- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-04-29
- Bylos Nr.
- 2A-86-153/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Leonas Jachimavičius, Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- D., D. V.
- Atsakovas
- I., I. G.
- Trečiasis asmuo
- V. G.
Procesinio dokumento kategorijos:121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 30.9.1, 34.1, 75.6.1;
2010 m. balandžio 29 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,
dalyvaujant ieškovei D. V., advokatei V. T., atsakovei I. G., jos atstovei advokatei I. A., trečiajam asmeniui V. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-55-572/2009 pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovei I. G., trečiajam asmeniui V. G. dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir mirusio sutuoktinio dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bei atsakovės I. G. priešieškinį ieškovei D. V., trečiajam asmeniui V. G. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. V. ieškiniu prašė pripažinti, kad nekilnojamieji daiktai: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir 0,0668 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) , kurių nuosavybės teisė nekilnojamojo turto registre įregistruota atsakovės vardu, buvo atsakovės ir jos sutuoktinio A. G., mirusio 1998 m. birželio 12 d., bendroji jungtinė nuosavybė; nustatyti mirusio sutuoktinio A. G. dalį bendrasantuokiniame turte ir pripažinti, kad A. G. 1998-06-12 jo mirties dieną nuosavybės teise priklausė ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis 0,0668 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) .
Ieškovė nurodė, kad jos tėvas A. G., gyvendamas susituokęs su atsakove, įgijo ginčo turtą. Po tėvo mirties dėl palikimo priėmimo ji kreipėsi į notarų biurą dar 1998 m., tačiau dėl to, kad ginčo turtas nebuvo registruotas, paveldėjimo liudijimas jai nebuvo išduotas. Ieškovė nori, kad būtų nustatyta tėvo dalis. Pirminį įnašą už kooperatinį butą atsakovė įnešė savo vardu, tačiau jau tuo metu gyveno su jos tėvu ir vedė bendrą ūkį. Mano, kad tėvas nenorėjo mokėti didesnės sumos jos ir brolio išlaikymui, todėl ir kooperatinį butą statėsi atsakovės vardu. Su priešieškiniu nesutiko prašė jį atmesti.
Atsakovė I. G. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškiniui turi būti taikomas 10 metų senaties terminas. Ieškovė kreipdamasi į notarų biurą nepriėmė palikimo. Ieškovė 1999 m. buvo užvedusi civilinę bylą, kuri nutraukta. Be to, dalį turto atsakovė buvo įgijusi iki santuokos, ji buvo įmokėjusi pirminį įnašą už kooperatinį butą. Įmokėtas įnašas sudarė daugiau nei pusė visos mokėtinos sumos. A. G. labai minimaliai prisidėjo prie buto, jis daugiau rūpinosi garažu ir sodu, be to, išlaikė nepilnamečius vaikus iš pirmosios santuokos. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti suėjus bendriems ieškinio senaties terminams; butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti jos asmeniniu turtu; pripažinti, kad per laikotarpį nuo 1998 m. birželio 12 d. iki šio laikotarpio ji turėjo 15 000 Lt išlaidas, susijusias su turto, į kurį pretenduoja ieškovė, išlaikymu; netaikius ieškinio senaties termino, iš ieškovės priteisti išlaidas, susijusias su turto administravimu.
Tretysis asmuo V. G. prašė ieškinį tenkinti, su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad po tėvo mirties atsakovė atsisakė dalintis tėvui priklausantį turtą, motyvuodama, kad viskas priklauso jai vienai.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 30 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė, pripažino, kad nekilnojamieji daiktai: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir 0,0668 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) , kurių nuosavybės teisė nekilnojamojo turto registre įregistruota atsakovės vardu buvo atsakovės ir jos sutuoktinio A. G., mirusio 1998 m. birželio 12 d., bendroji jungtinė nuosavybė; nustatė mirusio sutuoktinio A. G. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir pripažino, kad atsakovės I. G. sutuoktiniui A. G. 1998 m. birželio 12 d. (jo mirties dieną) nuosavybės teise priklausė ½ dalis buto, esančio A. Jonyno g. 21-25, Alytuje ir ½ dalis 0,0668 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) ; priteisė iš atsakovės 483,66 Lt žyminį mokestį ir 2 700 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 100 Lt antstolio išlaidas ieškovės naudai.
Teismas nustatė, kad ieškovės tėvas A. G. mirė 1998-06-12. Ieškovės tėvai išsituokę, A. G. 1977-05-27 sudarė santuoką su atsakove. Ieškovė yra įstatyminė A. G. įpėdinė, kuri 1998-09-21 po tėvo mirties kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Tretysis asmuo V. G. jam priklausančios pagal įstatymą palikimo dalies atsisakė ieškovės naudai. Ginčo butas atsakovės vardu įregistruotas 2002-12-23, ginčo žemės sklypas atsakovės vardu įregistruotas 1993-10-05. Pirmasis 3153,18 rub. įnašas už ginčo kooperatinį butą sumokėtas 1975-01-30 I. P. (dabar I. G.) vardu. Atsakovė su ieškovės tėvu gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį maždaug 8 metus iki oficialios santuokos sudarymo. A. G. ginčo bute šeimos nario teisėmis įregistruotas 1977-01-14.
Teismas nurodė, kad yra neginčijamai įrodyta, jog ginčo butas anksčiau buvo kooperatinis ir buvo įgytas ieškovės bei atsakovo iki santuokos vedant bendrą ūkį, o baigtas išmokėti jau gyvenant santuokoje. Teismas manė, kad sprendžiant kooperatinio buto nuosavybės klausimą turi būti vadovaujamasi tuo metu galiojusio ŠSK normomis, kurio ŠSK 3 str., 21 str. 1 d. nurodyta, kad visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nors ir įformintas vieno iš sutuoktinių vardu. Kadangi pajus buvo mokamas atsakovės vardu, tik ji viena turėjo teisę butą įregistruoti nuosavybės teise pagal 1990-10-16 įstatymą Nr. I-680 „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“, kurio 1 str. numatė, kad gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys, visiškai sumokėjęs pajų už butą (gyvenamąją patalpą), tampa buto (gyvenamosios patalpos) savininku ir nustoja būti kooperatyvo nariu. Teismas sprendė, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl ginčo buto ir ginčo žemės sklypo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe bei atmesti atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl ginčo buto pripažinimo asmenine nuosavybe. Teismas nurodė, kad pagal ieškovės tėvo mirties dieną galiojusio SŠK 21 str., preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o įrodymų, patvirtinančių, kad miręs A. G. buvo davęs sutikimą ar kitokia forma išreiškęs savo valią dėl ginčo buto ar sodo žemės sklypo įregistravimo atsakovės asmenine nuosavybe, nėra, todėl ieškovės tėvui, atsakovės sutuoktiniui A. G. mirties dieną, t. y. 1998-06-12, priklausė ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) bei ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Teismas atmetė atsakovės argumentą, kad A. G. gausinant turtą neprisidėjo, nes išlaikė savo vaikus iš pirmosios santuokos, kadangi nustatė, jog A. G. išlaikant vaikus iš pirmosios santuokos beveik neprisidėjo, mokėjo tik teismo priteistą išlaikymą, be to, nuo mažens augino ir materialiai išlaikė atsakovės dukras.
Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės reikalavimo taikyti ieškinio senatį, nurodė, kad ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs. Ieškovė įstatymo nustatytu terminu kreipėsi į notarų biurą ir priėmė palikimą, o paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas todėl, kad tuo metu dar nebuvo paveldimo turto, o žemės sklypą, kaip paveldimą turtą, atsakovė nuo notarės nuslėpė. Ginčo butas atsakovės vardu įregistruotas tik 2002-12-23, o garažas ieškovės tėvo vardu – tik 2007-11-14. Ieškovei teisė reikšti ieškinį ir prašyti turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe atsirado tik nuo to momento, kai buvo įregistruotas butas atsakovės vardu, t. y. 2002-12-23, o šios aplinkybės ieškovei tapo žinomos tik 2008 m. birželio mėn., galiojant naujajam CK, todėl taikytinas bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, ir šis terminas nėra pasibaigęs.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atmetė priešieškinio reikalavimus dėl pripažinimo, kad atsakovė turėjo 15 000 Lt išlaidas, susijusias su turto išlaikymu bei turto administravimo išlaidų priteisimu iš ieškovės. Teismas nurodė, kad atsakovė neprašo priteisti 15 000 Lt išlaidas iš ieškovės, priešieškinį patikslinti atsisako, o toks reikalavimas dėl turėtų išlaidų pripažinimo negali būti tenkinamas, nes nesukuria jokių teisinių pasekmių. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tokio dydžio išlaidų buvimą. Teismas nustatė, kad atsakovė administravimo išlaidomis laiko išlaidas, susijusias su komunaliniais mokesčiais. Ginčo turtu nuo A. G. mirties naudojosi tik viena atsakovė, kitų įrodymų, patvirtinančių administravimo išlaidų dydį, nebuvo pateikta, o teismas tokio pobūdžio bylose savarankiškai rinkti įrodymų negali.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė I. G. prašo:
1) panaikinti teismo sprendimo dalį, kurioje pripažįstama, kad nekilnojamasis daiktas - butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio nuosavybės teisė nekilnojamojo turto registre įregistruota I. G. vardu, buvo atsakovės ir jos sutuoktinio A. G., mirusio 1998 m. birželio 12 d., bendroji jungtinė nuosavybė; 2) pripažinti, kad minėtas butas yra asmeninė I. G. nuosavybė; 3) panaikinti sprendimo dalį, kurioje nustatyta mirusio sutuoktinio A. G. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir pripažinta, kad A. G. mirties dieną 1998 m. birželio. 12 d. nuosavybės teise priklausė1/2 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ; 4) taikyti ieškinio reikalavimams senatį; 5) priteisti iš ieškovės 15 000 Lt buto administravimo išlaidas; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Apeliantė prašo prijungti naujus įrodymus, kurių dėl ligos ir neįgalumo negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui ir kuriuos pateikti būtinybė iškilo susipažinus su teismo posėdžio protokolu ir sprendimu, prašo dėl didelės dokumentų apimties leisti nepateikti šalims buto administravimo išlaidų (kvitų). Apeliantė nurodo šiuos motyvus, pagrindžiančius skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumą:
Teismas privalėjo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Ieškinio senaties eiga ginčyti nuosavybės teises į turtą prasidėjo 1998-06-12 ir pasibaigė 2001-06-13 ( 1964 m. CK 84 str., 86 str.). 1964 m. Civilinis kodeksas nustatė bendrą trijų metų ieškininės senaties terminą ieškiniui reikšti. Teismo teiginys, kad ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino, nes tėvo mirties dieną nebuvo paveldimo turto, o žemės sklypą atsakovė nuslėpė, yra ydingas. Alytaus m. gyv. namų kooperatyvo „Šermukšnis“ pažymoje, pateiktoje paveldėjimo byloje, patvirtinta, kad ginčo butas priklauso atsakovei, kuri 1975 m. sausio mėnesį sumokėjo visus pajinius įnašus. Ieškovei ir notarei apie atsakovės pajinius įnašus, kurių pagrindu po A. G. mirties įgytas ginčo butas, buvo žinoma. Ginčo žemės sklypas nuo 1993-10-05 įregistruotas nekilnojamojo turto duomenų registre, kurio duomenys yra vieši. Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė nuslėpė nuo notarės ir paveldėtojų turtą ir kad teisė į ieškinį atsirado tik 2008 m. birželio mėnesį. Tokią teismo išvadą, kad teisė į ieškinį atsirado tik 2008 m. birželio mėnesį. paneigia prijungta civilinė byla Nr. 2-2525/1999, kurioje ieškovė 1999 m. birželio 23 d. ieškinio pareiškime nurodė turtą, kuris liko po jos tėvo mirties. Akivaizdu, kad ieškovė, nuolat artimai bendravusi su tėvu ir jo sutuoktine atsakove, gerai žinojo tėvui ir sutuoktinei priklausantį turtą, tačiau daugiau kaip dešimt metų nereiškė ieškinio dėl turto pripažinimo bendra jungtine nuosavybe;
dėl buto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe
Žemesnės instancijos teismas
1) ieškovė privalėjo įrodyti, kad A. G., gyvendamas nesusituokęs su atsakove prisidėjo prie jos turto - pajinių įnašų, o šios aplinkybės neįrodžius, ieškinio dalis dėl buto įgijimo privalėjo būti atmesta. Teismas neišreikalavo ir neįvertino įrodymų, kurie buvo būtini šioje byloje nustatant, kokią dalį pajaus atsakovė sumokėjo iki santuokos, sudarytos 1977-05-27, ir kokia pajaus dalis buvo sumokėta santuokoje, nes iš esančios byloje bendrijos pažymos nėra aišku, kiek pajaus buvo įmokėta nuo pradinio įnašo dienos iki atsakovės santuokos su A. G. įregistravimo. Pirmasis 3153,18 rublių įnašas už kooperatinį butą įmokėtas 1975 m. sausio 30 d. Likęs, 4729,78 rub. pajinis įnašas, buvo mokamas iki santuokos, sudarytos 1977-05-27, ir po santuokos sudarymo. Pajus visiškai išmokėtas iki 1990 m. sausio mėnesio;
2) teismas pažeidė įrodymo vertinimo taisykles, nustatytas CPK 197 str. 2 d. VĮ Registrų centro išraše nurodyta, kad atsakovė yra buto savininkė. Kooperatyvo „Šermukšnis“ pažymoje nurodyta, kad pajinius įnašus, iš viso 4 729,78 rub. sumokėjo I. G.. Šios aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, jokių kitų rašytinių įrodymų, paneigiančių minėtus oficialius įrodymus, ieškovė nepateikė;
Žemesnės instancijos teismas
3) pajus buvo mokamas atsakovės vardu ir tik ji viena buvo kooperatyvo narė, turėjusi teisę butą įregistruoti nuosavybės teise. A. G. kooperatyvo nariu ne tik nebuvo, bet ir neprisidėjo pajiniais įnašais sukuriant turtą (butą);
4) teismo teiginį, kad nebuvo išreikšta sutuoktinio valia asmeninė nuosavybė įgyti butą, paneigia šios aplinkybės: paskutinis pajinis įnašas buvo sumokėtas 1990 m., iki savo mirties aštuonerius metus A. G. nepareiškė teisių į pajinį įnašą, nesiekė įteisinti nekilnojamojo turto savo arba bendrąja jungtine nuosavybe, tai leidžia manyti, jog jis niekuomet nepretendavo į sutuoktinės turtą - pajinius įnašus. Ginčo butas yra I. G. asmeninė nuosavybė, tą patvirtina įrašas nekilnojamojo turto registre, ginčo butas įsigytas iki santuokos su A. G. sudarymo, tęsiant pajinių įmokų mokėjimą susituokus. Su A. G. sudarant santuoką buvo susitarta, jog už ginčo butą, ji ir toliau mokės iš savo asmeninių pajamų ir kad A. G. nepretenduos į šį turtą;
5) pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ,santuokoje įgytas, nors ir už vieno iš sutuoktinių lėšas, turėtas iki santuokos sudarymo, turtas gali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe tik esant pareikštai tokiai sutuoktinių valiai. Kadangi atsakovė didesnę dalį pajinių įnašų įmokėjo iki santuokos sudarymo, todėl tokio dydžio procentine išraiška pajiniais įnašais sukurtas turtas asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei ir ši turto dalis negali būti priskirta bendrajai jungtinei nuosavybei vadovaujantis vien liudytojų parodymais. Faktas, kad likusi pajaus įmokų dalis buvo atlikta santuokos metu, nekeičia iki santuokos sudarymo sukurtos nuosavybės teisinio statuso. Nuosavybė toliau lieka asmenine atsakovės nuosavybe ir negali transformuotis į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Ginčo butas, kurio įgijimui atsakovė panaudojo asmenines lėšas, yra asmeninė atsakovės nuosavybė;
6) atsakovės nuosavybės teisė į daiktą atsirado nuo jo įregistravimo nekilnojamųjų daiktų registre momento - 2002-12-23. Nenuginčijus įrašo viešajame registre, negalima teigti priešingai;
7) teismo išvada, kad ieškovės tėvas ir atsakovė vedė bendrą ūkį iki sudarant santuoką, dėl to asmeninis pajinis įnašas tapo bendru įnašu už butą - nepagrįsta. Liudytojų parodymus, kuriais rėmėsi teismas, paneigia kooperatyvo „Šermukšnis“ 1999-05-26 pažyma, kurioje nurodyta, kad A. G. bute buvo priregistruotas šeimos nario teisėmis 1977-01-14, t. y. tik prieš keturis mėnesius iki santuokos su atsakove įregistravimo. Be to, liudytojai yra artimieji giminaičiai, kurie siekia ieškovei naudos. Atsakovės darbo knygelės duomenys rodo, kad ji dirbo atsakingus ir gerai apmokamus darbus, todėl iki santuokos sudarymo ir po to turėjo savo lėšų pajui už ginčo butą visiškai išmokėti;
8) teismas neįvertino įrodymų, paneigiančių liudytojų parodymus, kuriais remiantis buvo teigiama, kad A. G. išlaikė šeimą. A. G. buvo neįgalus, jam buvo nustatyta trečia, vėliau - antra invalidumo grupė, dėl to jis negalėjo daug dirbti ir turėti pajamų. A. G. užsiėmė žvejyba ir girtavo. Ieškovės teiginiai, kad jos tėvas turėjo lėšų iš muzikavimo arba iš prekybos užsienio šalyse, nėra patvirtinti jokiais įrodymais;
9) atsakovė buvo ir yra pagrįstai įsitikinusi, kad ginčo butas priklauso jai asmeninės nuosavybės teise. Atsakovė yra garbaus amžiaus (gim. 1934-07-08), ligota, nuo 1995-01-16 jai paskirta antros grupės invalidumo pensija. Ieškovė, siekdama paveldėti nekilnojamuosius daiktus, pati elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai, nes daugelį metų nesirūpino nei paveldėjimo reikalais, nei nurodytų daiktų būkle, jų išlaikymu;
dėl atsakovės reikalavimo priteisti 15 000 Lt administravimo išlaidas
Įrodymai dėl administravimo išlaidų nebuvo pateikti dėl svarbių priežasčių – ligos, todėl teikiami su apeliaciniu skundu. Iš pateikiamų įrodymų matyti, kad atsakovė mokėjo ne tik komunalinius mokesčius, bet ir mokestį už buto šildymą, po sutuoktinio mirties atsakovė turėjo išlaidas butui, sumokėdama bendrus mokesčius už namo priežiūrą ir remontą, stogo remontą, už langų pakeitimą, radiatorius bei kitus mokesčius;
dėl bylinėjimosi išlaidų
Teismas privalėjo sumažinti iš atsakovės priteistas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgdamas į atsakovės turtinę padėtį ir į tai, kad šioje byloje yra nagrinėjamas ginčas dėl šeimos santykių, kurioje atsakovė yra silpnesnioji teisinio santykio šalis. Atsakovės sunkią padėtį patvirtina aplinkybė, kad jai šioje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė D. V. prašė teismo sprendimą palikti nepakeistą, atsisakyti priimti atsakovės pateiktus įrodymus. Atsiliepime nurodė šiuos motyvus:
1) atsakovė galėjo teikti įrodymus per atstovą, todėl naujus įrodymus turi būti atsisakyta priimti;
2) palikimas priimtas nustatytu laiku – 1998-09-21, kaip tai numatyta 1964 m. CK 587 str. 2 d. Teisė į turtą, remiantis ieškinio senaties terminu, negali būti atimta, todėl ieškinio senaties terminas netaikytinas. Pateiktu ieškiniu sprendžiamas ne teisės į palikimą klausimas, o tik kokio dydžio turtas sudarė palikimą.
Šalies argumentai
3) apeliantė nepagrįstai tvirtina, kad buvo nesirūpinama paveldėjimo reikalais. 1999 m. birželio 25 d. teismui pateiktas ieškinys dėl paveldėto turto padalijimo, kuris paliktas nenagrinėtas, nes tėvo santuokoje įgytas turtas nuosavybės teisėmis nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotas, todėl negalėjo būti paveldėtas ir padalintas. Atsakovė sąmoningai ilgą laiką neįregistravo nekilnojamųjų daiktų nuosavybės teise, kad to turto negalima būtų paveldėti. Atsakovei paveldėjimo teisės liudijimas taip pat nėra išduotas;
4) atsakovė nepagrįstai perkelia įrodymų rinkimo pareigą teismui apie jos sumokėtą pajaus dalį iki santuokos ir gyvenant susituokus. Šie įrodymai jai reikalingi, ji ir turėjo juos pateikti;
5) teismas tinkamai įvertino VĮ Registrų centro įrašus, gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo „Šermukšnis“ pažymoje nurodytus duomenis apie pajinių įnašų mokėjimą, nes šiuose dokumentuose nėra tokios informacijos, kurią atsakovė teigia esant. Nekilnojamojo turto registre butas įregistruotas atsakovės vardu ne asmeninės nuosavybės teise, o tik nuosavybės teise, nenurodant nuosavybės rūšies. GNSK „Šermukšnis“ pažymoje nenurodyta, jog pajinius įnašus atsakovė mokėjo iš asmeninių lėšų;
Šalies argumentai
6) atsakovės darbo knygelės įrašai rodo, kad ji dirbo įvairiose darbovietėse, tačiau tai nepatvirtina nei jos gauto uždarbiodydžio, nei to, kad ji tik tomis lėšomis mokėjo įnašus už butą. A. G. darbo knygelės įrašai paneigia atsakovės teiginius, kad jis buvo girtuoklis, neįgalus ir vengė darbo, neturėjo lėšų prisidėti prie pajinių įnašų mokėjimo. Priešingai iš minėtų įrašų matyti, kad tėvas nuolat dirbo, o 1985 m., jam nustačius dėl sveikatos sutrikimų 3-ią invalidumo grupę, dirbo kitus darbus. 1987-11-05 tėvas apdovanotas „Darbo veterano“ medaliu. Tokie medaliai nebuvo teikiami girtuokliams ir pravaikštininkams;
7) jokio atsakovės susitarimo su A. G., kad ji iš savo asmeninių lėšų mokės pajinius įnašus už butą ir kad butas bus jos asmeninė nuosavybė, nebuvo ir apie tokio susitarimo egzistavimą tinkamų įrodymų I. G. nepateikė. Atsakovės pateikti įrašai apie jos sveikatos būklę rodo, kad ji daugelį metų serga ir gydosi, todėl akivaizdu, kad, būdama tokios sveikatos būklės, ji negalėjo viena augindama dvi dukras, sukaupti tokių lėšų butui, sodo žemės sklypui su statiniais, garažui, automobiliui, namų apyvokos daiktams įsigyti. Atsakovė nepateikė įrodymų apie kitokių jos asmeninių lėšų buvimą.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą tretysis asmuo V. G. nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
CPK 320 str. nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus tam tikras išimtis, nurodytas CPK 320 str. 2 d. ir 329 str. tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R., D. G. v. UAB „Visatex“, bylos Nr. 3K-3-311/2007, 2007 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. ir J. K. v. UAB „Pamario namas“, bylos Nr. 3K-3-296/2007).
Apeliantas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo ginčo santykius, dėl to netinkamai pritaikė ieškinio senaties terminą.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad kai palikimas yra priimamas, paveldėjimo santykiai plėtojasi toliau, kol nebus išspręstas paveldėto turto likimas ir nebus įformintos paveldėtojo teisės; jeigu paveldėtojas atsisako nuo palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. v. A. L.; bylos Nr. 3K-3-523/2007; 2006 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. J. A. V.; bylos Nr. 3K-3-152/2006). Tokios nuostatos atitinka teisinio apibrėžtumo principą, nes, minėta, kitų asmenų teisė paveldėti gali atsirasti tik tuo atveju, jeigu įpėdiniai, kurių teisė paveldėti atsiranda palikėjo mirties dieną, palikimo nepriima.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008.
Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieškovė D. V. palikimą priėmė, kadangi padavė 1998 m. birželio 12 d. palikimo atsiradimo vietos notarui ( Alytaus miesto notarų biurui) pareiškimą apie pareiškimo priėmimą (CK 587 str.2 d., CK 5.50 str.2 d.). Ieškovei nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, dėl pavėluotos nekilnojamo turto registracijos (buto esančio (duomenys neskelbtini) ), kuri atsirado NT Registre tik nuo 2002-11-27 (1 t., b. l. 9) ir dėl atsakovės nesutikimo dėl dalies turto išskirimo mirusio 1998 m. birželio 12 d. A. G. vardu(1 t., b. l. 7, 39, 50, 53-57). Todėl atmestinas apeliacinio skundo motyvas, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą dėl paveldėto turto priteisimo.
CPK 330 str. pasakyta, kad materialinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti arba pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba išaiškino. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teises normas, tai sudaro pagrindą, dalį skundžiamo sprendimo panaikinti ir priimti šioje dalyje naują sprendimą, neperduodant civilinės bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 9d.. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2008 išaiškino, kad jeigu gyvenama įregistravus santuoką, įstatymo yra preziumuojama, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str.), tai nesusituokusių gyvenusių kartu asmenų įgyto turto teisiniam režimui tokia prezumpcija netaikoma. Todėl kiekvienu atveju reikia įrodinėti bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimą įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Neretai tokiu atveju itin sunku būna pateikti labai konkrečius įrodymus, patvirtinančius vienokias ar kitokias aplinkybes, todėl apie tokių aplinkybių buvimą reikėtų spręsti iš visumos – tai šalių tarpusavio santykių, bendro gyvenimo trukmės, jų dalyvavimo darbinėje veikloje ir pan. Vien tik ta aplinkybė, kiek kuris iš sugyventinių turėjo konkrečių pajamų, nėra pakankama konstatuoti apie bendros dalinės nuosavybės sukūrimą ar priešingai, negalėjimą savo turimomis lėšomis prisidėti prie jos sukūrimo.
Bylos medžiaga įrodyta, atsakovė I. G. ir A. G. sudarė santuoką 1977 m. gegužės 27 d., o su pirmuoju vyru (P.) atsakovė nutraukė santuoką 1977 m. kovo 24 d. (1 t., b. l. 12, 40). Remiantis esančia byloje pažyma pirmąjį įnašą 3158 rublių už kooperatinį butą (1 t., b. l.47 atsakovė I. P. (G.) sumokėjo 1975 m. sausio mėnesį 30 d.(1 t., b. l. 152). Ieškovės tėvas A. G. registruotas ginčo bute šeimos nario teisėmis tik 1977-01-14 (1 t., b. l.47). Todėl atmestini liudytojų A. M. K. ir M. Č. paaiškinimai dėl ieškovės tėvo ir atsakovės bendro gyvenimo ir bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo ieškovės tėvo lėšomis. Kadangi byloje surinkti rašytiniai įrodymai nesutampa su šių liudytojų parodymais, be to, byloje neįrodytas faktas, jog atsakovė ir ieškovės tėvas turėjo tikslą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise kooperatinį butą iki jų santuokos įregistravimo. Todėl teisėjų kolegija vadovaujasi byloje rašytiniais įrodymais patvirtinančiais, kad ieškovės tėvas šeimos nario teisėmis apsigyveno su atsakovė nuo 1977-01-14 (1 t., b. l.47), kadangi jie nėra nuginčyti jokiais kitais objektyviais įrodymais (CPK197 str.1d.,185 str.). Todėl ieškovės reikalavimas nustatyti ieškovės tėvo teisę į ½ d. ginčo buto atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str.).
Civilinio kodekso trečiosios knygos normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 25 straipsnio 1 dalis). Tiek pagal Santuokos ir šeimos kodeksą, tiek pagal CK trečiosios knygos antrojo skyriaus normas (SŠK 22 straipsnis, CK 3.89 straipsnis) yra (buvo) įtvirtinta asmeninė sutuoktinių nuosavybė, turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjimas, paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas; taikydami naujojo Civilinio kodekso normas retroaktyviai (iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams) teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų - teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos, būtina atsižvelgti ir į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Z. v. Ž. Z., bylos Nr. 3K-3-579/2002; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-343/2006; 2008 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-208/2008).
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog po santuokos įregistravimo 1977 m. gegužės 27 d., sumokėtas 4729,78 rublių pajus už kooperatinį butą laikomas abiejų sutuoktinių, atsakovės I. G. ir jos buvusio sutuoktinio A. G., bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.87 str.). Todėl apeliaciniame skunde pagrįstai nurodyta, jog dėl to, kad vienas iš sutuoktinių dažnai sirgo ar dirbo mažai apmokama darbą, jo dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje negali sumažėti, nes to nenumato įstatymas. Tačiau negalima sutikti su apeliacinio skundo motyvais, kad atsakovė sudariusi santuoką su ieškovės tėvu, nenorėjo sukurti bendrosios jungtinės nuosavybės, o tik asmeninę nuosavybę, kadangi tokių įrodymų byloje nepateikta (CPK 178 str.). Byloje netaikomi išaiškinimai nurodyti LAT 2003-06-09 nutartyje civilinėje byloje 3K-3-679/2003, kadangi nesutampa bylų faktinės aplinkybės.
Teisėjų kolegijos vertinimu, abiejų sutuoktinių pajinių įnašų dalys turi reikšmę nustatant tų pajinių įnašų pagrindu įgytą buto dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl jos detalizuojamos šiame sprendime. Nustačius, jog atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 3153,18 rub. pajinių įnašų, o atsakovei ir ieškovės tėvui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 4729,78 rub., tuomet pajinių įnašų pagrindu atsakovės įgytos asmeninės nuosavybės teise buto dalis (3153,18 rublių) sudaro 40 % (3153,18x100=315318 :7882,96= 39,99%*40%) buto vertės, o atsakovės ir ieškovės tėvo 60 % (4729,78x100=472978:7882,96=60%) buto vertės (4729,78rublių). Po 1998-06-12 atsakovės sutuoktinio mirties šalys paveldėjo po 1/2 d. sutuoktiniam priklausančio turto, tame tarpe ginčo buto. Todėl ginčo buto dalis (30 procentų ) gali būti paveldėta ieškovės, kadangi ieškovė yra įpėdinė, kooperatyvo nario (šioje byloje atsakovės) sutuoktinės visiškai išmokėjusios pajų.
Esant tokioms aplinkybėms ieškovės reikalavimai tenkintini iš dalies pripažinus, kad ieškovė gali paveldėti ½ d. 60 procentų ginčo buto , o ne kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime ½ d. viso ginčo buto (CK 5.1 str., 5.2 str.1 d., 5.5 str.1 d.1 p., 5.11 str.1 d.1 p., 5.13 str.).
Esant tokioms aplinkybėms teismo sprendimas šioje dalyje panaikinamas, klausimas išsprendžiamas iš esmės, priimamas naujas sprendimas (CPK 326 str.1d.2p.) ieškovės reikalavimą patenkinti iš dalies
Apeliantės reikalavimas priteisti išlaidas, susijusiais su turtu į kurį pretenduoja ieškovė išlaikymą, netenkintinas ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo atmestas. Kaip nustatyta byloje, atsakovė gyvena ginčo bute, naudojasi komunaliniais patarnavimais ir visais buto pagerinimais. Be to, mokesčių kvitai (b .l. 53, 23-29,2 t.) nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, taigi laikoma, kad atsakovės priešieškinio reikalavimai nebuvo įrodyti jokiais patikimais įrodymais, o apeliacinės instancijos teismas apeliantės rašytinius įrodymus dėl atsakovės turėtų išlaidų apmokėjimo priimti atsisakė CPK 314 str. pagrindu, pripažinus, kad įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Dėl to apeliantės reikalavimas dėl šios dalies sprendimo panaikinimo netenkintinas, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas.
Panaikinus sprendimo dalį, kuria nustatyta ieškovės tėvo nuosavybės teise į dalį ginčo buto ir iš dalies patenkinus apeliacinį skundą iš ieškovės atsakovei priteistina dalis bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Apeliantė pateikė byloje pinigų priėmimo kvitą Nr. 496571, kuris patvirtina, kad apeliantė sumokėjo advokatei už darbą (apeliacinio skundo surašymą ir atstovavimą) apeliacinės instancijos teisme 2 000 Lt. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą (byla sudėtinga įstatymo taikymo ir įrodymų vertinimo prasme), suteiktų teisinių paslaugų apimtį, pobūdį (advokatė surašė apeliacinį skundą, atstovavo atsakovę apeliacinės instancijos teismo posėdyje), taip pat vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtinta Rekomendacija dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio ir CPK 98 str. nuostatomis, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovei iš ieškovės priteistinos 1 000 Lt atstovavimo išlaidos.
Ieškovės interesus apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokatė V. T. atmetus atsakovės apeliacinio skundo reikalavimus dėl 15 000 Lt. priteisimo, iš atsakovės priteistina dalis bylinėjimosi išlaidų, kurias turėjo apeliacinės instancijos teisme ieškovė. Ieškovės advokatė surašė byloje atsiliepimą į apeliacinį skundą, atstovavo ieškovės interesus apeliacinės instancijos teisme, bylos duomenimis ieškovė sumokėjo advokatei už teisinių paslaugų suteikimą apeliacinės instancijos teisme 600 Lt. (pinigų priėmimo kvitas Nr. 521713) Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą (byla sudėtinga įstatymo taikymo ir įrodymų vertinimo prasme), suteiktų teisinių paslaugų apimtį, pobūdį, taip pat vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtinta Rekomendacija dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio ir CPK 98 str. nuostatomis, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovei iš atsakovės priteistinos 600 Lt atstovavimo išlaidos.
Patenkinus iš dalies apeliacinį skundą, keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų (CPK93 str.), tokiu būdu, mažintina priteistų ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų sumą, vietoje priteistų 483,66 Lt. priteistinas 376,66 Lt, žyminis mokestis. Patenkinus iš dalies ieškovės reikalavimą, taip pat mažintinos priteistos 2 700 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti iki 1 500 Lt (b. l. 135.). Kita skundžiamo sprendimo dalis nekeistina (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 30 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės reikalavimas pripažinti, kad A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1998-06-12 jo mirties dieną nuosavybės teise priklausė ½ dalis buto, nekilnojamo daikto: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) panaikinti, išspręsti klausimą iš esmės, priimti naują sprendimą.
Nustatyti, jog ieškovės D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise su atsakove I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 60 procentų ginčo buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatant, kad A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1998-06-12 jo mirties dieną nuosavybės teise priklausė ½ d. 60 procentų įgyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir šią teismo sprendimo dalį išdėstyti taip:
iš atsakovės I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 376,66 Lt žyminį mokestį, 1500 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti ieškovei D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Kitos skundžiamo sprendimo dalies nekeisti.
Priteisti iš ieškovės D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt. bylinėjimosi išlaidas, advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, atsakovei I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 600 Lt. bylinėjimosi išlaidas, advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, ieškovei D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)