Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-03-26 · Civilinė byla Nr. e2YT-7977-994/2021

Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-03-26
Bylos Nr.
e2YT-7977-994/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03192-2021-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Lipeikienė
Pareiškėjas
S. J.
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės
Civilinė byla Nr. e2YT-7977-994/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03192-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.10.7; 3.2.6.1; 3.4.5.13 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. J. ir S. J. pareiškimą dėl civilinės būklės akto pakeitimo (nepilnamečio vaiko vardo pakeitimo), suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, išvadą teikianti institucija -Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjai S. J. ir S. J. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydami: 1) panaikinti 2021 m. sausio 21 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Teisingumo ministerija) Teisinės apsaugos grupės vyresniosios patarėjos A. G. atsisakymą „Dėl atsisakymo tvirtinti vardo pakeitimo išvadą“ patvirtinti Civilinės metrikacijos įstaigos išvadą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir leisti pakeisti nepilnamečio vaiko vardą iš A. J. į A. J.; 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti nepilnamečio vaiko A. J. vardą į A. J.; Pareiškėjai nurodo, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjams gimė dukra A. J.. Nors pareiškėjai norėjo registruoti dukters vardą „A.“ pareiškėjos močiutės garbei, bet buvo paaiškinta, jog tokio vardo registruoti negalima. Vėliau pareiškėjai sužinojo, kad yra vaikų, kurių vardai yra registruoti su dviem „n“ raidėmis, todėl 2020 m. lapkričio mėn. pareiškėjai pateikė Vilniaus miesto administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui prašymą pakeisti vaiko gimimo liudijime įregistruotą vardą į A. J., tačiau minėtas prašymas buvo atmestas. 2021-01-21 Lietuvos Teisingumo ministerijos išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad pareiškėjų pageidavimas civilinės būklės akto įraše pakeisti vardą A. ir įrašyti dukters vardą „A.“ neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, nes jis užrašytas ne lietuvių kalba. Gavęs neigiamą Teisingumo ministerijos išvadą, Vilniaus miesto administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius atsisakė pakeisti vardą iš A. į A. J.. Pareiškėjai nebuvo supažindinti su Civilinės metrikacijos įstaigos išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pareiškėjams buvo palanki. Pareiškėjams pageidavus gauti minėtą Civilinės metrikacijos įstaigos išvada Nr. (duomenys neskelbtini) jiems buvo perduotas trumpas Civilinės metrikacijos įstaigos atsisakymais ir Lietuvos Teisingumo ministerijos išvada. Pareiškėjas S. J. yra (duomenys neskelbtini), o S. J. yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos S. J. močiutė buvo A. P., todėl pareiškėjai nori, jog vaiko vardas būtų rašomas taip pat kaip močiutės vardas. Pareiškėjai mano, jog jų dukters vardas gimimo liudijimuose turi būti pakeistas, kadangi tai pareiškėjų dukrą diskriminuoja etninės kilmės pagrindu. Pareiškėjų dukra pagal Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 11 straipsnį, turi teisę naudoti savo vardą mažumos kalba. Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 11 straipsniu šalys įsipareigojo pripažinti kiekvieno tautinei mažumai priklausančio asmens teisę savo pavardę ir vardą vartoti mažumos kalba bei teisę į tai, kad jie būtų oficialiai pripažinti pagal Šalių teisinėse sistemose nustatytas sąlygas. Pareiškėjai mano, jog prašomas pakeisti vardas yra sudarytas išimtinai lotynų abėcėlės pagrindu, yra lengvai suprantamas bei skaitomas. Pareiškėjų prašomu įregistruoti vardu A. pagal viešus registrų tarnybos duomenis Lietuvoje 2017 m. buvo registruoti 18 vaikų, o A. vardu su viena „N“ 43 vaikai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad naudojimasis savo vardu ir pavarde yra sudėtinė teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalis ir valstybės kišimasis į jį, draudžiant originalią asmens vardo ir pavardės rašybą, gali būti atliekamas tik tuomet, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų. Teisė į žmogaus privatų ir šeimos gyvenimą taip pat ginama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio nuostatomis, pagal kurias privatus žmogaus gyvenimas yra neliečiamas, įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą. Naujausia Vilniaus miesto apylinkės teismo praktika patvirtina, kad asmenų teisė į privatų gyvenimą ir teisė pasirinkti vardą / pavardę negali būti ribojama net ir tais atvejais, kai asmenys nori pasirinkti vardus / pavardes su nelietuviškais rašmenimis, pvz. raide „W“, todėl teismas savo naujausiais sprendimais yra įpareigojęs suinteresuotą asmenį atitinkamai tokius vardus / pavardes įregistruoti (pvz. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimas Nr. e2YT-3226-807/2017; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-53-727/2016, 2016 m. liepos 1 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-19864-934/2016).