- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-08-16
- Bylos Nr.
- A6.-637-1133/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00843-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
- Pažeidėjas
- T. M.
- Kategorijos
- 7.11Kreditorių teisių pažeidimas (ANK 120 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „P.“ (toliau – ir Bendrovė), į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės registracijos adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. M., būdamas BUAB „P.“ vadovu nuo 2021 m. vasario 17 d. iki 2023 m. birželio 10 d. (iš įmonės vadovo pareigų išregistravimo dienos), žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus kreditoriams, tarp jų Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI), kuri nuo 2022 m. gegužės 12 d. vykdo priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą iš Bendrovės turto ir banko sąskaitų ir kuriai 2022 m. birželio 13 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 33 730,90 Eur ir Bendrovei esant nemokiai, privalėdamas inicijuoti bendrovės nemokumo procesą, jo neinicijavo ir nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl tokiais savo veiksmais T. M. nevykdė Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte bei 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos pareigos nedelsiant inicijuoti bendrovės nemokumo procesą ir taip pažeidė kreditorių, tarp jų ir kreditorės VMI teises bei tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Institucijos atstovė teisme nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant bei nurodė, kad palaiko pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, nurodytas aplinkybes.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas T. M. teisme paaiškino, kad kai jis 2021 m. vasario 17 d. tapo įmonės vadovu, įmonė tuo metu užsiiminėjo statybinių blokelių įvežimu iš (duomenys neskelbtini) fabrikų. Problema tame, kad buvę įmonės vadovai su tais fabrikais vėluodavo atsiskaitinėt, o jis su jais susisiekęs, susitarė dėl skolų. Tad kitas kreditorius buvo tie fabrikai, nes su jais nebuvo atsiskaityta, bet su jais buvo pasiekta taikos sutartis, dėl kurios Bendrovės skolas perėmė Lietuvoje veikęs minėtų (duomenys neskelbtini) fabrikų partneris. Bendrovė liko skolinga, bet tik jau kitam kreditoriui, kuris skolos aktyviai neprašė gražinti (jiems šiek tiek buvo gražinta iš nuosavų lėšų). Taip pat nurodė, kad nuo to momento, kai jis 2021 m. vasario 17 d. tapo įmonės vadovu, įmonės skolos VMI ne padidėjo, o sumažėjo. Iš pradžių su VMI dėl skolos, kuri buvo atsiradusi iki jo tapimo įmonės vadovu momento, buvo sudaryta taikos sutartis. Kadangi su VMI sudarytą skolos grafiką reikėjo palaikyti, o įmonė pajamų negavo, įmokas skirtas VMI mokėjo iš savo kišenės. Kadangi jis dabar neturi prisijungimų prie banko ir VMI, tai negali ištraukti dokumentų, bet prisimena, jog apytiksliai per jo vadovavimo laikotarpį VMI buvo padaryta apie kelis tūkstančius eurų įmokų. Tai reiškia, kad nuo 2021 m. vasario 17 d. iki 2022 m. gegužės 12 d., per jo valdymo periodą skola sumažėjo, o ne padidėjo tad teiginiai, kad per jo įmonės valdymo laikotarpį skola padidėjo yra netiesa. Jeigu gerai pamena, skolos grafikas buvo sudarytas 3-4 metams ir turėjo baigtis 2025 -2026 m., bet kadangi likus maždaug porai mėnesių iki 2022 m. gegužės 12 d. įmokos skirtos VMI buvo nustotos mokėti, todėl ši nutraukusi sutartį 2022 m. gegužės 12 d. pradėjo priverstinį išieškojimą. 2022 m. gegužės 12 d. Bendrovė jokios veiklos nevykdė, kadangi tuo metu vyko karas tad nebuvo galimybės atnaujinti nutrūkusių santykių su (duomenys neskelbtini), bet buvo tikimybė, kad galbūt tai atsinaujins. Kadangi Bendrovė nevykdė jokios veiklos, 2022 m. joje žmonės nedirbo, nes kol Bendrovė negalėjo nieko įvežti, jokių papildomų skolų nenorėjo prisidaryti ir jų neprisidarė. Be to nurodė, jog įmonėje buvo debitorius, kuris yra 14 090 Eur dydžio. Debitoriui UAB „I.“ tuo metu buvo iškelta restruktūrizavimo byla tad buvo laukiama kuom ji pasibaigs. Kol kas skola yra dar neatgauta, bet jeigu dar būtų įmanoma ją atgauti, VMI galėtų ją pasiimti, dėl to ir buvo laukiama bylos išsprendimo. Vis tikėjosi, jog iš to debitoriaus pavyks tą skolą išieškoti ir, kad pavyks toliau tą veiklą vykdyti. Nurodė, jog tikėjosi, kad pasibaigs karas ir santykiai su (duomenys neskelbtini) įmonėmis bus atnaujinti. Karas prasidėjo vasarį, o VMI pradėjo priverstinį išieškojimą gegužę, niekas dar nežinojo kuo viskas baigsis. Gal grynai sutinka su tuo, kad galėjo anksčiau pats kreiptis į teismą, bet vis dar tikėjosi, jog baigsis karas ir su (duomenys neskelbtini) atsidarys sienos ir bus galima vėl gaminti produkciją. Paklaustas dėl ko nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti, nurodė, jog tuo metu buvo priimtas sprendimas laukti, nes skolos neaugo ir tai VMI ir valstybei didesnio nuostolio neatnešė. Paklaustas dėl 2019 m. Bendrovės turto nurodė, kad Bendrovė turėjo turto 13 165 Eur ir dar UAB „I.“ buvo skolinga 14 090 Eur., o mokėtinos sumos buvo 11 798 Eur. Kodėl bendrovė turėjo tiek nuostolių atsakyti negali, nes jis tais metais nevadovavo. Paklaustas kodėl nuo 2020 m. bendrovė nevykdė pareigos juridinių asmenų tvarkytojui teigti finansines ataskaitas nurodė, kad vadovu tapo tik 2021 m. tad negali atsakyti kodėl už 2020 m. nebuvo pateikta informacija. Paklaustas dėl „Regitros“ duomenų nurodė, kad tai yra ne automobilis, tai yra priekaba, bet ji atsirado tik dabar, kai buvo keliama bankroto byla, nes jam tiek balanse, tiek perduodant įmonę ta priekaba nebuvo perduota senesnių vadovų, dabar kalbėjo su bankroto administratoriumi, šis susisiekęs su senu vadovu perdavė tą priekabą, bet T. M. jos nei balanse, nei kažkur nematė. Priekaba atsirado kaip turtas kurio jis nežino. Ar ši priekaba galėtų dalyvauti eisme tiksliai nežino.
Iš VMI pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, kad 2023 m. liepos 7 d. BUAB „P.“ įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 33 730,90 Eur (gyventojų pajamų mokestis – 2 077,47 Eur ir delspinigiai – 1,67 Eur; pridėtinės vertės mokestis – 31 640,82 Eur ir delspinigiai – 4,29 Eur; mokestis už aplinkos teršimą 6,65 Eur ). Pareiškime taip pat nurodyta, jog Bendrovei nuo 2022 m. sistemingai taikyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatyti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai. Siekiant išieškoti mokestinę nepriemoką, VMI nuo 2022 m. gegužės 12 d. sistemingai vykdė priverstinį išieškojimą iš BUAB „P.“ sąskaitos/(ų), o nuo 2022 m. birželio 13 d. priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš BUAB „P.“ turto. Tačiau išieškojimai buvo nerezultatyvūs, įsiskolinimas valstybės biudžetui nepadengtas. Nurodyta, jog nuo 2021 m. vasario 17 d. T. M. tapus bendrovės vadovu, bendrovė jau iš esmės buvo nemoki tad T. M. žinodamas, kad Bendrovė nesumoka mokesčių ir gaudamas VMI sprendimus dėl priverstinio mokestinės nepriemokos nurašymo, turėjo susipažinti su valdomos Bendrovės finansine būkle ir jau žinoti, kad Bendrovė iš esmės yra nemoki, kas jį turėjo įpareigoti ieškoti sprendimų Bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į Teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau jis tokios savo pareigos neįvykdė. Taip pat nurodyta, jok tokiu būdu buvo pažeisti VMI, kaip kreditorės, interesai. VMI kreipėsi su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „P.“ (b. l. 2-4).
Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1944-560/2023, iškėlė bendrovei bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. gegužės 23 d. procesas pradėtas pagal VMI pareiškimą. Nustatyta, kad Bendrovė paskutinį kartą finansinės atskaitomybės dokumentus juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikė 2019 m. Iš balanso matyti, kad 2019 m. Bendrovė iš viso turėjo turto – 13 165 Eur sumai, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė – 11 798 Eur. Pagal pelno (nuostolių) ataskaitą, 2019 m. Bendrovės patirti nuostoliai buvo 1 133 Eur. Nustatyta, jog Bendrovė nekilnojamo turto neturi, turi vieną transporto priemonę, kurios dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas. Taip pat nustatyta, jog Bendrovė neturi nei vieno darbuotojo, o skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra 3,81 Eur. Taip pat nustatyta, jog informacinės sistemos LITEKO duomenimis 2021-2023 m. nebuvo išnagrinėtų civilinių bylų, kuriose Bendrovei būtų pareikšti turtiniai reikalavimai. Taigi, teismas įvertinęs, jog esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas pripažinti, kad Bendrovė atitinka įstatymo nustatytus nemokumo kriterijus, numatytus JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kadangi bendrovė neatsiskaito su kreditoriais, t.y. kadangi laiku nevykdo turtinių prievolių (b. l. 13-14).
Iš mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenų matyti, kad 2023 m. liepos 10 d. – Bendrovės mokestinė nepriemoka siekė 33 730,90 Eur (gyventojų pajamų mokestis – 2 077,47 Eur ir delspinigiai – 1,67 Eur; mokestis už aplinkos teršimą – 6,65 Eur; pridėtinės vertės mokestis – 31 640,82 Eur ir delspinigiai – 4,29 Eur) (b. l. 8).
Iš Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1944-560/2023 matyti, jog buvo tenkintas UAB „P.“ nemokumo administratoriaus prašymas patvirtinti UAB „P.“ kreditorių sąrašą bei kreditorių finansinius reikalavimus. Prašyme matoma, jog yra nurodytas VSDFV Panevėžio skyriaus reikalavimas (pirmos eilės kreditorius) padengti 3,81 Eur sumą ir nurodytas VMI prie LR FM reikalavimas (antros eilės kreditorius) padengti 33 734,71 Eur sumą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas
ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti įvykdyti alternatyviomis veikomis, be kita ko, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu teismui. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose, nagrinėjamu atveju JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, jog nemokumo procesą privalo inicijuoti juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. To paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad: juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą bei siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas privalo iniciuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą; imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti; vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus juridinio asmens gyvybingumui.
Sistemiškai aiškinant šio įstatymo nuostatas, nemokumo proceso inicijavimas suprantamas ne kaip nemokumo bylos iškėlimas teisme, bet kaip visuma veiksmų, kurie turi būti atliekami siekiant iškelti nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylą teisme (įskaitant bankroto procesą ne teismo tvarka). Šios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika, įstatymų nežinojimu ir pan. Tai, kad joks delsimas negali būti pateisinamas, matyti ir iš JANĮ 13 straipsnio nuostatų, nurodančių, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (pvz., neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).
Byloje nustatyta, kad T. M. nuo 2021 m. vasario 17 d. iki 2023 m. birželio 10 d. (iš įmonės vadovo pareigų išregistravimo dienos) buvo BUAB „P.“ vadovas, todėl būtent jam kilo pareiga, numatyta JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnio 2 dalyje inicijuoti nemokumo procesą.
JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vilniaus miesto apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi, kuria bendrovei iškelta bankroto byla, šios sąlygos nustatytos ir nėra ginčijamos.
Teismas, įvertinęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisme duotus parodymus, sprendžia, kad T. M. suprato, jog Bendrovė turi įsiskolinimų ir yra nemoki. T. M. nurodė, jog po to, kai tapo įmonės vadovu dėl COVID-19 ir po to prasidėjusio karo įmonė negavo pajamų, nes nebegalėjo bendradarbiauti su Baltarusija. Dėl šios priežasties, jog palaikytu su VMI sudarytą grafiką dėl skolos, kuri atsirado iki jo tapimo vadovu momento, įmokas mokėjo iš savo nuosavų lėšų. Bet nustojus mokėti įmokas, VMI nutraukė sutartį ir 2022 m. gegužės 12 d. pradėjo priverstinį išieškojimą. Tai reiškia, jog vėliausiai kada jis privalėjo suvokti, jog bendrovė yra nemoki, laikytina 2022 m. gegužės 12 d., kai VMI priėmė nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką. Daroma išvada, jog T. M. galėjo ir anksčiau suprasti, jog Bendrovė yra nemoki, nes kaip pats nurodė, dėl to, kad įmonė negavo jokių pajamų, ilgą laiko tarpą įmokas skirtas VMI mokėjo iš savo nuosavų lėšų. Be to nurodė, jog 2022 m. gegužės 12 d. Bendrovėje žmonės nedirbo, nes kol Bendrovė negalėjo nieko įvežti iš (duomenys neskelbtini) ir užsiiminėti savo veikla, nenorėjo prisidaryti jokių papildomų skolų. Taip pat svarbu paminėti, jog T. M. suprato, jog jo vadovaujama įmonė buvo skolinga ne tik VMI, bet ir nurodytiems (duomenys neskelbtini) fabrikams, kurie T. M. įmonės skolą perdavė Lietuvoje veikusiam partneriui. Taigi, atsižvelgiant į tai suprantama, jog dėl to, kad Bendrovė ilgą laiko tarpą nevykdė jokios veiklos ir negavo jokių pajamų, neturėjo jokių darbuotojų, buvo skolinga ne tik VMI, bet ir kitai įmonei bei į tai, jog VMI 2022 m. gegužės 12 d. pradėjo priverstinį išieškojimą iš jo įmonės, daroma išvada, jog T. M. žinojo, jog jo įmonė yra nemoki ir vėliausiai kada jis privalėjo suvokti, jog bendrovė yra nemoki, laikytina 2022 m. gegužės 12 d. Paklaustas kodėl žinodamas nurodytus faktus nesiėmė jokių veiksmų Bendrovės mokumui atkurti, nurodė, jog nuo to momento, kai jis 2021 m. vasario 17 d. tapo įmonės vadovu, įmonės skolos VMI ne padidėjo, o sumažėjo, nes per jo vadovavimo laikotarpį VMI buvo padaryta apie kelis tūkstančius eurų įmokų. Kadangi įmonėje nebuvo darbuotojų ir įmonė nevykdė naujos veiklos, neatsirado naujų skolų. Be to nurodė, jog įmonėje buvo debitorius UAB „I.“, kurio dydis yra 14 090 Eur. Šiam debitoriui tuo metu buvo iškelta restruktūrizavimo byla tad buvo laukiama kuom ji pasibaigs. Buvo tikimasi, jog iš to debitoriaus pavyks tą skolą išieškoti. Be to nurodė, jog gal grynai sutinka su tuo, kad galėjo anksčiau pats kreiptis į teismą, bet vis dar tikėjosi, jog baigsis karas ir su (duomenys neskelbtini) atsidarys sienos ir bus galima vėl gaminti produkciją. Visa tai rodo, jog T. M. žinojo, kad Bendrovė yra nemoki ir dėl šios priežasties yra būtinybė inicijuoti Bendrovei nemokumo procesą, bet tik subjektyviai tikėdamas, jog gal būt greitu metu pasibaigęs karas ar gal būt greitu metu palankiai pasibaigusi debitoriaus restruktūrizavimo byla pagerins Bendrovės finansinę padėtį, nesant tam pagrįstų objektyvių duomenų, sąmoningai pasirinko nesikreipti dėl bankroto bylos iškėlimo.
Taigi, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad T. M. būtų ėmęsis kažkokių veiksmų Bendroves mokumui atkurti, žinodamas apie Bendrovės sunkią finansinę būklę. Priešingai, įvertinus jo paaiškinimus, byloje surinktus rašytinius įrodymus, darytina pagrįsta išvada, kad iš esmės pakankamai ilgą laiką T. M. nesiėmė jokių aktyvių veiksmų atkurti Bendrovės mokumą. O iš teisme duotų paaiškinimų, kad Bendrovėje, nedirbo nei vienas darbuotojas, nebuvo vykdoma jokia veikla ir nebuvo gaunamos jokios pajamos leidžia manyti, jog jis žinojo, kad bendrovės finansinė padėtis yra prasta.
Atsižvelgdamas į aptartų įrodymų visumą ir jais nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad T. M., būdamas BUAB „P.“ vadovu, ir žinodamas, kad Bendrovė negali vykdyti turimų prievolių, pareigos kreiptis dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo nevykdė, todėl įsiskolinimas didėjo ir buvo vis labiau pažeidžiamas kreditoriaus VMI interesas.
Atkreiptinas dėmesys, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016). Nagrinėjamu atveju,
T. M., kaip įmonės vadovo, neveikimas, iš esmės nesprendžiant bendrovės finansinių problemų Bendrovei buvus nemokiai ir nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nesant jokio pagrįsto pagrindo manyti, kad bendrovės finansinė padėtis ateityje pagerės, o remiantis tik nepagrįstais spėliojimais, jog tai įvyks, rodo jo kaltę padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje, numatytą administracinį nusižengimą.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą (padarytas vienas administracinis nusižengimas, susijęs su turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais), neteisėto neveikimo laikotarpis buvo pakankamai ilgas (vėliausiai, kada turėjo sužinoti apie nemokumą – 2022 m. gegužės 12 d.). Nenustatyta jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – jis yra darbingo amžiaus, dirba. 2023 m. liepos 13 d. duomenimis administracinėn atsakomybėn traukiamas T. M. per 5 metus už administracinių nusižengimų padarymą baustas 20 kartų, daugiausia už tai, kad būdamas kitų įmonių vadovu tinkamai nevykdė savo kaip vadovo pareigų (nepateikė mokesčių administratoriui gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenis, nepateikė nustatytu laikų deklaracijų ir pan.), taip pat už KET pažeidimus, dalį jam paskirtų baudų apmokėjo, o dėl dalies baudų apmokėjimo, duomenų nėra (b. l. 27-51). Be to T. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, už tai, kad neįvykdė pareigos kreiptis teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Taip pat teismas mano, jog T. M. skiriant bausmę reikia atsižvelgti ir į ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytus bausmės švelninimo pagrindus bei jais pasirėmus skirtį švelnesnę bausmę nei yra numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Teismas daro tokią išvadą atsižvelgęs į T. M. duotus parodymus, iš kurių suprantama, jog, kai T. M. tapo įmonės vadovu, ši jau buvo įsiskolinusi. Dėl šios priežasties T. M. sudarė taikos sutartį su VMI ir laikydamasis skolos grafiko mokėjo įmokas iš savo kišenės tad dėl šios priežasties Bendrovės skolos mažėjo, o ne didėjo, neatsirado naujų skolų. Visa tai įrodo, jog T. M. neatliko veiksmų, kurie dar labiau pablogintų buvusią Bendrovės situaciją, o atvirkščiai jo vadovavimo laikotarpiu Bendrovės skolos sumažėjo tad teismas atsižvelgęs į šias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais daro išvadą, jog šioje situacijoje yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.
,taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, T. M. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą, skirtina mažesnė nei sankcijoje numatyta administracinė minimali nuobauda – 800 Eur. Atsižvelgiant į paskirtos nuobaudos griežtumą (dydį), manytina, kad šios nuobaudos pakaks įgyvendinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinės nuobaudos paskirtį.
T. M. išaiškintina, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, kreipiantis į VMI.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644, 646 straipsniais,
nutaria:
T. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti T. M., kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-637-1133/2023 (unikalus mokėjimo kodas) ir įmokos kodą – 1001.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.