Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovei L. Š.–Tiškevičienei,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui D. V. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Atsakovas D. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie bylos procesą, teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jam pranešta tinkamai viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis), prašymų atidėti teismo posėdį negauta, todėl byla nagrinėjama atsakovui D. V. nedalyvaujant.

3. Išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) – atstovė L. Š.-T. nurodė, jog ieškinio tenkinimas atitiktų nepilnamečių vaikų A. ir J. V. interesus. Teigė, jog Skyriaus duomenimis, nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su motina (ieškove) V. R., jos šeimai nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. buvo teikiamos socialinės paslaugos. Tuo metu buvo nustatyta, jog V. R. šeimai reikalinga socialinių darbuotojų pagalba. V. R. geranoriškai bendradarbiavo su socialiniais darbuotojais, priėmė jos šeimai teikiamą pagalbą ir 2021 m. lapkričio 9 d. nuspręsta nebetęsti socialinių paslaugų, kadangi šeima pati pajėgi savarankiškai spręsti kilusias problemas. Skyrius neturi duomenų apie netinkamą motinos ar tėvo valdžios vykdymą vaikų atžvilgiu. Skyrius neturi pagrindo abejoti ieškovės teiginiais dėl poreikių apimties, nes būtent asmeniui gyvenančiam su vaiku, jį auginančiam, išlaikančiam bei kiekvieną dieną tenkinančiam kasdieninius vaiko poreikius, šie poreikiai yra žinomi geriausiai. Pažymėtina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Ieškovės prašomas išlaikymo padidinimas yra pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

4. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų.

5. Byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatyta, kad A. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės V. R. ir atsakovo D. V. sūnūs. A. V., gim. (duomenys neskelbtini), nagrinėjant šią bylą yra vienuolikos metų amžiaus, J. V., gim. (duomenys neskelbtini), dešimties metų amžiaus. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-9505-952/2018 patvirtinta šalių pasirašyta taikos sutartis, kurios pagrindu iš atsakovo D. V. sūnums A. ir J. V. priteistas išlaikymas po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo taikos sutarties sudarymo dienos (2018 m. liepos 26 d.) iki vaiko pilnametystės.

6. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis).

Dėl pagrindų nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžiui pakeisti.

7. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio nuostatomis, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). Teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.). Ieškinio dalykas tokio pobūdžio bylose yra iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, palyginti su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, žymiai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).

8. Ieškovė prašymą pakeisti teismo sprendimu nustatytą nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį jį padidinant ir priteisiant nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš esmės grindžia padidėjusiais nepilnamečių vaikų poreikiais, susijusiais su tuo, jog vaikai yra paaugę, išlaikymo dydis buvo priteistas beveik prieš keturis metus, per tą laiką ženkliai kilo būtiniausių pragyvenimo prekių ir paslaugų kainos.

9. Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pagerėjimu arba pablogėjimu), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Taigi, išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (-ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; kt.).

Dėl šalių turtinės padėties.

10. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys).

11. Vertinant ginčo šalių turtinę padėtį, bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nekilnojamojo turto neturi (2022 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 00 sek. iki 13 min. 00 sek.). Iš 2022 m. gegužės 16 d. pažymos Nr. 787 apie pajamas, 2022 m. gegužės 17 d. pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas matyti, jog ieškovė gauna vaikų išlaikymo išmokas. Teismo posėdžio metu paaiškino, jog valstybės išmokos už nepilnamečius vaikus šiuo metu sudaro apie 511,00 Eur, kadangi šeimoje auga 4 nepilnamečiai vaikai, taip pat ji gauna už nepilnamečių vaikų A. ir J. V. neįgalumą po 225,50 Eur už kiekvieną vaiką, patvirtino, jog specialiųjų išlaidų dėl vaikų neįgalumo nepatiria, kadangi specialias išlaidas, t. y. vaikų specialiųjų ugdymo įstaigų lankymą apmoka valstybė (2022 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 08 min. 40 sek. iki 16 min. 40 sek.). Iš 2022 m. gegužės 23 d. darbo sutarties Nr. 1 matyti, jog ieškovė šiuo metu dirba pas darbdavį – G. K., vykdančią individualią veiklą – ir gauna minimalų 529,00 Eur darbo užmokestį. Teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, jog nepilnamečius vaikus padeda išlaikyti draugas (2022 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 08 min. 40 sek. iki 16 min. 40 sek.). Taigi, kaip matyti iš aukščiau aptarto, ieškovės pajamos, įvertinus gaunamą darbo užmokestį sudaro apie 529,00 Eur, kita dalis pajamų, apie 962,00 Eur sudaro valstybės mokamos išmokos už nepilnamečius vaikus bei A. ir J. V. neįgalumo išmokos. Duomenų, kad ieškovė turėtų sveikatos problemų, kurios įtakotų jos darbingumo lygį byloje nėra, tačiau iš Skyriaus išvados byloje, kitų dokumentų bei ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog ieškovė turi ir kitų išlaikytinių, kadangi be A. ir J. V. šeimoje augina dar du kitus nepilnamečius vaikus.

12. Bylos duomenimis atsakovas D. V. nuo 2022 m. vasario 23 d. deklaravo savo išvykimą į užsienio valstybę – Norvegiją (VĮ Registrų centro gyventojų registro informacija). Teismui nagrinėjamoje byloje paskelbus paiešką, 2022 m. liepos 13 d. gautas raštas iš Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK antrojo veiklos skyriaus, kuriame nurodyta, kad atsakovas gyvena ir dirba Norvegijoje. Taip pat nurodoma, kad atsakovas naudojasi mobilaus ryšio telefono numeriu +(duomenys neskelbtini) bei „Facebook“ paskyra. Policijos registrų duomenimis nuo 2022 m. vasario 23 d. D. V. deklaruota gyvenamoji vieta yra Norvegija. Duomenų, jog atsakovas turi ir kitų išlaikytinių byloje nėra. Gauti duomenys iš VĮ Registrų centro taip pat išrašas apie Lietuvos Respublikoje turimas ir valdomas transporto priemones įrodo, jog nekilnojamojo ir kilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje atsakovas neturi.

13. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir teismo posėdyje išklausytus paaiškinimus, daro išvadą, kad šalių turtinė padėtis, galimybė dirbti ir užsidirbti, iš esmės nėra lygiavertė. Ieškovė dirba Lietuvoje, gauna vidutiniškai 529,00 Eur darbo užmokestį per mėnesį, taip pat gauna išmokas iš valstybės, tačiau ji augina dar du mažamečius vaikus. Tuo tarpu tikslios atsakovo pajamos nėra žinomos, kita vertus, bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas gyvena Norvegijoje ir kaip nurodyta Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK antrojo veiklos skyriaus 2022 m. liepos 13 d. rašte ten dirba, todėl tikėtina, jog gauna didesnes pajamas (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Be to, byloje nėra duomenų, jog atsakovas turėtų sveikatos problemų, yra jaunas, darbingo amžiaus. Taigi, byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių atsakovo dalis vaikų išlaikymo prievolėje turėtų būti mažesnė. Nenustatyta, kad šalys turėtų sveikatos problemų, dėl kurių būtų sumažėjęs jų darbingumas. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kaip jau minėta, atsakovas gyvena Norvegijoje, nėra duomenų apie jo nedarbingumą, todėl darytina pagrįsta išvada, jog atsakovas yra darbingas, turi galimybę gauti (ir labiau tikėtina, jog gauna) didesnį darbo užmokestį ir yra pajėgus mokėti didesnį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

14. Atsakovas bylos procese nedalyvavo. Tačiau, akcentuotina, jog 2022 m. liepos 13 d. gautame rašte iš Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK antrojo veiklos skyriaus buvo nurodytas atsakovo telefono numeris, kuriuo teismo posėdžių sekretorė bandė susisiekti, tačiau atsakovas telefono ragelio nepakėlė, teismas, neturėdamas „Facebook“ paskyros, per „Facebook“ paskyrą susiekti su atsakovu neturi galimybės. Be to, iš ieškovės ir jos atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu taip pat matyti, jog apie teisme pradėtą bylos procesą buvo informuoti atsakovo tėvai, tačiau jie procesinių dokumentų priimti nenorėjo, nors apie pradėtą teismo procesą žino ir tikėtina, informavo savo sūnų - atsakovą (2022 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 01 min. 04 sek. iki 02 min. 27 sek.). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog labiau tikėtina, kad atsakovui apie pradėtą bylą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo yra žinoma (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Tačiau atsakovas atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, jokių įrodymų, kad atsakovas turi sveikatos problemų byloje nėra, taip pat byloje nėra jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių būtų apribotos jo galimybės teikti didesnio dydžio išlaikymą sūnums.

15. Akcentuotina, jog vien ta aplinkybė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, negali atsakovui suteikti tam tikrų privilegijų, o vaikų išlaikymo naštą nepagrįstai perkelti vien ieškovei. Atkreiptinas dėmesys, jog būtent ieškovei tenka kasdieninė pareiga rūpintis, auklėti ir prižiūrėti vaikus, todėl jos piniginis indėlis į vaikų išlaikymą gali būti netgi mažesnis, vertinant, jog ji prie vaikų išlaikymo prisideda ir kitokia forma. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų nepajėgus uždirbti lėšas, reikalingas vaikų išlaikymui. Be to, teismas akcentuoja, jog nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu / nutartimi (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais manytina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu, t. y. 2018 metais buvusią tėvų, teismo sprendimu įpareigotų teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaikų, kuriems priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus vaikų raidos poreikius.

16. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikams išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Nors šiuo metu nėra žinomos tikslios atsakovo pajamos, tačiau atsižvelgiant į teismo posėdžio metu duotus ieškovės paaiškinimus, į ieškovės galimybę prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, jos gaunamą minimalų darbo užmokestį bei tai, jog ieškovė turi kitų išlaikytinių, taip pat įvertinus, jog atsakovas dirba Norvegijoje ir tikėtina, gauna didesnį darbo užmokestį, tuo tarpu byloje nesant duomenų apie atsakovo sveikatos problemas, kitus jo išlaikytinius, teismas sprendžia, kad šiuo metu atsakovas turi galimybę didesne dalimi prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo (CK 3.156 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl nepilnamečių vaikų poreikių ir išlaikymo dydžio nustatymo.

17. Vertinant šalių nepilnamečių sūnų poreikius nustatyta, jog ieškovės teismui pateiktuose poreikiuose nurodyta suma kiekvieno vaiko išlaikymui per mėnesį yra apie 450,00 Eur. Matyti, jog nurodytą sumą vienam mėnesiui sudaro išlaidos: maistas – 200,00 Eur; vaistai, vitaminai – 20,00 Eur; bilieto papildymas kelionei į mokyklą viešuoju transporto – 5,00 Eur; pavakariai mokykloje – 10,00 Eur; rūbai ir avalynė – 60,00 Eur; buitinės priemonės namų švarai palaikyti – 5,00 Eur; higieninės prekės, skalbimo priemonės, paslaugos – 30,00 Eur; buities prekių įsigijimas – 30,00 Eur; mokyklos reikmenys, lavinimo priemonės ir knygos – 30,00 Eur, būsto išlaidų dalis – 25,00 Eur; laisvalaikis – 40,00 Eur. Minėta, jog teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog dėl nepilnamečių vaikų neįgalumo specialiųjų išlaidų nepatiria (2022 m. vasario 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 06 min. 49 sek. – 20 min. 26 sek.). Ieškovė dalį poreikiuose nurodytų išlaidų grindžia pateikdama mokėjimo kvitus, Splius užsakymų duomenis (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

18. Teismas konstatuoja, kad šiame ginče, įvertinus nepilnamečių vaikų amžių ir jų poreikius, 100,00 Eur išlaikymo dydis kiekvienam vaikui, kuris buvo priteistas 2018 m. liepos 26 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-9509-952/2018, yra akivaizdžiai per mažas, kadangi nepilnamečiai vaikai paaugo, taip pat ženkliai pasikeitė prekių ir paslaugų kainos (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Pažymėtina, iš ieškinyje pateiktų poreikio duomenų matyti, jog ieškovė prašo iš atsakovo priteisti didesnę sumą, nei nurodytas poreikių dydis, t. y. prašo išlaikymą padidinti iki 250,00 Eur vienam vaikui, kai pagal jos pateiktus poreikius, išlaikymo suma iš vieno iš tėvų sudarytų 225,00 Eur sumą vienam vaikui (450,00 Eur / 2 = 225,00). Be to, ieškovės poreikiuose nurodytos 60,00 Eur išlaidos rūbams ir avalynei kiekvieną mėnesį vienam vaikui vertintinos kritiškai, tačiau kita vertus, ieškinyje aptartuose poreikiuose nurodyta per maža 25,00 Eur būsto išlaidų suma, įvertinus augančias energetikos išteklių kainas. Ši aplinkybė yra visuotinai žinoma ir jos patvirtinimui atskirų įrodymų nereikia (CPK 182 straipsnis). Be to, ieškovė ieškinyje nurodė, jog ji prie išlaikymo prisidės mažesne suma ir teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis apie kitus išlaikytinius, bei palyginęs ieškovės ir atsakovo, gyvenančio ir dirbančio Norvegijoje, pajamas, nustatė, jog šalių padėtis nėra lygiavertė (sprendimo 13 dalis).

19. Nors ieškovės dalį aukščiau aptartų vaikų poreikių teismas, atsižvelgdamas į protingumo kriterijų, išlaidų būtinumą bei realumą, vertina kritiškai, tačiau tuo pačiu teismas, pripažindamas kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, sprendžia, jog byloje nuo 2018 metų yra nustatytas vaikų poreikių padidėjimas (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Nepilnamečiai šalių sūnūs dar paaugo, per tą laiką taip pat paaugo prekių ir paslaugų kainos, išaugo būsto išlaidos. Atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę situaciją, kylančias prekių bei paslaugų kainas, pagrįstai tikėtina, kad išaugo ir kiti vaikų poreikiai, daugiau išlaidų nei 2018 metais patiriama vaikų maistui, aprangai, higienos priemonėms. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tas teismo sprendimo dalis, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-14 nutartis Nr. 3K-3-575/2005).

20. Spręsdamas dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, teismas atsižvelgia į Skyriaus pateiktą išvadą, į tai, kad nuo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. liepos 26 d. nutarties pasikeitė ekonominė situacija šalyje, pakito maisto produktų, prekių ir paslaugų taip pat komunalinių būsto išlaidų kainos. Ieškovė ieškiniu prašė padidinti nepilnamečių vaikų išlaikymą iki 450,00 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų, nurodė, jog prie nepilnamečių vaikų išlaikymo ketina prisidėti mažesne dalimi, kadangi ji turi kitų išlaikytinių, tuo tarpu atsakovas dirba Norvegijoje ir turi galimybę didesne dalimi nei ieškovė prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo (sprendimo 18 dalis). Tuo tarpu, kaip jau minėta, atsakovas bylos procese nedalyvavo, t. y. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, nors bylos duomenimis nustatyta, jog labiau tikėtina, kad apie šį procesą atsakovui buvo žinoma (sprendimo 14 punktas).

21. Nustačius, jog byloje pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui ieškovė per mėnesį patiria 450,00 Eur išlaidas kiekvienam vaikui, konstatavus, kad nepilnamečių vaikų poreikiai nuo 2018 metų yra padidėję, įvertinus aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, nustatytas vertinant vaikų poreikius (amžių, kylančias prekių ir paslaugų, būsto išlaidų kainas), atsižvelgdamas į tai, jog nepilnamečių vaikų išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant į šalių finansines galimybes, teismas sprendžia, kad vaikų išlaikymui skirtina ne mažiau kaip 450,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis).

22. Remdamasis bylos faktinėmis aplinkybėmis, aptartu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei įvertinęs ieškovės ir atsakovo finansinę situaciją, šalių galimybes dalyvauti nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje, tai, jog šiuo metu nepilnamečiams vaikams mokamas išlaikymas neatitinka jų poreikių ir gyvenimo realijų, teismas sprendžia, jog ieškovės prašomas priteisti 250,00 Eur išlaikymo dydis kiekvienam vaikui yra visiškai pagrįstas, teismas nagrinėjamu atveju laiko, jog 250,00 Eur dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui yra proporcingas atsakovo turtinei padėčiai bei sprendimo priėmimo dienai yra pakankamas vaikų vystymosi sąlygų užtikrinimui. Atsižvelgiant į tai, ieškinys tenkinamas, pakeičiama Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. liepos 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9509-952/2018 dalis dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, nustatant, kad atsakovas D. V. moka nepilnamečiams vaikams A. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 centų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2022 m. gegužės 19 d.) iki vaikų pilnametystės, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

23. Nepilnamečių vaikų išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavedama tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečių vaikų motinai V. R. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaikų interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

24. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju ieškovė yra 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Šiaulių skyriaus 2022 m. balandžio 28 d. sprendimas „dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. (8.4 Mr)TP-22-T-1218-4299). Už byloje elektroninių ryšių priemonėmis pareikštą ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo mokėtinas 41,00 Eur žyminis mokestis, apskaičiuotas nuo anksčiau priteisto išlaikymo ir šiuo teismo sprendimu priteisto išlaikymo skirtumo, nuo kurio ieškovė yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje valstybė taip pat patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 246,60 Eur VGTPT patirtos išlaidos dėl ieškovei suteiktų advokato paslaugų byloje (Šiaulių skyriaus 2022 m. liepos 22 d. Pažyma „dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. (12.35MR)PT-5584.

25. Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, o ieškovė yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo bei byloje jai suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), iš atsakovo D. V. valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 41,00 Eur žyminis mokestis, 246,60 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

26. Byloje teismo patirtos 4,48 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

27. Sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdytinas skubiai (CK 3.201 straipsnis, CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

28. Kadangi atsakovo gyvenamoji, buvimo ir darbo vieta yra nežinoma, todėl teismo sprendimas atsakovui įteiktinas viešo paskelbimo būdu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsniu, 93 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 259 – 270 straipsniais, 282 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3. 156 straipsniu, 3.185 straipsniu, 3.192 straipsniu, 3.194 straipsniu, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, 3.201 straipsniu, 3.208 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. liepos 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9505-952/2018, dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams A. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei J. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams A. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei J. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą kiekvienam vaikui po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 centų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2022 m. gegužės 19 d.) iki vaikų pilnametystės, priteistas išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečių vaikų A. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei J. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise ieškovei V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki vaikų pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas: 41,00 Eur (keturiasdešimt vieno euro 00 centų) žyminį mokestį ir 246,60 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt šešių 60 centų) valstybės garantuojamas teisinės pagalbos išlaidas (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įmokos kodas – 5630).

Nepriteisti procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Atsakovui sprendimą per 3 dienas nuo jo priėmimo dienos įteikti viešo paskelbimo būdu, o ieškovei - išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją.

Specialiame interneto tinklapyje per 3 dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos paskelbti sekančio turinio pranešimą:

„Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2022 m. rugsėjo 5 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-6735-641/2022 (teisminio proceso Nr. 2-70-3-02790-2022-6), iškeltoje pagal ieškovės V. R., gim. (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovui D. V., gim. (duomenys neskelbtini), dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. A. D. V. gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl jam sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas laikomas jam įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus. Informacijos teirautis tel. 8-41-598502.“

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.