- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-02-27
- Bylos Nr.
- A20.-96-664/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-16-3-00082-2026-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irena Vapsvienė
dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei N. I.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT prie LR VRM) Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo taikymo Baltarusijos Respublikos piliečiui S. K., gimusiam (duomenys neskelbtini) (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Užsieniečių registracijos centro (toliau – ir URC) teikimu prašoma sulaikyti Baltarusijos Respublikos pilietį S. K., gimusį (duomenys neskelbtini) (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Užsienietis), VSAT prie LR VRM iki 2026-05-26, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį. Teikime nurodoma, jog Užsienietis pažeidė Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos įstatymus, neturėdamas teisėto buvimo patvirtinančių dokumentų buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje ir nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl termino pratęsimo, savo teisinės padėties įteisinimo, o neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką. Todėl darytina išvada, kad Užsienietis nebendradarbiavo su kompetentingomis valdžios institucijomis sprendžiant Užsieniečio teisinės padėties nustatymo klausimus, ir sulaikymas šiuo atveju yra proporcinga priemonė siekiant tikslo – priimti ir įvykdyti sprendimą dėl jo grąžinimo ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Atstovas prašė teikimą tenkinti.
2. Užsienietis ir jo atstovė prašo teikimą tenkinti iš dalies ir skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, tai yra apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Nurodė, jog Užsienietis yra prieglobsčio p[rašytojas, kadangi grąžintas į Lietuvą pagal Dublino III Reglamentą, be to, teikia teismui prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo. Nesutinka, kad jam būtų skirtas sulaikymas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teikimas tenkintinas iš dalies.
3. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.
4.1. Remiantis Lietuvos migracinės informacinės sistemos MIGRIS duomenimis, nustatyta, jog Užsienietis teisėtai atvyko į Šengeno erdvę, turėdamas Baltarusijos Respublikos išduotą pasą Nr. KF276179, galiojančiu iki 2028 m. vasario 1 d. Užsieniečiui 2022 m. gruodžio 23 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris buvo panaikintas 2024 m. lapkričio 19 d.
4.2. Užsienietis išvyko iš Lietuvos Respublikos ir 2025 m. liepos 15 d. Lenkijos Respublikos Užsieniečių reikalų biurui pateikė prašymą dėl tarptautinės apsaugos suteikimo.
4.3. 2026 m. vasario 26 d. Lietuvos – Lenkijos pasienio, muitinės ir policijos tarnybų bendradarbiavimo centre Budziske susitikimo metu Lenkijos Respublikos sienos apsaugos Augustavo užkardos pareigūnai perdavė Užsienietį pagal Dublino III Reglamentą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnams.
4.4. 2026 m. vasario 26 d. VSAT prie LER VRM Varėnos pasienio rinktinės Migracijos skyriaus sprendimu Nr. 26S49828 Užsienietis buvo sulaikytas 48 val.
4.5. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų elektroninėje informacinėje sistemoje duomenimis Užsienietis nėra įtrauktas į asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, taip pat nėra duomenų apie šio asmens paiešką. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre nėra duomenų apie užsieniečiui pradėtą ikiteisminį tyrimą. Administracinių nusižengimų registre rasta informacija apie vieną padarytus administracinius nusižengimus. Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi teisėto pragyvenimo šaltinio, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje duomenų nėra, todėl daroma išvada, kad Užsienietis ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi), nesikreipė į institucijas dėl savo teisinės padėties įteisinimo. Užsienietis nėra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą.
5. Įvertinus teismo posėdyje pareikštą Užsieniečio prašymą suteikti jam prieglobstį bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, suformuotą 2020 m. birželio 25 d. sprendime byloje Nr. C?36/20, pagal kurią trečiosios šalies pilietis įgyja tarptautinės apsaugos prašytojo, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 2013/32 2 straipsnio c punktą, statusą nuo to momento, kai tokios apsaugos „paprašo“, trečiosios šalies piliečio teismo posėdyje išreikšto noro prašyti tarptautinės apsaugos pakanka, kad jam būtų suteiktas tarptautinės apsaugos prašytojo statusas, daroma išvada, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 straipsnio 20 punkto prasme.
6. Užsieniečio tapatybė nustatyta, jis yra prieglobsčio prašytojas. Užsienietis neturi jo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, jis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, todėl turi būti nustatoma užsieniečio teisinė padėtis ir priimami atitinkami sprendimai. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.); kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (3 p.); kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai (5 p.).
7. Nustatyta, jog Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas (prieglobsčio pasiprašė teismo posėdžio metu), jis nėra apklaustas prieglobsčio byloje, tai yra prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, nes kaip išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas < ... > tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, teisėjų kolegijos nuomone, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti. < ...>. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019). Konstatuotina, jog egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas (siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius).
8. Teismas, vertindamas, ar yra pagrindas sulaikyti Užsienietį pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2, 3, 5 punktų nuostatas, pažymi, kad Užsienietis į Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, neturi jokių dokumentų, suteikiančių jam teisę būti Europos Sąjungoje. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, ir jo asmenybė ir tapatybė nėra nustatytos, duomenų, leidžiančių vertinti, kad Užsienietis nebendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai – teismui nepateikta. Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi teisėto pragyvenimo šaltinio, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje duomenų nėra, todėl daroma išvada, kad Užsienietis ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi). Duomenų apie teistumą ar baustumą administracine tvarka nėra (patikrinus įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre nieko nenustatyta).
9. Pažymėtina, kad sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia priemonė, numatyta Įstatyme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3688-968/2021, 26 punktas; 2024 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1315-662/2024, 20 punktas). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
10. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022, 2024 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1731-822/2024).
11. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 straipsnio 5 dalis).
12. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes (Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, ir jo asmenybė ir tapatybė nėra nustatytos, duomenų, leidžiančių vertinti, kad Užsienietis nebendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai – teismui nepateikta. Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi teisėto pragyvenimo šaltinio, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje duomenų nėra, todėl daroma išvada, kad Užsienietis ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi). Duomenų apie teistumą ar baustumą administracine tvarka nėra (patikrinus įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre nieko nenustatyta) bei siekdamas užtikrinti gintinų teisinių vertybių pusiausvyrą, daro pagrįstą išvadą, jog Įstatymo tikslai gali būti pasiekti taikant mažiau nei sulaikymas asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo). Teismo vertinimu, dar mažiau Užsieniečio laisvę varžančiomis priemonėmis, Įstatymų tikslų pasiekti nebus negalima, kadangi yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, ir sutrukdydamas priimti ir įvykdyti galutinį sprendimą dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju, yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams.
13. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 5 dalies 2-4, 13 punktais, 115 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 117 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti dalinai.
Skirti Baltarusijos Respublikos piliečiui S. K., gimusiam (duomenys neskelbtini) (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – 3 (trims) mėnesiams, iki 2026 m. gegužės 26 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai.
Informuoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kad posėdžio metu Užsienietis prašė suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
Sprendimas įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos, bet per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.