Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-04-01 · Administracinė byla Nr. A-1998-556/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2026-02-27Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2026-04-01Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-04-01
Bylos Nr.
A-1998-556/2026
Teisminio proceso Nr.
4-16-3-00082-2026-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Dalia Višinskienė
Advokatai
Asta Astrauskienė
Kategorijos
  • 8.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-1998-556/2026Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00082-2026-4Procesinio sprendimo kategorija 8.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. balandžio 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui S. K. ir jo atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

Vertėjai O. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio S. K. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio S. K. sulaikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį S. K. (toliau – ir Užsienietis) iki 2026 m. gegužės 26 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo grąžinimo ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (toliau – ir Teikimas).

2. Centras Teikime nurodė, kad Lenkijos Respublikos sienos apsaugos Augustavo užkardos pareigūnai, 2026 m. vasario 26 d., pagal Dublino III Reglamentą, perdavė VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnams (duomenys neskelbtini) pilietį S. K..

3. Centras paaiškino, jog Užsieniečiui 2022 m. gruodžio 23 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris buvo panaikintas 2024 m. lapkričio 19 d. Jis išvyko iš Lietuvos Respublikos ir 2025 m. liepos 15 d. Lenkijos Respublikos Užsieniečių reikalų biurui pateikė prašymą dėl tarptautinės apsaugos suteikimo.

4. Centras akcentavo, kad duomenų apie Užsienietį Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre, Lietuvos Respublikoje pradėtą ikiteisminį tyrimą ar kaltinimą privataus kaltinimo byloje ir teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, nėra. Valstybinėje darbo inspekcijos sistemoje nėra įrašų, kad jis dirbtų Lietuvos Respublikoje. Užsienietis neturi deklaruotos gyvenamosios vietos, lėšų pragyvenimui, Lietuvos Respublikoje. Taip pat Užsieniečio su Lietuvos Respublika nesieja jokie šeiminiai, ekonominiai ir socialiniai ryšiai. Nėra duomenų, kad jis būtų pateikęs prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje.

5. Centras pažymėjo, jog Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jis neišvyko iš Lietuvos Respublikos, kai buvo panaikintas jam išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nebandė įteisinti savo buvimo, neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, nebendradarbiavo su kompetentingomis valdžios institucijomis, todėl sulaikymas yra proporcinga priemonė siekiant tikslo – priimti ir įvykdyti sprendimą dėl jo grąžinimo ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir prašė jį sulaikyti.

Šalies argumentai

6. Užsienietis ir jo atstovė su Teikimu nesutiko ir prašė taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, atsižvelgiant į tai, jog jis yra prieglobsčio prašytojas.

II.

7. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2026 m. vasario 27 d. sprendimu Centro Teikimą tenkino iš dalies. Skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2026 m. gegužės 26 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai. Taip pat, teismas nurodė informuoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas), kad posėdžio metu Užsienietis prašė suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas nustatė, kad Užsienietis į Šengeno erdvės teritoriją atvyko teisėtai, turėdamas (duomenys neskelbtini) piliečio pasą. Užsieniečiui 2022 m. gruodžio 23 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris 2024 m. lapkričio 19 d. buvo panaikintas. Jis išvyko iš Lietuvos Respublikos ir 2025 m. liepos 15 d. Lenkijos Respublikos Užsieniečių reikalų biurui pateikė prašymą dėl tarptautinės apsaugos suteikimo. Lenkijos Respublikos sienos apsaugos Augustavo užkardos pareigūnai, 2026 m. vasario 26 d., pagal Dublino III Reglamentą, perdavė Užsienietį VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnams .VSAT Varėnos pasienio rinktinės Migracijos skyriaus 2026 m. vasario 26 d. sprendimu, jis buvo sulaikytas 48 valandoms. Užsienietis nėra įtrauktas į asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką nacionalinį sąrašą, nėra duomenų apie jo paiešką. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre nėra duomenų apie jam pradėtą ikiteisminį tyrimą. Administracinių nusižengimų registre rasta informacija apie vieną padarytą administracinį nusižengimą. Užsienietis neturi gyvenamosios vietos, teisėto pragyvenimo šaltinio Lietuvos Respublikoje, taip pat šeiminių, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, jis nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl jo teisinės padėties įteisinimo. Užsienietis nėra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą.

9. Teismas pažymėjo, jog Užsienietis teismo posėdžio metu prašė suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, todėl jis yra prieglobsčio prašytojas. Užsieniečio tapatybė nustatyta, jis neturi teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų.

10. Teismas vertino, kad atsižvelgus į tai, jog Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, prieglobsčio motyvai nėra išaiškinti, jo tapatybė nustatyta, taip pat į tai, kad nėra duomenų, jog jis nebendradarbiautų su kompetentingomis institucijomis ar keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, Užsienietis neturi gyvenamosios vietos, teisėto pragyvenimo šaltinio Lietuvos Respublikoje, taip pat šeiminių, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, todėl sprendė, kad Įstatymo tikslai gali būti pasiekti taikant Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

11. Teismas akcentavo, jog Įstatymo tikslai nebus pasiekti mažiau Užsieniečio laisvę varžančiomis priemonėmis, yra didelė tikimybė, kad Užsienietis, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus, ir sutrukdydamas priimti ir įvykdyti galutinį sprendimą dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės apribojimus, yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams pasiekti.

III.

12. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. vasario 27 d. sprendimą ir paskirti jam kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį laikinojo apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Šalies argumentai

13. Užsienietis nurodo, kad teismo nurodytais pagrindais – Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2-4, 12, punktais, jis negali būti sulaikytas, nes yra prieglobsčio prašytojas, jo sulaikymo pagrindai yra nustatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nustatytais atvejais.

14. Užsienietis akcentuoja, kad asmens (tiek Lietuvos Respublikos piliečio, tiek užsieniečio, nepriklausomai nuo jo statuso) teisė į laisvę yra saugoma ir ginama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė yra viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas yra leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Šiuo Konstitucinio Teismo išaiškinimu yra plačiai remiamasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, sprendžiant užsieniečių sulaikymo klausimus, joje yra pabrėžiama, kad sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) priemonė ir ji turi būti taikoma griežtai laikantis įstatymo nuostatų, reguliuojančių sulaikymą. Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, kad, esant būtinybei riboti asmens teisę į laisvę, inter alia (be kita ko) taip, jog asmens judėjimo laisvė būtų suvaržoma tiek, kad toks laisvės suvaržymas galėtų būti prilygintas sulaikymui, tai daryti galima tik laikantis iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančių konstitucinių asmens teisių ir laisvių ribojimo sąlygų.

15. Užsienietis nurodo, kad nėra tikslo jam taikyti tokį griežtą laisvės apribojimą kaip de facto (faktiškai) sulaikymą. Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojus Įstatymo pakeitimams, 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas be teisės palikti apgyvendinimo vietą negavus laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar įgalioto asmens leidimo, iš esmės nepasikeitė, pasikeitė apgyvendinimo centrų pavadinimai ir institucija, kurios priežiūroje yra centrai, tačiau taikomos priemonės esmė liko ta pati. Užsienietis gyventų tame pačiame centre Pabradėje, toje pačioje teritorijoje, negalėtų išvykti iš Centro teritorijos negavęs vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo ir be palydos.

16. Užsienietis akcentuoja, jog jo asmens tapatybė yra nustatyta, jis į Šengeno erdvės teritoriją atvyko teisėtai, pasiprašęs prieglobsčio Lenkijos Respublikoje, buvo grąžintas pagal Dublino III reglamentą į Lietuvos Respubliką ir teismo posėdžio metu pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, jis nėra įtrauktas į asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, taip pat nėra duomenų apie jo paiešką. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre nėra duomenų apie jam pradėtą ikiteisminį tyrimą. Duomenų apie teistumą ar baustumą administracine tvarka nėra . Taip pat nėra duomenų, kad jis nebendradarbiautų su kompetentingomis institucijomis, ar keltų grėsmę viešajai tvarkai ar valstybės saugumui, todėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu jam pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė nėra proporcinga ir būtina priemonė Įstatyme numatytiems tikslams pasiekti.

Atsiliepimas

17. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18. Centras, pakartodamas aktualias faktines Užsieniečio sulaikymo aplinkybes, nurodo, jog Migracijos departamentas 2026 m. kovo 16 d. sprendimu, priėmė nagrinėti Užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

19. Centras teigia, jog Užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, yra proporcinga, siekiant Įstatyme numatytų tikslų, priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje ir jį įvykdyti.

Šalies argumentai

20. Centras vertina, kad atsižvelgus į tai, jog Užsienietis po leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo išvyko iš Lietuvos Respublikos, pasirinko kitą šalį, kurioje pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo bei buvo perduotas pagal Dublino III reglamentą, pasirinko judėjimą Europos Sąjungos valstybių erdvėje, siekiant pasirinkti palankesnę jurisdikciją, yra rizika, kad Užsienietis pasislėps.

21. Centras akcentuoja, jog Užsieniečiui nėra taikomas sulaikymas, apgyvendinus jį Priėmimo ir integracijos agentūroje, jis nėra atskirtas nuo kitų agentūros gyventojų, jo judėjimo laisvė nėra ribojama, tik nustatomi įpareigojimai neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Nors Užsieniečio judėjimo laisvė yra ribojama, šis ribojimas nėra absoliutus.

22. Centras pažymi, kad laikino apgyvendinimo vietoje Užsieniečiui yra užtikrinamos visos būtinosios sąlygos, reikalingos jo poreikiams patenkinti, jo judėjimo laisvė nėra absoliučiai

apribota tik apgyvendinimo teritorijoje, nes esant objektyviai būtinybei, jis apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti išleistas už apgyvendinimo teritorijos ribų. Užsienietis nėra izoliuotas, jam užtikrinamos gyvenimo sąlygos, socialinės garantijos, teisė į teisinę pagalbą. Todėl taikomas ribojimas yra būtinas, siekiant užtikrinti teisėtą tikslą – prieglobsčio procedūros užbaigimą ir galutinio sprendimo įvykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

23. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas Teikimas ir Užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2026 m. gegužės 26 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai, pagrįstumas ir teisėtumas.

Žemesnės instancijos teismas

24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, prieglobsčio motyvai nėra išaiškinti, jo tapatybė nustatyta, nėra duomenų, jog jis nebendradarbiautų su kompetentingomis institucijomis ar keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, Užsienietis neturi gyvenamosios vietos, teisėto pragyvenimo šaltinio Lietuvos Respublikoje, taip pat šeiminių, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, todėl sprendė, kad yra didelė tikimybė, kad Užsienietis, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus, ir sutrukdydamas priimti ir įvykdyti galutinį sprendimą dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje ir konstatavo, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės apribojimus, yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams pasiekti.

25. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paskirti jam kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį laikinojo apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

26. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausiai pažymi, jog byloje nėra ginčo, kad Užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.).

27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Užsienietis į Šengeno erdvės teritoriją atvyko teisėtai, turėdamas (duomenys neskelbtini) piliečio pasą. Užsieniečiui 2022 m. gruodžio 23 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris 2024 m. lapkričio 19 d. buvo panaikintas. Jis išvyko iš Lietuvos Respublikos ir 2025 m. liepos 15 d. Lenkijos Respublikos Užsieniečių reikalų biurui pateikė prašymą dėl tarptautinės apsaugos suteikimo. Lenkijos Respublikos sienos apsaugos Augustavo užkardos pareigūnai, 2026 m. vasario 26 d., pagal Dublino III Reglamentą, perdavė Užsienietį VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnams. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Migracijos skyriaus 2026 m. vasario 26 d. sprendimu, jis buvo sulaikytas 48 valandoms. Migracijos departamentas 2026 m. kovo 16 d. sprendimu, priėmė nagrinėti Užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Užsienietis nėra įtrauktas į asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką nacionalinį sąrašą, nėra duomenų apie jo paiešką. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre nėra duomenų apie jam pradėtą ikiteisminį tyrimą. Administracinių nusižengimų registre rasta informacija apie vieną padarytą administracinį nusižengimą. Užsienietis neturi gyvenamosios vietos, teisėto pragyvenimo šaltinio Lietuvos Respublikoje, taip pat šeiminių, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, jis nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl jo teisinės padėties įteisinimo. Užsienietis nėra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą.

28. Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

29. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

30. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.); užsienietis neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.); užsienietis neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje (4 p.).

31. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindai nustatyti Įstatymo 115 straipsnyje. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y., ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas), nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos šios alternatyvios sulaikymui priemonės: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.).

32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant Įstatymo 115 straipsnio nuostatas, yra nurodyta, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022; 2024 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1731-822/2024; 2025 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2774-575/2025).

33. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad jo asmens tapatybė yra nustatyta, jis į Šengeno erdvės teritoriją atvyko teisėtai, pasiprašęs prieglobsčio Lenkijos Respublikoje, buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką ir teismo posėdžio metu pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, jis nėra įtrauktas į asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, taip pat nėra duomenų apie jo paiešką. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre nėra duomenų apie jam pradėtą ikiteisminį tyrimą. Duomenų apie teistumą ar nubaudimą administracine tvarka nėra. Taip pat nėra duomenų, kad jis nebendradarbiautų su kompetentingomis institucijomis, ar keltų grėsmę viešajai tvarkai ar valstybės saugumui, todėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu jam pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė nėra proporcinga ir būtina priemonė Įstatyme numatytiems tikslams pasiekti.

34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Užsieniečio apeliaciniame skunde nurodytus motyvus, byloje nustatytas aplinkybes bei aktualias teisės aktų nuostatas, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, jog Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, prieglobsčio motyvai nėra išaiškinti, jis neturi gyvenamosios vietos, teisėto pragyvenimo šaltinio Lietuvos Respublikoje, taip pat šeiminių, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, pagrįstai sprendė, kad sprendimo dėl Užsieniečio teisinės padėties priėmimas ir įvykdymas gali būti užtikrintas tik apribojus Užsieniečiui judėjimo laisvę, nes priešingu atveju Užsienietis dar kartą gali neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tuo sutrukdydamas priimti ir įvykdyti sprendimus dėl jo teisinės padėties.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes (Užsienietis į Šengeno erdvės teritoriją atvyko teisėtai, turėdamas (duomenys neskelbtini) piliečio pasą. Užsieniečiui 2022 m. gruodžio 23 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau 2024 m. lapkričio 19 d. jis panaikintas. Užsienietis po leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo išvyko iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos valstybę, kurioje pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo bei buvo perduotas pagal Dublino III reglamentą, Užsienietis neturi gyvenamosios vietos, teisėto pragyvenimo šaltinio Lietuvos Respublikoje, taip pat šeiminių, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje pateikė tik teismo posėdžio metu.) ginčui aktualų teisinį reguliavimą, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog Įstatymo tikslų nėra galima pasiekti mažiau Užsieniečio laisvę varžančiomis priemonėmis, pirmosios instancijos teismo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, siekiant teisėtų, Įstatyme įtvirtintų, tikslų.

36. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio S. K. apeliacinį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas PiličiauskasArūnas SutkevičiusDalia Višinskienė