Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovui V. K. dėl transporto priemonės pirkimo –pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o nstatuoja:

Ieškinys atmetamas.

7. Byloje nustatyta, kad ieškovės sūnus „Facebook” puslapyje susidomėjo atsakovo skelbimu apie parduodamą automobilį. Skelbime buvo nurodyta, jog parduodamas automobilis „Lieger X-TOO S“, nurodyti trūkumai – neatsidaro vairuotojo langas, kosmetiniai defektai, galutinė kaina – 3000 Eur. Ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kuria atsakovas (pardavėjas) pardavė ieškovei (pirkėjai) automobilį „Lieger X-TOO S”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio kaina – 1500 Eur. Sutartyje nurodyta, jog transporto priemonė turi trūkumų – dujų išmetimo sistemos defektas, ranka įrašyta – kosmetiniai defektai, be garantijos. Nurodyta rida – 20532 km.

8. Ieškovės teigimu, automobilį naudojo jos sūnus, kuris važinėjo į treniruotes, į mokyklą. Nurodė, jog automobilis nuvažiavo tik apie 836 km ir juo naudotis toliau nebuvo galima, tapo neeksploatuotinas ir nebeužsivedė. Pirmasis gedimas dėl spidometro atsirado jau netrukus po automobilio pirkimo, o jo pakeitimo metu buvo nustatyti didesni trūkumai. Iš byloje pateiktos (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos – faktūros matyti, kad V. L. užsakė detales: stabdžių kaladėlių komplektą B1 kategorijos automobiliui; tepalo filtrą „Lambardini“, neoriginalus; degalų filtrą „Lambardini“ DCI; degalų filtro žarnelę DCI; radiatoriaus temperatūros jutiklį; termostatą „Lambardini“ (neoriginalus); 10 vnt. plastikinių montažinių kniedžių; galinių stabdžių komplektą „Ligier“; rankinio stabdžio lyną „Lieger“ X-Too MAX/R/S; odometro jutiklį; kaina su siuntimo išlaidomis – 140,08 Eur. Ieškovė nurodė, kad po to automobilis buvo remontuotas dar kelis kartus, vežtas į servisą, tačiau kitų kvitų ji pateikti negali, jų meistrai neišrašė, ji viską surašė ranka ir nurodė remonto kainas. Iš byloje ieškovės ranka rašytų atliktų remonto darbų matyti, kad du kartus samdytas tralas (pridėtos (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos – faktūros už automobilio „Lieger X-Too“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo paslaugas (tralo), bendra kaina – 80 Eur), keisti ir pirkti: tepalai, laidai, šlangelės, epoksidiniai klijai, aušinimo šlangelės, fiksaciniai laidai, elektros priemonių, garažo nuoma (20 Eur); hermetikas atsparus temepratūrai, radiatorių plovimas, variklio dangtelis, elektros laidai, kurie buvo sutrūniję, antifrizas, nes išpūdavo (apie 200 Eur); pirktos detalės, kurios buvo pakeistos servise (pridedama sąskaita – faktūra detalių pirkimo už 140,08 Eur), serviso paslaugos 120 Eur; pas elektriką tvarkytas, nes nebeužsivedė automobilis (100 Eur), odometras; tvarkytas pusašis (pridedama sąskaita – faktūra 180 Eur). Byloje ieškovės taip pat pateiktas (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės B. direktoriaus M. A. pasirašytas darbų atlikimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio matyti, jog automobiliui „Lieger X-TOO S“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), reikalingi atlikti darbai (keitimo): priekiniai ratų guoliai; greičio dėžės guoliai; ribokšliai; pavarų perjungimo trosai; vožtuvo dangtelio tarpinė; vairo kolonėlė; pavarų perjungiklio tunelis atplyšęs; perjungiklis. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atvykus pas meistrą ir sutvarkius dalį automobilio gedimų už kuriuos jis sumokėjo 180 Eur, UAB „B.“ direktorius jai išrašė darbų atlikimo aktą, kuriame nurodyti papildomi remonto darbai ir reikalingos detalės, kuriuos reikėtų atlikti, kad automobilis būtų pilnai sutvarkytas ir važiuotų, tačiau šių darbų ji atsisakė ir automobilio daugiau neberemontavo, kreipėsi į teismą dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.

9. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilęs iš pirkimo – pardavimo teisinių santykių. Sprendžiamas klausimas dėl pardavėjo atsakomybės (ne)buvimo už parduoto naudoto daikto (transporto priemonės) kokybės trūkumus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.431¹ straipsnį, motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo – pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

10. CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo – pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Įstatymas įtvirtina, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

11. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

12. Sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

13. Tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog įsigytas automobilis buvo su didesniais paslėptais trūkumais, egzistavusiais pardavimo metu, nei buvo nurodyta sutartyje bei teigė atsakovas, todėl automobilis negalėjo būti tinkamai eksploatuojamas ir parduotas daiktas yra nekokybiškas. Pirko automobilį sūnui, tikėjosi, jog galimai reikės jį pasiremontuoti, tačiau ne tiek, kad reikėtų kapitalinio remonto, todėl dabar automobilis stovi kieme nenaudojamas, o atsakovas turi atlyginti jai nuostolius. Tuo tarpu atsakovas tvirtino, kad pardavė ieškovei važiuojantį automobilį be garantijos, turintį kosmetinius defektus, jis negalėjo garantuoti automobilio kokybės ir eksploatacijos trukmės, jokie kiti defektai tyčia nebuvo slepiami. Mano, kad ieškovės nurodyti transporto priemonės defektai atsirado dėl natūralaus naudotos transporto priemonės ir jos detalių nusidėvėjimo.

14. Kaip jau minėta, iš byloje esančios transporto pirkimo – pardavimo sutarties matyti, jog parduodamas automobilis buvo su dujų išmetimo sistemos defektu, nurodyti kosmetiniai defektai, be garantijos. Parengiamojo posėdžio metu atsakovo pateiktame automobilio pardavimo skelbime nurodyta, kad automobiliui neatsidaro vairuotojo langas, yra kosmetinių defektų. Šios aplinkybės patvirtina, jog parduodamas automobilis buvo su trūkumais, tačiau iš teismui pateiktų įrodymų darytina išvada, kad defektai buvo ne tokie, kurie trukdytų transporto priemonei dalyvauti eisme ar būti neeksploatuotinai.

15. Pažymėtina, kad momentas, kada naudotą automobilį įsigijęs pirkėjas patiria trikdžių, susijusių su galimybe naudoti automobilį pagal įprastinę paskirtį, dar nereiškia, kad automobilis neatitinka naudotam automobiliui keliamų reikalavimų, kadangi trikdžiai gali būti nulemti automobilio natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo intensyvumo ir pan. Tik nuo to momento, kai paaiškėja arba turėjo paaiškėti, kad nėra galimybės naudoti automobilį pagal įprastinę paskirtį dėl to, kad jis neatitinka naudotam automobiliui keliamų reikalavimų, turi būti pradedamas skaičiuoti protingas laikas, per kurį pirkėjas privalo pranešti pardavėjui apie automobilio neatitiktį įprastiems reikalavimams.

16. Ieškovė informavo pardavėją (atsakovą) apie automobilio defektus išsiųsdama jam (duomenys neskelbtini) pretenziją, tačiau iš byloje esančių duomenų nėra aišku, kada atsirado automobilio trūkumai, ieškovė konkrečiai nenurodė, kada atsirado poreikis keisti detales (2023 m. liepos 17 d. perkant detales, 2023 m. spalio 7 d. ieškovei surašius pretenziją ar 2023 m. gruodžio 6 d.). Pažymėtina, jog ieškovės 2023 m. spalio 7 d. pretenzijoje nurodyti automobilio trūkumai, kurie nustatyti tik 2023 m. gruodžio 6 d. automobilio remonto darbų atlikimo akte. Ieškovė nesiūlė atsakovui atvykti susipažinti su automobilio defektais, dalyvauti tikrinant transporto priemonę. Teismo vertinimu, atsakovo informavimas 2023 m. spalio 7 d. pretenzija, nelaikytinas tinkamu ir sąžiningu, nes atsakovas neteko galimybės daryti poveikį su automobilio trūkumų šalinimu susijusiam procesui, jų šalinimo būdui bei kainai.

17. Ieškovės nuomone, nupirkto automobilio trūkumai išaiškėjo nepraėjus šešiems mėnesiams nuo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, todėl atsakovas turi atlyginti patirtus nuostolius.

18. CK 6.363 straipsnio 11 dalyje (galiojusioje iki 2022 m. sausio 1 d.) buvo įtvirtinta prezumpcija skirta vartotojo įrodinėjimo naštai dėl netinkamos kokybės prekės įsigijimo palengvinti tais atvejais, kai daikto trūkumai išryškėja per šešis mėnesius nuo daikto perdavimo pirkėjui momento. CK 6.350–6.370 straipsniuose įtvirtintos nuostatos reglamentuoja vartojimo pirkimo –pardavimo sutartis, tačiau kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tam, jog tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai būtų kvalifikuojami kaip vartojimo teisiniais santykiai, reikalinga nustatyti šias sąlygas: ar prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; ar fizinis asmuo prekes ar paslaugas įsigyja savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti; ar šias prekes ar paslaugas teikia verslininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2012).

19. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad ieškovė yra fizinis asmuo, automobilį įsigijusi savo sūnaus asmeniniam naudojimui, atsakovas taip pat yra fizinis asmuo, ieškovė kitų aplinkybių ir neįrodinėjo. Iš aukščiau aptarto reglamentavimo matyti, kad prezumpcija taikoma, kai sutarties šalys yra vartotojas (pirkėjas) ir verslininkas (pardavėjas), tačiau nagrinėjamu atveju abi sutarties šalys yra privatūs fiziniai asmenys, todėl šešių mėnesių terminas dėl daiktų trūkumų išaiškėjimo netaikomas, taip pat šiuo atveju netaikoma papildoma vartotojo apsauga ir ieškinys turi būti įrodinėjimas pagal bendrąsias įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles.

20. Atsakovo teigimu, parduotas automobilis yra mopedinės klasės automobilis, perdavimo ieškovei metu savo eiga išvažiavo iš kiemo, prieš tai su juo buvo važiuota ir išbandyta per žvyrkelį, atsižvelgiant į ieškovės nurodytą nuvažiuotą atstumą (836 kilometrus) buvo intensyviai naudojamas. Ieškovė teismui nepateikė tikslių duomenų, foto nuotraukų, kiek kilometrų buvo nuvažiuota nusipirktu automobiliu, juo labiau, jog šalys buvo nurodžiusios, kad buvo sugedęs automobilio odometras, ieškovė jį keitė, tačiau jokių duomenų teismui nepateikė, o teismas neturi galimybių to patikrinti. Ieškovės nurodytas atstumas, įvertinus tai, kad automobilis yra L6e klasės, laikytinas pakankamai dideliu. Tai patvirtina ir byloje pateiktas UAB „A.“ direktoriaus L. L. pasirašytas patvirtinimas (raštas), kuriame nurodyta, jog šie automobiliai pagal specifiką greičiau nudėvimi, reikalaujantys dažnesnio remonto, net ir nedidelis nuvažiuotas atstumas gali turėti žalingų pasekmių, nepriklausomai nuo naudojimo aplinkybių. Įvardinti ir šių automobilių dažniausi gedimai, t. y., ratų guoliai, vairo kolonėlės, pavarų perjungimo mechanizmai, patvarumo problemos bei detalių greitesnis nusidėvėjimas ir jautrumas. Nurodyta, kad ginčo automobilis servise buvo ruošiamas techninei apžiūrai 2021 metų gruodį bei 2022 metų sausį. Be to, atsakovas į bylą pateikė (duomenys neskelbtini) transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį iš kurios matyti, kad jis pirko automobilį su defektais, tačiau savo lėšomis jį tvarkė, ruošė techninei apžiūrai, kuri galiojo ieškovei įsigyjant automobilį iš atsakovo. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. K. patvirtino, kad automobilis buvo labai prižiūrimas paties atsakovo ir atsakovas skyrė daug savo laiko, darbo ir pinigų jo priežiūrai.

21. Bylos duomenimis, parduotas automobilis yra 2010 metų gamybos (14 metų senumo), kurio rida 20532 km, todėl pirkėjas galėjo numatyti, kad tinkamam jos eksploatavimui bus būtina atlikti ne tik einamąją transporto priemonės priežiūrą, bet gali išryškėti ir kitų gedimų, sąlygotų detalių natūralaus nusidėvėjimo. Nesutiktina su ieškovės teiginiu, jog automobilio gedimai yra esminiai, nes iš byloje esančių duomenų nenustatyta, jog nupirkta pardavimo metu ir po remonto transporto priemonė turi esminį defektą, pvz., kad būtina keisti variklį ir investuoti pakankamai didelę piniginių lėšų sumą, beje, ieškovė išvis nenurodė, kokia būtų remonto suma, ši suma nėra nurodyta ir darbų atlikimo akte, kuris pasak ieškovės, nurodo, kokie darbai turi būti dar atlikti, kad automobiliu būtų galima naudotis. Taip pat paminėtina tai, kad ieškovė, prieš įsigydama transporto priemonę, apžiūrėjo ją su kitu asmeniu, automobiliu buvo pravažiuota, jis buvo išbandytas, ieškovė patvirtino, kad automobilis atrodė tvarkingas, tuo metu atliko savo tiesioginę funkciją. Taigi ieškovė, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu patikrino transporto priemonės būklę, pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad informacijos apie įvykius nėra, transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra galioja, nurodyti trūkumai, tačiau ieškovė vis tiek ją įsigijo. Esant minėtoms aplinkybėms, daroma išvada, kad ieškovės nupirktas automobilis, atitiko jam keliamus bendruosius reikalavimus. Be to, asmuo, manantis, jog įsigijo nekokybišką daiktą, per protingą ir kuo trumpesnį laiką turi imtis priemonių aiškiai ir tiksliai fiksuoti visus tokio daikto trūkumus bei dėl automobilio įvertinimo kreiptis į specializuotą įmonę, kurios išduoti dokumentai objektyviai patvirtintų daikto trūkumus ir defektus, buvusius iki daikto pardavimo. Nagrinėjamu atveju ieškovės byloje pateikti duomenys neįrodo, kad atsakovo parduotas automobilis turėjo esminių trūkumų, buvusių iki jo pardavimo. Ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų, kad buvo kreiptasi į specializuotus servisus dėl defektų nustatymo, byloje tik pateikti įrodymai, kad ji automobilį remontavo. Savo procesine teise dėl ekspertizės skyrimo, kad byloje būtų nustatytos automobilio gedimą lėmusios priežastys ir gedimo atsiradimo laikas, ieškovė nesinaudojo. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ekspertizės atsisako ir jos daryti nepageidauja. Kiti ieškovės į bylą pateikti duomenys (PVM sąskaitos faktūros, darbų atlikimo aktas), negali patvirtinti automobilio gedimo lėmusių priežasčių ir gedimo atsiradimo laiko. Ieškovė pirkdama naudotą ir žemos klasės automobilį galėjo numanyti, jog tinkamam automobilio eksploatavimui bus būtina atlikti ne tik einamąją transporto priemonės priežiūrą, bet gali išryškėti bet kuriuo įsigyto automobilio tolesnio eksploatavimo momentu ir kitų gedimų, sąlygotų detalių natūralaus nusidėvėjimo. Nors sutartyje pažymėta, kad automobilis turi dujų išmetimo sistemos trūkumą ir ranka padarytas prierašas – „kosmetiniai defektai“, tačiau ieškovė galėjo numanyti, jog automobilis gali turėti tam tikrų trūkumų, apie kuriuos automobilio pardavėjas, kuris yra fizinis asmuo, gali net nežinoti (nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog atsakovas verčiasi naudotų automobilių prekyba ir yra šios srities profesionalas).

22. Pažymėtina ir tai, kad nors atsakovas kaip pardavėjas turi pareigą informuoti apie automobilio trūkumus, tačiau tai nepaneigia, jog ieškovė, pirkdama gerokai naudotą automobilį, ir pati turėjo imtis priemonių tam, kad įsitikintų perkamo automobilio technine būkle. Byloje ginčo nėra, kad ieškovė automobilio pirkimo – pardavimo sutartį sudarė nepatikrinusi jo būklės specializuotame centre. CK 6.328 straipsnis įtvirtina pirkėjo teisę prieš mokant ar prieš priimant daiktą jį patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ir metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Teismo nuomone, kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje standartą. Atsižvelgiant į tai, ieškovė, pirkdama 14 metų naudotą transporto priemonę, bei žinodama, kad automobilis turi dujų išmetimo sistemos trūkumą, privalėjo pasinaudoti savo teise patikrinti jo techninę būklę (kokybę) specializuotame autoservise, tačiau to nepadarė.

23. CK 6.334 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sutarties sąlygos, panaikinančios ar apribojančios pardavėjo atsakomybę už daiktų trūkumus negalioja, išskyrus atvejus, kai jis pirkėjui atskleidė daikto trūkumus, kurie pardavėjui buvo ar turėjo būti žinomi, taip pat atvejus, kai pirkėjas savo rizika perka daiktą iš asmens, kuris nėra profesionalus pardavėjas. Byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovas apie automobilio gedimus, kaip guolių, įvairių detalių, vairo kolonėlės keitimas, nežinojo ir tyčia to neslėpė. Automobilis buvo įsigytas ne iš gamintojo ar profesionalaus pardavėjo, savo rizika, o šią riziką ieškovė galėjo sumažinti pirkimo metu pasitelkdama specialistus automobilio apžiūrai, tačiau tokia teise nepasinaudojo.

24. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, todėl pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra nekokybiški, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176 – 224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).

25. Teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovė neįrodė, jog jos iš atsakovo įsigyta transporto priemonė neatitiko kokybės reikalavimų ir kad pardavėjo su pirkėju neaptarti jo trūkumai buvo esminis sutarties pažeidimas, įgalinantis pirkėją nutraukti pirkimo – pardavimo sutartį. Sutiktina su atsakovo atstovo nurodytais argumentais, kad šiuo atveju pirkėjo pasirinktas teisių gynimo būdas – sutarties nutraukimas, yra neproporcingas jo teisių pažeidimo mastui. Darytina išvada, jog transporto priemonė turėjo tas savybes, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis ir kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę paskirtį, todėl ieškovės ieškinio reikalavimai atmetami kaip nepagrįsti.

26. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 400,08 Eur nuostoliams atlyginti, tačiau jokie įrodymai teismui dėl šios sumos nepateikti, taip pat neįvardinta, kas šią sumą sudaro, ar automobilio atlikti ankstesni remonto darbai ar būsimi, todėl šių išlaidų taip pat nėra teisinio pagrindo priteisti.

27. Byloje, taip pat, tarp šalių kilo ginčas dėl pirkimo – pardavimo sutarties kainos. Ieškovė teigė, kad sumokėjo atsakovui už automobilį 2800 Eur, o atsakovas teigia, kad automobilis buvo parduotas už sutartyje nurodytą 1500 Eur kainą. Šiuo atveju, teismas pažymi, kad ieškinį atmetus, restitucijos, t. y. prekės grąžinimo, klausimas yra nesprendžiamas, todėl automobilio pardavimo kaina neaktuali ir teismas plačiau dėl pirkimo – pardavimo kainos nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, todėl nagrinėjamu atveju ieškinį atmetus kaip nepagrįstą atlyginamos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

29. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas patyrė 2000 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į tai, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatyto dydžio, iš ieškovės atsakovui priteisiama 2000 Eur išlaidų už atstovo teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 – 265, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.334 straipsnio 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš V. L. 2000 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovo V. K. naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.