Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Račkauskaitė-Burneikienė, veikdama Marijampolės apylinkės teismo vardu,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovui R. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi civilinė byla buvo paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2025 m. gegužės 29 d. 10.00 val.; šalims pasiūlyta iki 2025 m. gegužės 22 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/paaiškinimus/prašymus. Apie posėdį šalys informuotos 2025 m. gegužės 14 d. nutartį išsiuntus ieškovei ir atsakovui per EPP sistema, taip pat viešo paskelbimo būdu.

Dėl skolos priteisimo

Motyvuojamoji dalis

6. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta 2019 m. sausio 1 d. Elektros energijos pirkimo – pardavimo (persiuntimo paslaugos) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Elektros energiją ir elektros energijos persiuntimo bei kitas su tuo susijusias paslaugas ieškovė teikia trijuose atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiuose komercinės paskirties objektuose adresu (duomenys neskelbtini): 1) patalpa, objekto numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas I), negyvenamoji patalpa-kontora, oficas, objekto numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas II) ir administracinės patalpos, objekto numeris (duomenys neskelbtini).

7. Atsakovui už objektams tiekiamą elektros energiją, suteiktą leistinąją naudoti galią, persiuntimo bei kitas su tuo susijusias paslaugas ieškovė išrašo PVM sąskaitas faktūras už kiekvieną ataskaitinį laikotarpį. Nuo 2023 m. liepos 31 d. atsakovas jam išrašytų sąskaitų nebemokėjo.

8. Dėl susidariusios skolos ieškovė 2024 m. balandžio 11 d. pareiškimu kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eL2-4059-443/2024 buvo gautas atsakovo prieštaravimas, kuriuo atsakovas inter alia pareiškė, jog yra linkęs ginčą su ieškove dėl skolos išspręsti taikiai. Ieškovė prašė atsakovo sumokėti 40 proc. išankstinį mokėjimą nuo susidariusios skolos ir grąžinti pasirašytą vekselį. Atsakovas 2024 m. liepos 17 d. atliko 400 Eur mokėjimą, tačiau pasirašyto vekselio nebegrąžino ir bendravimą su ieškove nutraukė. Ieškovė 400 Eur mokėjimą įskaitė tokia tvarka: 20,01 Eur delspinigių ir 379,99 Eur skolos už elektros energiją, suteiktą leistinąją naudoti galią, persiuntimo bei kitas su tuo susijusias paslaugas. Taigi likusi atsakovo skolos ieškovui suma yra 1 130,68 Eur (1 530,68 Eur – 20,01 Eur – 379,99 Eur).

9. Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, jog atsakovas R. V. už elektros energiją ir elektros energijos persiuntimo bei kitas su tuo susijusias paslaugas laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 31 d. iki 2024 m. vasario 29 d. liko neatsiskaitęs 1 130,68 Eur. Atsakovas šių aplinkybių neginčija ir neneigia.

10. CPK 268 straipsnio 5 dalis numato, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodė, kad su ieškiniu sutinka, tačiau prašo skolos grąžinimą išdėstyti dviejų metų laikotarpiui.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, jog elektros energija yra prekė, kuri pateikiama elektros energijos vartotojui bei numatyta vartotojo prievolė sumokėti už suvartotą elektros energiją arba jos persiuntimą ir su tuo susijusias paslaugas. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 58.5, 98 punktuose taip pat įtvirtinta, kad vartotojas privalo pagal galiojančias kainas bei tarifus atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas ir (ar) galią.

12. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

13. Ieškovės pateiktoje priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą energiją ataskaitoje nuo 2023 m. liepos 31 d. iki 2024 m. vasario 29 d. nurodyta, kad atsakovas už elektros tiekimą neatsiskaitė nuo 2023 m. liepos 31 d. iki 2024 m. vasario 29 d., todėl susidarė 1 530,68 Eur skola. Atsakovas 2024 m. liepos 17 d. atliko 400 Eur mokėjimą. Ieškovė 400 Eur mokėjimą įskaitė tokia tvarka: 20,01 Eur delspinigių ir 379,99 Eur skolos už elektros energiją, suteiktą leistinąją naudoti galią, persiuntimo bei kitas su tuo susijusias paslaugas. Taigi likusi atsakovo skolos ieškovei suma yra 1 130,68 Eur (1 530,68 Eur – 20,01 Eur – 379,99 Eur). Atsakovas teismui nepateikė jokių argumentų dėl nesutikimo su skola, jos dydžiu ar pareiga apmokėti už elektros teikimą ir su tuo susijusias paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 130,68 Eur skola.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

14. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 130,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. vasario 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

15. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovo), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Asmens turtinę būklę apibūdina jo reguliarių (dabartiniu metu žinomų) pajamų bei išlaidų balansas. Kita vertus, vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Pažymėtina, kad teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Vadinasi, tokio klausimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle, todėl sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtina maksimaliai užtikrinti, kad toks sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas nepažeistų išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

16. Pastebėtina, kad lengvatinio termino teismo sprendimui įvykdyti nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių socialiai reikšmingų aplinkybių bei tik išimtiniais atvejais. Nors sunki skolininko turtinė padėtis yra viena iš reikšmingų aplinkybių sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, ji pati savaime nėra pakankamas pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą. Sprendimo vykdymo išdėstymo ir (ar) atidėjimo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas susijęs su tam tikrais neigiamais padariniais (dažniausiai finansiniais) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-733-823/2016).

17. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo teismo išdėstyti priteistą sumą, t. y. skolos grąžinimą išdėstyti dalimis dviejų metų laikotarpiui. Šis prašymas grindžiamas atsakovo sunkia finansine padėtimi – nurodant, kad Kauno teritorinės muitinės sprendimo Nr. 3KM190835S pagrindu atsakovo sąskaitos yra areštuotos.

18. Nagrinėjamu atveju atsakovas teismui nepateikė įrodymų dėl galimai sunkios finansinės padėties, taip pat nepateikė įrodymų apie savo turimas pajamas, nepateikė Nekilnojamojo turto registro išrašo ar kitų duomenų apie savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, nors teismas 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi nustatė terminą šalims iki 2025 m. gegužės 22 d. pateikti įrodymus. Pažymėtina ir tai, kad skola ieškovei susidarė už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 31 d. iki 2024 m. vasario 29 d., o atsakovo pateiktas vykdomasis raštas išduotas 2024 m. rugsėjo 6 d. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad prieš teikiant ieškinį teismui, ieškovė dar kartą bandė susitarti su atsakovu ir ginčą dėl skolos išspręsti taikiai. Ieškovė siūlė atsakovui sudaryti taikos sutartį, išdėstant skolos mokėjimus, tačiau atsakovas nerodė iniciatyvos situacijos sprendimui, bet ir po pokalbio telefonu į ieškovės vėlesnius skambučius nebeatsiliepė ir nesudarė taikos sutarties. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad jo finansinė padėtis yra itin sunki (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog ieškovė su atsakovo prašymu nesutiko, laikytina, kad mokėjimo išdėstymas nagrinėjamu atveju suteiktų nepagrįstą pranašumą atsakovui bei nebūtų išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsakovo prašymas dėl skolos mokėjimo išdėstymo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis).

20. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 26 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 0,09 Eur komisinio mokesčio išlaidas už bankinį pavedimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo patenkintas, bylinėjimosi išlaidos (t. y. 26 Eur žyminis mokestis ir 0,09 Eur komisinis mokestis) ieškovei iš atsakovo priteisiamos visa apimtimi.

21. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje yra 11,02 Eur. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo valstybei priteistina 11,02 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms atlyginti (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259, 270 straipsniais, 284 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, j. a. k. 304151376, iš atsakovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 130,68 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto trisdešimt eurų 68 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (1 130,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. vasario 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 26,09 Eur (dvidešimt šešis eurus 09 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 11,02 Eur (vienuolikos eurų 02 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Netenkinti atsakovo R. V. prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.