Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Arūno Laukaičio apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo (Telšių rūmų) 2018 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 60 (šešiasdešimt) MGL (3000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bauda sumažinta 1/3 ir nustatyta sumažinta bausmė – 40 MGL (2000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi D. K. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. birželio 27 d. Telšių apylinkės teismo (Mažeikių rūmų) nuosprendžiu, pakeistu 2018 m. spalio 18 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 40 MGL (2000 Eur) bauda ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 10 (dešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 3 dalimi ir 72¹ straipsniu D. K. 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui paskirtas įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios E. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie nukentėjusio asmens, E. K., gim. (duomenys neskelbtini), arčiau nei 100 (vieno šimto) metrų atstumu.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, D. K. į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. lapkričio 24 d. 01.00 val. iki 2018 m. lapkričio 24 d., 10.45 val. (1 para) ir laikytina, jog D. K. yra atlikęs dalį bausmės – sumokėjęs 2 MGL dydžio (100 Eur) baudą.

D. K. įpareigotas likusią nesumokėtą 38 MGL dydžio (1900 Eur) baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 , „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, D. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, D. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš D. K. konfiskuotino turto – automobilio ,,Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1050 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt eurų), šią sumą pravedant į valstybės pajamas, apskaitomas valstybinės mokesčių inspekcijos, įmokos kodas 6610.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nuteistasis D. K. prašo atmesti Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro A. L. apeliacinį skundą, pakeisti 2018 m. gruodžio 27 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nuosprendį, nustatant D. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones – vienų metų terminą skaičiuojant nuo 2018 m. lapkričio 24 d. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1-2, 4 punktai).

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

5. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, D. K. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Apeliaciniu skundu prokuroras neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau ginčija nuteistajam D. K. paskirtą bausmę, jos dydį, netinkamai subendrintas bausmes, prašo nuteistajam pakeisti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones: specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą padidinti iki 2 (dviejų) metų bei konfiskuoti iš D. K. nusikalstamos veikos metu vairuotą transporto priemonę – automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos įrankį, nekonfiskuojant automobilio piniginės vertės. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteistajam D. K. paskirtos bausmės

7. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad, teismas, skirdamas D. K. bausmę, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad D. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis yra teistas Lietuvoje (b. l. 50-53), vieną kartą teistas Prancūzijoje už su kelių eismo taisyklėse susijusius pažeidimus. Jam paskirta bausmė – 719 eurų bauda (b. l. 52-53), teistumas neišnykęs. Be to, baustas administracine tvarka (b. l. 67-68), jo tėvas R. K. yra neįgalus, jam nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis (b. l. 108-109), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ autošaltkalviu–vairuotoju–ekspeditoriumi (b. l. 110-111), yra pasiėmęs kreditą 11 075,75 eurų sumai (b. l. 113-116), turi dvi nepilnametes dukras (b. l. 120-121) bei padeda auginti dar tris nepilnamečius vaikus (b. l. 117). Apylinkės teismas įvertino ir tai, kad D. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į ją taip pat atsižvelgė nustatydamas skirtinos bausmės dydį. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nebuvo nustatyta. Nors BK 281 straipsnio 7 dalyje (Straipsnio redakcija galiojanti nusikalstamos veikos padarymo metu nuo: 2017-01-01 iki 2019-04-01) numatytos šios alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti D. K. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – baudą.

8. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. K. teistas Lietuvos Respublikoje, be to, jis teistas ir Prancūzijos Respublikoje, teistumas neišnykęs, ankstesniu nuosprendžiu už smurtinį nusikaltimą jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, tačiau jis ir toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus, o tai rodo susiformavusias D. K. antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų. Įvertinus D. K. asmenybę, netikslinga būtų jam skirti areštą ar laisvės atėmimo bausmes, nes paskyrus jam griežtesnes kaip arešto ar laisvės atėmimas bausmes nebus pasiekti bausmės tikslai. Pažymėtina, kad pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nuteistajam yra paskirta mažesnė nei baudos vidurkis (1025 MGL – 51 250 eurų). Bausmė, paskirta už padarytą nusikaltimą paskirta tinkamai. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad nuteistajam paskirta bausmė yra aiškiai per švelni. Be to, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir nustatyta sumažintą bausmė – 40 (keturiasdešimt) MGL (2000 eurų) dydžio bauda.

9. Sutiktina su prokuroro skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę neturėjo vadovautis BK 55 straipsniu, juolab, kad iš įtariamųjų, nuteistųjų ir kaltinamųjų registro duomenų matyti, kad jis yra teistas, teistumas neišnykęs, tačiau ši apylinkės teismo nuosprendyje padaryta teisės taikymo klaida, nesukliudė pirmos instancijos teismui tinkamai įvertinti bylos aplinkybes bei parinkti tinkamą bausmės rūšį, jos dydį, dėl kurios reikėtų keisti teismo nuosprendį.

Dėl paskirtų bausmių subendrinimo

10. Pažymėtina, kad apylinkės teismas, skundžiamame nuosprendyje bendrindamas nuteistajam paskirtas bausmes nurodė šiuos argumentus: „atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra teistas, neatlikęs paskirtos bausmės padarė naują nusikalstamą veiką, todėl šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė bendrintina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant (BK 64 straipsnio 3 dalis, 65 straipsnio 2 dalis)“.

11. BK 64 straipsnio 1 dalies (Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika) nurodyta, kad „jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti“. (BK 64 straipsnio 1 dalis) To paties straipsnio 2–3 dalys, numato bendrinimo taisykles visiškai sudedant ar dalinai sudedant neatliktos bausmės dalį: „Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis“. (BK 64 straipsnio 2 dalis) „Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį“. (BK 64 straipsnio 3 dalis)

12. Pirmosios instancijos teismas, subendrindamas nuteistajam D. K. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su 2018 m. birželio 8 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2018 m. spalio 18 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, nors ir teisingai bendrino su neatlikta bausmės dalimi, tačiau nepagrįstai taikė dalinį bausmių subendrinimo būdą. Kadangi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, nuteistasis padarė po 2018 m. birželio 8 d. nuosprendžio, todėl už ankstesniu ir šiuo nuosprendžiais padarytas nusikalstamas veikas D. K. paskirtos bausmės turi būti bendrinamos visiško sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi. Subendrindamas D. K. paskirtas bausmes apylinkės teismas nepagrįstai taikė BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatas. Be to, subendrinęs paskirtas bausmes, kaip teisingai pažymėjo prokuroras apeliaciniame skunde, subendrinta laisvės apribojimo bausmė, buvo nepagrįstai sumažinta, vadovaujantis BK 65 straipsnio (bausmių keitimo) taisyklėmis, kas neatitinka teismų formuluojamos praktikos bei bausmių bendrinimui įstatyme nustatytų reikalavimų.

13. BK 63-64 straipsniai numato, kad pagal šių straipsnių taisykles bendrinamos tik už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus paskirtos bausmės. BK nėra straipsnio, kuris numatytų už kelias nusikalstamas veikas paskirtų bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių subendrinimo. Dargi atvirkščiai, BK 73 straipsnio 2 dalis įsakmiai nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonės nesubendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai. Kadangi baudžiamojo poveikio priemonių teisinė prigimtis yra analogiška ir BK nėra kito straipsnio dėl galimumo subendrinti bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, teisėjų kolegija paskirtų bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių nebendrina. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 24 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 9 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298/2006 ir kt.) Todėl naikintina ta nuosprendžio dalis, kuria vadovaujantis BK 64 straipsniu 3 dalimi, 2018 m. birželio 8 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2018 m. spalio 18 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir teismo paskirti įpareigojimai buvo kartu subendrinti su paskirta galutine bausme, juos nepagrįstai sumažinant. D. K. paskirtas įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios E. K., jau nurodytas ankstesniame nuosprendyje ir yra vykdomas, todėl papildomai apygardos teismas šio minėto įpareigojimo, bendrinant bausmes nebeperkelia.

14. Pažymėtina, kad vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį kilus abejonių ar neaiškumų dėl teismo paskirtos bausmės ar įpareigojimų taikymo ir tinkamo jo vykdymo, asmens prašymu ar institucijos teikimu nutartimi išsprendžia apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas (BPK 361-362 straipsniai).

Įvertinus tai, kas išdėstyta, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos galutinės bausmės (BPK 328 straipsnio 1-2 punktai).

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise (BK 68 straipsnis)

15. Baudžiamasis įstatymas numato, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 1 dalimi). Nagrinėjamu atveju būtent tokios aplinkybės ir yra nustatytos, t. y. D. K., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A4“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 1.96 promilės alkoholio. Taigi teise vairuoti transporto priemones D. K. uždrausta naudotis pagrįstai.

16. Uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones gali būti paskirtas nuo vienų iki trejų metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas D. K. paskyrė draudimą vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieniems) metams, prokuroras apeliaciniu skundu prašo šį terminą pailginti.

17. Teisėjų kolegija, atsakydama į prokuroro argumentus, pažymi, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vienų) metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas pažeidė baudžiamąjį įstatymą.

18. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad D. K. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas (jo kraujyje rasta 1,96 promilės etilo alkoholio), dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK), bet pagal BK nuostatas. Nors dėl neteisėtų D. K. veiksmų nebuvo padaryta jokia žala ir nebuvo sužaloti jokie asmenys, tačiau teisėjų kolegija neabejoja, kad neteisėti D. K. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Nagrinėjamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos D. K. pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Jis yra teistas Lietuvoje (b. l. 50-53), vieną kartą teistas Prancūzijoje už su kelių eismo taisyklėse susijusius pažeidimus. Jam paskirta bausmė – 719 eurų bauda (b. l. 52-53), teistumas neišnykęs. Be to, baustas administracine tvarka (b. l. 67-68), jo tėvas R. K. yra neįgalus, jam nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis (b. l. 108-109), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ autošaltkalviu–vairuotoju–ekspeditoriumi (b. l. 110-111), yra pasiėmęs kreditą 11 075,75 eurų sumai (b. l. 113-116), turi dvi nepilnametes dukras (b. l. 120-121) bei padeda auginti dar tris nepilnamečius vaikus (b. l. 117). Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai D. K. nustatė 1 (vienų) metų vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminą.

19. Taip pat pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju, sprendžiant kaltininkui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės klausimą, humaniškumo bei teisėtumo principo reikalavimai turi būti kruopščiai derinami su proporcingumo principu. Nagrinėjamu atveju, įvertinus anksčiau išdėstytas D. K. padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, daroma išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymas trumpesniam nei dvejų metų laikotarpiui, neabejotinai neatitiktų ir proporcingumo principo reikalavimo, dėl to Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. gruodžio 29 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

20. Atkreiptinas dėmesys, kad nei pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, nei prokuroras apeliaciniame skunde, neaptarė baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo termino nustatymo bei laikotarpio, nuo kada faktiškai D. K. buvo atimta specialioji teisė, t. y. šio termino įskaitymo klausimo.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gegužės 29 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018, suformulavo teismų praktika sprendžiant klausimą, nuo kada skaičiuojamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje buvo konstatuota, kad „[...] pagrindu skaičiuoti baudžiamojo poveikio priemonės pradžią nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos turėtų būti tai, jog šioje byloje taikytos kardomosios priemonės turinys faktiškai atitiko baudžiamojo poveikio priemonės turinį, t. y. asmeniui buvo taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai (visiškas apribojimas naudotis teise vairuoti transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Ši kardomoji priemonė buvo skirta apriboti O. M. teises valdyti didesnio pavojaus šaltinį – automobilį ir tokio pobūdžio draudimas skirtas pagal BPK 119 straipsnio nuostatas, turint tikslą užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymui. Pažymėtina, kad, vadovaujantis generalinio prokuroro 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. I-306 patvirtintų Rekomendacijų dėl kardomųjų priemonių, išskyrus suėmimą, skyrimo ikiteisminio tyrimo metu tvarkos ir nustatytų sąlygų laikymosi kontrolės 7 skyriaus „Dokumentų paėmimo sąlygų laikymosi kontrolės tvarka“ nuostatomis, vairuotojo pažymėjimas paimamas siekiant pasunkinti asmens judėjimą, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kurios gali būti padarytos vairuojant transporto priemonę, ir ji laikoma paskirta, kai priimamas nutarimas ar nutartis bei dokumentas paimamas. Kai paimamas vairuotojo pažymėjimas, įtariamasis, kuriam skirtas dokumentų paėmimas, įspėjamas, kad išduota pažyma (apie kardomosios priemonės dokumento paėmimą) nelaikytina dokumentu, patvirtinančiu teisę vairuoti transporto priemones“.

22. Pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 24 d. tyrėjos nutarimu D. K. buvo skirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (D. K. vardu išduotam vairuotojo pažymėjimui Nr. 00845337, išduotas 2016 m. spalio 14 d.) (b. l. 79-80).

23. Remiantis BPK 119 straipsniu, kardomųjų priemonių vienas iš skyrimo tikslų – siekimas užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Vadovaujantis generalinio prokuroro 2015-12-01 įsakymu Nr. I-306 patvirtintose Rekomendacijose dėl kardomųjų priemonių, išskyrus suėmimą, skyrimo ikiteisminio tyrimo metu tvarkos ir nustatytų sąlygų laikymosi kontrolės, 7 skyriaus „Dokumentų paėmimo sąlygų laikymosi kontrolės tvarka“ nuostatomis, vairuotojo pažymėjimas paimamas siekiant apsunkinti asmens judėjimą, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kurios gali būti padarytos vairuojant transporto priemonę ir ji laikoma paskirta, kai priimamas nutarimas ar nutartis bei dokumentas paimamas. Kai paimamas vairuotojo pažymėjimas, įtariamasis, kuriam skirtas dokumentų paėmimas, įspėjamas, kad išduota pažyma (apie kardomosios priemonės dokumento paėmimą) nelaikytina dokumentu, patvirtinančiu teisę vairuoti transporto priemones. Taigi paminėtos nuostatos leidžia daryti išvadą, jog nuo dokumento paėmimo momento laikytina, kad asmuo neteko teisės vairuoti transporto priemones.

24. Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, kad nuo 2018 m. lapkričio 24 d. kardomosios priemonės – dokumento paėmimo – taikymo metu D. K., neturėdamas vairuotojo pažymėjimo (taip pat nesant byloje duomenų, kad D. K. minėtu laikotarpiu būtų išduotas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones), neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių, todėl D. K. taikytos kardomosios priemonės turinys faktiškai atitinka Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise, turinį. Esant nurodytoms aplinkybėms, D. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2018 m. lapkričio 24 d.

Dėl automobilio konfiskavimo

25. Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat kelia klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo, teigia, kad tokia baudžiamojo poveikio priemonė – yra netinkamai taikoma, t. y. turėjo būti konfiskuotas automobilis kaip nusikalstamos veikos įrankis, o konfiskuota tik automobilio vertę atitinkanti pinigų suma.

26. Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kyla tam, kuris vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Taigi, sąmoningas transporto priemonės panaudojimas, darant šioje teisės normoje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką, yra įtrauktas į BK 281 straipsnio 7 dalyje aprašytą nusikaltimo sudėtį kaip būtinasis požymis. Tai, kad transporto priemonė, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje, laikytina šioje teisės normoje aprašytos nusikalstamos veikos priemone, kuri gali arba turi būti konfiskuojama, pripažįstama ir formuojamoje šios teisės normos taikymo praktikoje. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-79-511/2018, 2K-80-511/2018 ir kt.)

27. Kriminalizavus minėtą veiką, baudžiamąja atsakomybe siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šie tikslai įgyvendinami, taikant transporto priemonių, kurias vairuojant buvo padarytos nusikalstamos veikos, konfiskavimą. Turto konfiskavimą reglamentuoja BK 72 straipsnio nuostatos, pagal kurias turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepritaria praktikai, kuomet konfiskuojama transporto priemonė, įvykdžius neatsargų nusikaltimą, tačiau nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje, gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kai asmuo suvokia nusikalstamos veikos pavojingą pobūdį ir nori taip veikti. Nagrinėjamo nusikaltimo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kontekste D. K. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (jo kraujyje rasta 1,96 promilių etilo alkoholio), suvokdamas, kad automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra neteisėtas, panaudojo konkrečią transporto priemonę – ,,Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nusikalstamai veikai padaryti, t. y. D. K. žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir vis tiek vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl jis veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgus į visa tai, kas anksčiau išdėstyta, akivaizdu, kad automobilis buvo panaudotas kaip priemonė nusikaltimui padaryti, todėl šį tyčinį nusikaltimą darant panaudotas turtas privalo būti konfiskuojamas. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad automobilis, kurį vairavo D. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atitinka nusikalstamos veikos priemonės (įrankio) sąvoką.

29. Transporto priemonė – automobilis „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo neblaivus D. K., yra nusikaltimo padarymo priemonė, kuri pagal BK 72 straipsnio nuostatas turi būti konfiskuojama. Kaip matyti iš bylos duomenų, minėtas automobilis, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu, priklausė jam pačiam. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad „atsižvelgiant į tai, kad jo dabartinėje šeimoje auga nepilnamečiai vaikai, jo faktinė žmona turi teisę vairuoti transporto priemonę ir ja naudosis vežant vaikus į mokyklą ir paties kaltinamojo neįgalų tėvą vežant pas gydytojus, taip teigia ir pats kaltinamasis, juo netikėti teismas neturi pagrindo, be to šias aplinkybes patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu pateikti rašytiniai įrodymai, todėl šiuo atveju vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais automobilio konfiskavimas būtų netikslingas […] šioje byloje manytina, kad automobilis priklauso ne tik jam, bet ir jo faktinei šeimai”, dėl to jis nebuvo konfiskuotas. Byloje nenustačius BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, kuomet gali būti konfiskuojama tretiesiems asmenims priklausanti transporto priemonė, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Sutiktina su prokuroro skundo argumentu, kad automobilis priklauso ne D. K. šeimai, o jam pačiam. Šį faktą byloje aiškiai patvirtina byloje esantys 2018 m. lapkričio 24 d. Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas (D. K. nurodytas kaip automobilio savininkas) (b. l. 23) bei 2018 m. lapkričio 26 d. VĮ „Regitra“ pateikta informacija apie kelių transporto priemones, kurioje D. K. yra nurodomas automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas (b. l. 24).

30. Iš baudžiamojoje byloje esančios „Autoplius“ pažymos matyti, kad automobilio „Audi A4“, vidutinė rinkos kaina Lietuvoje yra 1840 eurų. Tačiau kitame „Autoplius“ to paties automobilio skelbime nustatyta, kad automobilis „Audi A4“, kainuoja 1050 eurų (b. l. 25, 122). Taigi, „Autoplius“ pateikiama informacija yra tik apie tos pačios rūšies automobilių grupei taikomą bendrą vidutinę kainą. Minėta informacija yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra privaloma. „Autoplius“ esantys duomenys yra orientaciniai, masinio vertinimo tokios markės automobiliui. Taigi, pagal šios sistemos duomenis byloje pateikta vidutinė analogiško automobilio „Audi A4“ kaina nebūtinai yra tokia pati, kiek realiai vertas D. K. vairuotas automobilis „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio transporto priemonės – „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvito serija Nr. 3209552 matyti, kad D. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kur buvo saugomas D. K. automobilis) sumokėjo 700,05 eurų procesinių išlaidų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsiėmė jam priklausantį automobilį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių aikštelės. (b. l. 154) 2019 m. sausio 15 d. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi, automobilis „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 780 eurų buvo parduotas G. P.. (b. l. 156)

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, susijusią su minėto automobilio konfiskavimu, konstatuoja, kad automobilis „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dar neįsiteisėjus teismo nuosprendžiui buvo grąžintas D. K. 2019 m. sausio 15 d. ir tą pačią dieną parduotas kitam savininkui – G. P.. Atkreiptinas dėmesys, kad automobiliui nebuvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant D. K. juo naudotis, disponuoti ar parduoti, jis buvo saugomas automobilių aikštelėje. Šiuo metu automobilis yra parduotas kitam asmeniui, kuris nieko apie automobilio konfiskavimą nežinojo (D. K. atsiliepimas). Esant tokiai situacijai, automobilio konfiskavimas iš trečiojo asmens yra negalimas, kadangi automobilis yra parduotas. Aukštesnės instancijos teismas vertina tik konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos dydį.

32. Įvertinęs D. K. asmenybę, jo turtinę padėtį (moka kreditą), augina 5 nepilnamečius vaikus, prižiūri savo tėvą, nusikalstamos veikos pavojingumą, asmens girtumą nusikalstamos veikos padarymo metu (1,96 prom.), teistumą, automobilio vertę (lygindamas du byloje esančius automobilio vertės vidutinius dydžius), lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgė į visas byloje esančias aplinkybes, parinkdamas mažesnę konfiskuotino automobilio piniginę vertę atitinkančią sumą tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Byloje nuteistajam D. K. taikant šią baudžiamojo poveikio priemonę, nėra pagrindo laikyti ją neproporcinga, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti. Tokia konfiskuotina automobilio pinigų suma (1050 eurų), jos dydis, aukštesniojo teismo manymu, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams.

33. Atmestina prokuroro apeliacinio skundo dalis dėl automobilio konfiskavimo kaip nusikalstamos veikos įrankio, paliekant konfiskuotiną automobilio vertę, kuri teisingai parinkta pagal „Autoplius“ įvertintą mažesnę vidutinę automobilio vertę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 4 punktais,

nusprendžia:

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Arūno Laukaičio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, D. K. nuosprendžiu paskirtą bausmę pagal BK 281 straipsnio 7 dalį bei 2018 m. birželio 8 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2018 m. spalio 18 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalį, subendrinti visiško sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą – 5 (penkių) mėnesių 13 (trylikos) dienų laisvės apribojimo bausmę ir 40 MGL (2000 Eur) baudą, įpareigojant D. K. per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nesenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2018 m. gruodžio 27 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, D. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, jos terminą skaičiuojant nuo 2018 m. lapkričio 24 d.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 3 dalimi ir 72¹ straipsniu D. K. 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui paskirtas įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios E. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie nukentėjusio asmens, E. K., gim. (duomenys neskelbtini), arčiau nei 100 (vieno šimto) metrų atstumu.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.