Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir Šiaulių miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14-641/2016 pagal ieškovų Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnybos ir Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro ieškinį atsakovėms Šiaulių miesto savivaldybei, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. T-90 „Dėl Šiaulių arenos techninio projekto“ ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. A-425 „Dėl leidimo naudoti Šiaulių arenos techninį projektą“ panaikinimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrities tarnyba ir Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu atsakovėms Šiaulių miesto savivaldybei ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijai prašydami: 1) panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. T-90 „Dėl Šiaulių arenos techninio projekto“; 3) panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr. A-425 „Dėl leidimo naudoti Šiaulių arenos techninį projektą“; 3) priteisti iš atsakovių žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai nurodė, kad ginčijamais Sprendimu ir Įsakymu buvo pažeisti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymai. Ginčijami Sprendimas ir Įsakymas yra neteisėti ir turi būti panaikinti, kadangi jais Šiaulių miesto savivaldybei priklausančios autorių turtinės teisės į kūrinį buvo realizuotos neatlygintinai, nenurodant naudojimo būdo ar subjektų, kurie gali naudoti kūrinį, o tai iš esmės suponuoja išvadą, kad esama teisinė situacija sudaro prielaidas bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui neatlygintinai naudotis Šiaulių miesto savivaldybei priklausančiomis autorių turtinėmis teisėmis į kūrinį bei savivaldybei nuosavybės teise priklausančia projektine dokumentacija.

Atsiliepime į ieškovų ieškinį atsakovės prašė teismo atmesti ieškovų ieškinį kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai neišsiaiškino reikšmingų faktinių aplinkybių – Projektavimo darbų sutarties šalių susitarimo turinio ir teisės aktų nuostatų, todėl padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas. Savivaldybės tarybos ir administracijos direktoriaus priimti individualūs aktai nesukėlė neigiamų teisinių pasekmių nei Savivaldybei, nei tretiesiems asmenims, kadangi Savivaldybė nėra jokių objektų autorių teisių turėtoja, nes jai buvo perduota turtinė teisė realizuoti objektą tik vieną kartą konkrečiame sklype. Savivaldybės priimtų sprendimų pasekmės – tik procedūrinio pobūdžio, kadangi sutikimą panaudoti Šiaulių arenos Techninį projektą kitų statinių projektavimui ir/ar statybai turi duoti ne Savivaldybė, o projekto bendraautoriai, nes Savivaldybė neturi teisės disponuoti Techniniu projektu ir savo nuožiūra realizuoti projekto autoriaus turtines teises.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m rugsėjo 14 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, panaikino Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. T-90 „Dėl Šiaulių arenos techninio projekto“; panaikino Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr. A-425 „Dėl leidimo naudoti Šiaulių arenos techninį projektą“; priteisė iš atsakovių po 41 Eur žyminio mokesčio valstybei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį esmė

Skųsdamos Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimą, atsakovės Šiaulių miesto savivaldybė ir Šiaulių miesto savivaldybės administracija prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atsakovėms atmesti.

Nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai kvalifikavo tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius, nesivadovavo teismine praktika, todėl priėmė neteisėtą, nepagrįstą ir neteisingą sprendimą.

Teismui konstatavus, kad savivaldybės sprendimu ir įsakymu niekas negalėjo ir nebuvo perduota, nebuvo sukelta jokių teisinių pasekmių, jis turėjo nurodyti, kad byloje nėra ginamas viešasis interesas ir privalėjo ieškinį palikti nenagrinėtą arba atmesti. Ieškovės neturėjo jokio pagrindo ginti tariamai pažeistų savivaldybės, kaip Šiaulių arenos techninio projekto autoriaus ar savininko, teisių.

Teismas netinkamai kvalifikavo tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius, neanalizavo skundžiamų sprendimo ir įsakymo savivaldybės dalyvavimo civiliniuose teisiniuose santykiuose aspektu.

Skundžiamų dokumentų turinys vertintinas kaip subjektyvios nuomonės pareiškimas, nes šių sprendimų pasekmės iš esmės tėra tik procedūrinio, o ne materialaus pobūdžio, todėl nebuvo pagrindo pripažinti viešojo intereso buvimą.

7. Atsiliepdama į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnyba prašo atsakovių apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pačios atsakovės buvo įsitikinusios, kad yra autorių teisių subjektai ir jų priimti administraciniai aktai sukelia teisines pasekmes. Atsakovėms netenkinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo teikimų, pastarasis įgijo teisę kreiptis į teismą, kad neteisėti Sprendimas ir Įsakymas būtų panaikinti. Vyriausybės atstovas turi teisę kreiptis į teismą, kai savivaldybės administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti ginčijamą teisės aktą, atsisako įgyvendinti įstatymą ar vykdyti Vyriausybės sprendimą, kreipiantis šiuo pagrindu nebūtina nustatyti, kad buvo pažeistas viešasis interesas. Pažymi, kad tinkamas valstybės, savivaldybių institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis.

8. Atsiliepdama į apeliacinį skundą Šiaulių apygardos prokuratūra prašo atsakovių apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ginčijamuose administraciniuose aktuose yra nustatytos tam tikros elgesio taisyklės, jie sukelia atitinkamas teisines pasekmes, atitinka individualiems administraciniams aktams keliamus reikalavimus ir gali būti bylos nagrinėjimo dalyku; kad teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčijami administraciniai aktai priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymus; kad nustačius faktą, jog savivaldybės institucijų priimti aktai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, neabejotinai turi būti ginamas viešasis interesas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Kolegija nustatė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnyba bei Šiaulių apygardos prokuratūra, gindama viešąjį interesą, reikalauja panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr.T-90 „Dėl Šiaulių arenos techninio projekto“ ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr.A-425 „Dėl leidimo naudoti Šiaulių arenos techninį projektą“, kadangi šiuose dokumentuose atsakovės neturėjo teisės perleisti (duomenys neskelbtini) multifunkcinio komplekso statybos techninį projektą, programinę užduotį ir projektinius pasiūlymus su vizualizacija tretiesiems asmenims.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

11. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityje buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti.

12. Pažymėtina tai, kad įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti civilines ir administracines bylas, kai to reikalauja viešasis interesas, nepateikė viešojo intereso sąvokos. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia prokurorui teisę pačiam spręsti, pažeistas konkrečiu atveju viešasis interesas, kurį ginant inicijuotina byla, ar ne. Prokurorui kreipusis į teismą, siekiant apginti galimai pažeistą viešąjį interesą, galutinį sprendimą ar pažeistas, ar ne viešasis interesas priima bylą pagal prokuroro ieškinį, pareiškimą, prašymą nagrinėjantis teismas.

13. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliantės nepagrįstai teigia, kad byloje nėra viešojo intereso gynimo elemento. Šiaulių miesto savivaldybės taryba bei Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė administracinius aktus, kurie leido realizuoti autorių turtinę teisę į kūrinį – (duomenys neskelbtini) multifunkcinio komplekso statybos techninį projektą, programinę užduotį ir projektinius pasiūlymus su vizualizacija tretiesiems asmenims (b.l.9-10, 1 t.). Tai prieštarauja Projektavimo darbų sutarties 5.1 punkto nuostatai, pagal kurią projektuotojas E. M. studija įsipareigojo gavus pilną apmokėjimą perduoti autorių turtinę teisę vieną kartą realizuoti (pastatyti) kūrinį duotajame sklype (b.l.37, 1 t.). Tuo pačiu užsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija 5.2.10 punktu įsipareigojo iš projektuotojo gautą darbų rezultatą naudoti tik sutartyje numatytais tikslais ir be projektuotojo sutikimo neskelbti darbų rezultatų duomenų (b.l.38, 1 t.). Sutartyje nebuvo numatyta galimybė atsakovėms realizuoti minėtus dokumentus, todėl jos iš viso negalėjo priimti tokių administracinių aktų, o priėmę – turėjo juos pasinaikinti.

14 . Kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. spalio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-490-469/2015 pažymėta, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija autoriaus turtines teises į techninį projektą, kaip į autorių teisių objektą, įgijo tik vieną kartą, šią teisę realizavo, pastačius areną. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad priimdama skundžiamus administracinius aktus, savivaldybė neturėjo teisės į projekto platinimą, todėl tiek sprendimas, tiek įsakymas civiline prasme yra niekiniai, priimti dėl turto, į kurio perleidimą atsakovės neturėjo teisės. Nustačius, kad atsakovių veiksmai prieštarauja Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatoms, teismas pagrįstai pripažino egzistuojantį viešąjį interesą, susijusį su pareigą tinkamai laikytis teisės normų. Šiuo atveju nėra svarbu, kad atsakovių veiksmais nebuvo padaryta reali žala, tačiau jų atstovų veiksmai parodė, jog buvo pažeisti Projektavimo darbų sutartis bei Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatas.

15. Pasisakydama dėl 6.4 punkte nurodyto argumento, kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiek savivaldybės taryba, tiek savivaldybės administracijos direktorius yra viešojo administravimo subjektai, kurie privalo sprendimus priimti griežtai laikantis teisės normų. Kolegija nesutinka, kad skundžiamų sprendimų pasekmės iš esmės tėra procedūrinio, o ne materialaus pobūdžio. Kaip jau nustatyta, materialinė žala dėl atsakovių veiksmų nekilo, tačiau tokiais sprendimais, kurių neteisėtumą pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, jos iš esmės siekė perleisti savivaldybės turtą, tam neturėdamos teisėto pagrindo.

16. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo analizės išvadomis, susijusiomis su (duomenys neskelbtini) multifunkcinio komplekso statybos techninio projekto, programinės užduoties ir projektinių pasiūlymų su vizualizacija.

16. Remdamasi visais pirmiau nurodytais teisiniais ir faktiniais argumentais bei sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytomis išvadomis ir pateikta motyvacija, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra teisinio ir (ar) faktinio pagrindo naikinti iš esmės teisingą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.