Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-10-10 · Administracinė byla Nr. A-438-1151-13

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-12-21Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-10-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-10
Bylos Nr.
A-438-1151-13
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00436-2010-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Romanas Klišauskas (pran.)
Pareiškėjas
E. T.
Atsakovas
Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Trečiasis asmuo
A. Č.
Kategorijos
  • 9.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A438-1151/2013Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00436-2010-1Procesinio sprendimo kategorija 9.1.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2013 m. spalio 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. T. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. Č. dėl nurodymo pateikti metines pajamų mokesčio ir pajamų deklaracijas bei deklaruoti gautas pajamas iš vykdytos veiklos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja E. T. skundu ir patikslintu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. balandžio 16 d. nurodymą Nr. 10.14-K6-247, kuriuo ji įpareigota pateikti metines pajamų mokesčio ir pajamų deklaracijas už 2006-2009 metus bei deklaruoti gautas pajamas iš vykdytos veiklos - prekyba rūbais pasinaudojant elektroninės informacijos sklaidos ir ryšio priemonėmis.

Skundo reikalavimą pareiškėja grindė tuo, jog nevykdė ūkinės-komercinės veiklos. Pažymėjo, kad Klaipėdos apskrities VMI, atlikusi operatyvų patikrinimą 2010 m. balandžio 16 d. surašė operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. Kl-143, kurioje nurodė, kad pagal Muitinės departamento prie Lietuvos RespublikosFinansų ministerijos informaciją per 2009 m. sausio - kovo mėnesius ji importavo iš JAV įvairias prekes, kurios buvo įformintos kaip pašto siuntos jos vardu. Pareiškėjos teigimu, ji kartu su giminėmis, draugais įsigijo daiktus, prekes iš JAV ir kitų šalių; visi įsigyti daiktai buvo skirti asmeninimas poreikiams tenkinti; daiktų pirkimai iš užsienio e-parduotuvių buvo atliekami susitarus keliems asmenims jos pavarde, nes yra pigesnės pakavimo/persiuntimo išlaidos. Pažymi, jog jos mama A. Č. vykdo ūkinę-komercinę veiklą pagal Individualios veiklos pažymėjimą Reg. Nr. (13,75)R17-7982-l 109 „Užsakomasis pardavimas paštu arba Internetu, kita mažmeninė prekyba ne kioskuose, ne parduotuvėse ar prekyvietėse", t.y. prekiauja moteriškais rūbais (naujais ir ne naujais) tinklapyje www.supermama.lt (Labdaros ir paramos fondas „Supermama", į.k. 300128679). Pripažįsta, kad kai kuriems pirkėjams pavedimui atlikti A. Č. davė savo asmenines sąskaitas: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, ir Nr. (duomenys neskelbtini, esančią AB SEB bankas. Tai buvo daroma tam, kad suteikti jos šeimai finansinę paramą ir išvengti papildomų atsikaitymų už bankines pinigų pervedimo operacijas. Pareiškėjos teigimu, visos iš individualios veiklos gautos pajamos A. Č. asmeninėje ir jos pačios sąskaitose yra buhalteriškai registruotos A. Č. „Gyventojo individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos žurnale", oficialiai deklaruotos ir nuo jų mokami mokesčiai (tame tarpe ir PVM) valstybei. Taip pat nurodė, kad leidimą prekybai pagal individualios veiklos pažymėjimą A. Č. turi nuo 2009 m. liepos 1 d., tačiau iki to laiko vykdė prekybą minėtame tinklapyje be leidimo, todėl už prekybą be individualios veiklos pažymėjimo 2009 m. rugsėjo 7 d. jai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Pažymėjo, kad operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad pasirinktinai apklausus asmenis, siekiant išsiaiškinti už ką jie pervedinėjo pinigus į pareiškėjos sąskaitą banke, jie nurodė, kad pinigus pervedė už internetu įsigytas prekes; informaciją apie parduodamus drabužius, jų nuotraukas, kainas rado interneto svetainėje www.supermama.lt skelbimų skiltyje; išsirinkus norimą prekę jiems elektroniniu paštu buvo nurodoma E. T. sąskaita, į kurią reikėdavo pervesti pinigus už išsirinktą prekę ir vėliau šią prekę gaudavo paštu. Pareiškėjos teigimu, neanalizuota, iš kokio konkrečiai asmens (registruoto vartotojo vardo) buvo pirktos prekės, iš kokio elektroninio pašto adreso buvo nurodoma sąskaita pavedimui atlikti, neįvertinta aplinkybė, kad A. Č. naudojosi pareiškėjos sąskaita. Skundo reikalavimą grindžia tuo, jog operatyvaus patikrinimo pažymoje ir skundžiamame nurodyme išvada padaryta neįvertinus individualios veiklos požymių visumos t.y. tokios veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo bei ekonominės naudos siekimo. Neigė šių individualios veiklos požymių buvimą.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimais siūlo nepatenkinti pareiškėjos skundus, kaip nepagrįstus.

Nurodė, kad 2010 m. balandžio 16 d. atliko operatyvų patikrinimą dėl E. T. gautų pajamų ir vykdomos veiklos ir kad patikrinimo metu nustatė, jog ji pasinaudodama elektroninėmis informacijos ir ryšio priemonėmis vykdė prekybą rūbais teisės aktų nustatyta tvarka neinformavusi mokesčių administratoriaus apie vykdomą veiklą. Atsikirtimą grindė tuo, jog byloje yra duomenys patvirtinantys, kad į pareiškėjos banko sąskaitas fiziniai asmenys už iš pareiškėjos įsigytas įvairias prekes per 2007 metus pervedė 23 600,74 Lt; per 2008 metus - 47 204,69 Lt; per 2009 metus - 85 136,90 Lt. Iš viso per 2007, 2008 ir 2009 metus į pareiškėjos sąskaitą buvo pervesta 155 942,33 Lt. Nurodė, jog operatyvaus patikrinimo metu buvo apklausta atsitiktinai pasirinktų 19 fizinių asmenų, pervedusių į E. T. asmenines sąskaitas pinigus, kurie paaiškino, kad pinigus pervedinėjo už internetu įsigytas prekes - rūbus. Akcentavo, kad gyventojo veikla gali būti vertinama kaip individuali veikla, kai nustatomas tokios veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymiai bei tokios veiklos tikslo - ekonominės naudos siekimo buvimas. Atsakovo teigimu, įvertinusi byloje esančius duomenis ji pagrįstai pripažino, jog pareiškėja vykdė individualią veiklą: jos veikla buvo savarankiška (iš savo banko sąskaitų už įsigyjamas pardavimui prekes pervedinėjo žymias pinigų sumas; pati atliko prekių užsakymus; į jos banko sąskaitas buvo pervedamos pinigų sumos už parduotas prekes ir kt.); pareiškėja veiklą vykdė ilgą laikotarpį, kuris apima keletą metų; pareiškėja per 2007, 2008 ir 2009 metų laikotarpį gavo žymias pajamas - 155 942,33 Lt - todėl pareiškėjos veikla buvo versliška, pareiškėja turėjo tikslą gauti ekonominės naudos ir ją gavo.

Pažymėjo, kad pareiškėja per 2007, 2008 ir 2009 metus iš individualios veiklos gavusi pajamų, privalėjo pasibaigus nurodytiems mokestiniams laikotarpiams mokesčių administratoriui pateikti metines pajamų mokesčių deklaracijas ir jose deklaruoti visas mokestinių laikotarpių pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį. Toks reikalavimas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėja, mokesčių administratoriui pateikdama metines pajamų mokesčių deklaracijas, jose nenurodė iš individualios veiklos gautų pajamų. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos patikslintame skunde nurodytu argumentu, kad į pareiškėjos sąskaitas per 2009 metus gautos piniginės lėšos yra registruotos A. Č. „Gyventojo individualios veiklos pajamų - išlaidų apskaitos žurnale", kad šios pajamos yra deklaruotos ir nuo jų yra sumokėti mokesčiai, nes prievolė deklaruoti iš vykdytos veiklos gautas pajamas ir sumokėti mokesčius tenka asmeniui, vykdžiusiam veiklą, šiuo atveju - pareiškėjai. Atsakovo teigimu, pareiškėjos reikalavimas panaikinti mokesčių administratoriaus nurodymą dalyje dėl vykdytos veiklos - prekybos rūbais, panaudojant elektronines informacijos sklaidos ir ryšio priemones nepagrįstas, nes mokesčių administratorius nurodymą pareiškėjai patikslinti metines pajamų mokesčio deklaracijas davė nustatęs, kad pareiškėja vykdė veiklą - prekiavo rūbais, panaudodama elektronines informacijos sklaidos ir ryšio priemones. Prievolė pateikti metines pajamų mokesčio deklaracijas pareiškėjai kilo dėl to, kad ji vykdė veiklą ir iš vykdytos veiklos gavo pajamų. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 80 straipsnio 1 dalimi reglamentuota, kad mokesčių mokėtojas turi teisę patikslinti mokesčio deklaraciją, jei nėra pasibaigęs šio įstatymo 68 straipsnyje nustatytas mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) terminas, to paties Įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Nurodė, kad dėl tokio teisinio reglamentavimo nereikalauja iš pareiškėjos įvykdyti mokesčių administratoriaus nurodymą dalyje dėl metinės pajamų mokesčio deklaracijos už 2006 metus patikslinimo bei pateikimo mokesčių administratoriui, todėl atsisako nuo ginčijame nurodyme pareiškėjai duoto reikalavimo pateikti mokesčių administratoriui patikslintą metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2006 metus.

Atsakovas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcija atsiliepimuose išdėstytų argumentų pagrindu prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Tretysis suinteresuotas asmuo A. Č. atsiliepimu siūlė skundą patenkinti. Nurodė, jog 2009 metais pati vykdė ūkinę-komercinę veiklą – prekiavo rūbais, oficialiai deklaravo pajamas ir mokėjo mokesčius už tą laikotarpį. A. Č. teigimu, ji naudojosi atisiskaitymui už parduodamas prekes E. T. bankinėmis sąskaitomis ir kad šių pajamų mokesčių administratorius neleido jai deklaruoti. Pripažino, jog 2007-2008 metais deklaravo pajamas pagal verslo liudijimą, nes tais metais individualios prekybos veikos nevykdė ir jos nebuvo įregistravusi. Teigė, kad E. T. (jos dukra), pardavinėjo jai nereikalingus daiktus, vaikų išaugtus rūbus, žaislus, todėl neprivalo deklaruoti gautas pajamas ir mokėti mokesčius.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimu patenkino pareiškėjos E. T. skundą iš dalies: atmetė pareiškėjos E. T. skundą dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. balandžio 16 d. nurodymo Nr. 10.14-K6-247 dalies, kuria ji įpareigota mokesčių administratoriui pateikti patikslintas metines pajamų mokesčio deklaracijas ir deklaruoti pajamas už 2007, 2008 ir 2009 metus ir panaikino Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. balandžio 16 d. nurodymo Nr. 10.14-K6-247 dalį, kuria ji įpareigota mokesčių administratoriui pateikti patikslintas metines pajamų mokesčio deklaracijas ir deklaruoti pajamas už 2006 metus.

Teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. balandžio 16 d. nurodymo Nr. 10.14-K6-247 pareiškėjai E. T. pateikti metines pajamų mokesčio ir pajamų deklaracijas už 2006-2009 metus bei deklaruoti gautas pajamas iš vykdytos veiklos - prekyba rūbais pasinaudojant elektroninės informacijos sklaidos ir ryšio priemonėmis teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčių įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Mokesčių administravimo įstatymo 34 straipsnyje nustatyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas) atlikdamas savo funkcijas ir įgyvendindamas jam šio įstatymo suteiktas teises, atliekamus veiksmus įformina sprendimais ir kitais dokumentais, kurių formas ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininke 2004 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. VA-93 patvirtintų Mokesčių administratoriaus nurodyme FR706 formos užpildymo taisyklės nustato atvejus, kuriems esant duodamas nurodymas mokesčių mokėtojui/asmeniui. Pagal Taisyklių 4.2. punkto nuostatas nurodymą pareigūnas duoda mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo, turto ir pajamų deklaravimo bei apskaitos tvarkyme klausimais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai E. T. mokesčių administratorius davė nurodymą pateikti metines pajamų mokesčio ir pajamų deklaracijas už 2006-2009 metus bei deklaruoti gautas pajamas iš vykdytos veiklos - prekybos rūbais pasinaudojant elektroninės informacijos sklaidos ir ryšio priemonėmis. Iš rašytinių bylos duomenų matyti, kad mokesčių administratorius operatyvaus patikrinimo metu nustatė, jog į pareiškėjos E. T. banko sąskaitas fiziniai asmenys už iš pareiškėjos įsigytas įvairias prekes per 2007 metus pervedė jai 23 600,74 Lt; per 2008 metus - 47 204,69 Lt; per 2009 metus - 85 136,90 Lt. Iš viso per 2007, 2008 ir 2009 metus į pareiškėjos sąskaitą buvo pervesta 155 942,33 Lt. Operatyvaus patikrinimo medžiaga parengta pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. VA-71 Operatyvaus patikrinimo pavedimo ir operatyvių patikrinimų rezultatų įforminimo dokumentų formų užpildymo taisyklių nustatyta tvarką.

Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjos veikla atitinka individualios komercinės - ūkinės veiklos kriterijus, nes nustatyti tokios veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymiai bei tokios veiklos tikslo - ekonominės naudos siekimo buvimas. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja E. T. vykdė individualią veiklą, nes jos veikla buvo savarankiška - iš savo banko sąskaitų už įsigyjamas pardavimui prekes pervedinėjo žymias pinigų sumas; pati atliko prekių užsakymus; į jos banko sąskaitas buvo pervedamos pinigų sumos už parduotas prekes ir kt.; pareiškėja veiklą vykdė ilgą laikotarpį, kuris apima keletą metų; pareiškėja per 2007, 2008 ir 2009 metų laikotarpį gavo žymias pajamas - 155 942,33 Lt - todėl pareiškėjos veikla buvo versliška, pareiškėja turėjo tikslą gauti ekonominės naudos ir ją gavo. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Lietuvos vyriausiasis teismas šiuo vertinimo požiūriu formuoja analogišką praktiką (Vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-902/2006; 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-456/2007; 2012 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-949/2012; 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1127/2012 ir kt.).

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad ji neprivalo deklaruoti pajamų dėl to, kad į jos bankines sąskaitas per 2009 metus pervestos piniginės lėšos yra registruotos A. Č. „Gyventojo individualios veiklos pajamų - išlaidų apskaitos žurnale" ir kad šios pajamos yra deklaruotos ir nuo jų yra sumokėti mokesčiai. Prievolė deklaruoti iš vykdytos veiklos gautas pajamas ir sumokėti mokesčius tenka asmeniui, vykdžiusiam veiklą, šiuo atveju – pareiškėjai. Mokesčių įstatymų normos nenumato galimybės prievolės deklaruoti gautas pajamas ir mokėti mokesčius perleisti kitam asmeniui. Pažymėtina, kad tretysis suinteresuotas asmuo A. Č. pripažįsta, jog mokesčių administratorius neleido jai deklaruoti 2009 metais pajamų, kurios buvo pervestos į E. T. bankines sąskaitas. Byloje nėra rašytinių duomenų, patvirtinančių šių pajamų deklaravimą pareiškėjos arba kito asmens vardu. Pareiškėjos ir jos atstovo argumentai, jog nagrinėjamu atveju tiesiogiai taikytina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartis apeliacine tvarka išnagrinėtoje Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. II-15-609/2012, kurioje konstatuota, jog E. T. veikoje nėra sudėties administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 172 (9) straipsnio 1 dalyje, pripažįstami nepagrįstais. Administracinio teisė pažeidimo byloje E. T. buvo kaltinama tuo, jog vykdė prekybą rūbais pasinaudojant elektroninėmis informacijos sklaidos ir ryšio priemonėmis laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2010 m. sausio 20 d. ir nustatyta tvarka neinformavo mokesčių administratoriaus apie vykdomą veiklą. Administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta neįrodžius E. T. kaltės ir konstatavus, jog vien pinigų pervedimas į E. T. banko sąskaitas nėra pagrindas pripažinti, jog ji vykdė individualią ūkinę veiklą. Administracinio teisės pažeidimo byloje buvo vertinamas dviejų- trejų mėnesių veiklos laikotarpis, todėl būtent taip jis ir gali būti vertinamas, tačiau laikotarpis, apimantis keletą metų, gaunamų pajamų dydis, atsiskaitymo ir prekių užsakymo, gavimo, realizavimo būdas nekelia teismui abejonių nagrinėjamoje byloje, jog pareiškėja E. T. vykdė individualią veiklą, gavo pajamų, todėl privalo jas deklaruoti.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nurodė ir tai, jog Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 80 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad mokesčių mokėtojas turi teisę patikslinti mokesčio deklaraciją, jei nėra pasibaigęs šio įstatymo 68 straipsnyje nustatytas mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) terminas, to paties Įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pripažįstama, kad esant tokiam teisiniam reglamentavimui dėl mokesčio deklaracijų patikslinimo bei dėl mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties, iš pareiškėjos reikalauti įvykdyti mokesčių administratoriaus nurodymą dalyje dėl metinės pajamų mokesčio deklaracijos už 2006 metus patikslinimo bei pateikimo mokesčių administratoriui yra netikslinga, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė nuo ginčijame nurodyme pareiškėjai duoto reikalavimo pateikti mokesčių administratoriui patikslintą metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2006 metus.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėja per 2007, 2008 ir 2009 metus iš individualios veiklos gavusi pajamų, privalėjo pasibaigus nurodytiems mokestiniams laikotarpiams mokesčių administratoriui pateikti metines pajamų mokesčių deklaracijas ir jose deklaruoti visas mokestinių laikotarpių pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį. Toks reikalavimas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėja mokesčių administratoriui pateikdama metines pajamų mokesčių deklaracijas, jose nenurodė iš individualios veiklos gautų pajamų. Pareiškėja E. T. pažeidė Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 straipsnio 2 dalies, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 patvirtintų Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvos pažymų išdavimo taisyklių 4 punkto ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. VA-29 patvirtintų Nuolatinių Lietuvos gyventojų įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš mokesčių mokėtojų registro taisyklių 9.5 punkto reikalavimus.

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. balandžio 16 d. nurodymo Nr. 10.14-K6-247 dalis, kuria pareiškėja E. T. įpareigota mokesčių administratoriui pateikti patikslintas metines pajamų mokesčio deklaracijas ir deklaruoti pajamas už 2007, 2008 ir 2009 metus yra teisėta ir pagrįsta. Ginčijamo mokesčių administratoriaus nurodymo šioje dalyje skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo panaikinti, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktu. Pirmosios instancijos teismas nurodė ir tai, jog pareiškėja teismo sprendime aptartų motyvų pagrindu neprivalo vykdyti nurodymo dalies dėl pateikimo patikslintos metinės pajamų mokesčio deklaracijos ir deklaruoti pajamų už 2006 metus, todėl šioje dalyje pareiškėjos skundas tenkintinas remiantis ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu.

III.

Pareiškėja E. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovas bei tretysis suinteresuotasis asmuo prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepimus grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byloj kilęs ginčas dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. balandžio 16 d. nurodymo Nr. 10.14-K6-247, kuriuo pareiškėja įpareigota iki 2010 m. gegužės 3 d. pateikti patikslintas metines pajamų mokesčio ir pajamų deklaracijas už 2006-2009 metus bei deklaruoti gautas pajamas iš vykdytos veiklos - prekyba rūbais pasinaudojant elektroninės informacijos sklaidos ir ryšio priemonėmis.

Pareiškėja, savo nesutikimą su šiuo nurodymu iš esmės grindžia tuo, kad mokesčių administratorius, 2010 m. balandžio 16 d. atlikęs operatyvų jos veiklos patikrinimą nepagrįstai nusprendė, jog ji vykdė individualią prekybos rūbais veiklą, dėl ko nepagrįstai reikalauja patikslinti metines pajamų mokesčio ir pajamų deklaracijas už 2006-2009 metus bei deklaruoti gautas pajamas iš vykdytos veiklos - prekyba rūbais pasinaudojant elektroninės informacijos sklaidos ir ryšio priemonėmis.

Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad „Mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę: <...> duoti mokesčių mokėtojui, taip pat kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims (kai tai susiję su mokesčių administratoriaus teisių mokesčių mokėtojo atžvilgiu įgyvendinimu) privalomus vykdyti nurodymus atvykti pas mokesčių administratorių, jei tai būtina jo funkcijoms atlikti; duoti nurodymus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo, turto bei pajamų deklaravimo bei apskaitos tvarkymo klausimais.“

Iš šios teisės normos matyti, kad tokio pobūdžio nurodymus mokesčių administratorius gali duoti, kaip taisyklė, tik mokesčių mokėtojui, t. y., tam subjektui, kuris atitinka mokesčių mokėtojo kriterijus, nustatytus to paties įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje – „Mokesčių mokėtojas - asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį.“

Toks mokesčių mokėtojo statuso apibūdinimas, savo ruožtu lemia, kad mokesčių administratorius prieš duodamas minėtą nurodymą, turi turėti bent preliminarius duomenis apie tai, jog atitinkamam subjektui egzistuoja, arba gali egzistuoti pagal mokesčio įstatymą prievolė mokėti mokestį, kurio jis yra arba nesumokėjęs, arba sumokėjęs nepilnai, neteisingai ir pan..

Byloje nustatyta, kad mokesčių administratorius, 2010 m. balandžio 16 d. atliko operatyvų pareiškėjos 2006-2009 metais vykdytos veiklos patikrinimą bei nustatė, kad ji iš vykdytos prekybos rūbais veiklos, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, gavo pajamų.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad atsakovui byloje nagrinėjamu atveju, egzistavo tiek teisinės prielaidos, tiek faktinis pagrindas, duoti pareiškėjai nurodymą pateikti patikslintas metines pajamų mokesčio ir pajamų deklaracijas už 2006-2009 metus bei deklaruoti gautas pajamas iš vykdytos veiklos - prekyba rūbais pasinaudojant elektroninės informacijos sklaidos ir ryšio priemonėmis.

Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas prievolė apskaičiuoti ir sumokėti mokestį, visų pirma, tenka pačiam mokesčio mokėtojui, o tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais.

Šis teisinis reguliavimas lemia, kad mokesčio mokėtojui suteikta teisė pačiam spręsti kokio turinio duomenys turi būti nurodyti iš jo prašomose pateikti deklaracijose, t.y., jis gali nurodyti tuos duomenis, kuriuos laiko teisingais, o tik tada, kai mokesčių administratorius gaus šias deklaracijas arba kai mokesčių mokėtojas jų nepateiks laiku, mokesčių administratoriui atsiras teisinis pagrindas vertinti bei spręsti ar šie duomenys yra teisingi, o tuo pačiu spręsti ar mokesčio mokėtojas tinkamai įvykdė savo prievolę sumokėti atitinkamus mokesčius.

Dėl paminėto tie pareiškėjos argumentai, kuriais teigiama, kad iš jos nepagrįstai reikalaujama sumokėti atitinkamus mokesčius ir panašiai, yra per ankstyvi bei nepatenkantys į byloje kilusio ginčo nagrinėjimo ribas, nes dar nėra priimta jokių mokesčių administratoriaus privalomų sprendimų dėl pareiškėjai tenkančių mokėti mokesčių, jų dydžio ir pan..

Tokio klausimo teismine tvarka sprendimas bus galimas, jei iš byloje nagrinėjamo mokestinio teisinio santykio ateityje kils mokestinis ginčas, kuris turės būti sprendžiamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo IX skyriuje nustatyta tvarka.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovui bylos nagrinėjimo metu atsisakius reikalavimo iš pareiškėjos pateikti patikslintas metines pajamų mokesčio už 2006 metus, toks jo reikalavimas nebegali būti vykdomas bei atitinkamai turi būti pakoreguotas ir pats Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. balandžio 16 d. nurodymas Nr. 10.14-K6-247.

Apibendrinus darytina išvada, kad tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos E. T. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė Stasys Gagys Romanas Klišauskas