- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-10
- Bylos Nr.
- eTA-101-968/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03305-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas (pran.), Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- S. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. J. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimo pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas S. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 11 d. atvyko į Tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinį, kuriame buvo iki 2023 m. rugsėjo 15 d. 2023 m. rugsėjo 11 d. į Tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo depozitinę sąskaitą jam buvo pervesti 35 Eur, kuriais jis negalėjo disponuoti, kadangi lėšas tvarkantys asmenys nepervedė piniginių lėšų į jo asmeninę sąskaitą. Dėl šios priežasties negalėjo įsigyti produktų, nurodytų gydytojo rekomendacijose, penkias dienas buvo nevalgęs. Tarnyba, 2023 m. lapkričio 8 d. išnagrinėjusi 2023 m. spalio 26 d. pareiškėjo skundą, pripažino, kad skundas iš dalies pagrįstas. Pareiškėjas nurodė, kad dėl tokių įstaigos veiksmų buvo suirzęs, įsiutęs, jautėsi pažemintas, nepilnavertis, patyrė stiprius emocinius išgyvenimus. Dėl šių neigiamų dvasinių išgyvenimų patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 5 000 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas nurodė, kad:
3.1. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad Tarnybos Finansų skyrius laiku nepervedė piniginių lėšų į jo asmeninę sąskaitą, todėl jis negalėjo įsigyti indų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 patvirtintomis Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) stalo indų būnant sveikatos priežiūros padalinyje pareiškėjui turėti negalima. Pareiškėjas ne pirmą kartą atvyko į Tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinį ir su vidaus tvarkos taisyklėmis yra susipažinęs.
3.2. Įstaigoje maistas gaminamas visiems nuteistiesiems, paskaičiuotos porcijos pagal pateiktą faktinį tos dienos valgančiųjų nuteistųjų skaičių ir atiduodami priklausomi visi maisto daviniai ir svoriai, todėl pareiškėjas nepagrįstai nurodė, kad dėl neįsigytų indų jis liko alkanas. Tarnybos darbuotojai nepažeidė pareiškėjo teisės į jam priklausantį maitinimą.
Šalies argumentai
3.3. Pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais ir nepagrindė priežastinio ryšio tarp Tarnybos veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, todėl nėra pagrindo pareiškėjui priteisti prašomą neturtinės žalos dydį.
II.
4. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 28 d. sprendimu tenkino iš dalies pareiškėjo skundą ir pripažino, kad pareiškėjo teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista. Teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais.
5. Teismas nustatė, kad:
5.1. Pareiškėjas bausmę atlieka Pravieniškių 1-ame kalėjime.
5.2. Laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. iki 2023 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjas buvo konvojuotas į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Asmens sveikatos priežiūros padalinį.
5.3. 2023 m rugsėjo 11 d. į Tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo depozitinę banko sąskaitą buvo gautos lėšos pareiškėjui – 15 Eur ir 20 Eur. Minėtos lėšos 2023 m. rugsėjo 20 d. persiųstos į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo depozitinę banko sąskaitą ir įskaitytos į pareiškėjo asmeninę sąskaitą (Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštis).
5.4. Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininką dėl 2023 m. rugsėjo 11 d. neįskaitytų piniginių lėšų. Tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas 2023 m. spalio 11 d. raštu Nr. SN-22-3287 išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir informavo, kad Finansų skyriaus darbuotojos, tvarkančios nuteistųjų gaunamų lėšų apskaitą, neapsižiūrėjo, kad pareiškėjas buvo konvojuotas į Asmens sveikatos priežiūros padalinį, ir neįskaitė gautų lėšų į jo asmeninę sąskaitą, atsiprašė už pareiškėjui sukeltus nepatogumus.
5.5. Pareiškėjas 2023 m. spalio 26 d. kreipėsi į Tarnybos direktorių dėl Finansų skyriaus darbuotojų veiksmų, kuriais nebuvo laiku įskaitytos 2023 m. rugsėjo 11 d. gautos lėšos į jo asmeninę sąskaitą. Tarnyba 2023 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. 2S-2640 pareiškėjo skundą išnagrinėjo ir pateikė jam atsakymą, iš esmės pakartodama, kad dėl Finansų skyriaus darbuotojos klaidos lėšos buvo persiųstos ir įskaitytos į pareiškėjo asmeninę sąskaitą 2023 m. rugsėjo 20 d. Pažymėjo, kad piniginių lėšų nepervedimas nebuvo tyčinis, pareiškėjui skirtos lėšos nebuvo pasisavintos.
6. Teismas vertino, kad pareiškėjo susirašinėjimas su Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininku, Tarnyba bei nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštis patvirtina, jog pareiškėjas atsakovo veiksmų neteisėtumą sieja su Tarnybos veiksmais laiku nepervedus 15 Eur ir 20 Eur piniginių lėšų į jo asmeninę sąskaitą.
7. Teismas vadovavosi Tarnybos direktoriaus 2023 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-479 patvirtinto Lietuvos kalėjimų tarnybos suimtųjų (nuteistųjų) asmeninių piniginių lėšų apskaitos tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 47, 48 punktais ir sprendė, kad teisės aktai nustatė Tarnybos pareigą per tris darbo dienas, t. y. iki 2023 m. rugsėjo 13 d. pervesti pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas į kito kalėjimo depozitinę sąskaitą. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodomi Tarnybos veiksmai – 2023 m. rugsėjo 20 d. pervestos piniginės lėšos į jo asmeninę sąskaitą, gali būti laikomi neteisėtais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme, nes valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, kadangi vykdydami jiems priskirtas funkcijas veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl yra pagrindas spręsti dėl neturtinės žalos padarymo pareiškėjui.
8. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas dėl patirtų dvasinių išgyvenimų buvo konsultuotas psichologų, šios aplinkybės skunde nenurodė ir pats pareiškėjas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju dėl laiku neįskaitytų piniginių lėšų pareiškėjas galėjo patirti didesnius nepatogumus ir išgyvenimus, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei kalinimo sąlygos šioje dalyje būtų užtikrintos pagal teisės aktų reikalavimus. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos priteisimo, pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodė patyręs itin didelius išgyvenimus, sukėlusius ilgalaikes psichologines ar fizines pasekmes; jis dėl patirtų išgyvenimų nesikreipė psichologo pagalbos ar į kitus specialistus dėl sveikatos sutrikimų; visa tai teismui leido spręsti, kad pareiškėjo patiriami nepatogumai nebuvo tokie dideli; byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.
9. Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų kontekste, atsižvelgęs į tai, kad nustatytas pažeidimas buvo netyčinis, pašalintas tik jį pastebėjus, taip pat atsižvelgęs į aplinkybę, kad pareiškėjo sąskaitoje, kuria jis galėjo disponuoti, piniginių lėšų buvo, sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės atsakovui neveikiant taip kaip teisės aktai įpareigojo veikti, laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktų reikalavimus atitinkančioje aplinkoje pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.
III.
10. Pareiškėjas S. J. apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą tenkinti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo:
10.1. Pareiškėjas buvo nevalgęs penkias dienas, jam nebuvo leista apsipirkti, nors gydytojas jam buvo išdavęs toki leidimą.
10.2. Psichologai bandė padėti pareiškėjui spręsti problemas. Tokio pobūdžio bylose reikėtų remtis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2011 m. sausio 25 d. sprendimu Lefteriodas prieš Rumuniją, kuriame konstatuota, kad būtų nepagrista ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias.
10.3. Tarnybos Finansų skyriaus darbuotojai nesutvarkė pareiškėjui siųstų lėšų per tris darbo dienas, o problemą išsprendė tik po 20 dienų nuo tada, kai pareiškėjas apie tai pranešė. Atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl yra pagrindas spręsti dėl neturtinės žalos padarymo pareiškėjui. Negalima apsiriboti tik fakto pripažinimu apie pažeistas teises, nes pareiškėjas buvo nevalgęs penkias dienas, dėl to patyrė dvasinius ir psichologinius išgyvenimus.
Atsiliepimas
11. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas nurodo, kad negalima turėti stalo indų, būnant Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje (Taisyklių 42.5.5 p.), todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad dėl neįsigytų indų jis liko alkanas ir dėl to patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjas aplinkybes nurodė abstrakčiai, nepateikė jokių neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Tarnybos veiksmų ir nurodytos žalos. Pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteista neturtinė žala. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto tik savo subjektyvią nuomonę. Priteisiant žalą atsižvelgtina į pareiškėjo sveikatos būklę ginčui aktualiu metu ir tai, kad nėra duomenų, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
12. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kilusios Tarnybai laiku nepervedus 15 Eur ir 20 Eur piniginių lėšų į pareiškėjo asmeninę sąskaitą, atlyginimo bei procesinių palūkanų priteisimo.
13. Pareiškėjas skunde prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 5 000 Eur neturtinės žalos, patirtos Tarnybai laiku nepervedus 15 Eur ir 20 Eur piniginių lėšų į pareiškėjo asmeninę sąskaitą, atlyginimą pagal CK 6.271 straipsnį, procesines palūkanas.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodomi Tarnybos veiksmai – 2023 m. rugsėjo 20 d. pervestos piniginės lėšos į jo asmeninę sąskaitą, gali būti laikomi neteisėtais (CK 6.271 str.), nes valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti (Aprašo 47, 48 p.), ir pripažino, jog pareiškėjo teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista, bet atmetė pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais.
15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, dėl ko pareiškėjas nevalgė penkias dienas, todėl yra pagrindas spręsti dėl neturtinės žalos padarymo pareiškėjui.
16. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
17. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjui turėjo būti priteistas 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas dėl neužtikrintų tinkamų bausmės atlikimo sąlygų Tarnybai laiku nepervedus piniginių lėšų į pareiškėjo asmeninę sąskaitą, pirmiausia pažymi, jog CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Viešojo administravimo subjekto (jo darbuotojų) kaltė nėra viena iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų.
18. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-745-552/2025).
19. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad, pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., LVAT 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020).
20. Aprašo 47 punkte įtvirtinta, kad Finansų skyriaus darbuotojas, gavęs iš kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus atsakingo darbuotojo išvykstančių suimtųjų (nuteistųjų) sąrašą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas, įskaitant sąrašo gavimo dieną, perveda visų sąraše išvardytų suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas į kito kalėjimo depozitinę sąskaitą, mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodydamas, kokia piniginių lėšų suma yra neliečiamojoje asmeninės sąskaitos dalyje.
21. Taisyklių 48 punkte nustatyta, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurių gydymo laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos padalinyje, vykdančiame sveikatinimo veiklą, trukmė neviršija 60 dienų, taip pat laikinai išvykstantiems į kitas įstaigas suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti Taisyklių 42.2 (laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos padalinyje, vykdančiame sveikatinimo veiklą, leidžiama turėti tik Taisyklių 42.2.2, 42.2.4 ir 42.2.5 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų), 42.3, 42.4.4, 42.5.1, 42.5.2, 42.5.3, 42.5.6, 42.5.8, 42.5.13, 42.5.16 ir 42.5.17 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų. Gydytojui rekomendavus, suimtiesiems ir nuteistiesiems laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos padalinyje, vykdančiame sveikatinimo veiklą, leidžiama įsigyti ir turėti Taisyklių 42.1.1–42.1.12 papunkčiuose nurodytų maisto produktų.
22. Lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus nuteistuosius, atliekančius Bausmių vykdymo kodekso 79 str. 2 d. nurodytą drausminę nuobaudą) laisvės atėmimo vietų įstaigoje leidžiama įsigyti ir turėti plastikinių arba medinių stalo indų (lėkštę, dubenėlį sriubai, šaukštą, puodelį, šakutę, peilį) (Taisyklių 42.5.5 p.).
23. Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. iki 2023 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjas buvo konvojuotas į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Asmens sveikatos priežiūros padalinį. 2023 m rugsėjo 11 d. į Tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo depozitinę banko sąskaitą buvo gautos 15 Eur ir 20 Eur lėšos pareiškėjui, kurios buvo persiųstos į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo depozitinę banko sąskaitą ir įskaitytos į pareiškėjo asmeninę sąskaitą 2023 m. rugsėjo 20 d. Tiek Tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas 2023 m. spalio 11 d. rašte Nr. SN-22-3287, tiek Tarnyba 2023 m. lapkričio 8 d. rašte Nr. 2S-2640 pripažino, kad dėl Finansų skyriaus darbuotojos klaidos lėšos buvo persiųstos ir įskaitytos į pareiškėjo asmeninę sąskaitą tik 2023 m. rugsėjo 20 d.
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo patirti nepatogumai, Tarnybai laiku nepervedus piniginių lėšų į jo sąskaitą, nebuvo tokie dideli, kad juos būtų galima laikyti nesuderinamais su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintu draudimu (t. y. draudimu asmenį kankinti, žiauriai, nežmoniškai ar žeminant jo orumą elgtis arba bausti tokiu būdu) ir įvertinti prašoma 5 000 Eur suma. Pareiškėjas tvirtina, jog penkias dienas nevalgė, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui būnant Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Asmens sveikatos priežiūros padalinyje nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. iki 2023 m. rugsėjo 15 d., jam nebuvo tiekiamas maitinimas. Šiuo atveju pareiškėjo pasirinkimas nevalgyti įstaigos induose tiekiamo maisto ir dėl to patirti atitinkamus išgyvenimus, atsižvelgus ir į tai, kad pagal Taisykles pareiškėjas, būdamas Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Asmens sveikatos priežiūros padalinyje, negalėjo turėti stalo indų (Taisyklių 48 p.) nėra pakankamas priežastinio ryšio tarp nustatytų neteisėtų Tarnybos veiksmų laiku nepervedant lėšų į asmeninę pareiškėjo sąskaitą ir pareiškėjo nurodomos žalos konstatavimui. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas dėl patirtų išgyvenimų nesikreipė psichologo pagalbos ar į kitus specialistus dėl sveikatos sutrikimų, taip pat nebuvo nustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.
25. Pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); LVAT 2025 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-187-602/2025).
26. Teisėjų kolegija, įvertinusi Tarnybos padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, tai, jog nėra duomenų, kad buvo sąmoningai siekiama pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis arba kad sutriko pareiškėjo sveikata, prieina prie išvados, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiribojo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija.
27. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išnagrinėti, aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimo priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo S. J. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.