Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. D. (V. D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo (Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono teismo rūmų) 2017 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovams K. D., R. D. (R. D.) dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, ir atsakovų priešieškinį ieškovui dėl nekilnojamųjų daiktų dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, išvadą teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.1. Teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo siūlomos naudojimosi tvarkos nustatymas reikštų ir šalių naudojimąsi bendromis patalpomis, t. y. galimus konfliktus, galimai pažeidžiant ir nepilnamečio teises bei interesus, taip pat į tai, jog pagal kasacinio teismo praktiką prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės, bei tai, kad ieškovas iš esmės neprieštarauja dėl atidalijimo išmokant kompensaciją, tačiau norėtų didesnės nei siūlo atsakovė kompensacijos, teismas laikė, kad nagrinėjamu atveju teisingiausia yra atidalinti ginčo turtą ir priteisti atsakovei ieškovo dalį ginčo turto, o ieškovui priteisti iš atsakovės kompensaciją.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3542-341/2013 nutraukta K. D. ir V. D. santuoka, (sudaryta 1993 m. lapkričio 13 d.) abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, taip pat patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Po šio teismo sprendimo priėmimo ieškovui V. D. bei R. D. asmeninės nuosavybės atiteko po ¼, o atsakovei K. D. – ½ dalis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), o būtent - 0,1700 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 107,79 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas V. D. kreipėsi į teismą dėl naudojimosi šiuo turtu tvarkos nustatymo. Patikslinęs ieškinį, prašė nustatyti tik naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką. Atsakovai K. D. ir R. D. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė atidalinti ieškovo turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovei K. D. priteisiant turtą natūra, o ieškovui - piniginę kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, o atsakovų priešieškinį tenkino, priteisė ieškovui iš atsakovės K. D. 16 375,00 Eur kompensaciją už atidalintą ¼ dalį minėto turto. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kurį grindžia tuo, kad: 1) teismas turėjo išankstinę nuomonę ir išreiškė savo poziciją, pažeidė nešališkumo principą; 2) neįvertino aplinkybių apie ieškovo gyvenimo trukmę name, kitų aplinkybių; rėmėsi tik atsakovės neigiamais teiginiais apie ieškovą; 3) teismas neišsiaiškino tikrosios šalių valios, teigia prašęs nustatyti naudojimosi tvarką pirmo aukšto patalpai; minėjo, kad užbaigus bylą taikiai jis sutiktų atidalinti antrą aukštą, savo lėšomis įrengti išėjimą; 4) kompensacijos dydis neatitinka analogiško būsto įsigijimo galimybių, ieškovo finansinė padėtis neleidžia įsigyti kito būsto.Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, pirmenybė teiktina atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės, o ne naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarkos nustatymui, nes atidalijus bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia, buvę bendraturčiai tampa savarankiškais turto savininkais ir gali laisvai, be apribojimų naudotis savo nuosavybe; taip užtikrinamas turto naudojimo racionalumas. Ši nuostata taikoma, kai nustatoma galimybė atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės natūra. Tuo atveju, kai nustatoma, kad atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės nėra galimybių be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir turi būti atidalijama išmokant kompensaciją pinigais, teismas turi teikti prioritetą ne atidalijimui išmokant kompensaciją pinigais, o naudojimosi tvarkos nustatymui, nes toks sprendimas išsaugo bendraturčio nuosavybės teisę į dalį daikto ir užtikrina galimybę naudotis daiktu, t. y. bendraturčiui nepageidaujant atidalijimo išmokant jam kompensaciją pinigais, o pageidaujant nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką, atidalijimas išmokant kompensaciją taikomas tik tuo atveju, jeigu nėra galimybių nustatyti bendraturčio pageidaujamą naudojimosi tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2011). Toks aiškinimas sietinas su tuo, kad civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis nuosavybės neliečiamumo principu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalis), CK 4.93 straipsnyje įtvirtintomis savininko teisių apsaugos garantijomis, tarp jų ir CK 4.93 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta taisykle, jog niekas negali paimti turto iš savininko prievarta, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.Teismai, spręsdami šalių ginčą dėl turto atidalijimo ir vertindami, ar vieno iš bendraturčių siūlomas atidalijimo būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskrecijos teisę, kurią įgyvendindami privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Aiškindamas CK 4.80 straipsnio nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja laikytis interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009). Taigi konkrečiu atveju teismas gali konstatuoti, kad nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką ar atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra susidėjusiomis aplinkybėmis netikslinga ir neatitiktų šalių interesų gynimo bei derinimo principo, ir racionalesniu bei šalių teises geriau apginančiu bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdu pripažinti atidalijimą iš bendrosios nuosavybės priteisiant kompensaciją, tačiau toks teismo sprendimas turi būti teisiškai motyvuotas ir pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovo siūlomos naudojimosi tvarkos nustatymas reikštų ir šalių naudojimąsi bendromis patalpomis, t. y. galimus konfliktus, galimai pažeidžiant ir nepilnamečio teises ir interesus, kasacinio teismo praktiką dėl atidalijimui iš bendrosios nuosavybės teiktino prioriteto bei tai, kad ieškovas iš esmės neprieštaravo dėl atidalijimo išmokant kompensaciją, pripažino, jog teisingiausia atidalinti turtą ir priteisti atsakovei ieškovo dalį ginčo turto, ieškovui iš atsakovės priteisiant kompensaciją.Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių argumentų, visų pirma, atkreipia dėmesį, kad kasacinis teismas yra akcentavęs, jog tais atvejais, kai viena šalis prašo nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką, o kita šalis - atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, pirmenybė teikiama atidalijimui natūra, bet ne atidalijimui priteisiant kompensaciją (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012). Bendrosios dalinės nuosavybės objekto valdymo, juo naudojimosi ir disponavimo bendraturčių sutarimu principas (CK 4.75 straipsnis) leidžia daryti išvadą, kad piniginės kompensacijos sumokėjimas vietoje daikto dalies išskyrimo natūra yra leistinas, esant atidalijamo bendraturčio (ar kelių bendraturčių) sutikimui. Jeigu nėra bendraturčių sutarimo dėl šio nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo, tai jis paprastai gali būti taikomas, minėta, tik tuo atveju, kai nėra galimybės nei atidalyti turtą natūra nepadarius jam neproporcingos žalos, nei nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad atidalijimas priteisiant kompensaciją galimas tik tada, kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; kt.). Tai reiškia, kad šis atidalijimo būdas yra subsidiaraus, išimtinio pobūdžio. Šiuo atveju, atsakovė priešieškiniu neprašė turto atidalijimo natūra. Teismas ieškovo reikalavimo nustatyti naudojimosi turtu tvarką netenkino dėl galimų konfliktų naudojantis bendromis patalpomis bei galima neigiama įtaka šalių nepilnamečio vaiko interesams. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, skundžiamo sprendimo motyvacija nėra pakankamai išsami bei pagrindžianti išimtinės taisyklės dėl turto atidalijimo priteisiant vienam bendraturčiui kompensaciją taikymą. Visų pirma, teismas iš esmės neatskleidė, kuo pasireiškė galimas vaiko interesų pažeidimas. Vien vaiko išreikštas nenoras, kad šalys gyventų kartu, bei administracinio teisės pažeidimo protokolo dėl vaiko teisių pažeidimo pagal ATPK 181³ straipsnio 1 dalį, surašymas, ieškovui neišreiškus aiškaus sutikimo, nėra pakankamas pagrindas jam nuosavybės teise priklausančią nekilnojamojo turto dalį natūra skirti kitam bendrasavininkiui, jos vertę ieškovui kompensuojant pinigais.Teisėjų kolegija taip pat pritaria apeliacinio skundo teiginiui, kad teismas neteisingai įvertino ieškovo poziciją dėl sutikimo gauti kompensaciją. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovams pareiškus priešieškinį dėl turto atidalijimo, ieškovui išmokant kompensaciją, pastarasis nurodė nesantis kategoriškas šiuo klausimu, tačiau aiškiai nurodė tokio sutikimo sąlygas, t. y. jos dydį siejo su galimybe įsigyti preliminariai panašaus pobūdžio arba analogišką būstą. Svarstydamas taikos sutarties sąlygas, ieškovas taip pat aiškiai nurodė sutikimo gauti kompensaciją sąlygą (jos dydis turi būti ne mažesnis, nei 20 000 Eur). Taigi, akivaizdu, kad šalims nepasiekus tokio susitarimo, nėra jokio pagrindo laikyti, kad atsakovas sutiko su teismo nurodytu nekilnojamojo turto nuosavybės atidalijimo būdu. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas nuosavybės teise turi kitą nekilnojamąjį turtą, kuriame galėtų gyventi. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas bylos nagrinėjimo metu nuolat pabrėžė priežastis, dėl kurių teisė naudotis jam priklausančiomis patalpomis ginčo name yra svarbi (šiame name jis yra gimęs ir augęs, namą statė jo mama; su namu ieškovą sieja emocinis ryšys), kompensacijos dydį taip pat grindė šiomis aplinkybėmis (t. y. ne tik eksperto nustatyta vidutine rinkos verte), tačiau ieškovo interesas naudotis ginčo turtu liko neįvertintas.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, neanalizavo dar vienos, atsakovų pasirinktam nekilnojamojo turto atidalinimo būdui reikšmingos, aplinkybės, t. y. atsakovės galimybės ją sumokėti. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, taip pat svarbu ištirti, ar bendraturčiai išgali realiai sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą ir taip bendro daikto netektų abu bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012, kt.).Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė K. D. nepagrindė galimybės sumokėti priešieškiniu ieškovui prašomą priteisti kompensaciją. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu atsakovė nurodė dirbanti paštininke bei apsaugoje, jos darbo užmokestis per mėnesį siekia apie 750 Eur; kompensaciją galėtų sumokėti per pusmetį; teigė, kad jos draugas paimtų kreditą ir tokiu būdu sumokėtų kompensaciją. Tokie argumentai dėl galimybės sumokėti kompensaciją negali būti laikomi pakankamais. Atkreiptinas dėmesys, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama nuo 2015 m., tačiau įrodymų, kad atsakovė sukaupė teismo priteistą sumą, į bylą nepateikta. Nesant įrodymų apie atsakovės realią galimybę sumokėti kompensaciją, priešieškinyje nurodytas šalims priklausančio nekilnojamojo turto atidalinimo būdas pažeistų ieškovo teisėtus interesus.Atsižvelgiant į viso gyvenamojo namo plotą, patalpų skaičių, šalims nuosavybės teise priklausančias dalis, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nėra galimybės nustatyti naudojimosi patalpomis tvarką. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad jis prašė nustatyti naudojimosi tvarką pirmo aukšto patalpai, tačiau minėjo, kad užbaigus bylą taikiai, jis sutiktų atidalinti antrą aukštą ir savo lėšomis įrengti išėjimą, bei norėjo patikslinti ieškinį, užregistruoti kadastrinius matavimus, patikslinti plotą bei atidalinti turtą, tačiau teismas neleido pasinaudoti tokia teise.Atsižvelgiant į tai, kad įrodymų apie naujų kadastrinių matavimų registraciją, duomenų apie galimybę įrengti atskirą išėjimą byloje nėra, kitų atidalinimo variantų tiek ieškovas, tiek atsakovai taip pat nepateikė, į bylos nagrinėjo trukmę, apelianto poziciją (kaip minėta, jis nurodė prašęs skirti jam naudotis pirmame aukšte esančiomis patalpomis), į tai, kad būtent ieškovas siūlė įvarius ginčo sprendimo būdus (atsakovams nesutikus su pradiniame ieškinyje siūlyta naudojimosi turtu tvarka, ieškovas tikslino reikalavimą, svarstydamas taikos sutarties sudarymo galimybę, siūlė du galimus ginčo išsprendimo variantus ir pan.), o atsakovai, nors atsiliepime į pradinį ieškinį ir nurodė, jog namas gali būti atidalintas ar nustatyta naudojimosi juo tvarka (tik padarius atitinkamus pertvarkymus), jokio naudojimosi tvarkos (turto atidalinimo natūra) varianto nesiūlė, į atsakovės paaiškinimus, kad vaikas faktiškai gyvena antrame aukšte, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškovo paskutinį į bylą pateiktą patikslintą ieškinį bei nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką, ieškovui V. D. paskiriant naudotis patalpas: (verandą) Nr. 1-8 (5,18 kv. m.) bei (kambarį) Nr. 1-3 (17,30 kv. m.); atsakovams paskiriant naudotis patalpomis: (virtuve) Nr. 1-11 (10,00 kv. m.); (kambariu) Nr. 1-10 (9,92 kv. m.); (koridoriumi) Nr. 1-9 (8,60 kv. m.); (miegamuoju) Nr. 1-4 (13,78 kv. m.); (kambariu) Nr. 1-5 (12,17 kv. m.); (tambūru) Nr. 1-6 (4,93 kv. m.); ir bendrai ieškovui ir atsakovams paliekant naudotis patalpomis: koridoriumi Nr. 1-1 (4.70 kv. m.); virtuve 1-2 (11,96 kv. m.); vonia, tualetu Nr. 1-7 (9,25 kv. m.), o atsakovų reikalavimą atidalinti šį, priteisiant ieškovui kompensaciją, atmesti. Pagal šią tvarką asmeniškai ieškovui priskirtas naudotis plotas (22,48 kv. m.) neviršija jam priklausančios nuosavybės dalies, t. y. 26,95 kv.m. ploto, paskaičiuoto pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą bendrą gyvenamojo namo plotą. Nustačius naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, netikslinga tenkinti ir atsakovų reikalavimo dalį dėl kitų nekilnojamojo turto objektų, t. y. žemės sklypo, ūkio pastato ir rūsio, atidalinimo. Apelianto argumentai dėl bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo, išankstinės nuomonės dėl ginčo pareiškimo, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad teisėjas pasisakė dėl galimo ginčo išsprendimo būdo išimtinai šalims svarstant galimybę dėl taikos sutarties sudarymo. Iš 2017 m. vasario 24 d. teismo posėdžio garso įrašo (50.45 min.) nustatyta, kad šalims nepavykus susitarti, teisėjas nurodė, kad teismas bylą gali išspręsti tokiu būdu, kad nei viena šalis nebus patenkinta. Tai paneigia teisėjo išankstinį nusistatymą bylą nagrinėjant iš esmės. Kita vertus, patenkinus ieškovo patikslintą ieškinį, apeliacinio skundo argumentai dėl teisėjo išankstinės nuomonės nėra reikšmingi.Atsakovai atsiliepime prašo apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą, kadangi jį pateikė advokato padėjėja, kuri, pasak atsakovų, vadovaujantis CPK 60 straipsnio 4 punktu ir Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, neturi tokios teisės. Atsakovai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civiline byla Nr. 3K-3-426/2016, taip pat 2016 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016, kuriose nurodyta, jog rengimas procesinių dokumentų, teikiamų apeliacinės instancijos teismui, nors juos pasirašo ir teismui pateikia atstovaujamasis, o ne advokato padėjėjas, reiškia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme; atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.).Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinis teismas tokius išaiškinimus pateikė spręsdamas išimtinai bylinėjimosi išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą priteisimo klausimus, todėl vadovautis šia teismų praktika nėra pagrindo. Šiuo atveju, apeliacinį skundą pasirašė ieškovas, o vien tai, kad jį per EPP sistemą įkėlė advokato padėjėja, nesudaro pagrindo taikyti CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, t. y. laikyti, kad apeliacinį skundą padavė neturintis teisės jį paduoti asmuo. Atsiliepime nurodytas pagrindas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas (pagrindas atsisakyti priimti apeliacinį skundą, kuomet skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas)) yra netinkamas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas netenkina atsakovų prašymo apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą.

Dėl bylos procesinės baigties

Apibendrinus konstatuotina, kad yra pagrindas ieškovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir klausimas išspręstinas iš esmės, ieškovo patikslintas ieškinys tenkintinas, o atsakovų priešieškinis atmestinas, - nustatytina naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka, ieškovui V. D. paskiriant naudotis patalpas: (verandą) Nr. 1-8 (5,18 kv. m.) bei (kambarį) Nr. 1-3 (17,30 kv. m.); atsakovams paskiriant naudotis patalpomis: (virtuve) Nr. 1-11 (10,00 kv. m.); (kambariu) Nr. 1-10 (9,92 kv. m.); (koridoriumi) Nr. 1-9 (8,60 kv. m.); (miegamuoju) Nr. 1-4 (13,78 kv. m.); (kambariu) Nr. 1-5 (12,17 kv. m.); (tambūru) Nr. 1-6 (4,93 kv. m.); ir bendrai ieškovui ir atsakovams paliekant naudotis patalpomis: koridoriumi Nr. 1-1 (4.70 kv. m.); virtuve 1-2 (11,96 kv. m.); vonia, tualetu Nr. 1-7 (9,25 kv. m.).

CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo 31 Eur žyminį mokestį, todėl patenkinus ieškinį, šios ieškovo išlaidos priteisiamos iš atsakovės K. D.. Taip pat iš atsakovės K. D. priteisiama 10,28 Eur pašto išlaidų valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Iš esmės patenkinus ieškovo apeliacinį skundą iš atsakovės K. D. priteistinas ieškovo sumokėtas 31 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo (Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono teismo rūmų) 2017 m. kovo 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo V. D. patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, o atsakovų K. D. ir R. D. priešieškinį atmesti.

Nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką:

ieškovui V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti asmeniškai naudotis patalpomis: (veranda) Nr. 1-8 (5,18 kv. m.) ir (kambariu) Nr. 1-3 (17,30 kv. m.); V. D. bendrai su atsakovais K. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudotis patalpomis: koridoriumi pagal namo planą Nr. 1-1 (4.70 kv. m.); virtuve pagal namo planą Nr. 1-2 (11,96 kv. m.); vonia, tualetu pagal namo planą Nr. 1-7 (9,25 kv. m.);atsakovams K. D. ir R. D. asmeniškai naudotis patalpomis: (virtuve) Nr. 1-11 (10,00 kv. m.); (kambariu) Nr. 1-10 (9,92 kv. m.); (koridoriumi) Nr. 1-9 (8,60 kv. m.); (miegamuoju) Nr. 1-4 (13,78 kv. m.); (kambariu) Nr. 1-5 (12,17 kv. m.); (tambūru) Nr. 1-6 (4,93 kv. m.).

Priteisti iš atsakovės K. D. ieškovui V. D. 62 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės K. D. 10,28 Eur pašto išlaidų valstybei.