Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo, civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei K. M. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjas kaip ieškovas kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus su ieškiniu, kuriuo prašė atnaujinti terminą ieškiniui dėl tėvystės nuginčijimo pateikti ir pripažinti, kad ieškovas nėra atsakovės dukros E. B. tėvas, panaikinant tėvo žymą gimimo liudijime (el. b. l. 1–3). Ieškovas buvo atstovaujamas advokato padėjėjos Gretos Aniulienės (el. b. l. 5). Ieškovo atstovė advokato padėjėja Greta Aniulienė pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuriame nurodyta, kad ieškovas ieškinio ir jo reikalavimų atsisako bei prašo civilinę bylą nutraukti. Nurodo, kad jam žinomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės. Pareiškimą pasirašė ieškovas asmeniškai (el. b. l. 45). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-15631-886/2018, nustatyta, kad ieškovo ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normos ar viešajam interesui, ieškovui ieškinio atsisakymo pasekmės yra žinomos. Atsižvelgiant į tai, teismas nutarė priimti ieškovo V. B. ieškinio atsisakymą ir nutraukti civilinę bylą Nr. e2-15631-886/2018 pagal šio ieškovo ieškinį atsakovei K. M. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nurodė, kad nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą (el. b. l. 46). Ši nutartis įteikta tinkamai ieškovo atstovei (el. b. l. 47). Nutartis nustatytu terminu nebuvo apskųsta ir yra įsiteisėjusi.

Pareiškėjas prašo nustačius, kad terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo praleistas, jį atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių; atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-15631-886/2018 CPK 366 straipsnio 1 dalie 9 punkto pagrindu.

CPK 370 straipsnio 3 dalis numato, kad išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo

Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą remdamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kuriame reglamentuojama, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka

Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, įstatyme neįvardijus, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, ši sąvoka laikytina vertinamąja, jos turinį konkrečiu atveju turi atskleisti prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Pagrindas atnaujinti procesą gali būti teisės normos taikymo klaida, padaryta teismui netinkamai taikant tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas; klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2010).

Pareiškėjas motyvuoja tuo, kad civilinėje byloje CPK 140 straipsnis negalėjo būti taikomas, nes teismas nenustatė, jog ieškovui tikrai yra suprantamos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės, kadangi prašymas buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, o prašyme nėra aiškiai nurodytos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės, taigi ieškovas buvo suklaidintas ir tokiu būdu buvo pažeista jo teisė kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises.

Nustatyta, kad pareiškėjas buvo atstovaujamas profesionalios teisininkės, pareiškėjas pats pasirašė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, nurodė, kad jam žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis nebuvo apskųsta ir įsiteisėjo. Ieškovas turėjo pakankamai laiko įgyvendinti jam įstatymu suteiktas teises ir pareigas, numatytas CPK 42 straipsnyje. Kadangi ieškovas buvo atstovaujamas advokato padėjėjos, šalies teisės ir pareigos jam buvo žinomos (CPK 243 straipsnis).

CPK 140 straipsnio dalyje yra numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Tokį pareiškimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka.

Nustatyta, kad ieškovo pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo atitiko įstatymo reikalavimus, jame buvo nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, buvo ieškovo pasirašytas ir pateiktas teismui jo atstovės. Įstatymas numato, kad tokį pareiškimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka, todėl pareiškėjo argumentai, kad CPK 140 straipsnis negalėjo būti taikomas ir pareiškimas negalėjo būti išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, atmestini kaip nepagrįsti. Nustatytos faktinės bylos aplinkybės paneigia pareiškėjo argumentus, kad teismas, nutraukdamas civilinę bylą dėl tėvystės nuginčijimo, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kad ieškovui nebuvo žinomos atsisakymo nuo ieškinio pasekmės (Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. A2-344-212/2017).

Pareiškėjas nurodo, kad jis turi atminties ir dėmesio sutrikimų ir tai galėjo prisidėti prie to, kad ieškovas tinkamai negalėjo suvokti ieškinio atsisakymo esmės. Pareiškėjas pateikė neįgaliojo pažymėjimą iš kurio matyti, kad pareiškėjas 55 proc. darbingas, medicinos dokumentų išrašus dėl epilepsijos, psichologinio tyrimo išvadą (el. b. l. 63–67). Teismo nuomone, tai kad pareiškėjas turi tam tikrų sveikatos sutrikimų neįrodo, jog pareiškėjas negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

Pažymėtina, kad proceso atnaujinimo institutas – ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kuris konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006; 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008).

Įvertinęs nustatytas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams 2018 m. rugpjūčio 16 d. priimant nutartį buvo padaryta materialinės ar procesinės teisės taikymo klaida, turėjusi esminės reikšmės nutarties priėmimui, todėl atmestinas pareiškėjo prašymas ir atsisakytina atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

Dėl termino prašymui atnaujinti procesą pateikti

Pareiškėjas nurodo, kad prašymo atnaujinti procesą pateikimo terminas nėra praleistas, kadangi aplinkybės, susijusios su proceso atnaujinimo būtinumu, paaiškėjo tik 2019 m. balandžio 5 d., kai ieškovo atstovui buvo suteikta prieiga prie elektroninės bylos kortelės. Teismui nustačius, kad terminas yra suėjęs, prašo jį atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi teismas nutarė priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ir nutraukti civilinę bylą Nr. e2-15631-886/2018. Nutartis buvo įteikta tinkamai ieškovo atstovei (el. b. l. 47, CPK 118 straipsnio 1 dalis, 175¹ straipsnio 10 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2009).

Be to, kai procesą prašoma atnaujinti dėl teismo sprendime padarytos esminės teisės taikymo klaidos ir prašymą pateikia byloje dalyvavę asmenys, tai termino prašymui atnaujinti procesą pradžia paprastai pripažįstama teismo sprendimo (nutarties) paskelbimo diena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010).

Kadangi nustatyta, kad ieškovui buvo žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, darytina išvada, kad pareiškėjas nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutarties įteikimo dienos (2018 m. rugpjūčio 17 d.) turėjo žinoti aplinkybes, kurios, jo manymu, sudaro proceso atnaujinimo pagrindą.

Konstatuotina, kad prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas yra praleistas, o teismas nemato svarbių priežasčių dėl kurių jis turėtų būti atnaujintas (CPK 368 straipsnio 1 dalis).

Darytina išvada, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą paduotas praleidus terminą, nustatytą CPK 368 straipsnyje, termino atnaujinti nėra pagrindo, ir prašymas nėra pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, todėl teismas procesą atnaujinti atsisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 370 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo prašymą atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-15631-886/2018 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei K. M. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.