- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-30
- Bylos Nr.
- e2A-2022-981/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17834-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Trumpulienė
- Atsakovas
- N. R.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Jungtis“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Trumpulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jungtis“ ieškinį atsakovei N. R. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Jungtis“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei N. R. (toliau – ir atsakovė) prašydama priteisti iš atsakovės 234,42 EUR skolą, 6,76 EUR delspinigių, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir 134,50 EUR bylinėjimosi išlaidų.
2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė 2008 m. birželio 16 d. sudarė sutartį Nr. 981 (toliau – Sutartis) su atsakove dėl gyvenamojo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), techninės (elektroninės) apsaugos paslaugų (toliau – apsaugos paslaugos) teikimo. Pagal Sutartį ieškovė vykdė atsakovės objekto – gyvenamojo buto techninę (elektroninę) apsaugą, t. y. Sutartyje ir jos prieduose nustatyta tvarka vykdė operatyvų reagavimą greito reagavimo ekipažais į ieškovės centralizuotame stebėjimo pulte gautus objekto signalizacijos sistemos pranešimus. Sutartis buvo sudaryta su N. L. (dabartinė pavardė – R.). Šia Sutartimi ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei jos užsakytas apsaugos paslaugas Sutartyje numatyta tvarka ir sąlygomis, o atsakovė įsipareigojo naudotis teikiamomis apsaugos paslaugomis laikantis Sutartyje numatytų sąlygų ir tinkamai vykdyti Sutartyje numatytus įsipareigojimus, tarp jų ir apmokėti už ieškovės suteiktas paslaugas sutartyje numatyta tvarka ir terminais.
3. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 ir 5.4 papunkčius atsakovė įsipareigojo už ieškovės per einamąjį mėnesį suteiktas apsaugos paslaugas apmokėti pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras, juose nurodytais terminais, kurios atsakovei kiekvieną mėnesį buvo pateikiamos el. paštu. Atsakovė Sutarties galiojimo metu už ieškovės suteiktas paslaugas iš pradžių atsiskaitydavo laiku, vėliau atsakovės už suteiktas apsaugos paslaugas mokėjo nereguliariai, kol galiausiai mokėjimas nutrūko ir dėl to susidarė įsiskolinimas. Raginimai ir pranešimais ieškovei sumokėti skolą buvo siunčiami atsakovės nurodytais korespondencijos siuntimo adresais, tačiau tai rezultatų nedavė. Susisiekti su atsakove ir jos atstovu Sutartyje nurodytais telefonais dėl susidariusios skolos nebuvo galimybės, todėl ieškovė 2024 m. lapkričio 4 d. vienašališkai nutraukė Sutartį joje nustatyta tvarka. Atsakovė už ieškovės suteiktas paslaugas liko skolinga 234,42 EUR.
Atsiliepimas
4. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir teismo patirtas išlaidas priteisti iš ieškovės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. kovo 13 d. sprendimu ieškovės UAB „Jungtis“ ieškinį tenkino visiškai: priteisė iš atsakovės N. R. 234,42 EUR skolą, 6,76 EUR delspinigių, 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (241,18 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gruodžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 134,50 EUR bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas konstatavo, kad ieškovė turėjo teisę, o ne prievolę neteikti atsakovei paslaugų ar sustabdyti jų teikimą atsakovei neapmokėjus už suteiktas paslaugas ir nutraukti Sutartį remiantis Sutarties 6.1 papunkčiu. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė ar Sutartyje nurodytas jos atstovas (M. J.) būtų pranešę ar kreipęsi į ieškovę dėl Sutarties nutraukimo. Atsakovei tinkamai neįvykdžius prievolių pagal Sutartį, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 234,42 EUR skolą (CK 6.38 straipsnis 6.221 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis), 6,76 EUR delspinigių pagal Sutarties 6.1 punktą už laikotarpį nuo 2024 m. birželio 9 d. iki 2024 m. gruodžio 6 d. (CK 6.258 straipsnio 1 dalis), 5 proc. procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis) ir 134,50 EUR bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 22 Eur žyminį mokestį bei 112,50 EUR už advokato padėjėjo pagalbą rengiant procesinius dokumentus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė N. R. (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. sprendimą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas priėmė sprendimą priteisti iš atsakovės visą ieškiniu prašomą priteisti sumą gindamas išskirtinai ieškovo interesus, nepaisydamas atsakovės nurodytų argumentų, kad nuo 2008 m. iki 2023 m. kovo mėnesio už ieškovės suteiktas paslaugas buvo reguliariai atsiskaitoma laiku, neįvertinęs visų aplinkybių, neatsižvelgęs į situaciją, kad atsakovė visada vykdė savo įsipareigojimus pagal paslaugų teikimo sutartį, tačiau susiklosčius išskirtinėms aplinkybėms, tai tapo neįmanoma.
7.2. Nurodo, kad nuo 2021 m. gegužės 18 d. atsakovė atlieka laisvės atėmimo bausmę Panevėžio kalėjime, todėl neturėjo galimybės mokėti ieškovei už paslaugas ir informuoti ieškovę apie tai, kad su atsakove nebebus įmanoma susisiekti jokiomis ryšio priemonėmis. Atsakovės sūnus M. J. buvo nuvykęs į ieškovės būstinę Kaune, Panerių g., prašė nutraukti paslaugų teikimo sutartį, tačiau jam buvo paaiškinta, kad tai padaryti gali tik paslaugų teikimo sutartį sudaręs asmuo – atsakovė. Pagal savo finansines galimybes sūnus dar kurį laiką mokėjo už paslaugas, kuriomis realiai nesinaudojo ieškovė. Byloje nėra duomenų, kad nuo 2021 m. gegužės mėn. iki 2023 m. kovo mėn. būtų buvę apsaugos tarnybos iškvietimai į butą, adresu (duomenys neskelbtini), ar apsaugos pulte būtų fiksuoti buto signalizacijos įjungimai. Tai įrodo, kad už paslaugas buvo mokama, tačiau jomis nesinaudojama.
7.3. Ieškovė nepasinaudojo Sutarties 6.1 punkte įtvirtinta teise nutraukti Sutartį, nors už paslaugas nebuvo mokama ilgą laiką. Per ilgą paslaugų teikimo laikotarpį nuo 2008 m. šalių bendravimas vyko el. paštu, telefonu ar gyvai, todėl dar labiau nesuprantama, kodėl ieškovei reikėjo tęsti paslaugų teikimą asmeniui, su kuriuo niekaip neįmanoma susisiekti. Galima spėti, jog taip elgdamasi ieškovė siekė, kad susidarytų kuo didesnis įsiskolinimas, nes dėl mažos įsiskolinimo sumos nenaudinga kreiptis į teismą.
7.4. Pažymi, kad 2023 m. atsakovės sūnus M. J. išvyko į užsienį, atsakovė atlieka bausmę Panevėžio kalėjime, todėl už paslaugas mokėjimai galutinai nutrūko. Atsakovė neteko nuosavybės teisių į butą (duomenys neskelbtini) 2025 m. balandžio mėn., 2025 m. rugpjūčio 3 d. pasikeitė atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta. Sutarties 11.3 papunktyje, 13 punkte nustatyta, kad ieškovė turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai, jeigu klientui (atsakovei) teisme iškeliama bankroto byla arba pradedamas bankroto procesas ne teismo tvarka? klientui nustojus valdyti pagal šią sutartį saugomą objektą, todėl Sutartis neteko savo galių.
Atsiliepimas
8. Ieškovė UAB „Jungtis“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo atmesti apeliacinį skundą kaip neteisėtą ir nepagrįstą, neapibrėžtą ir neaiškų bei palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. kovo 13 d. sprendimą.
8.1. Atsakovės į bylą pateikta pažyma patvirtina, kad ji atlieka laisvės atėmimo bausmę nuo 2021m. gegužės 18 d. iki 2030 m. gegužės 16 d. Atsakovės teiginys, kad nuo įkalinimo momento ji nebeturėjo fizinės galimybės vykdyti informavimo pareigos, nėra pagrįstas jokiais objektyviais įrodymais ir prieštarauja laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų asmenų teisei susirašinėti, įtvirtintai Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 41 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad nuteistieji turi teisę siųsti ir gauti neribotą kiekį laiškų. Atsakovė nei atsiliepime į ieškinį, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kad ši teisė jai buvo ir/ar yra apribota, todėl turėjo galimybę įgyvendinti Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punkte įtvirtintą įsipareigojimą nedelsdamos raštu pranešti kitai šaliai apie esminių savo duomenų pasikeitimą taip pat apie bet kokia kitas aplinkybes <…...>, turinčias įtakos tinkamam šios Sutarties įvykdymui. Visi pranešimai yra laikomi tinkamai įteiktais Sutarties šalies nurodytu adresu iki to momento, kai kita Sutarties šalis gauna pranešimą apie pasikeitusią įmonės buveinę, tačiau to nedarė.
8.2. Atsakovės elgesys buvo sąmoningas, ji buvo suinteresuota apsaugos paslaugų teikimu, nes ir po nurodyto įkalinimo momento (2021-05-18) mokėjimai už paslaugas buvo vykdomi. Atsakovė neneigia, kad bute, kurio elektroninę apsaugą vykdė ieškovė, gyveno jos sūnus, M. J., kuris, atsakovei dar būnat laisvėje (2021-04-19), atsakovės buvo įrašytas ieškovei pateiktame už objektą atsakingų asmenų sąraše, kurį jau vėliau pats M. J. koregavo (pakeitė informavimo eiliškumą) ir pateikė naują el. pašto adresą sąskaitų siuntimui. Duomenų, kad atsakovės sūnus buvo atvykęs į ieškovės būstinę, siekė nutraukti Sutartį, nėra, taip pat nėra užfiksuotos informacijos, kad atsakovei yra taikoma laisvės atėmimo bausmė. Šį faktą ieškovė sužinojo tik po to, kai kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Pagal ieškovės bendrovėje nustatytą tvarką tokio pobūdžio informacija, jei ji yra gaunama rašytiniu ar žodiniu būdu, yra fiksuojama darant įrašus ryšių su klientais valdymo programoje „Aiva“.
8.3. Atsakovė patvirtina, kad bute gyveno ir už paslaugas mokėjo jos sūnus, kuris, kaip nurodo atsakovė, 2023 metais išvyko į užsienį, todėl mokėjimai nutrūko. Aplinkybė, kad atsakovės sūnus M. J., turėdamas visas galimybes ir gaudamas sąskaitas už paslaugas į jo nurodytą el. paštą, apie tai ieškovės neinformavo, neteikė prašymo nutraukti Sutartį, patvirtina, kad atsakovė ir jos atsakingas asmuo buvo suinteresuoti elektroninės apsaugos paslaugų teikimu butui (duomenys neskelbtini), kuris, kaip nurodė atsakovė, iki 2025 m. balandžio mėn. priklausė jai nuosavybės teise.
8.4. Nepagrįstas atsakovės argumentas dėl iškvietimų į butą adresu (duomenys neskelbtini) nebuvimo nuo 2021 m. gegužės mėn. iki 2023 m. kovo mėn., nes Sutartyje numatytas mokestis už atsakovės gyvenamojo buto (objekto) elektroninę apsaugą nepriklauso nuo iškvietimų (vykimų į objektą) skaičiaus. Pažymėtina, kad tokių iškvietimų galėjo ir nebūti, jei nebuvo gauta objekto signalizacijos sistemos suveikimo pranešimų į ieškovės centralizuotą stebėjimo pultą. Ieškovė, vykdydama objekto elektroninės apsaugos paslaugas, nesekė ir nekontroliavo signalizacijos sistemos įjungimo/išjungimo, nes tai nėra numatyta Sutarties individualių sąlygų 6.1 punkte. Pažymi, jog vykdė nuolatinę 24/7 atsakovės objekto signalizacijos sistemos stebėseną ir operatyvų reagavimą greito reagavimo ekipažais į objekto signalizacijos sistemos suveikimo (įsilaužimo, bandymo įsilaužti, pavojaus, gaisro) pranešimus, gautus ieškovės centralizuotame stebėjimo pulte. Sutartis neįpareigoja sutartį sudariusio asmens (kliento) naudotis signalizacijos sistema, o ieškovės (vykdytojo) – rūpintis kliento naudojimusi ar būti atsakingu už tokį naudojimąsi. Atsakovė nepateikė duomenų, kad objekto signalizacijos sistema buvo neveikianti, ar dėl kokių nors kitų objektyvių priežasčių nebuvo galima ja naudotis.
8.5. Nepagrįstas ir spekuliatyvus atsakovės argumentas, kad ieškovė nepasinaudojo Sutartyje numatyta teise nutraukti sutartį, kai už paslaugas nebuvo mokama ilgą laiką. Sutartis dėl elektroninių apsaugų paslaugų tiekimo yra ilgalaikė ir neterminuota. Apsaugos paslaugų teikimo pobūdis yra susijęs su klientų esminių interesų, susijusių su jų pačių ir jų nuosavybės saugumo tenkinimu, todėl laikini mokėjimo sutrikimai, įvertinus aplinkybes, kad ieškovės paslaugomis atsakovė naudojasi nuo 2008 metų, jos mokėjimai pastaruosius 5 (penkerius) metus dažnai buvo vykdomi dalimis, apmokant už 3, 6 ar net 11 mėnesių ir neturint informacijos apie galimai pasikeitusį apsaugos paslaugų poreikį bei kitas sutarties vykdymui reikšmingas aplinkybes, lėmė šių paslaugų tolimesnį teikimą atsakovei.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinės instancijos teismą saisto šalių nustatytos pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo apskundimo ribos, todėl jis peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik pagal apeliacinio skundo ribas, kartu ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Taigi apeliacinis procesas yra pakartotinis bylos nagrinėjimas neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį faktinių bei teisinių argumentų.
11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas – Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. sprendimo dėl skolos ir delspinigių priteisimo už suteiktas paslaugas teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, kuriuo teismas ieškinį tenkino visiškai konstatavęs, kad atsakovė tinkamai nevykdė prievolės, kylančios iš techninės (elektroninės) apsaugos paslaugų sutarties, atsiskaityti už suteiktas paslaugas, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė prašomą priteisti skolą, delspinigius, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
12. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodo, kad atsakovės apeliacinio skundo reikalavimas, kuriuo prašoma tik panaikinti sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išvadas, nėra apibrėžtas ir aiškus, tačiau įvertinus apeliacinio skundo argumentus, darytina išvada, kad apeliantė iš esmės prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, todėl terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 1, 3 dalys) nenustatytinas. Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, dėl to netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutartinių prievolių vykdymą (CK 6.38, 6.59, 6.200, 6.256 straipsniai).
Dėl (ne)tinkamo įrodymų (į)vertinimo
13. Apeliantė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas išvadas dėl įrodinėjimo dalyko padarė neįvertinęs visų bylos aplinkybių, neatsižvelgęs į susiklosčiusią situaciją (atsakovės atliekamą laisvės atėmimo bausmę), todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
Žemesnės instancijos teismas
14. Byloje nustatyta, kad šalys 2008 m. birželio 16 d. sudarė Techninės saugos sutartį Nr. 981 dėl gyvenamojo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), techninės (elektroninės) apsaugos paslaugų teikimo, pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei jos užsakytas apsaugos paslaugas sutartyje numatyta tvarka ir sąlygomis, o atsakovė įsipareigojo naudotis teikiamomis apsaugos paslaugomis laikantis Sutartyje numatytų sąlygų ir tinkamai vykdyti Sutartyje numatytus įsipareigojimus, tarp jų ir apmokėti už ieškovės suteiktas paslaugas (11,22 EUR per mėnesį) Sutartyje numatyta tvarka ir terminais (Sutarties bendrųjų sąlygų 2 punktas, 4.1 – 4.2 punktai, 5 punktas, individualiųjų sąlygų 1, 2 punktai). Nuo 2023 m. kovo mėnesio atsakovės mokėjimai už suteiktas paslaugas nutrūko: pagal ieškovės į bylą pateiktą 2025 m. sausio 20 d. Aktą dėl skolų suderinimo ir PVM sąskaitas faktūras už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 30 d. iki 2024 m. spalio 31 d., apeliantės skola ieškovei yra 234,42 EUR. Ieškovės į bylą pateiktas 2024 m. lapkričio 21 d. pranešimas dėl skolos patvirtina, kad ieškovė 2008 m. šalių sudarytą Techninės saugos sutartį Nr. 981 nutraukė 2024 m. lapkričio 4 d.
15. Apeliantė, remdamasi Sutarties 6.1 punkto nuostata, jog paslaugų teikėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jei praėjus 30 dienų po sąskaitos pateikimo ji nėra apmokama, tvirtina, kad ieškovė, tęsdama paslaugų teikimą, elgėsi nesąžiningai. Apeliantė akcentuoja, kad nuo 2021 m. gegužės 18 d. ji atliko laisvės atėmimo bausmę Panevėžio kalėjime, todėl neturėjo galimybės informuoti ieškovę apie susidariusią situaciją, juo labiau nuo 2023 m. kovo mėnesio, ieškovės sūnui M. J., kuris atsakovei atliekant laisvės atėmimo bausmę mokėdavo ieškovei už paslaugas, išvykus į užsienį ir nelikus asmenų, kurie galėtų atsakovės vardu gauti ar teikti informaciją.
16. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024 28 punktą).
17. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024 106 punktą).
18. Atsakovės į bylą pateikta Lietuvos kalėjimų departamento Panevėžio kalėjimo Saugumo valdybos skyriaus 2023 m. gruodžio 13 d. pažyma patvirtina, kad atsakovė Panevėžio kalėjime nuo 2021 m. gegužės 18 d. atliko laisvės atėmimo bausmę, kuri paskirta iki 2030 m. gegužės 16 d. (Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. balandžio 23 d. nutartimi patvirtintas Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. kovo 30 d. nutarimas Nr. LK-N-47 dėl nuteistosios (atsakovės) lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos; CPK 179 straipsnio 3 dalis), tačiau, kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo ieškovė, nepatvirtina, kad atlikdama laisvės atėmimo bausmę atsakovė neturėjo galimybės įvykdyti Sutarties 8.6 punkte nustatytą įsipareigojimą nedelsiant raštu pranešti ieškovei apie esminių savo duomenų pasikeitimą taip pat apie bet kokia kitas aplinkybes, turinčias įtakos tinkamam Sutarties įvykdymui. Apeliantė į bylą nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad laisvės atėmimo vietoje jai buvo apribota teisė siųsti ir gauti neribotą kiekį laiškų, įtvirtinta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 41 straipsnyje (CPK 12, 178 straipsniai), todėl darytina išvada, jog apeliantė turėjo galimybę nutraukti Sutartį, jeigu apsaugos teikimo paslaugos butui, (duomenys neskelbtini), tapo nebereikalingos.
19. Pažymėtina, jog apeliantei pradėjus vykdyti paskirtą laisvės atėmimo bausmę (2021-05-18) už (duomenys neskelbtini) esančiam butui ieškovės teikiamas elektroninės apsaugos paslaugas buvo mokama iki 2023 m. kovo mėnesio. Apeliantė patvirtino, jog ginčo bute gyveno jos sūnus M. J., kuris iki apeliantės laisvės atėmimo bausmės atlikimo (2021-04-19) buvo jos įrašytas ieškovei pateiktame už objektą atsakingų asmenų sąraše. Nustatyta, kad apeliantės sūnus M. J. 2022 m. spalio 24 d. koregavo Objekto atsakingų asmenų sąrašą, pakeisdamas informavimo eiliškumą ir pateikė naują el. pašto adresą sąskaitų siutimui, bei iki 2023 m. mokėjo ieškovei už paslaugas, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovės sūnus būtų siekęs nutraukti Sutartį, kaip teigia apeliantė, tokių duomenų su atsiliepimu į ieškinį ir apeliaciniu skundu apeliantė teismui nepateikė.
20. Pagal Sutarties 11.2 papunktį šalių sudaryta neterminuota sutartis galėjo būti nutraukta bet kurios sutarties šalies iniciatyva, raštišku pranešimu perspėjus kitą šalį prieš 30 kalendorinių dienų iki pageidaujamos nutraukimo, todėl pritartina ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentui, kad apeliantė ir jos atsakingas asmuo – sūnus M. J., neinicijuodami Sutarties nutraukimo, buvo suinteresuoti elektroninės apsaugos paslaugų teikimu butui (duomenys neskelbtini), nes, kaip teigia apeliantė, jai priklausė iki 2025 m. balandžio mėnesio, tačiau nuo 2023 m. kovo mėnesio iki Sutarties nutraukimo 2024 m. lapkričio 4 d. už ginčo buto elektroninės apsaugos paslaugas nei apeliantė, nei jos sūnus ieškovei nemokėjo ir neteikė jokios informacijos. Apeliantės nurodoma aplinkybė, jog ginčo buto signalizacijos sistema galimai nebuvo naudojamasi, šiam ginčui nėra reikšminga, nes apeliantė nepateikė duomenų, kad signalizacijos sistema neveikė ar ja nebuvo galima naudotis dėl objektyvių priežasčių (CPK 12, 178 straipsnis).
21. Sutarties 11.3 papunkčio 1-3 punktuose įtvirtinta, kad ieškovė turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai, jeigu klientui teisme iškeliama bankroto byla arba pradedamas bankroto procesas ne teismo tvarka; klientui nustojus valdyti pagal šią sutartį saugomą objektą; jeigu patalpos ir jose įrengta signalizacijos sistema nėra kliento nuosavybė ir sutarties nutraukimo teisėtai reikalauja patalpų savininkas; klientas nesutinka su kainos už teikiamas paslaugas padidinimu, vadovaujantis 5.5 ir 5.6 papunkčiais. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliante, jog ieškovė, tik 2024 m. lapkričio 4 d. nutraukusi Sutartį, taip elgėsi siekdama, kad susidarytų didesnis įsiskolinimas, nes: pirma, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė turėjo teisę, o ne pareigą neteikti atsakovei paslaugų ar sustabdyti jų teikimą atsakovei neapmokėjus už suteiktas paslaugas bei nutraukti Sutartį remiantis Sutarties 6.1 papunkčiu; antra, įvertinus tai, kad apeliantė ieškovės paslaugomis naudojosi nuo 2008 metų, mokėjimai už paslaugas nebuvo reguliarūs ir paskutinius 5 (penkis) metus paprastai buvo vykdomi dalimis, apmokant už 3, 6 ar net 11 mėnesių, informacijos iš apeliantės ar jos atstovo (M. J.) apie siekį nutraukti Sutartį ieškovė neturėjo, todėl ieškovės paaiškinimas, jog lojalaus kliento laikini mokėjimo sutrikimai ieškovei nesudarė pagrindo abejoti, kad įsiskolinimas bus sumokėtas, yra logiškas ir sąlygotas šalių ilgalaikio bendradarbiavimo pagrįstu pasitikėjimu.
22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad išdėstytos aplinkybės ir pateikti argumentai patvirtina skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad atsakovė (apeliantė) pažeidė pareigą vykdyti Sutartį, bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant Sutartį bei dėti maksimalias pastangas Sutarčiai įvykdyti (CK 6.200 straipsnis), tai yra sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal Sutarties nuostatas nevykdė atsiradusių prievolių, todėl pagrįstai ir teisėtai priteisė ieškovei iš atsakovės (apeliantės) 234,42 EUR skolą (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, 6.189 straipsnio l dalis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis), 6,76 EUR delspinigių (CK 6.258 straipsnio 1 dalis), 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (241,18 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gruodžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis 6.210 straipsnio 1 dalis) ir 134,50 EUR bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimą ir (ar) vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, pasisakė dėl esminių bylos faktinių ir teisinių aspektų ir pateikė pakankamai motyvuotas išvadas. Apeliantės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, nes pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu ir visų byloje esančių duomenų įvertinimu, tinkamai pritaikius materialiosios ir proceso teisės normas. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jį panaikinti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, iš naujo nekartoja visų pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių ir argumentų, bet tiesiog pritaria šio teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją, peticijos Nr. 2930; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558-421/2015). Pasisakius dėl esminių apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kiti šiuose procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
26. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimu turi ieškovė, kuri nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, dėl to bylinėjimosi išlaidos neskirstomos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovės N. R. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 13 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-2200-1115/2025, palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.