Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam A. V. (miręs), jo gynėjui advokatui Vidmantui Baumilai, šeimos narei, buvusiai sutuoktinei K. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, gyvenęs (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį 50 MGL dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto 2 teismo 2009 m. gruodžio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda, 2010 m. balandžio 20 d. bauda išieškota;

3) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį 40 parų areštu;

4) Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį 2 metų laisvės apribojimu su įpareigojimais, 2019 m. gegužės 24 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriuje;

5) Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį 150 MGL (5649 eurų) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. buvo kaltinamas pagal BK 284 straipsnį tuo, kad jis 2019 m. rugpjūčio 16 d. apie 3.00 val. viešoje vietoje, prie degalinės ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su nenustatytais asmenimis, nenustatytam asmeniui be priežasties kumščiu sudavus nukentėjusiajam D. P. vieną smūgį į nosį, nuo smūgio nukentėjusiajam D. P. nukritus ant grindinio, spyrė nukentėjusiajam D. P. ne mažiau 5 kartų koja į nugaros apatinę dalį, po to nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam D. P. sudavus kitiems nenustatytiems asmenims, taip nesunkiai sutrikdant nukentėjusiojo D. P. sveikatą, tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, A. V. buvo kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą tuo, kad jis 2019 m. rugpjūčio 16 d. apie 3.00 val. viešoje vietoje, prie degalinės ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su nenustatytais asmenimis, nenustatytam asmeniui be priežasties, iš chuliganiškų paskatų kumščiu sudavus nukentėjusiajam D. P. vieną smūgį į nosį, nuo smūgio nukentėjusiajam D. P. nukritus ant grindinio, spyrė nukentėjusiajam D. P. ne mažiau 5 kartų koja į nugaros apatinę dalį, po to nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam D. P. sudavus kitiems nenustatytiems asmenims, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. P. sveikatą dėl padaryto nosies kaulų lūžio su poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, nosies nugarėlėje, poodinėmis kraujosruvomis kaktoje, nugaros kairėje pusėje, kairiame žaste, odos nubrozdinimu dešinėje alkūnėje, dešinėje plaštakoje, keliuose.

Iš 2021 m. kovo 1 d. A. V. elektroninio laiško matyti, kad kaltinamasis atsiuntė teismui nuotraukas, kurios, kaltinamojo teigimu, darytos 2019 m. rugpjūčio 16 d. ir jose matomas asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, bei jis. Nuotraukos, jo vertinimu, patvirtina jo nekaltumą (t. 3, b. l. 1-7, 14-21).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. liepos 19 d. ekspertizės akto Nr. 11-968(21). 11K-151 (21) nustatyta, kad vaizdų tyrimas buvo atliekamas pagal standartinio tyrimo procedūros aprašymą „Vaizdų tyrimai“ LTEC-STPA-R-77, leidimas Nr. 1.1 (neakredituotas įteisintas metodas). Tyrimui buvo naudojama „PHOTOSHOP CS6“, „AMPED5“ programinė įranga ir vaizdų tyrimo darbo vieta. Tyrimui pateiktos skaitmeninės vaizdo bylos buvo fiksuotos žemos skiriamosios gebos, fiksuoto židinio nuotolio, mažo kontrastingumo ir jautrio vaizdo fiksavimo kamera. Užfiksuoti vaizdai yra mažos spalvinės gamos (informacijos), vizualiai matomi vaizdo glaudinimo artefaktai. Siekiant pagerinti tiriamųjų skaitmeninių vaizdo bylų kokybę, vaizdo bylos buvo konvertuotos, jų neglaudinant, į tyrimui naudojamai programinei įrangai tinkantį vaizdo formatą, vaizdo bylos buvo iškadruotos, kadrų masyvai buvo apdoroti skaitmeniniais filtrais, iš kadrų atvaizdų buvo išskirti tam tikri plotai, kuriuose yra užfiksuotas tyrimą dominantis asmuo. Skaitmeniniu būdu apdoroti tiriamieji atvaizdai buvo perduoti portretų tyrimui. Techninės priežastys dėl kurių skaitmeninėje vaizdo byloje fiksuojamas objektas gali būti vizualiai nematomas yra šios – vaizdo stebėjimo sistemos fiksuojamas objektas yra mažesnis už stebėjimo sistemos įrašomos skaitmeninės vaizdo bylos pikselio dydį, fiksuojamas vaizdas yra mažo kontrastingumo (pvz. objektas fiksuojamas naktį esant lokaliam, priešpriešiniam apšvietimui), naudojamas didelis skaitmeninės vaizdo bylos glaudinimas (ar netinkamas glaudinimo algoritmas). Pažymėtina, kad naudojant kosmetines priemones (pudrą, tonalinį kremą) galima užmaskuoti bet kokio dydžio apgamą/us ir jie nebus matomi fiksuojamojoje monochrominėje ar spalvotoje vaizdo byloje, todėl nustatyti, ar tiriamojo asmens veide yra užmaskuotų apgamų, negalima. Portretų tyrimas buvo atliekamas pagal standartinio tyrimo procedūros aprašymą „Portretų tyrimas“ LTEC-STPA-R-23, leidimas Nr. 4.0 (akredituotas metodas). Šios rūšies ekspertiniuose tyrimuose naudojama išvadų skalė: kategoriška išvada, labai didelė tikimybė, kad..., didelė tikimybė, kad..., tikėtina, kad..., yra tikimybės, kad..., nustatyti negalima. Tirta naudojant „ADOBE PHOTOSHOP CS5“ programinę įrangą. Portretų tyrimui atrinktuose atvaizduose iš vaizdo įrašų iš viršaus užfiksuotas marškinėlius trumpomis rankovėmis vilkintis asmuo. Galva užfiksuota iš priekio, įvairiu kampu pasukta į kairę ir į dešinę, iš dešinio profilio, akių nesimato, lūpos sučiauptos arba pravertos, vaizdas spalvotas, objektų kontūrai vidutinio ryškumo arba neryškūs. Lyginamajam tyrimui atrinktuose atvaizduose užfiksuotas juodos spalvos marškinėlius ilgomis rankovėmis vilkintis asmuo, dalyje atvaizdų ant jų apsirengęs juodą striukę. Galva užfiksuota iš priekio, įvairiu kampu pasukta į kairę ir į dešinę, iš abiejų profilių, akys atmerktos, lūpos sučiauptos, vaizdas spalvotas arba nespalvotas, objektų kontūrai ryškūs, vidutinio ryškumo arba neryškūs. Tiriant vizualaus požymių palyginimo metodu buvo nustatyti ir sugretinti tiriamojo ir lyginamojo asmens išorės elementus charakterizuojantys požymiai, iš kurių konstatuota, jog tiriamojo asmens ir lyginamojo asmens atvaizduose nustatyta ir išorės požymių sutapimų, ir skirtumų. Sutampa šie požymiai: pakaušio iškilumas; veido forma; kaktos aukštis; kaktos nuolinkis; viršunosės gylis (tikėtinai); viršunosės aukštis (tikėtinai); burnos dydis (tikėtinai); ausų forma; ausų kontūras; ausų prigludimas; plaukų spalva. Nustatyti šie požymių skirtumai: veido pilnumo – lyginamojo asmens veidas pilnesnis negu tiriamojo; veido ypatumo – lyginamojo asmens veide yra didelis apgamas po dešiniu smilkiniu, kurio nėra tiriamojo asmens atvaizduose; kaktos kontūro – tiriamojo asmens kakta tikėtinai išgaubta, lyginamojo – vingiuota; nosies aukščio – tiriamojo asmens nosis tikėtinai aukštesnė negu lyginamojo; nosies iškilumo – tiriamojo asmens nosis iškilesnė negu lyginamojo; nosies nugarėlės ilgio – tiriamojo asmens nosies nugarėlė ilgesnė negu lyginamojo; nosies pagrindo padėties – tiriamojo asmens nosies pagrindas horizontalus, o lyginamojo asmens – pakilęs; nosies galiuko pločio – tiriamojo asmens nosies galiukas tikėtinai siauresnis negu lyginamojo asmens; lūpų iškilumo – tiriamojo asmens lūpos tikėtinai iškilesnės negu lyginamojo asmens; ausų kontūro iš profilio – tiriamojo asmens ausų kontūras tikėtinai užapvalintas, lyginamojo asmens – kampuotas; plaukų apiforminimo; veido plaukų. Dalis požymių nustatyta tikėtinai dėl nepakankamos tiriamųjų vaizdų kokybės, neryškių kontūrų, tiriamojo asmens fiksavimo rakurso. Dėl šių priežasčių nėra galimybės charakterizuoti ir palyginti daugiau atskirų išorės elementų požymių. Nurodyti išorės požymių sutapimai yra bendro pobūdžio, būdingi daugeliui asmenų, o skirtumai yra reikšmingesni asmens identifikavimui. Įvertinus tai, kas išdėstyta, daroma tikėtina išvada, kad tyrimui pateiktuose vaizdo įrašuose (asmuo su ant pakaušio surištais plaukais ir barzda) ir lyginamojoje medžiagoje užfiksuoti skirtingi asmenys. Kategoriškai šito tvirtinti negalima, kadangi, dėl nepakankamos tiriamųjų vaizdų kokybės ir tiriamojo asmens fiksavimo rakurso nėra galimybės ištirti ir palyginti daugiau išorės požymių, be to, dalis skirtumų nustatyta tikėtinai. Skaitmeniniais filtrais apdoroti skaitmeninių vaizdo bylų išskirti kadrų atvaizdai įrašyti į optinę duomenų laikmeną, įrašytų duomenų ir tarnybinės informacijos kontrolinė failų suma pagal algoritmą MD 5 (128bit) yra „4097D0047E1072941302670837517535“, kuri pridėta prie ekspertizės akto. Ekspertizės akte konstatuota, kad: 1) skaitmeniniais filtrais apdoroti skaitmeninių vaizdo bylų išskirti kadrų atvaizdai įrašyti į optinę duomenų laikmeną; 2) tikėtina, kad tyrimui pateiktuose vaizdo įrašuose (asmuo su ant pakaušio surištais plaukais ir barzda) ir lyginamojoje medžiagoje užfiksuoti skirtingi asmenys. Tiriamojo asmens atvaizduose veido dešiniame skruoste apgamo nėra užfiksuota. Techninės priežastys, dėl kurių skaitmeninėje vaizdo byloje fiksuojamas objektas gali būti vizualiai nematomas yra nurodytos tiriamojoje dalyje. Naudojant kosmetines priemones galima užmaskuoti bet kokio dydžio apgamą/us ir jie nebus matomi fiksuojamojoje monochrominėje ar spalvotoje vaizdo byloje. Nustatyti, ar tiriamojo asmens veide yra užmaskuotų apgamų, negalima (t. 3, b. l. 73-74, 102-108).

Nukentėjusysis D. P. patikslintu civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo jam padarytą 859 Eur turtinę ir 1500 Eur neturtinę žalą, taip pat bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 500 Eur bei pateikė dokumentus, susijusius su civiliniu ieškiniu (t. 1, b. l. 22-27, t. 2, b. l. 35, 61-83, t. 3, b. l. 34-35, 53-71). Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 57,64 Eur turtinės žalos ir penkių procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo priteisimo (t. 1, b. l. 58-63).

Iš 2021 m. spalio 26 d. K. V. prašymo nustatyta, kad ji prašo tęsti baudžiamąjį procesą jos vyrą kaltinamąjį A. V. reabilituojančiais pagrindais (b. t. 3, b. l. 123, 127-128).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas dėl A. V. pareikštų kaltinimų

Nagrinėjamu atveju byloje esantys mirusio kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų ir teismo ekspertų paaiškinimai, duoti teisme, taip pat kiti aukščiau nurodyti rašytiniai dokumentai, nuotraukos, vaizdo įrašai pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Mirusio kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).

Šioje byloje A. V. buvo pareikšti kaltinimai, kad būtent jis 2019 m. rugpjūčio 16 d. apie 3.00 val. viešoje vietoje, prie degalinės ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su nenustatytais asmenimis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D. P. sveikatą bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta tik tai, kad 2019 m. rugpjūčio 16 d. apie 3.00 val., prie degalinės ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis D. P. buvo sumuštas keleto asmenų; neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad būtent kaltinamasis dalyvavo nukentėjusiojo sumušime ir jį kartu su kitais asmenimis sumušė, byloje nesurinkta.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-93-788/2017 ir kt.). Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes.

Kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu, t. y. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažino, visą laiką nuosekliai nurodydamas, kad nagrinėjamo įvykio naktį degalinėje jis nebuvo, o nukentėjusiojo apskritai niekada nėra matęs, apie tai, kad jis yra kaltinamas žmogaus sumušimu, sužinojo tik iš pareigūnų. Teismo posėdžio metu peržiūrint įvykio nakties vaizdo įrašus, kaltinamasis nurodė, kad vaizdo įrašuose jo nėra. Kaltinamasis taip pat paaiškino, kad jis 2019 m. rugpjūčio 16 d. vyko į draugo vaiko krikštynas (duomenys neskelbtini), o vėliau – į gimtadienį (duomenys neskelbtini). Šias kaltinamojo aplinkybes patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja kaltinamojo sutuoktinė K. V., kuri nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 15 d. vakarą jos sutuoktinis buvo namuose, iš 15 d. į 16 d. naktį jis nakvojo namuose, savo telefoną jis visada turi su savimi. Kaltinamojo draugai liudytojai A. Š., V. M., A. A. patvirtino kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kad jis dalyvavo krikštynose ir gimtadienyje, o A. M. nurodė ir tai, kad jis buvo svečiuose pas A. V. 15 d. nuo 17 val. iki 21 val. Minėti kaltinamojo draugai nurodė, kad jie nežino, ką kaltinamasis veikė 2019 m. rugpjūčio 16 d. 3 valandą nakties. Vertinant šių liudytojų parodymus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad visi šie liudytojai yra kaltinamojo šeimos nariai arba draugai, todėl jie gali būti suinteresuoti duoti kaltinamajam palankius parodymus.

Esant tokiai situacijai, teismo vertinimu, itin svarbu nustatyti, ar yra kitų duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių kaltinamojo alibi ir tuo pačiu vienais ar kitais aspektais patvirtinančių ar paneigiančių kaltinamojo ir minėtų liudytojų parodymus, kas leistų spręsti apie šių parodymų patikimumą.

Tiek kaltinamojo sutuoktinė, tiek kaltinamojo draugai liudytojai teismo posėdžio metu nurodė ir tai, jog kaltinamasis nuo gimimo ant veido turi didelį apgamą, ilgos barzdos niekada nėra turėjęs. Šios aplinkybės taip pat nepaneigtos byloje surinktų įrodymų visuma. Be to, nagrinėjamoje byloje nėra surinkta jokių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kaip galimai kaltinamasis galėjo atvykti į įvykio vietą, su kuo jis buvo ir t. t.

Teismas, siekdamas pašalinti byloje esančias abejones, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutartimi baudžiamojoje byloje paskyrė vaizdo įrašų vaizdų ir portretų ekspertizę (t. 3, b. l. 73-74). Lietuvos teismo ekspertizės centro pateiktame ekspertizės akte pateikta tikėtina išvada, kad tyrimui pateiktuose vaizdo įrašuose (asmuo su ant pakaušio surištais plaukais ir barzda) ir lyginamojoje medžiagoje užfiksuoti skirtingi asmenys. Kategoriškai šito tvirtinti negalima, kadangi dėl nepakankamos tiriamųjų vaizdų kokybės ir tiriamojo asmens fiksavimo rakurso nėra galimybės ištirti ir palyginti daugiau išorės požymių, be to, dalis skirtumų nustatyta tikėtinai. Tiriamojo asmens atvaizduose veido dešiniame skruoste apgamo nėra užfiksuota (t. 3, b. l. 73-74, 102-108). Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad tiriant vizualaus požymių palyginimo metodu buvo nustatyti ir sugretinti tiriamojo ir lyginamojo asmens išorės elementus charakterizuojantys požymiai, iš kurių konstatuota, jog tiriamojo asmens ir lyginamojo asmens atvaizduose nustatyta ir išorės požymių sutapimų, ir skirtumų. Sutampa šie požymiai: pakaušio iškilumas; veido forma; kaktos aukštis; kaktos nuolinkis; viršunosės gylis (tikėtinai); viršunosės aukštis (tikėtinai); burnos dydis (tikėtinai); ausų forma; ausų kontūras; ausų prigludimas; plaukų spalva. Nustatyti šie požymių skirtumai: veido pilnumo – lyginamojo asmens veidas pilnesnis negu tiriamojo; veido ypatumo – lyginamojo asmens veide yra didelis apgamas po dešiniu smilkiniu, kurio nėra tiriamojo asmens atvaizduose; kaktos kontūro – tiriamojo asmens kakta tikėtinai išgaubta, lyginamojo – vingiuota; nosies aukščio – tiriamojo asmens nosis tikėtinai aukštesnė negu lyginamojo; nosies iškilumo – tiriamojo asmens nosis iškilesnė negu lyginamojo; nosies nugarėlės ilgio – tiriamojo asmens nosies nugarėlė ilgesnė negu lyginamojo; nosies pagrindo padėties – tiriamojo asmens nosies pagrindas horizontalus, o lyginamojo asmens – pakilęs; nosies galiuko pločio – tiriamojo asmens nosies galiukas tikėtinai siauresnis negu lyginamojo asmens; lūpų iškilumo – tiriamojo asmens lūpos tikėtinai iškilesnės negu lyginamojo asmens; ausų kontūro iš profilio – tiriamojo asmens ausų kontūras tikėtinai užapvalintas, lyginamojo asmens – kampuotas; plaukų apiforminimo; veido plaukų. Dalis požymių nustatyta tikėtinai dėl nepakankamos tiriamųjų vaizdų kokybės, neryškių kontūrų, tiriamojo asmens fiksavimo rakurso. Nurodyti išorės požymių sutapimai yra bendro pobūdžio, būdingi daugeliui asmenų, o skirtumai yra reikšmingesni asmens identifikavimui. Kaip matyti iš ekspertizės akto priedų ekspertai nustatė daugiau nesutampančių nei sutampančių požymių. Teismo posėdžio metu apklausti teismo ekspertai K. G. ir D. K. savo pateiktą išvadą patvirtino ir papildomai paaiškino, kad vaizdų ir portretų tyrimas yra atliekamas akredituotais metodais, naudojama sertifikuota programinė įranga, jų naudojami tyrimo metodai tiriamosios medžiagos iškraipyti negali; jei taip būtų, jie tokių metodų ir tokios programinės įrangos naudoti negalėtų; taip pat jie vertina ir tarpusavyje lygina visų jiems pateiktų vaizdų visumą, o ne kurį nors ar keletą vaizdų išskirtinai. Ekspertai taip pat paaiškino, kad vertindami tiriamojo ir lyginamojo asmens panašumus ir skirtumus įvertina ir asmens bruožų pokytį laiko atžvilgiu, nes kai kurie asmens bruožai (pvz., kakta, nosis) kinta tik per labai ilgą laiko tarpą (dešimtmečius), taip pat jie, teikdami išvadą, nevertina tokių požymių kaip plaukų surišimas, šukuosena ir pan., kurie gali būti greitai keičiami. Teismas neturi pagrindo abejoti ekspertų pateiktomis išvadomis, taip pat jų paaiškinimais teisiamojo posėdžio metu, ekspertai nepažįsta nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo, teismas nenustatė ekspertų suinteresuotumo bylos baigtimi. Įvertinus visa tai, konstatuotina, kad vienas iš objektyvių įrodymų, kuriuo buvo grindžiamas A. V. pareikštas kaltinimas, t. y. vaizdo įrašai, nepatvirtina aplinkybės, kad vaizdo įraše nagrinėjamo įvykio metu yra užfiksuotas būtent kaltinamasis. Priešingai, pateikti vaizdo įrašai ir ekspertų atlikta vaizdų ir portretų ekspertizė sudaro pagrindą teismui pagrįstai abejoti šia aplinkybe.

Be to, teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo sutuoktinė nurodė, jog kaltinamasis buvo 1,90-1,91 m ūgio, nukentėjusysis nurodė, kad jo ūgis yra 1,78 m. Tuo tarpu 2019 m. rugpjūčio 21 d., 2019 m. rugsėjo 2 d., 2019 m. spalio 2 d. kitų objektų apžiūros protokoluose nurodyta, kad su D. P. bendrauja stambaus kūno sudėjimo, vaikinas, apie 170 cm ūgio, apžėlęs, su barzda, plaukai garbanoti, surišti į uodegytę. Iš teisiamojo posėdžio metu peržiūrėtų vaizdo įrašų taip pat negalima daryti neabejotinos išvados, jog vaizdo įraše nukentėjusiojo nurodomas asmuo (taip pat ir jo identifikuojamas kaip kaltinamasis) yra gerokai aukštesnis už patį nukentėjusįjį; priešingai, kaip ir nurodyta kitų objektų apžiūros protokoluose asmuo su plaukų uodegyte viršugalvyje yra galimai panašaus ūgio ar netgi žemesnis nei nukentėjusysis.

Kaltinamajam pareikšti kaltinimai be jau minėtų vaizdo įrašų yra grindžiami ir nukentėjusiojo parodymais, ir su juo atliktų kitų proceso veiksmų duomenimis bei pareigūno S. P. paaiškinimais tyrėjui.

Nukentėjusysis pirmąkart apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, netrukus po įvykio, t. y. 2019 m. rugpjūčio 16 d. 9.58 val. (t. 1, b. l. 15-18), nurodė, kad jis buvo išgėręs alaus pas draugą, o po to ir kavinėje, vienas jį sumušusių asmenų buvo aukštas ir lieknas, o antro vaikino visiškai nepamena ir atpažinti negalės, kaip atrodė kita vyrų kompanija, irgi nepamena, tik pamena, kad vienas jų buvo su ūsais. Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. spalio 2 d. kartu su nukentėjusiuoju D. P. apžiūrint UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, nukentėjusysis dar kartą pakartojo, kad to vaikino, kuris mušė, spardė kojomis, kai jis nugriuvo po pirmo smūgio, veido neįsidėmėjo (t. 1, b. l. 31-35). Nukentėjusysis, antrąkart apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, 2020 m. gegužės 4 d. (t. 1, b. l. 29-30), prašė vadovautis jo pirminiais parodymais, nes jie yra tiksliausi, kadangi duoti iškart po įvykio. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrint įvykio nakties vaizdo įrašus, nukentėjusysis nurodė, kad vaizdo įrašuose mato asmenį, labai panašų į kaltinamąjį, galbūt šiek tiek abejoja, kad įrašuose yra būtent kaltinamasis, vėliau kitų teisiamųjų posėdžių metu ir baigiamojoje kalboje nukentėjusysis nurodė, kad yra įsitikinęs, jog jį sumušė būtent kaltinamasis, tačiau, kuo grindžia tokį savo parodymų keitimą ir kokios aplinkybės lėmė, kad vėliau nukentėjusysis nebeabejojo, kad jį sumušė būtent kaltinamasis, nukentėjusysis negalėjo nurodyti. Taigi, matyti, kad nukentėjusysis nėra nuoseklus bei pats abejoja, ar vaizdo įraše tikrai yra kaltinamasis. Kaip minėta, nukentėjusysis pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad antrojo asmens visiškai nepamena ir jo atpažinti negalės, vaizdo įrašų peržiūros ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad antrojo vaikino veido visiškai neįsidėmėjo, antrosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu jis prašė vadovautis jo pirminiais parodymais, nes jie yra tiksliausi, kadangi duoti iškart po įvykio, taigi, nukentėjusysis neapibūdino jokių individualių požymių, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kad jį sumušė būtent kaltinamasis; tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu, praėjus daugiau kaip pusantrų metų nuo įvykio, nukentėjusysis jau galėjo atpažinti kaltinamąjį kaip jį sumušusį asmenį, be to, nukentėjusysis teisme nurodė, kad jį sumušęs asmuo turėjo šiek tiek barzdos, tuo tarpu vaizdo įraše vienas iš jį sumušusių asmenų turėjo aiškiai matomą ir netrumpą barzdą. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti nukentėjusiojo parodymų patikimumu ir konstatuoti, kad pats nukentėjusysis nėra tikras dėl jį sumušusio asmens požymių ir kad tai tikrai buvo kaltinamasis A. V.. Kaip minėta, vėliau teisiamųjų posėdžių metu nukentėjusiojo nurodytas deklaratyvus paaiškinimas, jog jis yra tvirtai įsitikinęs, kad jį sumušė būtent kaltinamasis, savaime, nesant kitų tai objektyviai patvirtinančių įrodymų, nesudaro pagrindo teigti, kad nukentėjusiojo parodymai šiuo aspektu yra patikimi.

Teismui kelia abejonių ir pareigūno S. P. telefonu tyrėjui pateikta informacija apie tai, kad iš nuotraukų jis atpažino asmenį, t. y. A. V.. Tarnybiniame pranešime nėra nurodyta jokių konkrečių požymių ir bruožų, pagal kuriuos S. P. atpažino, kad nuotraukose užfiksuotas asmuo yra būtent kaltinamasis, kokiais bruožais S. P. pats apibūdina A. V., išskyrus tik tai, kad S. P. A. V. yra žinomas, kadangi jis yra dirbęs su juo ikiteisminių tyrimų medžiagose dėl sukčiavimo (t. 1, b. l. 103). Tarnybiniame pranešime nurodyta tik tai, kad nuotraukose minėtas asmuo yra stambaus kūno sudėjimo, pilvotas, dėvi juodos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, yra su barzda, plaukai juodos spalvos, surišti į uodegytę, tačiau šios aplinkybės ir taip yra aiškios pažiūrėjus nuotraukas. Kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo teisme metu, kaltinamasis turi aiškiai matomą skiriamąjį veido bruožą – nuo pat gimimo ant veido jis turi apgamą, tačiau apie tai S. P. apskritai nieko nenurodė, kas taip pat sudaro pagrindą abejoti S. P. paaiškinimų patikimumu. Pareigūnas S. P. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas, laikantis BPK nustatytų liudytojams keliamų apklausos reikalavimų. Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė šį pareigūną apklausti teisme ir teismas šį prašymą buvo patenkinęs. Teismui gavus ekspertizės akto išvadas ir toliau teisme tiriant įrodymus, teismas nusprendė, kad minėto pareigūno apklausa nebėra tikslinga, nes byloje yra pakankamai duomenų objektyviam ir teisingam sprendimui priimti. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas neturi pareigos besąlygiškai tenkinti visų pateikiamų proceso dalyvių prašymų, o iš baudžiamojo proceso normų neišplaukia, kad įrodinėjimas yra begalinis procesas. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-524/2014, 2K-76-942/2017, 2K-208-976/2017). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Nepaisant to, kad nukentėjusysis visų jo apklausų ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad antrojo jį sumušusio vaikino jis visiškai neįsidėmėjo, jo atpažinti tikrai negalės, tačiau pareigūnui S. P. tyrėjui telefonu nurodžius, kad jis jam pateiktose nuotraukose atpažįsta asmenį – A. V., 2020 m. vasario 27 d. buvo atliktas asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką procesinis veiksmas su nukentėjusiuoju. Šio procesinio veiksmo atlikimo metu nukentėjusysis D. P. atpažino asmenį – A. V., apie kurį jis yra davęs parodymus. D. P. taip pat nurodė, kad sunku pasakyti, nuotraukos yra labiau dokumentinės, praėjo jau nemažai laiko, vyras, kuris smurtavo prieš jį, tuo metu buvo su barzda, plaukai buvo surišti atgal, į kasytę viršugalvyje. A. V. atpažįsta iš jo veido bruožų, nemažos nosies, akių formos ir plaukų linijos (t. 1, b. l. 36-37).

Šiuo atveju yra teisiškai reikšminga, jog BPK 191 ir 192 straipsniuose yra išdėstytos asmens parodymo atpažinti sąlygos. BPK 191 straipsnio 2 dalyje ir 192 straipsnio 1–5 dalyse nustatyta asmens parodymo atpažinti tvarka: atpažįstantis asmuo pirmiau turi būti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, daiktą ar kitokį objektą, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį, daiktą ar kitokį objektą; atpažintinas asmuo parodomas atpažįstančiajam drauge su kitais tos pačios lyties asmenimis, pagal išorę kuo panašesniais į atpažintiną. Parodymo atpažinti protokole nurodoma visų parodomų atpažinti asmenų pavardės, vardai, gimimo metai, ūgis, kūno sudėjimas, gyvenamoji vieta, drabužiai, kuriais jie apsirengę; parodomų atpažinti asmenų turi būti ne mažiau kaip trys; parodomų asmenų grupė nufotografuojama arba kitaip vizualiai užfiksuojama. BPK 192 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką. Ji parodoma kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis. Pagal nuotraukas asmuo gali būti parodomas atpažinti ir tais atvejais, kai to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo asmens saugumui užtikrinti. Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnė pateikė nukentėjusiajam šešias asmenų nuotraukas atpažinti, ir nukentėjusysis atpažino A. V., nors byloje nenustatyta, kad kaltinamojo nebūtų buvę galima parodyti gyvai ar to reikėtų nukentėjusiojo asmens saugumui užtikrinti. Svarbu ir tai, jog nukentėjusysis, pirmiau ne kartą apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, nurodė, kad antrojo asmens neįsidėmėjo ir jo atpažinti negalės, tačiau asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką procesinio veiksmo atlikimo metu, praėjus daugiau kaip pusei metų po įvykio, jau galėjo įvardyti netgi to antrojo asmens veido bruožus. Be to, kaip matyti iš pateiktos nuotraukos kaltinamasis neturi nei barzdos, nei surištų plaukų uodegytės viršugalvyje (o veido šone matyti nedidelė dalis apgamo). Nukentėjusysis minėto procesinio veiksmo metu nurodė aiškius jį sumušusio asmens veido bruožus, tačiau jis nieko nenurodė apie kaltinamojo turimą ant veido didelį apgamą; jei jau nukentėjusysis sugebėjo įsidėmėti kaltinamojo veido bruožus, tai nepastebėti tokio didelio apgamo ir jo nenurodyti apklausų metu tiesiog būtų nelogiška. Įvertinus tai, kas aptarta, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl taip atlikto tyrimo veiksmo teisėtumo ir jo metu gautų rezultatų patikimumo. BPK 301 straipsnis nustato, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Šių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai.

Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad byloje nėra jokių kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiojo parodymus ir pareigūno paaiškinimus, priešingai, byloje esantys pirmiau paminėti ir teismo įvertinti įrodymai paneigia jų nurodomas aplinkybes apie tai, kad nagrinėjamo įvykio laiku ir vietoje nukentėjusįjį sumušė būtent kaltinamasis. Pažymėtina ir tai, kad nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikęs kitą savo alibi versiją (kad jis nagrinėjamo įvykio dieną galimai net nebuvo (duomenys neskelbtini), o buvo išvykęs iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) slaugyti savo sergančio tėvo), taip pat ir tai, kad kaltinamojo sutuoktinė nenurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 15 d. vakare pas juos svečiuose buvo A. M., savaime, nesant kitų objektyvių įrodymų byloje, nepaneigia kaltinamojo alibi.

BPK 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai. Taigi, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018, 2K-153-693/2019).

Šioje byloje teismui kyla pagrįstų abejonių dėl kaltinamojo dalyvavimo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teismas, įvertinęs bylos įrodymus, konstatuoja, kad, išnaudojus visas įrodinėjimo priemones bei galimybes, nesurinkta neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinamojo A. V. kaltę dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir nesunkaus nukentėjusiojo D. P. sveikatos sutrikdymo, o visos abejonės, kurias pašalinti, teismo įsitikinimu, buvo išnaudotos visos galimybės, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Kaltinamajam mirus (duomenys neskelbtini), procesas jo buvusios sutuoktinės, našlės K. V. prašymu toliau buvo tęsiamas kaltinamąjį reabilituojančiais pagrindais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad teismui pripažinus, kad miręs asmuo nepadarė nusikalstamos veikos, ar neįrodžius, kad šis asmuo dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis (reabilituojantis pagrindas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-444/2011, 2K-72-1073/2018, 2K-7-104-719/2021). Taigi, A. V. dėl jam pareikštų kaltinimų pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą išteisintinas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, jog, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju byloje neįrodyta, kad A. V. dalyvavo padarant BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas nusikalstamas veikas, todėl, kaltinamąjį išteisinus, nukentėjusiojo D. P. ir civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo atmestini.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. V. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 133). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra miręs, ši kardomoji priemonė panaikintina nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2022 m. kovo 16 d.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, septynios optinės duomenų laikmenos (vokuose; prisegtuose prie pirmo, antro ir trečio bylos tomų galinių viršelių), paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 5, 6 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

Mirusį A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Nukentėjusiojo D. P. ir civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius dėl žalos atlyginimo atmesti.

A. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2022 m. kovo 16 d.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, septynias optines duomenų laikmenas (vokuose; prisegtuose prie pirmo, antro ir trečio bylos tomų galinių viršelių), palikti saugoti byloje.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, bylą perduoti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorui nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.