Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-16457-909/2019

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-10-14
Bylos Nr.: e2-16457-909/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-10948-2019-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Justa Raciūtė
Ieškovas: A. M.
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės
Trečiasis asmuo: savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“

Kategorijos

2.1.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.16.11.2Valstybės ir savivaldybių institucijų gyvenamųjų patalpų nuoma
2.6.8.12Kiti su sutarčių teise susiję klausimai
2.6.16.12Kiti su nuoma susiję klausimai
2.6.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-16457-909/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10948-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1; 2.6.16.11.2; 2.6.8.12; 2.6.16.12; 2.6.10.2; 3.2.6.1. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė,sekretoriaujant Samantai Morkūnienei,dalyvaujant ieškovui A. M. (A. M.),atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovei Aldonai Majienei,

trečiojo asmens savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ atstovei Rūtai Sasnauskienei,

liudytojui J. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. (A. M.) patikslintą ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui savivaldybės įmonei (toliau - SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ dėl būsto pagerinimo išlaidų ir padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas A. M. (toliau – ieškovas) teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (toliau - atsakovė ir Savivaldybė) 13 571 Eur buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimo išlaidas, 3 380 Eur žalos atlyginimo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės prašymą dėl ieškinio senaties termino taikymo atmesti kaip nepagrįstą.

Ieškovas nurodė, kad 2001 m., studijuodamas 1-ame kurse Mykolo Romerio Universitete (toliau – MRU ir Universitetas), jis tapo našlaičiu, o 2002 m. sausio mėnesį, sudegus sodo nameliui, kuriame gyveno, ieškovas liko be pastogės, pragyvenimo šaltinio. 2002 m. lapkričio mėnesį ieškovas kreipėsi į Savivaldybę dėl paramos išsinuomoti socialinį gyvenamąjį plotą. 2002 m. lapkričio 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės Valdybos sprendimu Nr. 2169V ieškovui puvo paskirtas ir išnuomotas vieneriems metams savivaldybės manevrinio fondo pusrūsio butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas). Tačiau ieškovui paskirtas butas visiškai neatitiko keliamiems manevrinio ir socialinio būsto reikalavimams, nes buvo visiškai apleistas, jame nebuvo sanitarinio mazgo ir vandens, elektros įvadas buvo avarinio stovio, išdaužyti langai, supuvusios medinės grindys, sulaužytos durys bei netinkama buto šildymui apgriuvusi krosnis. Būstui buvo reikalingas kapitalinis remontas bei inžinerinių komunikacijų įvedimas, nes tokios techninės būklės bute pragyvenimas buvo neįmanomas. Savivaldybės atstovai žodžiu patikino, kad kitų patalpų nėra bei savo jėgomis suremontavus būstą, ieškovui ateityje jam bus sudaryta galimybė šį pusrūsio būstą privatizuoti. Ieškovas su Savivaldybės skiriama parama sutiko. Kadangi ieškovas savo lėšų neturėjo, todėl visas medžiagas pirko ir visą kapitalinį remontą atliko ieškovo savanoris globėjas katedros, kurioje ieškovas studijavo, vedėjas doc. dr. J. D.. Iki 2003 m. rugsėjo mėnesio kapitalinio remonto metu bute ieškovas gyventi negalėjo, todėl, sustabdęs studijas, išvyko į užsienį uždirbti pragyvenimui ir remontui, taip pat vėliau prie remonto ieškovas pridėjo paimtą 3 500 Eur (12 tūkst. litų) studento paskolą. Savivaldybė suteikė visus remontui reikalingus leidimus, įrengė autonominę dujų šildymo sistemą, taip pat nuomos sutartis buvo pratęsta 2003 bei 2004 metais, o 2005 m. gegužės 25 d. su ieškovu buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 3, ieškovui ir jo šeimos nariams patalpos buvo suteiktos neterminuotam naudojimuisi. Tokiu būdu Savivaldybė suteikė ieškovui lūkestį ateityje butą privatizuoti. 2008 m. kovo mėnesį ieškovas kreipėsi į Savivaldybę dėl nuomojamo buto privatizavimo, tačiau privatizuoti buvo atsisakyta nesant teisinio pagrindo. 2009 m. nuomojame bute kritiškai įlinko lubų medinės perdangos sijos ir tai sukėlė butui avarijos grėsmę, ką patvirtina 2009 m. spalio 12 d. UAB „Senamiesčio ūkis“ užsakymu atlikta Statybinių tyrinėjimų ataskaita, kurioje nurodyta, kad bute būtina įrengti laikiną papildomą atramą ir rengti techninį sprendimą sijai sustiprinti. Tačiau per septynerius metus (iki nuomos sutarties nutraukimo) jokių veiksmų avarijos grėsmei bute pašalinti nebuvo imtasi. 2012 m lapkričio 16 d. bei pakartotinai 2015 m vasario 11 d. ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl buto privatizavimo tiesioginių derybų būdu, tačiau buvo atsisakyta privatizuoti nesant teisinio pagrindo. Gyventi avariniame bute buvo pavojinga, todėl ieškovas ir jo šeima bute praktiškai bute negyveno nuo 2013 metų. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (toliau – ir trečiasis asmuo) 2016 m. balandžio 8 d. nustačiusi, kad patalpomis nesinaudojama, ieškovui nepranešusi, vienašališkai nutraukė neterminuotos gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, bute buvusius ieškovo ir jo šeimos daiktus utilizavo. 2016 m. balandžio 25 d. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apžiūros aktu patalpos pripažintos netikslingomis remontuoti ir 2017 m. sausio mėnesį viešojo aukciono būdu butas parduotas už 67 000 Eur. Ieškovas yra visiškai atsiskaitęs su atsakove, padengęs nuomos mokestį bei visas su nuompinigių išieškojimu susijusias teismo bei vykdymo išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad bute buvo atliktas kapitalinis remontas: patalpos buvo išvalytos nuo senų medinių grindlenčių, nugriauta ir pašalinta neveikianti krosnis; siekiant padidinti pusrūsio patalpų aukštį, buvo iškastas ir išvežtas grindų žemės sluoksnis; grindys buvo apšiltintos, hidroizoliuotos, naujai išbetonuotos bei padengtos laminuota danga; sienos ir lubos buvo sutvirtintos ir apkaltos gipso kartonu bei nudažytos; įvesta kanalizacija ir sanitarinis mazgas, šaltas vanduo, įrengtas dušas, tualetas, patalpų vėdinimo ventiliacija, naujai įrengta elektros instaliacija; pagaminti ir įstatyti nauji langai, langų išorinės apsauginės žaliuzės, palangės ir medinės durys. Taip pat pagal architektūrinio paveldo reikalavimus buvo nutinkuotas buto fasadas, o vietoje sugriuvusio prieangio buvo pastatytas naujas prieangis, jame išlieti laiptai, įrengtas stogas, kas padidino bendrą buto plotą. Ieškovas teigia, kad pagerinimo darbai buvo atlikti nuomotojui leidus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skyriui buvo teikiama informacija apie išleistas remontui lėšas, dėl to 2004 m. sausio 20 d. nuomos sutartis buvo pratęsta. Atlikus minėtus būtinus darbus, nuomojamos patalpos ne tik atitiko keliamiems socialinio būsto paskirties techninius reikalavimus, bet padidėjo jų rinkos vertė bei patalpų nuomos mokestis. Ieškovas nurodė, kad nesutvarkyto, be komunikacijų, būsto rinkos kaina siekia 1 198 Eur už kv. m., todėl nuomojamų pusrūsio patalpų rinkos vertė siektų apie 48 000 Eur (1 198 Eur x 40 kv. m.), ieškovo lėšomis pagerintos patalpos buvo parduotos už 67 000 Eur, skirtumas sudaro 19 000 Eurų, kas apytiksliai sudaro investuotų į pagerinimą lėšų sumą. Minėtiems remonto darbams atlikti medžiagų nupirkta už 32 000 litų, o atliktų darbų vertė - 14 820 litų, taigi iš viso bendrai remontui išleista suma sudaro 46 820 litų (13 571 Eur). Atliktus darbus, neįvertinant vidaus santechnikos ir prieangio statybos darbų, įrodo 2005 m sausio 31 d. objektinė sąmata, sudaryta pagal 2004 metų kainas. Atsakovei utilizavus dalį dokumentų, susijusių su pagerinimo darbais, nuo atliktų pagerinimo darbų praėjus daugiau negu 10 metų, taip pat dalis darbų atlikta paties ieškovo jėgomis ūkio būdu, todėl sudėtinga tiksliai įrodyti išlaidas dokumentine tvarka bei atlikti nepriklausomą turto vertinimą, patalpas valdant teisėtam įgijėjui.

Ieškovas nurodė, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“, 2016 m sausio 13 d. raštu Nr. 1.35-16/70 informuodamas ieškovą apie sutarties nutraukimą ir patalpų atlaisvinimą, elgėsi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai, nes išsiuntė jį pašto adresu, kuriuo ieškovas negyveno, nors tą trečiasis asmuo žinojo, be to, trečiasis asmuo galėjo ir turėjo galimybę susisiekti su ieškovu kitomis priemonėmis - elektroniniu paštu, telefonu. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2016 m. balandžio 8 d., nesant jokio teisinio pagrindo, perėmė ginčo bute esantį ieškovo asmeninį turtą bei jį utilizavo. Dėl trečiojo asmens veiksmų bei nepakankamo rūpestingumo, praradęs asmeninį turtą, ieškovas patyrė turtinės žalos. Nuomojame bute buvo saugomi: baldai (trys spintos, du rašomieji stalai, sofa-lova, virtuvės komplektas), indų plovimo mašina, dujinė viryklė/orkaitė, šaldytuvas, skalbimo mašina, mikrobangų krosnelė „Kenwood4, virdulys „Bosch“, bei šių daiktų techniniai dokumentai; nardymo įranga: naudotas sausas „North Diver“ nardymo kostiumas, naujas šlapias 5mm „Beaver“ nardymo kostiumas, pelekai ir kita. Taip pat bute buvo laikomas panėrimų žurnalas/dienoraštis, kuriame buvo oficialiai patvirtinti virš 35 įvairaus sunkumo ir specifikacijos panėrimai, kurie įrodo ieškovo „Adventure Open Water Diver“ kvalifikaciją ir yra svarbūs aukštesnei kvalifikacijai gauti. Neturint žurnalo, ieškovui reikia visus panėrimus atlikti iš naujo bei pakartotinai atlikti teorinį ir praktinį „Adventure Open Water Diver“ mokymą. Be to, ieškovas bute laikė asmeninės įstaigos archyvo buhalterinę dokumentaciją, įrodymus, susijusius su būsto pagerinimo darbais, bei kitus asmeninius daiktus. Ieškovas padarytą žalą atsakovės neteisėtais veiksmais vertina 3 380 Eur sumai, ir šią žalą atsakovė privalo atlyginti pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 straipsnio 1 ir 2 dalis.

Atsiliepimas

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą, prašė taikyti ieškinio senatį; netenkinus prašymo dėl ieškinio senaties taikymo, prašė ieškovo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškinyje išvardinti pagerinimo darbai buvo jo atlikti, nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad minėtiems darbams atlikti buvo nupirkta medžiagų už 32 000 litų bei sumokėta už darbus 14 820 litų, iš ieškovo pateiktos sąmatos neaišku, kas ir kokiu pagrindu šią sąmatą sudarė, ieškovas nepagrįstai teigia, kad jo nurodyti patalpų remonto darbai laikytini pagerinimais, be to, nėra duomenų, kad remonto darbams buvo duotas nuomotojo leidimas. UAB „Senamiesčio ūkis“ 2003 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. G2-93 „Dėl inžinerinių tinklų įrengimo“, neprieštaraujama, kad tik dėl to, kad bute ieškovas įsirengtų vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus bei pajungtų juos prie pastato vidaus tinklų. Ieškovui ilgą laiką negyvenant nuomojamose patalpose ir jų neprižiūrint, patalpos tapo netinkamomis gyventi, todėl ieškovo teiginiai dėl jų pagerinimo bei jų rinkos vertės padidėjimo laikytini nepagrįstais, taigi ieškovo reikalavimas dėl prašomų pagerinimo išlaidų priteisimo atmestinas. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovo reikalavimas dėl 3 380 Eur žalos atlyginimo taip pat nepagrįstas, kadangi neįrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovės neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Atsakovė, pasisakydama dėl ieškinio senaties termino, pažymėjo, kad ieškovas jo nurodomą remontą atliko 2003 – 2005 metais, daiktai iš ginčo buto iškraustyti 2016 m. balandžio 8 d., tačiau ieškovas tik 2018 m. gruodžio 12 d. raštu kreipėsi į savivaldybę su prašymu atlyginti už būsto remontą, o atsakovei nesutikus atlyginti minėtų išlaidų, ieškovas 2019 m. balandžio 9 d. kreipėsi į teismą, taigi ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, jo atnaujinti neprašo, nenurodo jokių svarbių jo praleidimo priežasčių, todėl ieškinys atmestinas vien dėl praleisto ieškinio senaties termino.

Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė atsiliepimą, prašė patikslintą ieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad butas nuo 1999 m. gruodžio 13 d. nuosavybės teise priklausė Vilniaus miesto savivaldybei, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas” patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Butas trečiajam asmeniui perduotas valdyti patikėjimo teise po to, kai jau buvo išnuomotas ieškovui. Kadangi bute nebuvo gyvenama ilgą laiką, nebuvo mokamas nuomos mokestis bei tai, kad bute įvyko avarija dėl galimai užšalusių vamzdžių, SĮ „Vilniaus miesto būstas” 2016 m. sausio 13 d. raštu Nr. 1.35- 16/70 informavo ieškovą apie sutarties nutraukimą bei įpareigojo iki 2016 m. vasario 10 d. atlaisvinti butą, apie tai pranešti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir grąžinti buto raktus. Ieškovui nevykdant nurodytų reikalavimų, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ darbuotojai kartu su antstoliu dar kartą nuvyko į butą, kur antstolis surašė 2016 m. balandžio 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 42/16/16. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovo pateiktoje lokalinėje sąmatoje, kurioje apskaičiuoti buto remonto darbai, nedetalizuoti sezoninių darbų, specifinių darbų, pelno ir kiti, keliantys abejonių, dydžiai, į sąmatą įtrauktos papildomos išlaidos, kurios nesusijusios su buto remontu. Pažymėtina, kad turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta. Trečiojo asmens nuomone, materialinė žala, jeigu ji būtų įrodyta, turėtų būti mažinama ar atsakovė turėtų būti iš viso nuo jos atleidžiama.

Šalies argumentai

Ieškovas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ieškovas dėl buto nuomos sutarties nutraukimo prieštaravimų neturi bei mano, kad sutartis turėjo būti nutraukta dėl atsakovės kaltės, nes atsakovė, kaip buto savininkė ir nuomotoja, savo pareigos daryti kapitalinį buto remontą nevykdė, ko pasėkoje bute tapo pavojinga gyventi bei galiausiai patalpos buvo užlietos kanalizacijos turiniu bei supūdytos; be to, patalpų ieškovas negalėjo privatizuoti dėl atsakovės neveikimo. Atsakovė bei trečiasis asmuo nepateikė jokių įrodymų, kad 2002 m. bute techniniai įrenginiai buvo įrengti, bei nuomojamos patalpos atitiko gyvenamųjų namų sanitarinius ir techninius reikalavimus bei statybos bei specialiųjų normų (higienos, priešgaisrinės saugos ir kt.) reikalavimams. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir Ūkio departamento Energetikos ir būsto skyriui buvo teikiama informacija apie išleistas remontui lėšas, ir tuo pagrindu nuomos sutartis buvo pratęsta. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog nuomininkui buvo leista savo nuožiūra parengti techninius dokumentus, atlikti darbus ir pateikti turėtų išlaidų dokumentus. Be to, atlikti darbai bei išlaidos nebuvo atsakovės ginčijami per visą laikotarpį. Ieškovas nurodė, kad ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė 2019 m. balandžio 8 d., todėl 3 metų terminas nuo atsakovės nurodomos 2016 m. balandžio 8 d. sutarties nutraukimo dienos laikytinas 2019 m. balandžio 8 d. dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių, ir šis terminas nėra praleistas. Taipogi nepraleistas ieškinio senaties terminas ir reikalavimui dėl žalos atlyginimo, kadangi atsakovė nepateikia duomenų, jog ieškovui buvo tinkamai pranešta apie buto nuomos sutarties nutraukimą, taip pat ieškovas nėra 2016 m. balandžio 8 d. dalyvavęs antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymo metu. Ieškovas prašė atsakovės prašymą dėl ieškinio senaties taikymo atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė patikslintame ieškinyje išdėstytas aplinkybes, prašė patikslintą ieškinį tenkinti, atmesti atsakovės prašymą dėl ieškinio senaties termino taikymo, nes terminas nėra praleistas, prašė priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas – 381 Eur žyminį mokestį ir 923,33 Eur dokumentų vertimo, kelionės ir nakvynės išlaidas, patirtas atvykstant į teismo posėdžius. Papildomai ieškovas paaiškino, kad buto remontą jam padėjo atlikti J. D. ir jo šeimos nariai, J. D. prie medžiagų remontui pirkimo finansiškai prisidėjo savo lėšomis, taip pat remontui buvo panaudotos ieškovo asmeninės sutaupytos lėšos bei lėšos iš universiteto gautos paskolos. Šildymo sistema bute buvo įrengta atsakovės lėšomis. Bute ieškovas pradėjo gyventi nuo 2004 m., o iki to laiko apie 2 metus bute buvo daromas remontas. 2009 m. bute įskilus sijai, bute tapo pavojinga gyventi, nuo 2011 m. ieškovas bute nebegyveno, išvyko į užsienį, o nuo 2012 m. į užsienį išvyko visa šeima, nuo to laiko bute ieškovas lankydavosi periodiškai apie tris kartus metuose, paskutinį kartą bute buvo 2015 m. rugpjūčio mėnesį. Išvykęs į užsienį, buto Savivaldybei nebuvo pridavęs, nes laukė iš Savivaldybės sprendimo dėl buto privatizavimo. Kad butas yra iškraustytas, jis sužinojo 2016 m. liepos 30 d. iš žmonos, kuri buvo atvykusi į Lietuvą ir norėjo apsistoti bute. Buto remonto išlaidos sudarė apie 20 000 Eur, visi įrodymai dėl patirtų išlaidų, kvitai buvo pateikti Savivaldybei, kuri neprieštaravo dėl tokių sumų, nes darbai buvo vykdomi pagal patvirtintą darbų planą, vyko bendradarbiavimas su Savivaldybe. Daiktų, buvusių bute, kainos nurodytos, atsižvelgiant į daiktų nusidėvėjimą, daiktų įsigijimo dokumentai buvo palikti bute, jų neliko juos utilizavus.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašė patikslintą ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad butas ieškovui buvo išnuomotas išimties tvarka laikinam naudojimuisi. Ieškovui butą pasiremontavus savo iniciatyva, 2005 m. butas buvo išnuomotas neterminuotai. Atsakovė nebuvo davusi jokių raštiškų pasižadėjimų, kad butą bus leista privatizuoti. Ieškovas išvyko į užsienį ilgam laikui, todėl ieškovas turėjo grąžinti butą Savivaldybei, o savo reikalingus daiktus turėjo pasiimti su savimi, o jeigu daiktus paliko, reiškia, daiktai yra nevertingi. Ieškovas, reikalaudamas buto remonto išlaidų bei žalos atlyginimo, elgiasi nesąžiningai; ieškovas, išvykęs į užsienį, butu nesirūpino, butas buvo apleistas, tapo netinkamas gyventi, neremontuotinas ir butą nuspręsta parduoti, o pardavusi butą, atsakovė neturėjo jokios naudos. Byloje nėra ir atsakovė neturi jokių raštiškų įrodymų, kad atsakovė būtų leidusi atlikti remontus ir būtų žadėjusi už juos atlyginti, kad būtų buvęs sudarytas darbų vykdymo planas.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašė patikslintą ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad ieškovas už butą nuomos mokesčio ilgą laiką nemokėjo, todėl ne kartą buvo kreiptasi į teismą dėl skolos priteisimo, ieškovas visiškai nebendradarbiavo su trečiuoju asmeniu, apie savo korespondencijos adresą nepranešė, ieškovas bute negyveno, dėl to buvo pažeidžiami kaimynų interesai dėl bute vykusių avarijų, nešildomo buto. Trečiasis asmuo pabrėžė, kad ieškovo pateiktose sąskaitose nurodytas J. D., o ne ieškovas, todėl šie dokumentai nesusiję su byla. Be to, į sąmatą įrašyti bei pateiktose sąskaitose nurodyti tokie įsigyti daiktai, kaip šviestuvai, lemputės, taigi išlaidos už tokius įsigytus daiktus nelaikytinos kaip būsto pagerinimo išlaidos. Nutraukus nuomos sutartį, daiktai buvo išvalyti, išvežti ir utilizuoti, jie nebuvo saugomi sandėlyje.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. D. paaiškino, kad su ieškovu pažįstamas nuo tada, kai ieškovas studijavo Universitete, o jis tuo metu dirbo Universitete docentu; ieškovui tapus našlaičiu, jis tapo jo globėju savanoriškais pagrindais, padėjo ieškovui dėl gyvenamojo būsto paieškų, tuo tikslu ėjo pas merą A. Z. į Savivaldybę, kur jam buvo pažadėta, kad ieškovui bus leista privatizuoti butą. Pasiūlytas išsinuomoti butas neatitiko jokių sanitarinių reikalavimų, buvo apleistas, išdaužytais langais, supuvusiomis grindimis, be remonto bute nebūtų buvę galima gyventi. Buto remontui ieškovui universitetas suteikė 12 000 litų paskolą, visos kitos lėšos remontui buvo panaudotos iš asmeninių liudytojo lėšų (32 000 litų). Remontą atliko pats liudytojas bei kai kuriems darbams, transporto išlaidoms samdė kitus asmenis ir firmas, buvo užsakinėjami nauji langai, durys, betonuojamos grindys, apkaltos lubos, sienos, įrengtas sanitarinis mazgas, sutvarkytas fasadas, prieangis. Atsakovė prie buto remonto prisidėjo tik įrengdama šildymo sistemą. Visi kvitai 32 000 litų sumai buvo pateikti Savivaldybei, visi remonto darbai buvo suderinti su Savivaldybės atstovais. Kapitalinio remonto projektas buvo suderintas su Savivaldybės architektu, remontai nebuvo daryti be leidimų. Ieškovas tikėjosi, kad po kelerių metų pragyvenimo, butą bus leista privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis, atskaičiuojant į remontą įdėtas lėšas, nes taip buvo pažadėta Savivaldybės mero. Ieškovas, išvykdamas į užsienį, savo daiktų neišsivežė, nes planavo grįžti į butą gyventi, palikti daiktai, baldai buvo labai geros būklės, kai kurie - nauji. Butas aukcione buvo parduotas už pakankamai didelę sumą tik dėl to, kad jis buvo pagerintas dėl remonto. Sąmatas sudarė liudytojo pasamdytas projektuotojas pagal kapitalinio remonto projektą, visos medžiagos buvo perkamos pagal sudarytą sąmatą, kvitų kopijos buvo pateiktos atsakovei, kvitų originalai galėjo likti bute, ir, tikriausiai, buvo utilizuoti.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys atmestinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovo, atsakovės ir trečiojo asmens atstovių žodiniais paaiškinimais teismo posėdžio metu, liudytojo parodymais buvo nustatytos šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės:

Butas, esantis (duomenys neskelbtini), 1998 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 870 pagrindu buvo įregistruotas kaip Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybė (el. b. l. 74, I t.). Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 2169V vieno kambario 39,12 kv. m. bendrojo ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo nuspręsta registruoti kaip manevrinį ir išnuomoti ieškovui (el. b. l. 36, I t.). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buto nuomos sutartis buvo pratęsta vieneriems metams (el. b. l. 10, I t.). Tarp UAB „Senamiesčio ūkis“ ir ieškovo 2005 m. gegužės 25 d. buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis neterminuotam naudojimuisi; prie sutarties pateiktame gyvenamosios patalpos pase nurodoma, kad gyvenamoji patalpa ir jos įrenginiai šiuo metu yra techniškai sutvarkyti (el. b. l. 26-29, I t.).

Ieškovas 2012 m. lapkričio 16 d., 2015 m. vasario 11 d. raštais kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl ginčo buto privatizavimo, tačiau ieškovui nebuvo leista privatizuoti buto, nesant teisinio pagrindo (el. b. l. 31-32, 42-43, 45-46, I t.). Ieškovas šių atsakovės sprendimų (dėl atsisakymo leisti privatizuoti butą) neginčijo, byloje ginčas dėl buto privatizavimo nekeliamas.

Antstolio Andriaus Bublio 2016 m sausio 11 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 42/16/04 konstatuota, kad bute (duomenys neskelbtini), galimai įvykusi kanalizacijos avarija, nes vonios ir virtuvės grindys padengtos nešvarumais (el. b. l. 77-88, I t.). SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2016 m. sausio 13 d. Buto patikrinimo akte Nr. 11022 nurodoma, kad buto nuomininkas nesinaudoja patalpomis, nešildo jų, yra įvykusi kanalizacijos avarija, patalpos buvo užlietos kanalizacijos turiniu (el. b. l. 104-106, I t.).

SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2016 m. sausio 13 d. rašte Nr. 1.35-16/70 ieškovas informuojamas, kad iki 2016 m. vasario 10 d. nesumokėjus nuomos mokesčio įsiskolinimo, nuomos sutartis bus laikoma nutraukta, tokiu atveju ieškovas prašomas geranoriškai 2016 m. vasario 10 d. atlaisvinti gyvenamąsias patalpas, perduoti butą pagal buto perdavimo priėmimo-aktą bei grąžinti raktus (el. b. l. 89, I t.).

SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2016 m. balandžio 8 d. Buto patikrinimo akte Nr. 11225 nurodyta, kad patalpose nėra gyvenama, kartu su antstoliu pateikta į patalpas, patalpos sulietos kanalizacijos turiniu, apipelijusios sienos, sugadinta grindų danga, patalpų techninė būklė nepatenkinama, patalpos galimai netinkamos gyventi, konstatuotos faktinės aplinkybės, apžiūrėtas ir surašytas jose esantis turtas, sutartis nutraukta, patalpos laisvos, vertingi daiktai palikti saugoti sandėlyje (el. b. l. 106-107, I t.). Antstolio Andriaus Bublio 2016 m. balandžio 8 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 42/16/16 užfiksuota esama būsto būklė bei jame esantys daiktai (padaryta 20 nuotraukų) (el. b. l. 90-100, I t.).

Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų tinkamumo gyventi ir tikslingumo remontuoti vertinimo komisija, 2016 m. balandžio 25 d. apžiūrėjusi patalpas, konstatavo, kad patalpas remontuoti ekonomiškai netikslinga, patalpos netinkamos gyventi (el. b. l. 101, I t.). Butas 2017 m. vasario 24 d. nekilnojamojo turto viešo aukciono būdu parduotas už 69 000 Eur, pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2017 m. kovo 20 d. (el. b. l. 128-129, 133-135, I t.).

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovas nurodė, kad dėl nuomos sutarties nutraukimo prieštaravimų neturi, tačiau mano, kad sutartis buvo nutrauktina dėl atsakovo kaltės, t. y. dėl atsakovo neveikimo likviduoti 2009 metais atsiradusią avarijos grėsmę. Teismas dėl šių ieškovo argumentų nepasisako ir jų nevertina, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, šioje byloje nėra keliami reikalavimai dėl nuomos sutarties nutraukimo, byloje šalys neginčijo aplinkybės, kad buto nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo 2019 m. balandžio 8 d.

Dėl buto pagerinimo išlaidų atlyginimo

Byloje kilo ginčas dėl buto pagerinimo išlaidų atlyginimo – ieškovas nurodo, kad bute nuomotojo leidimu atliko būtinus remonto darbus, dėl ko padidėjo buto rinkos vertė, todėl nuomos sutartį nutraukus, ieškovo patirtas remonto išlaidas, kurias ieškovas vertina 13 571 Eur, privalo atlyginti atsakovė.

CK 6.501 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti (CK 6.501 straipsnio 2 dalis). Nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti (CK 6.501 straipsnio 3 dalis).

Pagal šį teisinį reglamentavimą, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas pagerino išsinuomotą daiktą; nuomininkas turėjo nuomotojo leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių. Viena būtinųjų sąlygų, suteikiančių teisę į išlaidų, panaudotų daiktui pagerinti, atlyginimą, – tokių pagerinimų atlikimas turint nuomotojo leidimą. Leidimo atlikti nuomojamo daikto pagerinimus davimas savo esme yra sandoris, nes šiuo veiksmu siekiama tam tikrų teisinių padarinių. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad leidimo daryti daikto pagerinimus detalumas kiekvienu konkrečiu atveju yra šalių susitarimo dalykas; daikto savininkas, spręsdamas duoti ar ne jo daiktą naudojančiam asmeniui leidimą pagerinti daiktą, turi teisę detaliai išsiaiškinti, ką ir kaip ketinama daryti su jo daiktu, kaip pasikeis daikto savybės ir naudojimo galimybės dėl atliktų pagerinimų. Savininkui taip pat aktualus ir pagerinimams būtinų išlaidų dydis, nes gali tekti jas atlyginti. Nuomininkas taip pat suinteresuotas išsiaiškinti, kokius pagerinimus jam leidžiama atlikti, nes tik už tokius pagerinimus gali tikėtis išlaidų atlyginimo. Leidime gali būti detaliai nurodomi pagerinimui atlikti reikalingi darbai, technologijos, medžiagos, konkreti kaina ar jos riba, leidimas gali būti ir abstraktesnio pobūdžio. Vis dėlto iš leidimo turinio kiekvienu atveju turi būti aišku, kokios apimties pagerinimus leista atlikti. Kuo mažiau detalizuotas leidimas, tuo didesnė rizika abiem šalims patirti nenumatytų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. A. ir kt. v. R. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-261/2012).

Ieškovas, įrodinėdamas aplinkybę, kad buto remonto darbus jis atliko nuomotojo leidimu, pateikė teismui 2003 m. liepos 23 d. atsakovei adresuotą prašymą, kuriuo ieškovas prašė leisti atlikti buto (turto) įvertinimą ir tokį remontą: įstatyti naujus langus, nutinkuoti ir nudažyti buto lauko sieną, įvesti kanalizaciją ir pastatyti sanitarinės technikos įrenginius, įrengti apšildymą, pertvarkyti buto vidaus elektros instaliaciją ir jos įtaisus, pakeisti lauko ir vidaus duris, apkalti buto sienas gipso kartonu, pastatyti mūrinį prieangį vietoje sugriuvusio, prieškambarį iškloti plytelėmis, pastatyti dujinę plytelę, apkalti buto lubas (el. b. l. 9, I t.). Taip pat ieškovas pateikė jam adresuotą UAB „Senamiesčio ūkis“ 2003 m. rugpjūčio 11 d. raštą Nr. G2-93 „Dėl inžinerinių tinklų įrengimo“, kuriame neprieštaraujama, kad bute ieškovas, parengęs ir su atitinkamomis tarnybomis suderinęs projektinę dokumentaciją, įsirengtų vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus bei pajungtų juos prie pastato vidaus tinklų (el. b. l. 47, I t.), tačiau šis įrodymas negali būti vertinamas kaip atsakovės suteiktas leidimas, kadangi šis neprieštaravimas yra duotas ne pačios atsakovės, o UAB „Senamiesčio ūkis“, todėl šis įrodymas nepagrindžia ieškovo nurodytos aplinkybės, kad būtent atsakovė suteikė leidimą atlikti remonto darbus. Ieškovas taip pat pateikė 2003 m. gruodžio 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir Ūkio departamento Energetikos ir būsto skyriaus raštą, kuriuo ieškovas prašomas pateikti dokumentus, kiek lėšų buvo įdėta remontuojant butą, tuomet bus svarstomas klausimas dėl buto nuomos sutarties pratęsimo (el. b. l. 166, I t.). Tačiau šis įrodymas taip pat nepagrindžia atsakovės leidimo remontuoti butą suteikimo fakto, kadangi iš dokumento matoma, kad pateikti kvitus reikalaujama ne tuo tikslu, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl remonto išlaidų atlyginimo, bet siekiant nuspręsti, ar yra pagrindas pratęsti nuomos sutartį. Kitų rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą, kad atsakovė suteikė leidimus atlikti buto remonto darbus, už kuriuos ieškovas prašo priteisti atlyginimą, ieškovas teismui nepateikė. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju turi būti aišku, kokios apimties pagerinimo darbus leista atlikti. Ieškovas nepaaiškino, kokios konkrečiai apimties remonto darbams atsakovė davė leidimą, byloje neįrodyta, ar buvo sudarytos sutartys dėl darbų atlikimo ar buvo apibrėžta, kokie konkrečiai darbai gali būti atlikti, už kokią sumą, ar buvo aptarti išlaidų padengimo ir atlyginimo klausimai. Ieškovas nurodė, kad leidimų suteikimo faktą patvirtina liudytojo J. D. parodymai, nes liudytojas nurodė, kad visi remonto darbai buvo atliekami su Savivaldybės leidimu, atsakovei buvo teikiami remonto išlaidas pagrindžiantys kvitai. Tačiau pažymėtina, kad ieškovas neturi teisės tokio pobūdžio santykių egzistavimą grįsti vien liudytojo parodymais, taigi byloje nesant kitų tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų išduotų leidimų egzistavimą, konstatuojama, kad nagrinėjamoje byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovė buvo leidusi ieškovui atlikti ginčo buto remonto darbus. Ieškovas, atlikdamas remonto darbus, neturėdamas atsakovės leidimo tokiems darbams, neaptardamas remonto darbų apimties ir būtinų išlaidų dydį, rizikavo, nes tokiu atveju atsakovė neprivalo atlyginti ieškovo turėtas išlaidas (CK 6.501 straipsnio 3 dalis).

Teismas pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų teigti, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015). Taigi, ieškovas nagrinėjamu atveju byloje privalėjo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti ieškinyje išdėstytas aplinkybes, t. y. kad tarp šalių vyko bendradarbiavimas, kad remonto darbai buvo atlikti pagal šalių sudarytą planą, kad konkretiems buto remonto darbams buvo išduotas atsakovės leidimas.

Apibendrinus tai, kad išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovas byloje neįrodė savo reikalavimų faktinio pagrindo, t. y. Savivaldybės suteikto leidimo atlikti buto pagerinimo darbus, todėl teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta viena iš būtinųjų sąlygų, suteikiančių teisę į išlaidų, panaudotų daiktui pagerinti, atlyginimą (nuomotojo leidimo atlikti buto pagerinimo darbus suteikimas). Nesant nustatytai minėtai būtinajai sąlygai, nėra pagrindo spręsti dėl kitų sąlygų buvimo, todėl teismas dėl kitų ieškovo argumentų, susijusių su patirtų išlaidų dydžiu, nepasisako. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 13 571 Eur buto pagerinimo išlaidas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl žalos, padarytos utilizuojant asmeninį turtą, atlyginimo

Byloje kilo ginčas dėl žalos, padarytos utilizuojant ieškovo asmeninį turtą, atlyginimo – ieškovas nurodo, kad atsakovės atstovas, t. y. trečiasis asmuo, nesilaikydamas iškeldinimo tvarkos, iškraustė ir utilizavo ieškovo asmeninį turtą, ieškovo įvertintą 3 380 Eur suma, todėl atsakovė privalo atlyginti šią žalą.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti nuostolius (žalą) (CK 245 straipsnio 1 dalis). Žalą paprastai atlygina asmuo, nevykdęs pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, kitaip tariant, asmuo, dėl kurio neteisėto veikimo ar neveikimo atsirado žala (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje keliamas deliktinės atsakomybės klausimas. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje.

Šioje byloje ieškovas nurodė, kad žala, patirta utilizuojant ieškovo asmeninius daiktus, buvusius bute, atsirado dėl SĮ „Vilniaus miesto būstas“ darbuotojų neteisėtų veiksmų, kadangi apie iškraustymą ieškovui nebuvo tinkamai pranešta, daiktai iškraustyti ir utilizuoti be teisėto teismo sprendimo, nesilaikant iškeldinimo tvarkos. Pažymėtina, kad šioje byloje nekeliamas ginčas dėl iškeldinimo tvarkos pažeidimo, ieškovas pats yra nurodęs, kad dėl nuomos sutarties nutraukimo prieštaravimų neturi, todėl teismas dėl ieškovo argumentų dėl iškeldinimo tvarkos pažeidimo nepasisako. Nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl 3 380 Eur žalos atlyginimo yra reiškiamas ne SĮ „Vilniaus miesto būstas“, o Vilniaus miesto savivaldybei, ieškovui nurodant, kad žalą privalo atlyginti Savivaldybė remiantis CK 6.271 straipsnio 1 ir 2 dalimis. Pažymėtina, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ yra savarankiškas ribotos civilinės atsakomybės (atsakantis tik savo turimu turtu) viešasis juridinis asmuo. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatų 8 punkte numatyta, kad pagrindinis įmonės tikslas – administruoti ir prižiūrėti Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias bei negyvenamąsias patalpas, skirtas gyventojams naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis (el. b. l. 64-73, I t.). Kadangi ieškovas nenurodo, kokiu pagrindu atsakomybė dėl žalos padarymo kyla Savivaldybei, nenurodė, kokiais būtent Savivaldybės, o ne SĮ „Vilniaus miesto būstas“, darbuotojų neteisėtais veiksmais pasireiškė žala, todėl laikytina, kad ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės. Byloje nenustatyta, kad Savivaldybė turi pareigą atsakyti už SĮ „Vilniaus miesto būstas“ darbuotojų galimai padarytą žalą, todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.271 straipsnio normas. Pažymėtina, kad pareiga įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas kyla ieškovui, nes kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, konstatuojama, kad ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, o būtent atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės utilizuojant ieškovo asmeninius daiktus, todėl ieškovo reikalavimas dėl 3 380 Eur žalos priteisimo iš atsakovės atmestinas kaip nepagrįstas. Nesant nustatytų minėtų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo spręsti dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl teismas ieškovo nurodytų aplinkybių dėl padarytos žalos ir jos konkretaus dydžio nevertina ir dėl šių aplinkybių nepasisako.

Dėl ieškinio senaties taikymo

Atsakovė ieškovo reikalavimui dėl buto pagerinimo išlaidų ir žalos atlyginimo priteisimo prašė taikyti ieškinio senatį, nurodydama, kad šiam reikalavimui turėtų būti taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Atsakovė nurodė, kad ieškovas remontą atliko 2003-2005 metais, daiktai iš buto iškraustyti 2016 m. balandžio 8 d., ieškovas tik 2018 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į atsakovę dėl buto pagerinimo išlaidų priteisimo (el. b. l. 130-131), o ieškinį teismui pateikė 2019 m. balandžio 9 d.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą suteikia tokiai teisei gynybą nuo pažeidimų. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2014).

Teismas nesutinka su atsakovės argumentais, kad reikalavimui dėl turto pagerinimo išlaidų priteisimo, turi būti taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kaip reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015). Žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, reikalavimas dėl investicijų į išnuomotą turtą priteisimo, spręstinas vadovaujantis CK 6.501 straipsnio nuostatomis. Taigi nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė ne žalos teisiniai santykiai, o būtinų išlaidų už pagerinimus atlyginimas, nes ieškovo išlaidos susidarė ne iš padarytos žalos, t. y. delikto, o iš sutartinių teisinių santykių, t. y. iš nuomos sutarties. Todėl nepagrįstais laikytini atsakovės argumentai, kad reikalavimas pareikštas dėl žalos atlyginimo ir dėl to turi būti taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Nors ieškovo atlikti buto remonto darbai buvo atlikti iki 2005 metų, ieškovas teisę ginti savo interesus įgijo 2016 m. balandžio 8 d., kai buvo nutraukta nuomos sutartis ir ieškovas buvo iškeldintas. Taigi iki tol, kol ieškovas turėjo teisę naudotis nuomojamu butu, jis neturėjo pagrindo reikšti ieškinio dėl turto pagerinimo išlaidų atlyginimo ir tik nuo nuomos sutarties nutraukimo dienos prasidėjo ieškinio senaties terminas ieškovo reikalavimams, susijusiems su buto pagerinimu pareikšti, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog yra praleistas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. Esant šioms aplinkybėms, atsakovės prašymas dėl ieškinio senaties termino taikymo reikalavimui dėl buto pagerinimo išlaidų priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad reikalavimui dėl žalos, padarytos utilizuojant ieškovo asmeninius daiktus, taikytinas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas, kadangi reikalavimas šiuo atveju kildinamas ne iš sutartinių santykių, o iš žalos. Iš byloje esančio 2016 m. balandžio 8 d. Buto patikrinimo akto Nr. 11225 ir tos pačios dienos antstolio sudaryto faktinių aplinkybių protokolo matyti, kad trečiojo asmens atstovai pateko į butą kartu su antstoliu, konstatavo faktines aplinkybes, surašė bute esantį turtą, patalpą atlaisvino, vertingus daiktus paliko saugoti sandėlyje (el. b. l. 106-107, I t.). Ieškovas į teismą kreipėsi ir ieškinį teismui per elektronines ryšių priemones pateikė 2019 m. balandžio 8 d. (el b. l. 127, II t.), taigi 3 metų ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti nepraleistas. Esant šioms aplinkybėms, atsakovės prašymas dėl ieškinio senaties taikymo reikalavimui dėl žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi ir neturintys įtakos priimamam sprendimui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis, dokumentų vertimo, kelionės ir nakvynės išlaidos) jam neatlygintinos (CPK 93 straipsnis). Atsakovė ir trečiasis asmuo bylinėjimosi išlaidų atlyginti neprašė. Pašto išlaidos byloje nesusidarė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justa Raciūtė