Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde teigė, kad buvo suirzęs dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko ir Lietuvos kalėjimų tarnybos atsakymų, kas nesudaro pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinę žalą. Lietuvos kalėjimų tarnybos nuomone, pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais ir nepagrindė priežastinio ryšio tarp Lietuvos kalėjimų tarnybos veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, todėl nėra pagrindo pareiškėjui priteisti prašomą neturtinės žalos dydį, prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų valstybės valdžios institucijų veiksmų, kai jam atvykus į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinį, Lietuvos kalėjimų tarnybos Finansų skyriaus darbuotojai tinkamai nepervedė 15 Eur ir 20 Eur piniginių lėšų į jo asmeninę sąskaitą.

I. Dėl sąlygų neturtinei žalai kilti

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsniu, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Taigi, spręstina, ar yra pagrindas nagrinėjamoje byloje konstatuoti Lietuvos kalėjimų tarnybos veiksmų neteisėtumą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas bausmę atlieka Pravieniškių 1-ame kalėjime.

Laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. iki 2023 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjas buvo konvojuotas į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Asmens sveikatos priežiūros padalinį (Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus 2024 m. sausio 17 d. pažyma Nr. SV-23-1844).

2023 m rugsėjo 11 d. į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo depozitinę banko sąskaitą buvo gautos lėšos pareiškėjui, siuntėjai D. J. – 15 Eur ir M. Š. – 20 Eur. Minėtos lėšos 2023 m. rugsėjo 20 d. persiųstos į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo depozitinę banko sąskaitą ir įskaitytos į pareiškėjo asmeninę sąskaitą (Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštis).

Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininką dėl 2023 m. rugsėjo 11d. neįskaitytų piniginių lėšų.

2023 m. spalio 11 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas raštu Nr. SN-22-3287 išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir informavo, kad Finansų skyriaus darbuotojos, tvarkančios nuteistųjų gaunamų lėšų apskaitą, neapsižiūrėjo, kad pareiškėjas buvo konvojuotas į asmens sveikatos priežiūros padalinį ir neįskaitė gautų lėšų į jo asmeninę sąskaitą, atsiprašė už pareiškėjui sukeltus nepatogumus.

Pareiškėjas 2023 m. spalio 26 d. kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorių dėl Finansų skyriaus darbuotojų veiksmų, kuriais nebuvo laiku įskaitytos 2023 m. rugsėjo 11 d. gautos lėšos į jo asmeninę sąskaitą.

Lietuvos kalėjimų tarnyba 2023 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. 2S-2640 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ pareiškėjo skundą išnagrinėjo ir pateikė jam atsakymą, iš esmės pakartodama anksčiau raštuose nurodytas nuostatas, kad dėl Finansų skyriaus darbuotojos klaidos lėšos buvo persiųstos ir įskaitytos į pareiškėjo asmeninę sąskaitą 2023 m. rugsėjo 20 d. Pažymėjo, kad piniginių lėšų nepervedimas nebuvo tyčinis, pareiškėjui skirtos lėšos nebuvo pasisavintos.

Nurodytas pareiškėjo susirašinėjimas su Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininku, Lietuvos kalėjimų tarnyba bei nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštis patvirtina, kad pareiškėjas atsakovės veiksmų neteisėtumą sieja su Lietuvos kalėjimų tarnybos veiksmais laiku nepervedus 15 Eur ir 20 Eur piniginių lėšų į jo asmeninę sąskaitą.

Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-479 patvirtinto Lietuvos kalėjimų tarnybos suimtųjų (nuteistųjų) asmeninių piniginių lėšų apskaitos tvarkos aprašo 47 punkte įtvirtinta, kad FS darbuotojas, gavęs iš SVS atsakingo darbuotojo išvykstančių suimtųjų (nuteistųjų) sąrašą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas, įskaitant sąrašo gavimo dieną, perveda visų sąraše išvardytų suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas į kito kalėjimo depozitinę sąskaitą, mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodydamas, kokia piniginių lėšų suma yra neliečiamojoje asmeninės sąskaitos dalyje. Suimtajam (nuteistajam) prašant, jo asmeninės piniginės lėšos, esančios bausmės atlikimo vietos įstaigoje, pagal kalėjimo viršininkui pateiktą rašytinį prašymą (8 priedas), kai nuteistasis (suimtasis) konvojuojamas į kitą bausmės atlikimo vietos įstaigą, gali būti nepervedamos tuo atveju, jeigu yra aišku, kad suimtojo (nuteistojo) išvykimas yra trumpalaikis (iki 10 dienų), kuriam pasibaigus jis bus grąžintas atgal į priskirtą bausmės atlikimo vietos įstaigą (48 punktas).

Aptartame teisinio reguliavimo kontekste spręstina, kad teisės aktai nustatė Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigą per tris darbo dienas, t. y. iki 2023 m. rugsėjo 13 d. pervesti pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas į kito kalėjimo depozitinę sąskaitą.

Atsižvelgiant į tai teismas sprendžia, kad pareiškėjo nurodomi Lietuvos kalėjimų tarnybos veiksmai - 2023 m. rugsėjo 20 d. pervestos piniginės lėšos į jo asmeninę sąskaitą, gali būti laikomi neteisėtais CK 6.271 straipsnio prasme, nes valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nes, vykdydami jiems priskirtas funkcijas veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl yra pagrindas spręsti dėl neturtinės žalos padarymo pareiškėjui.

II. Dėl neturtinės žalos priteisimo

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas nurodė, kad dėl laiku į jo sąskaitą nepervestų piniginių lėšų patyrė dvasinius išgyvenimus, jautėsi suirzęs, įsiutęs.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl patirtų dvasinių išgyvenimų buvo konsultuotas psichologų, šios aplinkybės skunde nenurodė ir pats pareiškėjas.

Tačiau teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju dėl laiku neįskaitytų piniginių lėšų, pareiškėjas galėjo patirti didesnius nepatogumus ir išgyvenimus, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei kalinimo sąlygos šioje dalyje būtų užtikrintos pagal teisės aktų reikalavimus. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos priteisimo pažymi, kad pareiškėjas neįrodė patyręs itin didelius išgyvenimus, sukėlusius ilgalaikes psichologines ar fizines pasekmes; jis dėl patirtų išgyvenimų nesikreipė psichologo pagalbos ar į kitus specialistus dėl sveikatos sutrikimų; visatai leidžia spręsti, kad pareiškėjo patiriami nepatogumai nebuvo tokie dideli; byloje nenustatyta, kad atsakovė būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

Teismas įvertinęs aptartas aplinkybes sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų kontekste, atsižvelgęs į tai, kad nustatytas pažeidimas buvo netyčinis, pašalintas tik jį pastebėjus, taip pat atsižvelgiant į aplinkybę, kad pareiškėjo sąskaitoje, kuria jis galėjo disponuoti, piniginių lėšų buvo, sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės atsakovui neveikiant taip kaip teisės aktai įpareigojo veikti, laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktų reikalavimus atitinkančioje aplinkoje pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Taigi, pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. J. skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo S. J. teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista.

Pareiškėjo S. J. reikalavimą dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.