- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-17
- Bylos Nr.
- e2YT-2546-1105/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00574-2026-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Sabaliauskienė
- Pareiškėjas
- O. J.
- Suinteresuotas asmuo
- I. G., E. T., VĮ „Turto bankas“
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Eglė Sabaliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio valdymo fakto nustatymo pagal pareiškėjos O. J. pareiškimą, pareikštą suinteresuotiesiems asmenims I. G., E. T., VĮ „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja O. J. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo vyro J. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti. Savo pareiškime pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis J. J.. Santuokos metu, (duomenys neskelbtini) buvo įgytas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Butas registruotas pareiškėjos vardu, todėl ji manė, jog jis jai priklauso asmeninės nuosavybės teise. Šiuo turtu pareiškėja naudojasi kaip savo, liko jame gyventi ir po sutuoktinio mirties, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog ji priėmė sutuoktinio palikimą faktiniu valdymu. Pareiškėjos žiniomis, niekas iš artimųjų dėl paveldėjimo į notarą nesikreipė. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo J. J. palikimo priėmimo ar jo atsisakymo faktų, paveldėjimo byla neužvesta. Kitokia nei teismine tvarka pareiškėja negali gauti palikimo priėmimo fakto pagrindžiančių dokumentų. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, nes ji galės paveldėti po J. J. mirties atsiradusį palikimą.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateiktu atsiliepimu prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
3. Suinteresuotas asmuo I. G. pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti.
4. Suinteresuotas asmuo E. T. pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
5. Pareiškimas tenkinamas.
6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).
7. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po savo sutuoktinio J. J. mirties faktiškai pradėdama jį valdyti.
8. Civilinės bylos nagrinėjimo metu, pateiktų įrodymų turiniu nustatyta, kad palikėjas J. J., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjas mirė santuokoje, kurią sudarė (duomenys neskelbtini), sutuoktinė – O. J. (pareiškėja). Palikėjas turėjo dvi dukteris – I. G., E. T., kuriuos į bylą įtrauktos suinteresuotais asmenimis (VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini)). Nekilnojamojo turto registro išrašu nustatyta, jog pareiškėjos vardu registruotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), jis įsigytas santuokos su palikėju metu. Pareiškėjos teigimu, šiame bute ji visą laiką gyveno, jį prižiūrėjo. Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjos pateikti įrodymai, jog ji moka šio buto komunalinius mokesčius. Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės (duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina, jog po palikėjo J. J. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad palikėjo vardu nėra įregistruotų testamentų.
9. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).
10. Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį (palikimą) valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (palikimą) (disponuoti, naudotis juo (palikimu)) kaip savo, ar jie (veiksmai) atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes. Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
11. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, egzistuoja visos aukščiau šiame teismo sprendime nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
12. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad po sutuoktinio J. J. mirties O. J. ir toliau liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu suinteresuoti asmenys nepateikė prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto. Todėl nurodytų aplinkybių visetas sudaro pagrindą išvadai, kad O. J. po sutuoktinio J. J. mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl laikoma, kad pareiškėja priėmė palikimą (CK 5.51 straipsnis).
13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos pareiškimas tenkinamas nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, jog O. J. priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio J. J. mirties (duomenys neskelbtini) jo faktiniu valdymu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
14. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjai įgyvendinti savo teises ir pareigas priimant palikimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279, 448 straipsniais,
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė O. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Juridinis faktas pareiškėjai O. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.