Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Kriaučiūnaitė, sekretoriaujant Irenai Griškevičiūtei ir Rasai Ganienei, dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui, atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei R. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretieji asmenys – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuos Respublikos susisiekimo ministerijos, M. G. ir J. S., dėl turtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ 2014-04-30 ieškiniu (27-28 b.l.) prašo priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 734,70 Eur (2 536,77 Lt) žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdyje atstovė paaiškino, kad ieškovas neįrodė neteisėtus atsakovo veiksmus ir žalos dydį. Automobilis buvo nuvažiavęs didelį atstumą nuo duobės, eismo įvykio schemoje automobilis nepažymėtas, todėl nėra pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio. Paties draudiko atstovai, surašydami transporto priemonės apžiūros aktą praėjus 6 dienoms po įvykio, konstatavo, kad keistinų detalių nėra, todėl neaišku, kokiu pagrindu atlyginta už naujo ratlankio įsigijimą. Ieškovo išmokėta draudimo išmoka negali būti vertinama kaip susijusi su atsakovo Kauno miesto savivaldybės neteisėtais veiksmais ar Kuršių gatvėje buvusia duobe. Nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių ratlankio įsigijimą ir remonto išlaidas. Turi būti įvertinami ir vairuotojos veiksmai ir bendrųjų Kelių eismo taisyklėse numatytų pareigų nevykdymas. Jokių įrodymų nėra, kad duobė buvo nematoma ar užpilta vandeniu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Pagal statinių savininko (valdytojo) atsakomybę įtvirtinančio CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, o 2 dalis nustato prezumpciją, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Šiame straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys; kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų; veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veiksmu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009, 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011, 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-992/2014).

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte įtvirtinta viena iš atsakovo savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) funkcijų – vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, užtikrindamas eismo saugumą, be kita ko, rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Saugaus eismo keliais įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad kelio savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, jog kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus; organizuoti eismą ir užtikrinti kelio, jo inžinerinių statinių ir techninių eismo organizavimo priemonių priežiūrą taip, kad ji atitiktų kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos; tobulinti eismo organizavimą, atsižvelgiant į eismo įvykių kelyje priežastis ir aplinkybes; atlyginti žalą asmenims, atsiradusią dėl teisės aktų nustatyta tvarka neatliktų kelio savininko pareigų. Aprašo 6 punkte taip pat nurodyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Nagrinėjamoje byloje žalą padariusio asmens kaltę, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo patvirtina atsakovo netinkamas jai priskirtų funkcijų vykdymas - prižiūrėti, remontuoti, taisyti, užtikrinti saugų eismą Kuršių g., Kaune.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pateiktų per elektroninių paslaugų portalą (EPP) ir iš Eismo įvykio medžiagos, gautos iš Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos (priedas prie civilinės bylos), nustatyta, kad 2012-03-06 apie 21.00 val., Kuršių g. 7, Kaune, trečiasis asmuo J. S., turinti 9 metų vairavimo stažą, vairuodama automobilį Land Rover Range Sport, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į jokiais kelio ženklais nepažymėtą ir neaptvertą važiuojamojoje kelio dalyje duobę, dėl ko buvo apgadinta transporto priemonės priekinis dešinės pusės ratlankis ir padanga, taip pat galinė dešinės pusės ratlankis ir padanga. Šias aplinkybes patvirtina Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2012-03-06 nutarimas, eismo įvykio schema, transporto priemonės techninės apžiūros aktas (9, 10, 11 b.l.), J. S. paaiškinimas (Eismo įvykio medžiagos 4 lapas). Įvykio metu ši transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių draudimu, tą patvirtina AB „Lietuvos draudimas“ sutartis Serija LD Nr. 95877636 (15-16 b.l.). Iš 2012-03-12 transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad išoriškai apžiūrėjus transporto priemonę nustatyti sugadinimai ir defektai: 1) remontuojamos dalys – galinis dešinės pusės ratlankis, priekinis dešinės pusės ratlankis, galinė dešinės pusės padanga ir priekinė dešinės pusės padanga (11 b.l.). Ieškovas atlygino trečiajam asmeniui žalą, išmokėdamas 2 536,77 Lt sumą už vieno ratlankio pakeitimą, pritaikius 10 proc. ratlankiams nusidėvėjimą 271,17 Lt sumai (76 b.l.). 2012-04-19 pretenzija ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovas į raginimus nereagavo ir žalos neatlygino. Iš ieškovo atstovo paaiškinimų ir rašytinių įrodymų („Kauno melga“ 2012-03-14 ratlankio apžiūros protokolo) nustatyta, kad galinis dešinės pusės ratlankis sugadintas nepakeičiamai.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė neginčijo aplinkybės, kad ji yra nurodyto kelio (jo dalies) savininkas (valdytojas) CK 6.266 straipsnio prasme, darytina išvada, kad būtent atsakovas, kaip inžinerinio statinio – kelio – savininkas, yra atsakingas už žalą, atsiradusią trečiojo asmens J. S. vairuojamam automobiliui įvažiavus į važiuojamojoje kelio dalyje ties namu Kuršių g. 7, Kaune, buvusią, neaptvertą ir ženklais nepažymėtą duobę.

Atsakovas teigia, kad vairuotojas, vairuodamas automobilį minėtoje gatvėje, privalėjo elgtis atidžiai, rūpestingai ir atsargiai, pasirinkti saugų greitį, vadovaudamasis Kelių eismo taisyklių 4, 9 punktais, ir šių nuostatų nevykdymas galėjo sąlygoti žalos atsiradimą. Transporto priemonę vairavusi J. S. nurodė, kad ji važiavo Kuršių gatve link PLC Mega, nedideliu greičiu apie 40 km/h, tamsiu paros metu (vakaras, apie 21.00 val.), iš prieš priešais atvažiuojantis automobilis apakino šviesomis, todėl negalėjo duobės pastebėti ir jos apvažiuoti. J. S. dėl išgąsčio sustojo ne iškarto, o nuvažiavusi Jotvingių gatve link PLC Mega A1 kelio apie 500 metrų. Šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas V. D., kuris apžiūrėjo įvykio vietą ir surašė tarnybinį pranešimą apie įvykusį eismo įvykį. Liudytoju apklaustas pareigūnas patvirtino, kad duobė Kuršių g. 7, Kaune, tikrai buvo, buvo daugiau iškvietimų dėl apgadintų transporto priemonių įvažiavusių į šią duobę; vairuotojos nesustojimas įvažiavus į duobę ir transporto priemonės padėties eismo įvykio schemoje nepažymėjimas nesudaro pagrindo abejoti įvykio faktu. Teismas pažymi, kad transporto priemonės apžiūros akte užfiksuotas dviejų ratų sugadinimas ir žalos dydis paneigia atsakovo argumentus dėl vairuotojos neatidumo, nerūpestingumo, nesaugaus greičio, priešingu atveju žala būtų žymiai didesnė. Be to, policijos pareigūnai atvykę į įvykio vietą apžiūrėjo sugadintą transporto priemonę ir eismo įvykio schemoje užfiksavo įvykio aplinkybes – nepažymėtą gatvėje esančią duobę 0,96 m pločio, 14 cm gylio, 1,12 m pločio. Tą patvirtina Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2012-03-06 nutarimas, eismo įvykio schema. Aplinkybė, kad transporto priemonei padaryti sugadinimai būdingi sugadinimams, atsirandantiems transporto priemonei įvažiavus į kelyje esančią duobę, konstatuota Transporto priemonės techninės apžiūros akte (žalos bylos Nr. 1250502), kuriame nurodytos remontuotinos dalys - galinis dešinės pusės ratlankis, priekinis dešinės pusės ratlankis, galinė dešinės pusės padanga ir priekinė dešinės pusės padanga. Pažymėtina, kad policijos įvykio tyrimo dokumentai (Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2012-03-06 nutarimas, eismo įvykio schema) pripažintini didesnę galią turinčiais rašytiniais įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir juose nurodytos aplinkybės laikytinos visiškai įrodytomis. Be to, liudytoju apklaustas policijos pareigūnas patvirtino eismo įvykio aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti jo parodymais. Remiantis CPK 12 ir 178 straipsniais šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta šalių teisė teikti teismui įrodymus. Taigi, įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių teisė ir pareiga. Teismas pažymi, kad atsakovo argumentai, jog eismo įvykis įvyko dėl paties vairuotojo neatsargumo, nepakankamo atidumo ir rūpestingumo, nepakankamo vairavimo stažo, grindžiami vien tik prielaidomis. Įrodymų, patvirtinančių vairuotojo veiksmus, kurie būtų žalos atsiradimo ar jos (žalos) padidėjimo priežastis, teismui nepateikta. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog transporto priemonę vairavęs asmuo būtų pažeidęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklų nuostatas. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2012-03-06 nutarime nurodyta, kad vairuotojos J. S. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio sudėties nenustatyta. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų policijos medžiagoje užfiksuotas eismo įvykio aplinkybes. Atsakovo teiginiai, esą automobilis galėjo būti apgadintas kitur ir kitomis aplinkybėmis, grindžiami tik prielaidomis.

CK 6.251 straipsnio dalyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas. Šio principo išimtį reglamentuoja CK 6.251 straipsnio 2 dalis, suteikianti teismui, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių padarinių. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju tokių aplinkybių, įgalinančių sumažinti nuostolių dydį, nenustatyta.

Atsakovo argumentai, kad automobilio privalomas vertinimas turėjo būti atliktas tiktai atestuoto kilnojamojo turto vertintojo pagal Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000-04-17 įsakymu Nr. 120 ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000-04-14 įsakymu Nr. 101, atmestini kaip nepagrįsti. Šis poįstatyminis aktas priimtas įgyvendinant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Šio įstatymo paskirtis – nustatyti turto arba verslo vertinimo pagrindus ir atvejus, turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos pagrindus ir veiklos priežiūrą, turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių teises, pareigas ir atsakomybę, turto arba verslo vertintojams ir turto arba verslo vertinimo įmonėms keliamus reikalavimus (TVPĮ 1 straipsnis). Šiuo įstatymu numatytas neprivalomasis ir privalomasis turto arba verslo vertinimas. Neprivalomasis vertinimas atliekamas užsakovo iniciatyva, jo ir turto arba verslo vertinimo įmonės arba nepriklausomo turto arba verslo vertintojo susitarimu (TVPĮ 2 straipsnio 6 dalis) Privalomasis turto arba verslo vertinimas atliekamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais atvejais, siekiant užtikrinti viešuosius interesus (TVPĮ 2 straipsnio 7 dalis). Šis įstatymas numato turto arba verslo vertinimą vidaus reikmėms, kurį apibrėžia, kad tai - turto arba verslo vertinimas, Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų atliekamas savo nuožiūra, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų tiesioginių funkcijų atlikimą, išskyrus turto arba verslo vertinimą, kai sudaromos turto arba verslo vertinimo sutartys su užsakovais (TVPĮ 2 straipsnio 13 dalis). Pagal šio įstatymo 7 straipsnį turto arba verslo vertintojai klasifikuojami į nepriklausomus turto arba verslo vertintojus (išorės turto arba verslo vertintojus) ir vidaus turto arba verslo vertintojus. Šio įstatymo prasme vidaus turto arba verslo vertintojas – turto arba verslo vertintojas, kuris pagal darbo sutartį dirba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba jų filialuose arba kuris yra individualios įmonės savininkas ar ūkinės bendrijos tikrasis narys ir vertina turtą arba verslą to Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų vidaus reikmėms (TVPĮ 7 straipsnio 2 punktas). Draudimo įstatyme įtvirtinta, jog draudimo bendrovėms suteikti įgaliojimai atlikti draudžiamo turto vertinimą. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo prasme draudimo bendrovėse dirbantys turto vertinimo specialistai patenka į vidaus turto arba verslo vertintojo sąvoką, nes vertinimą atlieka bendrovės funkcijų vykdymo reikmėms. Atsakovo nurodyta Vertės nustatymo tvarka ginčui aktualaus automobilio žalos nustatymui nebuvo privaloma, nes toks reikalavimas nekyla iš Draudimo įstatymo, Civilinio kodekso normų ir draudimo sutarties sąlygų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1265/2013). Transporto priemonės ratlankio apžiūrą atlikęs UAB „Kauno Melga“ darbuotojas D. Č., nustatė kad lengvo lydinio Range Rover R20 (originalus), automobilio Range Rover Sport, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ratlankis pažeistas mechaniškai, tolesnei eksploatacijai netinkamas. Įrodymų paneigiančių transporto priemonės apžiūros 2012-03-14 protokole nustatytus transporto priemonės sugadinimus nėra. Teismas neturi pagrindo abejoti transporto priemonės techninę ir ratlankio apžiūrą atlikusio asmens išvadomis. Abejoti UAB „Kauno Melga“ D. Č. ir AB „Lietuvos draudimas“ J. D. asmens kompetencija taip pat nėra jokio pagrindo. Šių asmenų nustatyti transporto priemonės sugadinimai akivaizdžiai susiję su nustatyto eismo įvykio aplinkybėmis. Atsakovas neigdamas šią aplinkybę nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, paneigiančių transporto priemonės sugadinimus ir remontuojamų/keistinų dalių – ratų padangų ir ratlankių remonto būtinybę.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato kitaip, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, toks reikalavimo teisės perėmimas yra susijęs su draudimo išmokos sumokėjimu draudžiamojo įvykio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje; 2011 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011). Subrogacijos teisę siekianti įgyvendinti šalis privalo įrodyti, kad eismo įvykio metu buvo draudikas, įvykis buvo draudiminis, draudikas išmokėjo pagrįsto dydžio draudimo išmoką, nustatytas asmuo atsakingas už padarytą žalą (CK 6.1015 straipsnis).

Atsakovas nurodo, jog neturi galimybės pašalinti visų kelio išdaužų, į kurias įvažiuoja vairuotojai, dėl skiriamo nepakankamo lėšų kiekio. Šie atsakovo argumentai tik patvirtina aplinkybę, kad už kelių būklę ir jos gerinimą atsakinga savivaldybė, tačiau nepakankami pripažinti, kad pareigų vykdymas yra sąlygotas nepakankamu finansavimu. Teismas pažymi, kad kitoms valstybės institucijoms nustatytos pareigos saugaus eismo užtikrinimo srityje negali būti traktuojamos kaip atleidžiančios kelio savininką (valdytoją) nuo jam įstatymuose įtvirtintų pareigų prižiūrėti, taisyti nuosavybės teisėmis priklausančius viešuosius kelius ir gatves, užtikrinti juose saugų eismą. Savivaldybei neatlikus ar netinkamai atlikus jai įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų priskirtos savarankiškos pareigos – funkcijos - prižiūrėti, taisyti, tiesti vietinės reikšmės kelius ir gatves bei organizuoti saugų eismą, atsirado duobė sukėlusi eismo įvykį. Atsakovas nenurodė ir nepateikė įrodymų patvirtinančių tinkamą gatvės įvykio vietoje adresu Kuršių g. 7, Kaune, tvarkymą, priežiūrą, taisymą ir saugos eismo organizavimą. Teismas pažymi, kad atsakovas nesiėmė jokių saugų eismą užtikrinančių priemonių ginčo duobei aptverti ar pažymėti įspėjančiais apie kliūtį ženklais. Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012-03-06 nutarimo, eismo įvykio schemos (9, 10 b.l) matyti ir liudytoju apklausto patrulio V. D. (apžiūrėjusio eismo įvykio vietą ir surašiusio tarnybinį pranešimą dėl eismo įvykio) parodymų darytina išvada, kad automobilio apgadinimai atsirado automobiliui įvažiavus į neaptvertą ir ženklais nepažymėtą duobę adresu Kuršių g. 7, Kaune. Pažymėtina, kad pareiga atlyginti sugadintos transporto priemonės draudikui dėl duobės kelyje kilusius nuostolius atsakovui nagrinėjamu atveju kilo ne tik dėl atsakovo pareigos užtikrinti saugų eismą kelyje, bet ir dėl to, kad atsakovas nesiėmė jokių saugų eismą užtikrinančių priemonių ginčo duobei aptverti ar pažymėti įspėjančiais apie kliūtį ženklais.

Atsakovas taip pat nurodo, kad atsakomybę turėtų prisiimti ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, nes Lietuvos automobilių kelių direkcija rengia ir teikia Susisiekimo ministerijai Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų naudojimo metinės sąmatos projektą, planuoja ir organizuoja E. S. finansinės paramos lėšų gavimą ir naudojimą, teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoja Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti naudojimą bei užtikrina racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą. Šie atsakovo argumentai nepagrįsti ir nepatvirtina, kad Kuršių g. 7, Kaune, važiuojamojoje kelio dalyje buvusi duobė atsirado ar nebuvo tinkamai pažymėta šiai valstybės institucijai netinkamai vykdžius jai pavestas funkcijas.

Atsakovo atstovė teismo posėdyje teigė, kad ieškinys neįrodytas, nes nėra duomenų, kad ieškovo išmokėta draudimo išmoka už 1 ratlankio įsigijimą susijusi su policijos eismo įvykio schemoje pažymėta duobe, ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos. Atstovė nurodė, kad eismo įvykio schemoje automobilis nepažymėtas, atstumas nuo duobės iki automobilio stovėjimo vietos labai didelis, keli šimtai metrų, ir nėra jokių kitų įrodymų, kad automobilis apgadintas įvažiavus būtent į šią duobę. Teismas atmeta šiuos atsakovo atstovės argumentus kaip nepagrįstus, nes juos paneigia kiti įrodymai: trečiojo asmens R. S. paaiškinimai ir liudytoju apklausto patrulio V. D. parodymai. Transporto priemonę vairavusi R. S. dalyvavo 2014-09-29 teismo posėdyje ir atsakė į teismo ir į atsakovės atstovės klausimus dėl eismo įvykio aplinkybių ir dėl apgadinto automobilio stovėjimo vietos. Jos paaiškinimai visiškai atitinka faktines aplinkybes, nurodytas ieškovo ir užfiksuotas eismo įvykio meždiagoje. Teismo posėdyje 2015-02-25 liudytoju apklaustas Kauno AVPK Patrulių rinktinės 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis V. D., dalyvavęs eismo įvykio schemos nubraižymo metu ir surašęs 2012-03-06 tarnybinį pranešimą, išsamiai paaiškino su eismo įvykiu susijusias aplinkybes. Liudytojas patvirtino, kad gavo pranešimą dėl eismo įvykio, automobilį rado sustojusį už „Megos“ viaduko, Vilniaus kryptimi, A1 kelyje Klaipėda-Kaunas-Vilnius. Automobilio padanga buvo tuščia, su juo nebuvo galima važiuoti, todėl patruliai kartu su vairuotoja grįžo iki prie Kuršių g., ji parodė duobę, į kurią įvažiavo. Nuo duobės iki sustojimo vietos buvo nuvažiavusi apie 300 m, ši kelio atkarpa buvo tvarkinga. Duobių nebuvo nei nuvažiavime į A1 kelią, nei kelyje A1. Magistralinis kelias buvo labai tvarkingas. Dėl duobės Kuršių gatvėje prie 7 namo būdavo daug iškvietimų, vietiniai gyventojai ją žinojo ir galėjo apvažiuoti, o kiti vairuotojai nepastebėdavo. Eismo įvykio metu buvo tamsu, duobės nesimatė.

Atsakovo argumentai dėl neišskaičiuoto PVM mokesčio iš paskaičiuotos draudimo išmokos nelaikytino ieškovo patirtu nuostoliu, atmestini kaip nepagrįsti. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 57 straipsnis numato PVM mokėtojų teisę į PVM atskaitą (PVM atskaita pagal šio įstatymo 2 straipsnio 28 dalį yra pirkimo ir (arba) importo PVM dalies atskaitymas, kai pagal šio Įstatymo nuostatas apskaičiuota atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM dalimi sumažinama mokėtina į biudžetą ar padidinama grąžintina iš biudžeto PVM suma). Tačiau pažymėtina, kad pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio 1 dalį, PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti inter alia PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 27 straipsnis nustato, kad pridėtinės vertės mokesčiu neapmokestinamos visų rūšių draudimo ir perdraudimo paslaugos, išskyrus nurodytąsias šio Įstatymo 46 straipsnyje, taip pat su draudimo ir perdraudimo paslaugomis susijusios paslaugos, kurias teikia draudimo ir perdraudimo tarpininkai. Teismas įvertinęs nurodytą teisinį reguliavimą, pažymi, konstatuoja, kad ieškovo – draudimo įmonei – už draudėjo automobilio remonto paslaugas sumokėjus pirkimo PVM negalės būti susigrąžintas iš biudžeto, todėl ieškovo sumokėtas PVM gali būti pripažintinas jo patirtu nuostoliu ir priteistas iš atsakingo už žalą asmens (atsakovo). Draudėjas - fizinis asmuo yra ne PVM mokėtojas, todėl į žalos dydį pagrįstai įtrauktina ir mokėtino PVM suma, nes susigrąžinti šią sumą nei draudėjas, nei jam draudimo išmoką išmokėjęs ieškovas neturi galimybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-992/2014). Teismas pažymi, kad žala prašoma priteisti pagal 2012-03-16 ekspertizę/sąmatą, kurioje nurodyta, kad apskaičiuojant draudiminės išmokos dydį pritaikyta 10 proc. nusidėvėjimas ratlankiui 271,17 Lt sumai be PVM. Duomenų, kad PVM suma įtraukta į sąmatos draudiminės išmokos sumą nėra. Be to, Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 9.6.1. punkte nurodyta, kad jeigu nepateikiami transporto priemonės remonto išlaidas ir apmokėjimą patvirtinantys dokumentai: būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos be PVM pagal gamintojo rekomenduojamus laiko normatyvus, bet ne didesnius nei draudiko rekomenduojamo autoserviso valandiniai įkainiai, ir draudiko nurodytus keičiamų detalių ir (ar) dalių (naujų neoriginalių, naudotų, o jų nesant rinkoje, naujų originalių), atitinkančių sugadintos transporto priemonės technologijos lygį, atsižvelgiant į kainą, kurią už detales ir (ar) dalis sumokėtų draudikas (9.6.1.1. punktas).

Atlyginamų draudėjui nuostolių dydį, rūšis ir tvarką apibrėžia draudimo sutartis ir civilinės atsakomybės draudimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senato 2000-06-16 nutarimas Nr. 27). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas ir trečiasis asmuo M. G. 2011-10-11 sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, kuria apdrausta transporto priemonė Land Rover Range Sport 3.6 TVD8 SE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminimo metai – 2008 (AB „Lietuvos draudimas“ sutartis Serija LD Nr. 95877636). Šia sutartimi apdrausta minėta transporto priemonė pasirenkant draudimo sąlygų variantą – draudimas neišskaitant nusidėvėjimo. Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 9.1. punkte nurodyta, kad nuostolio dydį nustato draudikas, vadovaudamasis draudimo sutarties sąlygomis ir surinktais dokumentais, pagrindžiančiais nuostolį ir jo dydį. Apskaičiuojant nuostolio dydį atsižvelgiama tik į įvykio metu tiesiogiai padarytus sugadinimus. Pagal šių taisyklių 9.5. punktą transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Draudimo išmoka nustatyta vadovaujantis draudimo sutartimi, transporto priemonių draudimo taisyklėmis, pritaikius 10 proc. ratlankio nusidėvėjimą.

Teismas taip pat atmeta atsakovo argumentus dėl nepagrįsto reikalavimo priteisti procesines penkių procentų metines palūkanas. Ieškovo reikalavimas yra kildinamas iš CK 6.1015 straipsnio, kurio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, t. y. ieškovas įgyja subrogacijos teisę į atsakovo deliktu padarytos žalos atlyginimą pagal CK 6.266, 6.271 straipsnius ir tampa ieškovo skolininku. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (LVAT procesiniai sprendimai administracinėse bylose: 2009 m. gegužės 21 d. Nr. A756-73/2009; 2010 m. gruodžio 2 d. Nr. A756-2195/2010; 2011 m. gruodžio 15 d. Nr. A62-1119/2011; 2013 m. lapkričio 21 d. Nr. A492-2281/2013; 2014 m. liepos 3 d. Nr. A556-992/2014; 2014 m. liepos 17 d. Nr. A662-1354/2014; 2014 m. liepos 31 d. Nr. A858-1423/2014; 2014 m. rugsėjo 3 d. Nr. A502-1148/2014; 2014 m. rugsėjo 8 d. Nr. A662-1132/2014; ir kt.).

Esant nurodytoms aplinkybėms ieškinys tenkinamas visa apimtimi, ieškovui iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės priteisiant 734,70 Eur (2 536,77 Lt) žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos 734,70 Eur (2 536,77 Lt) nuo bylos iškėlimo Kauno apygardos administraciniame teisme (2013-08-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistina 73,56 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, kurią sudaro 15,64 Eur (54 Lt) žyminio mokesčio ir 57,92 Eur (200 Lt) teisinės pagalbos išlaidų už advokato T. Dumbliausko parengtus procesinius dokumentus ir atstovavimą teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį, pareikštą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, patenkinti.

Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111106319) ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) 734,70 Eur (septynis šimtus trisdešimt keturis Eur 70 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (734,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-08-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 73,56 Eur (septyniasdešimt tris Eur 56 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.