024 m. lapkričio 30 d. 11.41 val., Ozo g. 18, Vilniuje, tačiau tiek pareiškime, tiek paklaustas teisme A. M. nurodė būtent tokią pažeidimo užfiksavimo datą, laiką ir vietą, patvirtino visas nuotraukas daręs tuo pačiu metu mobiliuoju telefonu „Samsung“. Iš nuotraukų detalizacijos matyti jų fiksavimo įrenginys – „Samsung SM-G998B“. Nors T. M. kėlė klausimą, kur tiksliai užfiksuota jo transporto priemonė, nes prekybos centras „Ozas“ turi daugybę stovėjimo vietų, vis tik iš nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad tai yra 2A aukštas, ką patvirtino ir liudytojas A. M.. Pažymėtina, kad ne tik iš fotonuotraukų pavadinimų (20241130_114136(0).jpg, 20241130_114120.jpg, 20241130_114128.jpg ir 20241130_114138.jpg), kuriuos, kaip nurodo pareiškėjas, galima pakeisti, bet ir iš jų detalizacijos matyti jų padarymo data ir laikas – būtent 2024 m. lapkričio 30 d. 11.41 val. Taigi teismas neturi jokio pagrindo abejoti šių įrodymų objektyvumu ir patikimumu, pranešėjo, kuris teisme buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nurodytų aplinkybių tikrumu. Atkreiptinas T. M. dėmesys, kad fotonuotraukų kokybės ir estetikos stoka, skirtinga nuotraukų raiška anaiptol nėra lemiamas šio įrodymų šaltinio patikimumo kriterijus.

26. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų taisyklių „Dėl kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) VIII skyriaus antro skirsnio 174 punkte nustatyta, kad ženklas Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ naudojamas transporto priemonėms stovėti skirtai vietai pažymėti. Šis ženklas įrengiamas prie pat stovėjimo aikštelės arba prieš stovėti skirtą kelio ruožą. Taisyklių 345 punkte nustatyta, kad papildoma lentelė Nr. 846 „Asmenys su negalia“ naudojama stovėjimo vietoje, skirtoje tik skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ paženklintoms ar asmens su negalia automobilio statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms stovėti. Lentelę leidžiama naudoti su ženklu Nr. 528 („Stovėjimo vieta“), kuris, kaip nurodyta anksčiau, naudojamas transporto priemonėms stovėti skirtai vietai pažymėti.

27. Iš Taisyklėse įtvirtintų bendrųjų reikalavimų, taikomų papildomų lentelių naudojimui, matyti, kad papildomos lentelės naudojamos ženklų, su kuriais jos įrengiamos, galiojimui patikslinti, apriboti arba papildomai informacijai suteikti (338 punktas) ir jos turi būti tvirtinamos po tuo ženklu, kuriam jos skirtos (339 punktas). Taisyklėse nurodyta ir tai, kad papildomą lentelę leidžiama naudoti tik kartu su ženklais (341 punktas). Aptartas papildomų lentelių naudojimo reglamentavimas suponuoja išvadą, kad papildoma lentelė nėra kelio ženklas, o yra tik tikslinanti, apribojanti, papildomą informaciją suteikianti priemonė kelio ženklui, su kuriuo ta lentelė naudojama. Kaip nurodyta, papildoma lentelė Nr. 846 „Asmenys su negalia“ gali būti naudojama kartu su kelio ženklu Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ ir tai reikštų, kad kelio ženklu Nr. 528 žymima stovėjimo vieta yra skirta būtent skiriamuoju ženklu „Asmenys su negalia“ paženklintoms ar neįgalių asmenų automobilio statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms stovėti. Šiuo atveju automobilių stovėjimo aikštelė, esanti Ozo g. 18, Vilniuje, nėra skirta tik „Asmenys su negalia“ paženklintoms ar neįgalių asmenų automobilio statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms stovėti, todėl konkrečiose automobilių stovėjimo aikštelės vietose ši lentelė naudojama siekiant patikslinti konkretų kelio ženklą, šiuo atveju – Nr. 528 „Stovėjimo vieta“. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi priparkuotas automobilio stovėjimo vietoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ su papildoma lentele Nr. 846 „Asmenys su negalia“. Nors T. M. teigia, kad minėta papildoma lentelė yra užlenkta į viršų ir automobilį vairavęs asmuo parkuodamasis negalėjo šio ženklinimo matyti, tačiau nuotraukų turinys patvirtina, kad nežymus lentelės palenkimas nepakenkia jos matomumui. Pažeidimą fiksavęs pranešėjas, apklaustas teismo posėdžio metu, patikino, kad neįgaliojo ženklas nebuvo užlenktas (taigi, jam buvo matomas), be to, toje vietoje ant žemės yra nupieštas 1,5 m siekiantis asmens su negalia ženklas, kurio neįmanoma nepastebėti. Nors T. M. nurodė, kad horizontaliojo ženklinimo toje vietoje nėra, vis tik automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dengia visą automobilio stovėjimo vietą, todėl nuotraukose jis matytis ir negali. Nuotraukose užfiksuoti duomenys neabejotinai patvirtina, kad T. M. priklausanti transporto priemonė nebuvo pažymėta skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele, nors stovėjo tik tokioms transporto priemonėms skirtoje vietoje ir tai vairuotojui turėjo būti akivaizdžiai matoma ir suprantama. Taigi ir šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepagrįsti teiginiai dėl netinkamo stovėjimo vietos ženklinimo suponuoja išvadą apie jo siekį išvengti administracinės atsakomybės.

28. T. M. skunde nurodė ir tai, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, nėra visiškai jokių duomenų, pagrindžiančių versiją, kad nuotraukose fiksuotą automobilį tuo laiku ir toje vietoje vairavo ir stovėti paliko būtent jo savininkas – T. M. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai administracinis nusižengimas užfiksuojamas pagal ANK 611 straipsnio nuostatas, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui). Jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo (nutarimo) išsiuntimo dienos pranešti institucijai (institucijos teritoriniam padaliniui), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu būdu duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, arba institucijai pareikalavus atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą. Asmeniui pateikus duomenis apie transporto priemonę vairavusį asmenį, ne teismo tvarka bylą nagrinėjusi Institucija turi galimybę pripažinti negaliojančiu ne tik administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu (ar tik administracinio nusižengimo protokolą), tačiau ir ne teismo tvarka priimtą nutarimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad T. M. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, 2024 m. gruodžio 6 d. išsiuntė pranešimą dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, kuriame, be kita ko, nurodytas terminas pranešti duomenis apie asmenį, administracinio nusižengimo padarymo metu valdžiusį jam priklausančią transporto priemonę. T. M. jokių kito asmens duomenų nenurodė. Teisme jis pareiškė negalintis pasakyti, kas nuotraukose užfiksuotu atveju naudojosi jam priklausančiu automobiliu. Kaip minėta, tokios aplinkybės nurodymas Institucijai, priėmusiai skundžiamą nutarimą, buvo jo kaip transporto priemonės savininko pareiga. Tinkamai neatlikus įstatyme nustatytos pareigos, transporto priemonės savininkas atitinkamai prisiima atsakomybę už jam priklausančiu automobiliu atliktus neteisėtus veiksmus. Pažymėtina, kad tai, jog transporto priemonės savininkas nežino, kas valdo jam priklausančią transporto priemonę ar ja naudojasi, tik parodo netinkamą jam, kaip didesnio pavojaus šaltinio, savininkui kylančių pareigų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-1073/2021).

29. Apibendrinant aptartas teisines ir faktines aplinkybes konstatuojama, kad Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, išsamiai ir objektyviai, vadovaudamasi ANK 569 straipsnio nuostatomis, ištyrė bei įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, kurį naikinti, kaip to prašoma skunde, nėra pagrindo. Tai, kad pareiškėjas neprisipažįsta padaręs administracinį nusižengimą, jam palankiu būdu interpretuoja padaryto nusižengimo vertinimui surinktus įrodymus, jo atsakomybės dėl padaryto nusižengimo nešalina ir administracinio nusižengimo tyrimą atlikusio ar bylą ne teismo tvarka nagrinėjusio pareigūno šališkumo nepatvirtina. Kaip matyti iš bylos duomenų, teisės aktuose reglamentuotu ženklinimu asmenims su negalia skirta automobilių stovėjimo vieta buvo pažymėta aiškiai ir vizualiai yra gerai matoma, pareiškėjas jokių aplinkybių (priežasčių), kodėl pasirinko statyti automobilį tokioje vietoje, nenurodė, taip pat nenustatyta, kad jis turėtų teisę naudotis šia automobilių stovėjimo vieta. Taigi pareiškėjas nusižengimą padarė sąmoningai ir tyčia. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pagrįstai pripažinusi T. M. kaltu dėl ANK 417 straipsnio 2¹ dalyje numatyto nusižengimo padarymo, paskirdama 60 Eur baudą (minimalų sankcijoje numatytą jos dydį), ANK 32, 34 straipsnio nuostatas taikė teisingai, nuobaudą individualizavo tinkamai, dėl jos dydžio ginčo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

T. M. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. sausio 31 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-2764-2025 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.