Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės, Laimutės Jokubauskaitės, dalyvaujant specialistei Dianai Šėperienei, pareiškėjos UAB „Kalmaras“ atstovui V. N., atsakovo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei Aurelijai Jansonienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Kalmaras“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl 2014-09-15 privalomo nurodymo Nr. (10)-LT2-23 ir 2014-10-02 sprendimo Nr. (5)-LV4-2129 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjos UAB „Kalmaras“ prašo skundą patenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu. Pripažįsta, kad bendrovė veiklą vykdo neturėdama taršos leidimo ir neginčija aplinkybės, kad toks leidimas reikalingas. Pripažįsta, kad privalomojo nurodymo neįvykdė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

byloje kilęs ginčas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2014-09-15 privalomojo nurodymo Nr. (10)-LT2-23 (b.l. 37-38) ir 2014-10-02 sprendimo Nr. (5)-LV4-2129 „Dėl privalomojo nurodymo Nr. (10)-LT2-23 panaikinimo“, teisėtumo ir pagrįstumo (b.l. 5-7).

Pagrindinis ginčo teisinius santykius reglamentuojantis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas (toliau – Įstatymas) (ginčijamų aktų priėmimo metu galiojusi redakcija nuo 2014-07-01 iki 2014-10-04).

Iš privalomajame nurodyme išdėstytų faktinių aplinkybių matyti, jog privalomasis nurodymas pareiškėjai duotas dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymo veiklos žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj., ir gretimame valstybinės žemės sklype nutraukimo, kiemo teritorijos sutvarkymo ir UAB „Kalmaras“ priklausančių eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir atliekų perdavimo atliekų tvarkytojams (b.l. 37-38). Ginčijamu Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2014-10-02 sprendimu Nr. (5)-LV4-2129 „Dėl privalomojo nurodymo Nr. (10)-LT2-23 panaikinimo“ (toliau – sprendimas) privalomasis nurodymas paliktas nepakeistas (b.l. 5-7). Privalomas nurodymas grindžiamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 710 patvirtintų Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklėmis. Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjai 2013-06-25 buvo duotas privalomasis nurodymas Nr. (10)-LT2-24 iki 2013-09-25 nutraukti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymo veiklą minėtuose žemės sklypuose ir kiemo teritorijos sutvarkymo (b.l. 52-53). Tą pačią dieną UAB „Kalmaras“ direktoriui V. N. priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs ATPK 51² straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, t.y. vykdęs transporto priemonių ardymo veiklą neturėdamas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ir tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 710 patvirtintų Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių 9 punkto reikalavimų bei Atliekų tvarkymo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies reikalavimų (b.l. 54-55). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog nutarimas yra įsiteisėjęs. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-08-14 nutartimi administracinėje byloje Nr. II-44-904/2013 V. N. skundą dėl 2013-06-25 nutarimo atsisakyta priimti, nes praleistas skundo padavimo terminas. Klaipėdos apygardos teismo 2014-01-22 Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-08-14 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-87-380/2014 palikta nepakeista. Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos agentūros 2013-12-05 patikrinimo akte Nr. (10)-LT1-204 nurodyta, jog pareiškėjos prašymu 2013-06-25 privalomo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2013-11-25, tačiau 2013-12-05 atlikus patikrinimą nustatyta, jog pareiškėja privalomojo nurodymo neįvykdė (b.l. 56-57). V. N. 2013-12-11 duotas administracinis nurodymas sumokėti pusę baudos padarius ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, t.y. už privalomojo nurodymo neįvykdymą laiku (b.l. 58). UAB „Kalmaras“ 2014-07-11 duotas pakartotinis privalomasis nurodymas Nr. (10)-LT2-19, kurio įvykdymo terminas nustatytas iki 2014-09-12 (b.l. 59-60). Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros 2014-09-15 patikrinimo aktu Nr. (10)-LT1-120 konstatuota, jog 2014-07-11 privalomasis nurodymas Nr. (10)-LT2-19 neįvykdytas (b.l. 61-62). V. N. atžvilgiu 2014-09-15 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 63-65). Iš Liteko duomenų matyti, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-09-29 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3-982-903/2014, įsiteisėjusiu 2014-01-21, V. N. pripažintas kaltu padaręs ATPK 51² straipsnio 6 dalyje ir 51¹⁴ straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, jog aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę šio įstatymo nustatytais atvejais ir nustatyta tvarka duoti privalomuosius nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalį privalomasis nurodymas – aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones. Privalomojo nurodymo davimo atvejai įvardyti įstatymo 18 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju skundžiamas privalomasis nurodymas buvo priimtas vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 punktu, kuriame numatyta, jog privalomieji nurodymai duodami, kai aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir nustatomas terminas jį nutraukti. Teismo vertinimu, aukščiau išdėstytos faktinės aplinkybės pagrindžia 2014-09-15 privalomojo nurodymo davimo teisinį pagrindą. Iš nurodytų aplinkybių matyti, jog aplinkos apsaugos teisės aktų pažeidimas, t.y. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 710 patvirtintų Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių 9 punkto, pagal kurio reikalavimus eksploatuoti netinkamas transporto priemonių surinkimo ir apdorojimo veikla gali užsiimti tik apdorojimo įmonės, turinčios leidimą, kuriame apibrėžtos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo ir apdorojimo sąlygos, pažeidimas yra trunkamasis – jis tęsiasi nuo 2013-06-25, kai pareiškėjai buvo duotas pirmasis privalomasis nurodymas Nr. (10)-LT2-24 (b.l. 52-53); pažeidimas yra išaiškintas, pareiškėjos direktorius nubaustas 2013-06-25 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje už ATPK 51² straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pažeidimo padarymą, nutarimas teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis yra įsiteisėjęs, o ginčijamu privalomuoju nurodymu nustatytas terminas iki 2014-10-01 nutraukti pažeidimą.

Pareiškėjai argumentuojant, jog išvežti iš aikštelės nurodyta tik jai priklausančius automobilius, nepaisant to, jog aikštelėje stovi ne tik jai priklausantys, bet ir nenaudojami VMI, Kelių policijos, kitų juridinių ir fizinių asmenų automobiliai, pažymėtina, jog teikdama skundą Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriui dėl privalomojo nurodymo pareiškėja nurodė priešingus argumentus, t.y. jog objektyviai negali įvykdyti privalomojo nurodymo, nes ne visos aikštelėje esančios nenaudojamos transporto priemonės priklauso jai nuosavybės teise. Teismo vertinimu, tokie pareiškėjos argumentai vertintini, kaip jos nenoras vykdyti privalomąjį nurodymą. Esant šioms aplinkybėms pripažintini teisiškai nereikšmingi pareiškėjos argumentai dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo, nes privalomųjų nurodymų pareiškėja nevykdo nuo 2013-06-25, todėl termino tęsimas nagrinėjamu atveju netikslingas.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 24 straipsnyje įtvirtinta, jog laiku neįvykdžius privalomojo nurodymo, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jei pažeidimas trunkamasis), taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą (...). Aiškindamas šio straipsnio nuostatas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A556-2881/2011 konstatavo, jog išnaudojus Įstatyme įtvirtintas teisines priemones, trečiojo privalomojo nurodymo surašymo teisinė galimybė, paprastai turėtų būti eliminuojama, nes įstatymų leidėjas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme apsiriboja tik privalomuoju nurodymu bei pakartotiniu privalomuoju nurodymu, o viešoje teisėje galioja principas, jog yra draudžiama tai, kas nėra leidžiama. Todėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui paneigta teisė surašyti daugiau nei vieną privalomąjį nurodymą bei vieną pakartotinį privalomąjį nurodymą už tą patį teisės pažeidimą aplinkos apsaugos srityje arba srityje, kuri patenka į aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno kompetenciją, po privalomojo nurodymo ir asmens neįvykdžiusio privalomojo nurodymo patraukimo administracinėn atsakomybėn. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, surašymas daugiau privalomųjų nurodymų nei yra numatęs aukščiausiasis šalies teisėkūros subjektas menkina valdžios autoritetą bei pačių privalomųjų nurodymų teisinį svorį. Nagrinėjamu atveju, minėta, jog ginčijamas privalomasis nurodymas yra trečias privalomasis nurodymas duotas pareiškėjai, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamo 2014-09-15 privalomojo nurodymo apimtis skiriasi nuo 2013-06-25 privalomojo nurodymo ir 2014-07-11 pakartotinio privalomojo nurodymo apimties. Minėta, jog 2014-09-15 privalomasis nurodymas duotas dėl UAB „Kalmaras“ priklausančių eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, o ankstesnieji nurodymai buvo duoti dėl visų žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj., ir gretimame valstybinės žemės sklype esančių transporto priemonių ardymo veiklos nutraukimo. Teismo vertinimu, dėl šios priežasties ginčijamas 2014-09-15 privalomasis nurodymas nelaikytinas trečiuoju privalomuoju nurodymu, nes kito privalomųjų nurodymų apimtis. Taip pat pažymėtina, jog formaliai panaikinus ginčijamą privalomąjį nurodymą nebūtų užtikrintas teismo sprendimo teisingumas, kuris negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-02-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015 ir kt. ), o iš minėtų administracinių teisės pažeidimų bylų duomenų matyti, jog administracinių nuobaudų skyrimas pareiškėjai ir jos direktoriui nėra veiksminga priemonė. Pažymėtina ir tai, jog iš LITEKO duomenų matyti, kad yra sustabdyta Klaipėdos rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.3-1163-729/2015 (proceso Nr. 4-24-3-00940-2014-3) dėl nuobaudos už 2014-09-15 duoto privalomojo nurodymo nevykdymą ir veiklos vykdymą neturint Taršos leidimo pareiškėjos direktoriui, todėl formaliai panaikinus ginčijamą privalomąjį nurodymą institucija netektų teisinių galimybių paveikti pareiškėją, o pareiškėjai nekiltų jokių neigiamų teisinių pasekmių už privalomųjų nurodymų nevykdymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia situacija nėra suderinama su teisės principais.

Reikalavimai privalomojo nurodymo turiniui įtvirtinti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 straipsnyje, taip pat taikytini Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai individualiam administraciniam aktui. Privalomasis reikalavimas turi būti pagrįstas ir teisėtas, jame aiškiai ir išsamiai turi būti nurodytos aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų normos, kurių nurodoma laikytis, ar šių teisės aktų pažeidimai, tai pagrindžiančios nustatytos aplinkybės, o nagrinėjamu atveju ir trunkamąjį pažeidimą pagrindžiantys faktai. Ginčijamame privalomajame nurodyme nurodyta, jog pareiškėja vykdo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymo veiklą pažeisdama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 710 patvirtintų Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių reikalavimus. Nors nėra nurodyta konkreti Taisyklių teisės norma, kurios pažeidimu kaltinama pareiškėja, nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog šis administracinio akto trūkumas nėra pakankamas akto panaikinimui. Tokia išvada darytina ir dėl to, kad bendrovės vadovui yra žinomas šio teisės akto turinys, nes jis pripažįsta, kad bendrovė neturi Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ir tuo pažeidžia Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 710 patvirtintų Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių reikalavimus. Įvertinus tai, jog privalomasis nurodymas nėra pirmas, be to, pareiškėja ( bendrovės vadovas) bausta administracine tvarka už šių Taisyklių reikalavimų pažeidimus, kurių esmė plačiai išdėstyta ir ginčijamame 2014-10-02 sprendime Nr. (5)-LV4-2129, darytina išvada, jog nurodymo davimo metu pareiškėjai buvo pakankamai žinomos nurodymo priėmimo faktinės aplinkybės, motyvai ir teisinis pagrindimas, o ginčijamo nurodymo turinio trūkumai nesukliudė suvokti pažeidimo esmę ir aktyviai ginti savo teises ir interesus.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2014-09-15 privalomasis nurodymas Nr. (10)-LT2-23 (b.l. 37-38) ir 2014-10-02 sprendimas Nr. (5)-LV4-2129 „Dėl privalomojo nurodymo Nr. (10)-LT2-23 panaikinimo“ yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo juos panaikinti remiantis skundo motyvais. Pareiškėjos UAB „Kalmaras“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

atmesti pareiškėjos UAB „Kalmaras“ skundą dėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2014-09-15 privalomojo nurodymo Nr. (10)-LT2-23 (b.l. 37-38) ir 2014-10-02 sprendimo Nr. (5)-LV4-2129 „Dėl privalomojo nurodymo Nr. (10)-LT2-23 panaikinimo“ panaikinimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.