- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-19
- Bylos Nr.
- 1A-252-383/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39388-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- P. S.
- Nukentėjusysis
- E. K.
- Advokatai
- Angelė Fominienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo P. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, P. S. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie paskirtos ir neatliktos bausmės dalies pagal 2016 m. gruodžio 28 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendį iš dalies pridėta Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu P. S. paskirta bausmė ir skirta subendrinta galutinė bausmė – 12 mėnesių laisvės atėmimo. Paskirta laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus civilinis ieškinys tenkintas ir iš P. S. civilinio ieškovo naudai priteista 344,43 Eur žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo E. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš P. S. nukentėjusiojo naudai priteista 700 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 300 Eur turtinei žalai bei proceso išlaidų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. P. S. nuteistas už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 16 d. apie 00 val. 15 min. bendrabučio tipo daugiabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia ranka sudavė tris smūgius E. K. į galvą, pastarajam nukritus ant grindų, tris kartus spyrė jam į dubens sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam E. K. kairio klubakaulio sparno lūžimą, dauginius kūno sumušimus, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairio klubakaulio sparno lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Alytaus apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo P. S. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę atsižvelgė į bausmės paskirtį, kad bausme siekiama ne tik nubausti kaltą asmenį, bet ir sulaikyti jį nuo nusikaltimų darymo, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikaltimų.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis P. S. prašo pakeisti paskirtos bausmės rūšį į laisvės apribojimo ar arešto bausmę, sušvelninti jam paskirtą galutinę bausmę arba taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.
3.1. Skunde teigiama, jog baudžiamojoje byloje konstatuota, kad P. S. visiškai pripažino padaręs susikalstamą veiką, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, pripažino savo pareigą atlyginti nukentėjusiam padarytą žalą, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Taip pat byloje pateikta medžiaga, rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina, kad darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai. Nors jis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, tačiau pastaraisiais metais dirba, turi dvi nepilnametes dukras kurioms teikia išlaikymą, turi nuolatinį darbą ir pajamas. Kol vyko bylos nagrinėjimas, dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2018 m. lapkričio 30 d. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), vadybininku. Per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuolat lankėsi probacijos įstaigoje, lankė psichologo konsultacijas, siekdamas pakeisti savo elgesį. Mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neizoliavus jo nuo visuomenės.
3.2. Skunde nurodoma, jog teismas, parinkdamas bausmės rūšį - laisvės atėmimą, nevertino nuteistojo atsakomybės individualizavimui turinčių reikšmės aplinkybių. P. S. už padarytą nusikaltimą galėjo būti paskirta ir laisvės apribojimo ar arešto bausmė ar atidėtas bausmės vykdymas, jei skiriamas laisvės atėmimas. Teismui vertinus ir pripažinus jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, šiuo atveju parinkta bausmės rūšis - terminuotas laisvės atėmimas 9 mėnesiams yra pernelyg griežta bausmė. Parenkant bausmės rūšį, vertintina tai, kad pareikšti kaltinimai dėl nesunkaus nusikaltimo, ir nors P. S. buvo teistas ir baustas administracine tvarka, mano, kad jam galėjo būti paskirta švelnesnė bausmės rūšis. Bausmės vykdymas objektyviai užkerta kelią dirbti ir gyventi neizoliuotam nuo visuomenės, todėl galutinė subendrinta bausmė, apelianto teigimu, per griežta.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo P. S. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliaciniame skunde nuteistojo kaltė neginčijama, prašoma atidėti paskirtos bausmės vykdymą arba sumažinti paskirtą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
7. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą – atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą – bausmę, kurią paskirti yra išimtinė teismo kompetencija. Esminės prielaidos paskirti teisingą bausmę yra įstatymų reikalavimų laikymasis bei tinkamas jos individualizavimas. Bausmė gali pasiekti jai keliamus tikslus tik kai ji bus individualizuota, t. y. paskirta atsižvelgiant į nuteistojo asmenybės bruožus ir jo resocializacijos (kompleksinės pagalbos siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą) poreikius bei kitas teismo nustatytas aplinkybes. Taigi bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-379-697/2018).
8. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-184-746/2016 ir kt.). Be to, teismas, įvertinęs visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
9. Teismų praktikoje baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui, atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį, parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant teisingumo principo pusiausvyrą BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir (ar) 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016).
10. Individualizuodamas ir skirdamas nuteistajam bausmę už jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė P. S. už jo padarytą nusikaltimą tinkamos rūšies bausmę. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau eilę kartų teistas, šis teistumas – aštuntas, taip pat ir už analogiško pobūdžio nusikaltimus, teistumai neišnykę, veiką padarė per bausmės atidėjimo laikotarpį, taip pat baustas ir administracine tvarka. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad P. S. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, o nulemta susiformavusių neigiamų vertybinių nuostatų ir kad anksčiau paskirtos bausmės nepadarė poveikio nuteistojo elgesiui, nepakeitė jo polinkio nusikalsti. Todėl teismas jam pagrįstai paskyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Akivaizdu, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis būti laisvėje negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.
11. Nuteistasis skunde nurodo, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė išsamius parodymus ir nuoširdžiai gailisi, tačiau, teisėjų kolegija pažymi, jog šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo jau buvo įvertintos jam skiriant bausmę. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį asmuo baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis už padarytą nusikalstamą veiką yra gerokai mažesnis, negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, todėl nei formaliai, nei faktiškai nėra pažeistos bendrosios bausmių skyrimo taisyklės, numatytos BK 41, 54, 61 straipsniuose. Be to, esant reikiamoms sąlygoms nuteistajam buvo pritaikyta BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta lengvata ir paskirta bausmė sumažinta trečdaliu. Taigi, paskirtoji laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta.
12. Apeliaciniame skunde pažymėta, jog nuteistasis pastaraisiais metais dirba, turi dvi nepilnametes dukras kurioms teikia išlaikymą, turi nuolatinį darbą ir pajamas, tačiau atsakydama į šiuos skundo argumentus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šios nuteistojo skunde išvardintos aplinkybės egzistavo ir prieš jam padarant nusikaltimą, tačiau tai vis tiek nesustabdė P. S. nuo nusikalstamos veikos padarymo.
13. Nagrinėjamu atveju apelianto kriminalinė praeitis paneigia galimybę jam taikyti ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Kaip jau buvo minėta, P. S. anksčiau teistas septynis kartus, šis teistumas aštuntas. Teisėjų kolegija įvertina, jog nuteistajam anksčiau net kelis kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau švelnus baudžiamumas apeliantui nebuvo efektyvus. Akivaizdu, kad P. S. nesugeba pakeisti turimų nusikalstamų įpročių ir vėl nusikalsta. Visi šie duomenys patvirtina, kad apeliantui ne kartą buvo suteikta galimybė įrodyti, jog jis taisosi, geba savo gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis ir būdais, tačiau nuteistasis jam suteiktomis galimybėmis nepasinaudojo. Netinkamo elgesio korekcijos požymių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.
14. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad nuteistojo resocializacija yra galima tik su realaus laisvės atėmimo taikymu. Byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, rodančių, kad bausmės individualizavimas P. S. už jo padarytą nusikalstamą veiką aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas bausmę individualizavo proporcingai padarytam nusikaltimui bei kaltininko asmenines savybes apibūdinančioms aplinkybėms, vertinant jas kaip visumą, subendrindamas bausmes nepažeidė bausmių bendrinimo taisyklių ir paskyrė teisingą bausmę. Daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo P. S. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.