Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Rita Dambrauskaitė, dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusio žemės ūkio kooperatyvo „Loknesa“ ieškinį atsakovei kredito unijai „Vilniaus kreditas“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 424 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai, atsirandantys iš sutarties, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais, gali būti išsprendžiamas dokumentinio proceso tvarka. Ieškovas piniginius reikalavimus atsakovei grindžia leistinais rašytiniais įrodymais, todėl šalių ginčas gali būti išsprendžiamas dokumentinio proceso tvarka.

Atsakovei iki preliminaraus sprendimo priėmimo apie pareikštą ieškinį nėra pranešama (CPK 427 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pagal pateiktus įrodymus ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas. Priimtinas preliminarus teismo sprendimas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2013 m. birželio 17 d. sudarė Kreditavimo sutartį Nr. P00137, pagal kurią atsakovė įsipareigojo suteikti ieškovui kreditą tikslinei paskirčiai, o ieškovas įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka paimti kreditą, naudoti jį pagal paskirtį, grąžinti, sumokėti palūkanas ir tinkamai vykdyti kitas sutartyje nustatytas prievoles. Pagal Sutarties specialiosios dalies 9.2 punktą, ieškovas įsipareigoja įmokėti atsakovei ne mažesnį kaip 12 procentų nuo išmokamos sumos dydžio pajinį įnašą. 2013 m. sausio 22 d. ieškovas sumokėjo 200,00 Lt (57,92 Eur) privalomąjį pajų, 2013 m. birželio 19 d. – 114 047,00 Lt (33 030,29 Eur) papildomą pajų, 2013 m. birželio 21 d. – 10 553,00 Lt (3 056,36 Eur) papildomą pajų, iš viso 124 800,00 Lt (36 144,57 Eur). 2013 m. spalio 22 d. Susitarimu Nr. 2 „Dėl kreditavimo sutarties Nr. P00137 pakeitimo“ Sutartis buvo pakeista ir išdėstyta nauja redakcija. Sutarties naujosios redakcijos 10.3 punkte buvo nustatyta, kad ši sutartis kartu yra ir kredito gavėjo prašymas grąžinti jam pajinį įnašą ar jo dalį, kai pajinio įnašo ir negrąžinto kredito sumos santykis tampa didesnis nei minimalus kredito unijų įstatyme numatytas santykis. Ieškovas pagal minėtą Sutartį gautą kreditą grąžino atsakovei ir 2014 m. spalio 24 d. kreipėsi į atsakovę, prašydamas grąžinti papildomą pajinį įnašą – 121 300,00 Lt (35 130,91 Eur). 2014 m. spalio 31 d. atsakovė pagal valdybos protokolą Nr. V-575 grąžino ieškovui 75 193,58 Lt (21 777,56 Eur) dydžio pajinį įnašą. Ieškovas ieškiniu kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą su reikalavimu priteisti iš atsakovės negrąžintą 13 353,34 Eur pajinį įnašą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Panevėžio miesto apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4384-828/2016 ieškinį atmetė. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. sausio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-70-252/2017 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo tenkino ieškinį, t. y. priteisė iš atsakovės 13 353,34 Eur papildomą pajinį įnašą ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Minėtą Panevėžio apygardos teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimą atsakovė 2017 m. vasario 23 d. įvykdė visiškai.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės įstatymines kompensacines palūkanas už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 24 d. iki 2016 m. gegužės 3 d., remdamasis Panevėžio apygardos teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-70-252/2017 motyvacinės dalies 23 punktu, kuriame konstatuota, kad atsakovė piniginę prievolę grąžinti papildomą įnašą turėjo įvykdyti per 7 dienas, šį terminą skaičiuojant nuo ieškovo reikalavimo dėl papildomo pajinio įnašo likusios dalies grąžinimo gavimo dienos, t. y. 2014 m. lapkričio 24 d.

Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali būti kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Pozityviojo efekto išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų aplinkybių jam nereikės įrodinėti (prejudiciniai faktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias teismo sprendimo prejudicialumo galią patvirtinančias nuostatas (byloje turi būti nustatytas jų visetas): prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. M. v. O. D. V., bylos Nr. 3K-3-134/2011).

Įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-70-252/2017 teismas išsprendė Kreditavimo sutarties Nr. P00137 ir jos vėlesnių pakeitimų pagrindu tarp ieškovo ir atsakovės kilusių materialinių teisių santykių kvalifikavimo ir juos lėmusių faktinių aplinkybių vertinimo klausimus, t. y. teismas, be kita ko, nustatė ir konstatavo, kad tarp ieškovo ir atsakovės yra kilę piniginės prievolės vykdymo – papildomo pajinio įnašo likusios dalies grąžinimo teisiniai santykiai, o 2014 m. lapkričio 24 d. yra šios prievolės atsiradimo data. Minėti nagrinėjamai bylai prejudicinę reikšmę turintys faktai sudarė pirmiau išnagrinėtos civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, joje dalyvavo tie patys asmenys, todėl šioje byloje iš naujo neįrodinėtini (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. CK 6.210 straipsnyje numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, kad ieškovo nuostoliai dėl atsakovės padaryto pažeidimo laiku sugrąžinti papildomą pajinį įnašą buvo iš dalies kompensuoti 6 procentų dydžio procesinėmis palūkanomis už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2017 m. vasario 23 d. (nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo), kurias Panevėžio apygardos teismas 2017 m. sausio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-70-252/2017 priteisė iš atsakovės ieškovo naudai. Tačiau atsižvelgus į pirmiau aptartą teisinį reguliavimą, pripažintina, kad ieškovas pagrįstai iš atsakovės reikalauja priteisti 6 procentų dydžio kompensacines palūkanas kaip nuostolių atlyginimą ir už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 24 d. iki 2016 m. gegužės 3 d. (nuo ieškovo reikalavimo dėl papildomo pajinio įnašo likusios dalies grąžinimo gavimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos). Iš pateiktos skaičiuoklės matyti, kad ieškovas kompensacines palūkanas apskaičiavo už 525 pradelstas atsakovės piniginės prievolės grąžinti papildomą pajų dienas, todėl mokėtina kompensacinių palūkanų suma sudaro 1 152,41 Eur (13 353,34 Eur (piniginės prievolės dydis) × 6 procentai (įstatyminių metinių palūkanų dydis) ÷ 365 (dienų skaičius metuose) × 525 (pradelstų piniginės prievolės vykdymo dienų skaičius).

Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.59, 6.158, 6.200, 6.256 straipsniai).

Ieškinys tenkintinas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 1 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, 6.260 straipsnio 2 dalimi, 6.261 straipsniu, iš atsakovės ieškovui priteistinos 1 152,41 Eur kompensacinės palūkanos, apskaičiuotos nuo 2014 m. lapkričio 24 d. iki 2016 m. gegužės 3 d. Dėl savo, kaip tinkamai prievolę vykdžiusios sutarties šalies, pažeistų interesų teisminės gynybos ieškovas turėjo bylinėjimosi išlaidų – sumokėjo 400,00 Eur už ieškinio dokumentinio proceso tvarka paruošimą teismui, todėl jos priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taip pat iš atsakovės priteistinas 17,00 Eur žyminis mokestis valstybei (CPK 79, 80, 88, 93 straipsniai).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš atsakovės nepriteistinos, kadangi neviršija nustatyto minimalaus 3,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (nuo 2015 m. sausio 1 d. galiojanti akto redakcija), CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 428, 430 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės kredito unijos „Vilniaus kreditas“, juridinio asmens kodas 302586230, 1 152,41 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt dviejų eurų 41 ct) kompensacines palūkanas, apskaičiuotos nuo 2014 m. lapkričio 24 d. iki 2016 m. gegužės 3 d., ir 400,00 Eur (keturių šimtų eurų 00 ct) procesinių dokumentų rengimo išlaidų ieškovo – bankrutavusio žemės ūkio kooperatyvo „Loknesa“, juridinio asmens kodas 302607169, naudai.

Priteisti iš atsakovės kredito unijos „Vilniaus kreditas“, juridinio asmens kodas 302586230, 17,00 Eur (septyniolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Atsakovė privalo per 20 dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus. Jeigu per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus teismo sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduotas vykdomasis raštas. Atsakovės prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti motyvuoti ir pagrįsti CPK 177 straipsnyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Jeigu atsakovė per 20 dienų nuo preliminaraus sprendimo priėmimo teismo sprendimą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi panaikina preliminarų sprendimą ir bylą nutraukia.

Preliminarus teismo sprendimas neskundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais.