Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos (ankstesnis pavadinimas - (duomenys neskelbtini) Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Reikalavimas grindžiamas tuo, jog ieškovas administruoja pastatą (duomenys neskelbtini) (toliau - Pastatas). Ieškovas atstovauja savininkų interesus bei organizuoja bendrojo naudojimo objektų valdymą, tvarko ūkinius ir finansinius reikalus, įgyvendina patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Atsakovė nuosavybės teise valdo butą (duomenys neskelbtini), esantį Pastate. Ieškovas, būdamas Gyvenamojo namo administratoriumi, teikė minėtam butui ir bendrojo naudojimo patalpoms administravimo, eksploatavimo, nuolatinės techninės priežiūros, valymo ir kitas komunalines paslaugas, išrašydamas mokėjimo nurodymus. Atsakovė naudojosi ieškovo paslaugomis, už kurias laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2019 m. birželio 30 d. mokėjo nereguliariai arba visai nemokėjo. Per atsakovės naudojimosi ieškovo teikiamomis paslaugomis laikotarpį susidarė 2 375,92 Eur dydžio skola ieškovui. Atsakovė priėmė teiktas paslaugas, jokių pretenzijų nereiškė, jai teikiamų mokėjimo lapelių neginčijo, tačiau neatsiskaitė už paslaugas su ieškovu. Tokiu būdu atsakovė nevykdo prievolės atsiskaityti su ieškovu už jai suteiktas ir gautas bendro naudojimo ir savo patalpų administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas Bendrijos pirmininkas K. D. palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad tapęs pirmininku, buvusius mokesčių skaičiavimus perėmė iš buvusio Bendrijos pirmininko. Gavęs atsakovės pretenzijas, jis viską perskaičiavo ir nustatė, kad visos sumos atsakovei buvo skaičiuojamos pagrįstai ir visiškai teisingai. Taip pat paaiškino, kad dvigubas mokestis už „gyvatuką“ atsakovei buvo paskaičiuotas pagrįstai, nes nustatyta, kad atsakovės bute faktiškai yra du „gyvatukai“, nors vieną iš jų atsakovė nepagrįstai vadina „sulenktu vamzdžiu“ ir už jį nemoka. Dėl „kaupiamųjų lėšų“ mokesčio atstovas paaiškino, kad pirminis tarifas buvo patvirtintas 2008 metais vykusio Bendrijos susirinkimo metu, nors protokolo nėra išlikę, tačiau gyventojai tokį susirinkimo faktą yra patvirtinę, be to, visi namo gyventojai tokį mokestį moka ir jo nekvestionuoja; fonde sukauptos lėšos naudojamos bendroms namo reikmėms; tam tikrą laikotarpį mokestis buvo skaičiuojamas taikant 5 ct tarifą, o vėliau valdyba apsisprendė atstatyti seniau taikytą tarifą – 15 ct už kv.m., 2019 m. balandžio mėnesį vykusio susirinkimo metu buvo patvirtintas minėtas tarifas. Dėl „šilumos nuostolių“ mokesčių atstovas paaiškino, kad taikomas metodas Nr. 3, kaip ir buvo rekomenduota, mokestis paskaičiuotas proporcingai turimai nuosavybės daliai Bendrijai gavus sąskaitą iš šilumos tiekėjų. Dėl stogo remonto išlaidų atstovas nurodė, kad šios išlaidos nepatenka į skolos paskaičiavimo laikotarpį. Akcentavo, kad skolos laikotarpis – nuo 2020 m. gegužės mėnesio iki 2019 m. birželio 30 d., o atsakovei išrašyti mokėjimo lapeliai (nurodymai) yra teisėti buhalteriniai dokumentai.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas K. G. paaiškino, kad ieškinys yra neaiškus, nekonkretizuotas. Atsakovė byloje yra pateikusi banko išrašus, iš kurių matyti, kiek atsakovė mokėjo ieškovui. Atsakovė daug kartų kreipėsi į ieškovą su prašymu paaiškinti dėl skaičiuojamų mokesčių, tačiau ieškovas prašymus ignoravo. Patvirtino, kad atsakovė yra Bendrijos narė nuo 2002 metų, ar atsakovė dalyvavo susirinkimuose atsakyti negali, kadangi, pasak atstovo, nebuvo pačių susirinkimų, o 2017 ir 2018 metų susirinkimuose dalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių atstovų žodiniais paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, jog ieškovas administruoja pastatą (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė nuosavybės teise valdo butą (duomenys neskelbtini). Ieškovas, būdamas gyvenamojo namo administratoriumi, teikė minėtam butui ir bendrojo naudojimo patalpoms administravimo, eksploatavimo, nuolatinės techninės priežiūros, valymo ir kitas komunalines paslaugas, kas mėnesį išrašydamas mokėjimo nurodymus. Atsakovė naudojosi ieškovo paslaugomis, už kurias mokėjo nereguliariai arba visai nemokėjo.

Atsakovei taip pat dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai, už kurių išlaikymą, priežiūrą ieškovas skaičiavo mokesčius bei kitas rinkliavas. Iš ieškovo į bylą pateiktų mokėjimo nurodymų (atsiskaitymo lapelių) matyti, kad skola už pastato administravimą bei kitas teiktas paslaugas susidarė laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. Pagal pateiktus atsiskaitymo lapelius ir mokėjimo nurodymus (už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d.) bei ieškovo pateiktą 2019 m. rugpjūčio 2 d. pažymą apie priskaičiuotus mokesčius ir gautas įmokas matyti, kad skolos suma sudaro 2 443,92 Eur. Ieškovas ieškinyje papildomai paaiškino, kad nurodyta pažyma buvo suformuota 2019 m. rugpjūčio 2 d., tačiau joje neatsispindi atsakovės 2019 m. liepos 31 d. atliktas mokėjimas 68 Eur sumai, todėl iš 2 443,92 Eur atėmus atsakovės sumokėtą 68 Eur sumą, lieka 2 375,92 Eur neapmokėta skolos dalis, kurią ieškovas ir prašo priteisti iš atsakovės.

Atsakovė byloje teigia, kad sutinka su pareiga mokėti mokesčius, tačiau ieškovo pateiktas sąskaitas iš dalies laiko nepagrįstomis dėl jų neaiškumo, nekonkretumo. Atsakovė nurodo, kad mokėjimus ieškovui atliko pagal savo paskaičiavimus, atsakovė pateikė teismui išrašus iš asmeninės banko sąskaitos bei mokėjimo nurodymus, iš kurių matyti ieškovui pervestos sumos. Atsakovė pateikė savo parengtą pažymą apie ieškovo priskaičiuotas įmokas ir atsakovės atliktus mokėjimus per 2004-2019 m. laikotarpį. Iš šios pažymos matyti, kad atsakovė minėtu laikotarpiu nemokėjo, atsakovės manymu, neteisingai apskaičiuotų mokesčių, t. y. už stogo remontą (176,18 Eur), už šilumos nuostolius (694,37 Eur), už kaupiamojo fondo įmokas (253,46 Eur), už šilumos kiekį karšto vandens temperatūros palaikymui (cirkuliacijai), t. y. „gyvatuko“ mokestis (1 023,80 Eur). Taipogi, atsakovė kvestionuoja ieškovo, kaip gyvenamojo namo administratoriaus veiklą, susijusią su namo administravimu, sprendimų priėmimu, teigia, jog nevykdomi reguliarūs bendrijos narių visuotiniai susirinkimai, kas, pasak atsakovės, prieštarauja Bendrijos įstatymo nuostatoms bei paties gyvenamojo namo administratoriaus veiklą laiko neteisėtą ir netinkamą, kas ir dalinai lėmė šio ginčo pradžią.

Dėl daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ir pareigos proporcingai apmokėti su bendruoju turtu susijusias išlaidas (CK 4.82 straipsnio 1 ir 3 dalys)

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti asmeninė arba bendroji. Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų – bendraturčių naudai. Viena bendrosios nuosavybės teisės rūšių yra bendroji dalinė nuosavybės teisė (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Iš esmės tokia pat bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sąvoka pateikta Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme (toliau – DNSBĮ), tik pagal šio įstatymo nuostatas išvardyti objektai apima ir kitą turtą, priklausantį daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise (DNSBĮ 2 straipsnio 4 dalis). Daugiabučio namo savininkams bendrąja daline nuosavybe priklausantys objektai detaliau reglamentuojami DNSBĮ 2 straipsnio 15 punkte, kur nurodyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas. Buto ir kitų patalpų savininkas šiame įstatyme apibrėžiamas kaip fizinis ar juridinis asmuo, kuriam butas ar kitos patalpos priklauso nuosavybės teise ir kuris turi bendrosios nuosavybės teisės objekto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje (DNSBĮ 2 straipsnio 6 dalis). DNSBĮ pateikta ir kitų patalpų sąvoka – tai daugiabučiame name esančios negyvenamosios paskirties patalpos (administracinės, komercinės ir kitos), suformuotos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip atskiras nuosavybės teisės objektas, taip pat atskirame atitinkamos paskirties pastate esančios asmeninio naudojimo rekreacinės (poilsio), kūrybos (kūrybinės dirbtuvės) ar ūkinės (garažų ir kt.) paskirties patalpos, suformuotos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip atskiras nuosavybės teisės objektas (DNSBĮ 2 straipsnio 11 punktas). Taigi pagal nurodytą teisinį reglamentavimą daugiabučių namų bendrųjų objektų bendraturčiai yra tiek butų, tiek kitų, tarp jų – gyvenamajame name esančių negyvenamosios paskirties, patalpų savininkai.

DNSBĮ 21 straipsnio 3 dalies 2, 3, ir 6 punktus numatyta, jog patalpų savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus, vykdyti bendrijos patalpų savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo bei laikytis kitų šiame ir kituose įstatymuose ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų, o pagal CK 4.76 straipsnį bei 4.82 straipsnio 3 dalį patalpų bendrasavininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas, susijusias su bendru turtu, pastato išlaikymu ir išsaugojimu, mokėti mokesčius, rinkliavas ir su tuo susijusias įmokas.

Pagal DNSBĮ 5 straipsnio 1 dalį bendrija yra nekomercinis, specialaus teisnumo juridinis asmuo, per kurį savininkai įgyvendina savo daiktines ir prievolines teises. Todėl nors namo butų ir kitų patalpų savininkai atsiskaito per bendriją, prievolė tinkamai ir laiku atsiskaityti su tiekėjais išlieka vartotojui, t. y. butų ir kitų patalpų savininkui. Šiuo atveju bendrijos gyventojai (įskaitant ir narius ir ne narius) įgyvendina savo teises ir pareigas per bendriją, t. y. po vieną šie asmenys negalėtų operatyviai ir ekonomiškai gauti jiems gyvybiškai reikalingų paslaugų.

Nagrinėjamooje byloje nustatyta, kad ieškovas administruoja pastatą, kuriame atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, teikia butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Todėl ieškovas turi reikalavimo teisę į išlaidų, patirtų teikiant administravimo ir eksploatavimo paslaugas, taip pat išlaidų bendrojo naudojimo objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti atlyginimą, o pareigą sumokėti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, jos atkūrimu ir išsaugojimu turi butų ir kitų patalpų savininkai, t. y. ir atsakovė, kaip vieno iš butų savininkė. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovė turi pareigą tikslingai ir laiku mokėti su butu ir kitu turtu susijusias išlaidas, mokesčius, esančius ieškovo gyvenamojo namo administratoriaus žinioje. Pažymėtina, kad atsakovė neginčija pareigos mokėti atitinkamus mokesčius, tačiau savo nesutikimą su ieškiniu argumentuoja neteisingu skolos (t. y. tam tikrų mokesčių) apskaičiavimu.

Atsakovė ginčija prievolę mokėti už stogo remontą, argumentuodama tuo, kad ieškovas už stogo remontą 2009 m. liepos-rugsėjo mėnesių lapeliuose paskaičiavo 608,30 Lt (176,18 Eur), tačiau, pasak atsakovės, nėra aišku, kaip buvo paskirstytas remonto lėšų dydis butų savininkams, neaiški stogo remonto priežastis, darbų poreikis, darbų kaina, mokėjimo lapeliuose pateikta mokėti suma nepagrįsta dokumentais. Tačiau šie atsakovės nurodyti argumentai nevertintini nagrinėjamos bylos kontekste ir dėl šių argumentų teismas plačiau nepasisako, kadangi stogo remonto mokesčiai nepatenka į ieškinio reikalaujamo laikotarpio ribas, nes skolą prašoma priteisti už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės mėnesio. Šią aplinkybę patvirtino ieškovo atstovai teismo posėdžio metu. Aplinkybę, kad stogo remonto mokesčiai neįskaičiuoti į ieškiniu reikalaujamos skolos sumą patvirtina ir ieškovo pateikti mokėjimo nurodymai, atsiskaitymo lapeliai už ginčo laikotarpį. Teismas pažymi, jog ieškinio ribas nustato ieškovas pareikšdamas ieškinį (CPK 135 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovas, teikdamas ieškinį teismui, apibrėžė ginčo ribas ir pareiškė reikalavimą iš atsakovės priteisti skolą už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d.

Atsakovė ginčija prievolę mokėti ieškovui mokesčius už šilumos nuostolius, argumentuodama tuo, kad neaišku, kaip šie mokesčiai paskirstomi butams, kur šie nuostoliai susidarė ir kaip atsirado, nurodo, kad šių mokesčių atsakovė nemokėjo nesant tam teisinio pagrindo. Tačiau su šiais atsakovės argumentais teismas nesutinka.

Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalis numato, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal pirkimo – pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, tai vadovaujantis šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal namo įvade įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Paskirstyti pastate suvartotą šilumą kitaip nei nustatyta Komisijos patvirtintuose šilumos paskirstymo metoduose, šilumos tiekėjas neturi teisės. Kaip matyti, daugiabučiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), suvartotos šilumos kiekis namo šilumos vartotojams yra paskirstomas pagal šilumos pagal buitinių šilumos skaitiklių rodmenis paskirstymo metodą Nr. 3, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016-06-13 nutarimu Nr. 03-182 „Dėl Šilumos pagal buitinių šilumos skaitiklių rodmenis paskirstymo metodo Nr. 3 patvirtinimo“. Pažymėtina, kad 2010 m. rugsėjo 2 d. rašte Nr. R-1442 Komisija rekomendavo Bendrijai taikyti metodą Nr. 3. Visuotiniame bendrijos narių susirinkime gyventojai patvirtino Komisijos rekomenduojamą šilumos paskirstymo metodą Nr. 3. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai teigė, kad šilumos nuostolių apskaičiavimui naudojamas būtent šis metodas Nr. 3, atsakovės atstovai šių aplinkybių posėdžio metu neneigė. 2019 m. gruodžio 3 d. UAB „Skaidri apskaitos sistema“ pranešime yra nurodoma, kaip skaičiuojamos paslaugų kainos dėl karšto vandens, nepaskirstyto šalto vandens, gyvatuko, nepaskirstytos šilumos. Tai, kad paskaičiavimai dėl šilumos nuostolių yra neteisingi, ar tai, kad jų paskaičiavimui taikyta netinkama metodika, atsakovė tam pagrįsti jokių įrodymų nepateikė.

Atsakovė taip pat ginčijo pareigą mokėti kaupiamąsias lėšas, argumentuodama netinkamai nustatytu tarifu bei lėšų naudojimu ne pagal paskirtį, taip pat nesant namo bendrojo naudojimo objektų atnaujimo bei remonto darbų plano, teigė, kad lėšos nėra apsaugotos. Su šiais atsakovės argumentais teismas neturi pagrindo sutikti.

Kaupiamosios lėšos kaupiamos ne tik namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, bet gali būti kaupiama ir techninei priežiūrai, inžinerinių tinklų remontui ir pan. Kaip nurodė ieškovo atstovas, kaupiamųjų lėšų tarifas buvo nustatytas 2008 metais vykusiame namo gyventojų susirinkime, kuriame priimtas sprendimas dėl tarifo dydžių nustatymo. Atstovas nurodė, kad susirinkimo protokolo išlikę nėra, tačiau iš 2019 m. spalio 24 d. faktinių aplinkybių patvirtinimo pažymos matyti, kad dalis namo gyventojų patvirtino aplinkybę dėl 0,50 Lt už 1 kv.m. kaupiamųjų lėšų tarifą kiekvienam butui nustatymo. Pažymėtina, kad 2015 m. balandžio 15 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 390 numato minimalų tarifą, tačiau nėra draudžiama Bendrijai nutarti dėl didesnio lėšų tarifo nustatymo. Taip pat pažymėta, kad visi namo gyventojai tokio aukščiau paminėto kaupiamųjų lėšų tarifo nekvestionavo, nustatytą kaupiamųjų lėšų dydį moka, kitų gyventojų skolų ar prieštaravimų dėl tokio dydžio nėra. Formalaus protokolo byloje nebuvimas neleidžia abejoti Bendrijos sprendimais ir jų teisine galia, kuri leido Bendrijai realiai funkcionuoti bendram tikslui pasiekti, ir sukūrė atitinkamą tvarką, su kuria visi bendrijos nariai, išskyrus atsakovę, sutiko. Kiti atsakovės argumentai dėl kaupiamųjų lėšų saugumo bei lėšų naudojimo ne pagal paskirtį laikytini deklaratyviais ir neįrodytais.

Atsakovė byloje nesutinko su „gyvatuko“ mokesčio skaičiavimu motyvuodama, kad jai ilgą laiką nepagrįstai skaičiuojamas dvigubai didesnis mokestis, nurodo, kad jos bute yra vienas vonios šildytuvas („gyvatukas“) ir vienas vandens cirkuliacijos stovas (dvivamzdis), kuris negali būti traktuojamas „gyvatuku“. Ieškovas byloje pateikė fotonuotraukas, darytas atsakovės bute, iš kurių matyti, kad atsakovės bute faktiškai yra du vandens cirkuliacijos stovai. Taigi, teismas nesutinka su atsakovės argumentu, kad bute esantis dvivamzdis neatlieka „gyvatuko“ funkcijos, nes tokiam argumentui pagrįsti atsakovė įrodymų nepateikė. Atsakovė neįrodė, jog pagal teisės aktų reikalavimus ji būtų atsijungusi nuo bendros namo šilumos ir vandens (karšto ir šalto) tiekimo sistemos, todėl jai, kaip daugiabučio bendraturtei, pareiga mokėti už karšto vandens temperatūros palaikymą (cirkuliaciją) faktiškai bute esančiuose abiejuose vandens cirkuliacijos stovuose išlieka.

Atsakovė teigia, kad ilgą laiką ji iš Bendrijos negavo jos prašomos informacijos dėl mokesčių skaičiavimo, taip pat negavo atitinkamų dokumentų iš Bendrijos. Šiuo atveju pažymėtina, kad DNSBĮ nuostatos įpareigoja Bendrijos pirmininką suteikti išsamią informaciją. Iš bylos medžiagos matyti, kad bendrijos pirmininkas reagavo į atsakovės prašymą dėl mokesčių perskaičiavimo (2019 m. kovo mėn. el. susirašinėjimas), 2020 m. sausio 31 d. Bendrijos valdybos nariai atsakė raštu dėl tam tikrų mokesčių skaičavimo metodikos ir paskirstymo. Kita vertus, aplinkybė, jog ieškovas atsakovei galimai netinkamai ar nesavalaikiai teikė informaciją, nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako.

Pažymėtina, kad iš Bendrijos pateiktų dokumentų matyti, jog mokesčiai buvo skaičiuojami atsakovei, kaip eilinei bendrijos narei, o pateiktose sąskaitose nurodyti visi būtini mokėjimai už paslaugas ir išlaidas namo išlaikymui. Pagal byloje esančius įrodymus atsakovė dalinai mokėjo mokesčius, o jos nurodomi argumentai, kad kai kurie mokesčiai neprotingi ir nepagrįsti, negali būti pagrindu atmesti ieškinį kaip neįrodytą. Atsakovės nesutikimas su jai paskaičiuotais mokesčiais už įvairias komunalines paslaugas savaime nepaneigia ieškovo pateiktų įrodymų bei neleidžia teigti, kad skola Bendrijai yra mažesnė, nei apskaičiuota pateiktose sąskaitose ir dokumentuose, juolab, kad atsakovė nepateikė jokių konkrečių įrodymų, leidžiančių spręsti, kad mokesčių dydis jai yra apskaičiuotas netinkamai (CPK 178 straipsnis).

Kartu su ieškiniu ieškovas pateikė teismui mokėjimo pranešimų, kuriuos pateikė atsakovei laikotarpyje nuo 2010 m. gegužės mėn. iki 2019 m. birželio 30 d. kopijas, jose nurodytos paslaugos, kurios buvo suteiktos butui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir kiekvieną mėnesį priskaičiuota mokėtina už paslaugas suma. Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad byloje nebuvo pateikta išsami sąskaitų analizė, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė neteikė prašymo pateikti byloje įrodymus, kurių pagrindu buvo apskaičiuota jos butui tenkanti mokesčių dalis. Ieškovas turi pareigą teikti byloje įrodymus, t. y. turimus duomenis, susijusius su nagrinėjimo dalyku byloje, tačiau neturi pareigos atlikti turimų įrodymų analizę, šalis, reikalaujanti, kad priešinga šalis pateiktų turimus įrodymus, tokią analizę turi atlikti pati ir pateikti savo argumentus dėl pateiktų byloje įrodymų. Nagrinėjant bylą teisme, atsakovė turėjo galimybę teikti prašymus dėl papildomų įrodymų pateikimo į bylą, tokių prašymų neteikė ir nesiekė, kad, būtų išreikalauti iš ieškovės papildomi įrodymai, turintys reikšmės bylai, todėl darytina išvada, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovas nepagrįstai reikalauja jos, kaip gavusios paslaugas, apmokėjimo už tokias paslaugas.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad ieškovas teisėtai ir pagrįstai reikalauja įvykdyti mokesčių mokėjimo prievolę (CK 6.1, 6.2, 6.38, 6.63, 6.258 straipsniai), todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovui iš atsakovės priteistina 2 375,92 Eur dydžio skola. Įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, atsakovė nepateikė.

Kiti atsakovės argumentai, susiję su Bendrijos veiklos teisėtumu, teiginiai dėl Bendrijos veiklos pasyvumo, nevykdomų pareigų nustatyta tvarka šaukti visuotinius narių susirinkimus, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Todėl atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, kiti šalių argumentai vertintini kaip šiai bylai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl procesinių palūkanų

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jog skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas, iš atsakovės priteisiant 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 375,92 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo (2019 m. rugsėjo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Visiškai patenkinus ieškinio reikalavimus, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 370,00 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą (CPK 79, 93 straipsniai).

Kandagi ieškovas nuo žyminio mokesčio atleistas remiantis DNSBĮ 23 straipsnio 3 dalies pagrindu, todėl, ieškinį tenkinus, žyminis mokestis (53 Eur) priteistinas iš atsakovės valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (1,86 Eur), valstybei nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“) (nauja redakcija 2020 m. sausio 23 d.) (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės G. K. 2 375,92 Eur (du tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus 92 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 375,92 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 370 Eur (tris šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovo Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos naudai.

Priteisti iš atsakovės G. K. 53 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.