Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „ILTE“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria patvirtintas restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Furmitas“ restruktūrizavimo planas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Šiaulių apygardos teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Furmitas“ iškelta restruktūrizavimo byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Inovestus“; nustatytas 4 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, parengti ir pateikti teismui UAB „Furmitas“ restruktūrizavimo planą. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. vasario 20 d.

2. Restruktūrizuojamos UAB (toliau – RUAB) „Furmitas“ vadovas A. J. 2025 m. rugpjūčio 11 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti RUAB „Furmitas“ (toliau – ir bendrovė) restruktūrizavimo planą. Nurodė, kad 2025 m. rugpjūčio 11 d. 10 val. įvyko bendrovės kreditorių susirinkimas, kuriame 2-uoju darbotvarkės klausimu svarstomam nutarimo projektui dėl pritarimo bendrovės restruktūrizavimo planui pritarė kreditorių susirinkime balsavusi kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka, grupė, o kitų kreditorių grupė restruktūrizavimo plano projektui nepritarė. Pažymėjo, kad yra įgyvendintos visos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 111¹ straipsnio 2 dalies sąlygos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi patvirtino RUAB „Furmitas“ restruktūrizavimo planą, nustatydamas 4 metų restruktūrizavimo proceso trukmę, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo nutarties priėmimo.

4. Teismas nustatė, kad RUAB „Furmitas“ kreditorių susirinkimas 2025 m. rugpjūčio 11 d. svarstė klausimą dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui. Iš RUAB „Furmitas“ 2025 m. rugpjūčio 11 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2 nustatyta, kad restruktūrizavimo planui pritarė 100 proc. įkeitimu ir hipotekos grupės kreditorių nuo visų teismo patvirtintų šios grupės kreditorių reikalavimų sumos bei 37,63 procentų kitų grupės kreditorių nuo visų teismo patvirtintų šios grupės kreditorių reikalavimų sumos; „Prieš“ balsavo 54,07 proc. Taigi nutarta nepritarti restruktūrizavimo plano projektui.

5. Teismas pažymėjo, kad pagal JANĮ 111¹ straipsnio 2 dalį kreditorių grupėse restruktūrizavimo plano paveikiamiems kreditoriams nepritarus restruktūrizavimo plano projektui, juridinio asmens vadovo arba kreditorių siūlymu, pritarus juridinio asmens vadovui, teismas gali patvirtinti restruktūrizavimo planą, jeigu tenkinamos visos šioje dalyje numatytos sąlygos. Teismas nustatė, kad RUAB „Furmitas“ restruktūrizavimo plane yra pateikta informacija apie: juridinį asmenį (1 dalis); prievolių vykdymą, teismines bylas ir įsipareigojimus (2 dalis); juridinio asmens finansinę būklę (3 dalis); juridinio asmens sunkumus, restruktūrizavimo tikslus ir trukmę (4 dalis); juridinio asmens verslo (pertvarkymo) planą (5 dalis); kreditorius ir jų reikalavimų tenkinimą (6 dalis); restruktūrizavimo proceso administravimo išlaidų sąmatą (7 dalis); planas pasirašytas direktoriaus A. J. Teismas iš byloje esančio vienintelio RUAB „Furmitas“ akcininko 2025 m. birželio 25 d. sprendimo nustatė, kad vienintelis akcininkas K. P. pritarė restruktūrizavimo plano projektui. Bendrovės vadovas 2025 m. rugpjūčio 11 d. pateikė teismui prašymą dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo.

6. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės teismų sistemos (LITEKO) nenustatė, kad RUAB „Furmitas“ 2025 m. rugpjūčio 11 d. vykusiame kreditorių susirinkime priimti sprendimai būtų ginčijami teisme (JANĮ 55 straipsnio 1 dalis, 111 straipsnio 1–2 dalys), taip pat JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 1–6 punkte numatytų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą netvirtinti restruktūrizavimo plano.

7. Teismas pažymėjo, kad restruktūrizavimo plano duomenys patvirtina, jog šio plano vykdymo laikotarpiu RUAB „Furmitas“ toliau planuoja vykdyti veiklą ir uždirbti pajamas iš savo pagrindinės veiklos – švelniakailių žvėrelių (audinių) auginimo bei bandos didinimo. Bendrovė, siekdama sklandaus perėjimo nuo vienos vykdomos veiklos prie kitos, nuo pat restruktūrizavimo plano patvirtinimo planuoja nuomoti turimą transporto priemonę (paršavežę) ir turimą fermą bei taip gauti papildomų pajamų; vertina ir analizuoja kitas verslo sritis, kurių bendrovė, tam, kad galėtų ir toliau vykdyti veiklą, imtųsi visu pajėgumu, užbaigus kailinių žvėrelių verslą. Restruktūrizavimo plane numatyta, kad bendrovės prioritetinis tikslas per 4 restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metus padengti kreditorių UAB „ILTE“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir SAGA FURS (hipotekos kreditorius) finansinius reikalavimus, o likusių bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai bus dengiami po bendrovės restruktūrizavimo proceso pabaigos. Restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiu planuojama kitų kreditorių prašyti peržiūrėti įsipareigojimų dydį, skolų mokėjimo grafikus, mokėjimus išdėstant per restruktūrizavimo laikotarpį, atsižvelgiant į bendrovės pateikiamus veiklos planus, gaunamas grynąsias veiklos pajamas. Numatyta dengti finansinius reikalavimus, kurie yra patvirtinti bendrovės restruktūrizavimo byloje.

8. Teismo vertinimu, pateiktas tvirtinti restruktūrizavimo planas: 1) atitinka JANĮ 104, 105, 106 ir 110 straipsnių reikalavimus; 2) nė viena iš restruktūrizavimo plano paveikiamų kreditorių grupių negaus didesnės sumos nei yra patvirtinti kreditorių reikalavimai restruktūrizavimo byloje; 3) restruktūrizavimo planu yra užtikrinama, kad planui nepritarančių kreditorių grupės reikalavimai būtų tenkinami pagal JANĮ 94 straipsnio nuostatas; 4) bendrovė ketina tęsti pagrindinę veiklą ir numato veiklos pokyčius, o tai nesudaro pagrindo išvadai, jog numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės bendrovei įveikti finansinių sunkumų bei atsiskaityti su kreditoriais restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka; 5) restruktūrizavimo plane numatytos mokumo atkūrimo priemonės gali būti realiai įgyvendinamos. Restruktūrizavimo planas numato galimybę įvykdyti restruktūrizavimo metu atsiradusius įsipareigojimus ir atsiskaityti su restruktūrizavimo metu atsiradusiais kreditoriais, atkurti įmonės ilgalaikį mokumą, išvengti bendrovės bankroto, išsaugoti jos veiklą ir sudaryti prielaidas ateityje plėtoti bendrovės veiklą.

9. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas nusprendė, kad egzistuoja pagrindas patvirtinti RUAB „Furmitas“ restruktūrizavimo planą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Kreditorė UAB „ILTE“ (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti RUAB „Furmitas“ nemokumo administratorės prašymo dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar RUAB „Furmitas“ restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai padės bendrovei įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto. Teismas taip pat nevertino nei apeliantės, nei VMI nurodytų restruktūrizavimo plano projekto trūkumų, kurie buvo išdėstyti 2025 m. rugpjūčio 11 d. kreditorių susirinkimo protokole.

10.2. RUAB „Furmitas“ restruktūrizavimo planas negali būti sėkmingai įgyvendintas, kadangi jis nėra pagrįstas jokiais ekonominiais skaičiavimais: i) nėra aišku, kaip buvo apskaičiuota, kad, pavyzdžiui, pardavus 2 941 vnt. kailių bus gauta 132 345 Eur pajamų, t. y. 45 Eur/vnt., arba 2027 metais pardavus 15 000 vnt. kailių bus gauta 675 000 Eur pajamų; ii) kaip ir iš kokių lėšų 2026 metais atsiras 45 000 vnt. jauniklių ir kokios jų išlaikymo sąnaudos bei iš kokių lėšų jie bus išlaikomi; iii) iš kokių lėšų bus įgyvendinamas bendrovės veiklos perorientavimas į žuvininkystės veiklą; iv) kaip planuojama suderinti vienu metu fermos ir transporto priemonių nuomą kartu su lygiagrečiai planuojamais kailinių žvėrelių auginimo ir žuvininkystės verslais; vi) kaip buvo apskaičiuotos būsimos pajamos iš nuomos (ar yra pasirašytos kokios preliminariosios sutartys ir pan.).

10.3. Restruktūrizavimo plane trūksta informacijos, kaip bendrovė planuoja jau 2026 metais gauti 295 000 Eur pajamų iš naujos ūkinės komercinės veiklos, t. y. žuvininkystės, jei šiuo metu neturi nei tvenkinių, nei mailiaus auginimui ir apskritai ši veikla nėra pradėta. Restruktūrizavimo plano projekte pajamos iš kailių pardavimo planuojamos ir 2027 metais, ir 2028 metais, nors kailinių žvėrelių auginimas bus draudžiamas nuo 2027 metų. Restruktūrizavo plano sėkmė taip pat grindžiama lūkesčiais, kad bus pratęstas terminas kailinių žvėrelių auginimo verslui, jog bus priteista 2 mln. Eur žala iš Lietuvos Respublikos. Tačiau, apeliantės vertinimu, restruktūrizavo panas negali būti grindžiamas įvykiais, kurie nepriklauso nuo restruktūrizuojamos bendrovės veiksmų (teisės aktų pasikeitimai) arba teisminiais ginčais, kurių baigtis yra sunkiai prognozuojama.

10.4. Nei 2025 m. liepos 10 d., nei 2025 m. rugpjūčio 11 d. kreditorių susirinkimui nebuvo pateikta informacija, kokios konkrečiai buvo sudarytos naujos veiklos sutartys (pavyzdžiui, transporto priemonių nuomos, papildomo finansavimo, infrastruktūros žuvininkystės veiklai pertvarkymo sąmatų ir rangos sutarčių, kt.). Restruktūrizavimo plano projektas iš esmės parengtas deklaratyvaus pobūdžio paaiškinimais be konkrečių įrodymų, patvirtinančių, kad jis leis sėkmingai įgyvendinti restruktūrizavimo procesą, t. y. atkurti bendrovės mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais.

10.5. Teismas neatsižvelgė į tai, kad, vadovaujantis restruktūrizavimo plano projekte (6 psl.) pateikta informacija, RUAB „Furmitas“ turto balansinė vertė yra 519 083 Eur, iš kurio apie pusę sudaro bendrovės turimos kailiukų atsargos, kurių restruktūrizavimo plane nurodyta vertė – 45 Eur/vnt. – taip pat neaišku, kaip nustatyta. RUAB „Furmitas“ įsipareigojimai kreditoriams sudaro 1 822 349,70 Eur (5 psl.), t. y. bendrovės įsipareigojimai daugiau nei tris kartus viršija jos turto vertę. Pažymėtina, kad, remiantis restruktūrizavimo plano projekte pateikta informacija, bendrovė šiuo metu nevykdo jokios realios ūkinės komercinės veiklos, t. y. neturi ir neaugina kailinių žvėrelių, todėl kyla klausimų, ar bendrovė apskritai yra gyvybinga.

10.6. JANĮ reglamentavimas bei formuojama teismų praktika pagrindžia, kad RUAB „Furmitas“, nepaisant jai iškeltos restruktūrizavimo bylos, privalo mokėti mokesčius valstybei. Tačiau, remiantis viešai skelbiama informacija (rekvizitai.lt), bendrovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) po restruktūrizavimo bylos iškėlimo nuo 2025 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. rugpjūčio 11 d. kreditorių susirinkimo buvo išaugęs iki 1 010,51 Eur (atskirojo skundo surašymo dieną jau siekia 1 609,20 Eur). Todėl, apeliantės įsitikinimu, restruktūrizavimo plano patvirtinimas nepadės RUAB „Furmitas“ įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir atsiskaityti su kreditoriais, nes bendrovė jau nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo nėra pajėgi mokėti net einamųjų mokėjimų (JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 4 punktas). O tai yra savarankiškas pagrindas netvirtinti RUAB „Furmitas“ restruktūrizavimo plano.

11. RUAB „Furmitas“ vadovas A. J. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Nesutiktina su apeliante, kad RUAB „Furmitas“ restruktūrizavimo planas stokoja ekonominio pagrįstumo. Tokia apeliantės pozicija nepagrįsta, nes: 1) skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad yra visos JANĮ įtvirtintos sąlygos patvirtinti bendrovės restruktūrizavimo planą; 2) bendrovė kartu su 2025 m. rugpjūčio 11 d. prašymu patvirtinti bendrovės restruktūrizavimo planą pateikė paaiškinimus: i) planas parengtas vadovaujantis JANĮ nuostatomis (JANĮ 104 straipsnis, 111¹ straipsnio 2 dalies 1 punktas); ii) planas atitinka JANĮ nuostatas (JANĮ 104 straipsnis, 111¹ straipsnio 2 dalies 1 punktas); iii) planui pritarė bendrovės vienintelis akcininkas (JANĮ 106 straipsnis, 111¹ straipsnio 2 dalies 1 punktas); iv) bendrovės vadovas, nepraleisdamas teismo nustatyto termino (iki 2025 m. rugpjūčio 11 d.), pateikė prašymą patvirtinti restruktūrizavimo planą (JANĮ 110 straipsnis, 111¹ straipsnio 2 dalies 1 punktas); v) bendrovės kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka, grupė pritarė („Už“ – 100 proc.; „Prieš“ – nėra) (JANĮ 107 straipsnis ir 108 straipsnio 1 dalies 1 punktas) restruktūrizavimo planui (JANĮ 111¹ straipsnio 2 dalies 2 punkto a) ir b) papunkčiai); vi) plane numatyta, kad bendrovės prioritetinis tikslas per 4 plano įgyvendinimo metus padengti kreditorių UAB „ILTE“, VMI ir SAGA FURS finansinius reikalavimus, o likusių kreditorių finansiniai reikalavimai bus dengiami po bedrovės restruktūrizavimo proceso pabaigos (JANĮ 111¹ straipsnio 2 dalies 3 punktas); vii) plane numatyta dengti finansinius reikalavimus, kurie yra patvirtinti bendrovės restruktūrizavimo byloje (JANĮ 111¹ straipsnio 2 dalies 4 punktas); viii) bendrovės darbuotojai buvo supažindinti su plano projekto rengimu ir jiems buvo sudarytos galimybės dalyvauti jo rengime bei pateikti savo pastabas (nuomonę) (JANĮ 102³ straipsnio 4 dalis); ix) bendrovės vienintelis akcininkas sutinka skolą atgauti tik tada, kai bendrovė visiškai atsiskaitys su kitais kreditoriais; x) kreditoriams, kurie 2025 m. liepos 10 d. vykusiame bendrovės kreditorių susirinkime nepritarė restruktūrizavimo plano projektui ir dėl jo išsakė pastabas, 2025 m. liepos 25 d. bendrovės administratoriaus pranešime apie šaukiamą 2025 m. rugpjūčio 11 d. 10 val. kreditorių susirinkimą buvo pateikti paaiškinimai, atsakant į kreditorių išsakytus pastebėjimus.

11.2. Tai, kad apeliantė kvestionuoja RUAB „Furmitas“ restruktūrizavimo plano ekonominį pagrįstumą, nereiškia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Patvirtintame restruktūrizavimo plane atsispindi bendrovės siekis ir vizija, kaip būtų galima bandyti modifikuoti dabartinę bendrovės veiklą. O ar pavyks, ar ne pasiekti restruktūrizavimo plane išsikeltus tikslus, parodys tik laikas, pradėjus įgyvendinti planą per nustatytą 4 metų terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dienos. Be to, JANĮ 114 straipsnio 1 dalis reglamentuoja restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindus, tarp kurių numatyta, kad teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą, jeigu nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas (JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi po restruktūrizavimo plano patvirtinimo JANĮ numatytas apsaugos mechanizmas – restruktūrizavimo bylos nutraukimas tuo atveju, jeigu nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas, už kurio įgyvendinimą yra atsakingas juridinio asmens vadovas (JANĮ 102 straipsnio 2 dalis).

11.3. Pasisakant dėl atskirojo skundo teiginio, kad RUAB „Furmitas“ po restruktūrizavimo bylos iškėlimo nemoka einamųjų mokėjimų, t. y. šiuo metu yra skolinga VSDFV 1 609,20 Eur įmokų sumą, paaiškintina, jog atsiliepimo pateikimo dieną bendrovės banko sąskaitoje yra sukaupta 1 615,26 Eur, kurių užteks padengti einamąją skolą (pradelstas įmokas) VSDFV.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas RUAB „Furmitas“ restruktūrizavimo planas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujo įrodymo priėmimo

14. Bendrovės vadovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują įrodymą – RUAB „Furmitas“ 2025 m. rugsėjo 1 d.–2025 m. rugsėjo 10 d. banko sąskaitos išrašą, kuriuo įrodinėja, kad sąskaitoje esanti pinigų suma – 1 615,26 Eur, yra pakankama padengti VSDFV turimą 1 609,20 Eur dydžio einamąją skolą.

15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024, 21–22 punktai).

16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikoje pripažįstamą viešojo intereso egzistavimą nemokumo bylose, į tai, kad pateiktas naujas įrodymas yra susijęs su ginčo klausimu ir gali turėti reikšmės vertinant aplinkybes dėl bendrovės restruktūrizavimo plano tvirtinimo, taip pat į tai, jog naujo įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, priima pateiktą rašytinį įrodymą bei vertina jį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl RUAB „Furmitas“ restruktūrizavimo plano tvirtinimo pagal JANĮ 111¹ straipsnio 2 dalį

17. Restruktūrizavimo planas yra esminis restruktūrizavimo proceso dokumentas, kuriame apibrėžiama juridinio asmens būklė, finansiniai sunkumai bei jų mastas, restruktūrizuojamo juridinio asmens tikslai ir pats restruktūrizavimo procesas, priemonės, kuriomis siekiama atkurti restruktūrizuojamo juridinio asmens mokumą bei gyvybingumą. Reikalavimai restruktūrizavimo planui yra reglamentuoti JANĮ 104 straipsnio 2 dalyje. Už restruktūrizavimo plano parengimą atsako juridinio asmens vadovas (JANĮ 104 straipsnio 1 dalis).

18. Teisės doktrinoje restruktūrizavimo planas apibrėžiamas kaip pagrindinis restruktūrizavimo proceso dokumentas, kuris nustato restruktūrizuojamo juridinio asmens tikslus, patį procesą ir kurio įgyvendinimas laiku yra svarbus atkuriant juridinio asmens veiklą bei gyvybingumą, todėl šio dokumento patikros procedūros negali būti išskaidytos taip, kad neatitiktų restruktūrizavimo proceso tikslų bei pagrindinių principų (R. Jokubauskas. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Monografija. Krokuva: Mykolo Riomerio universitetas, 2021, p. 314).

19. Restruktūrizavimo plano projektui turi pritarti juridinio asmens dalyviai ir restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai grupėse (JANĮ 106 straipsnio 1 dalis, 107 straipsnio 1 dalis). Pagal JANĮ 107 straipsnio 2 dalį laikoma, kad kreditoriai pritarė restruktūrizavimo plano projektui, jeigu kiekvienoje kreditorių grupėje restruktūrizavimo plano projektui pritarė restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 visų teismo patvirtintų šios grupės kreditorių reikalavimų sumos. JANĮ 108 straipsnyje 1 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens kreditoriai, vykstant restruktūrizavimo procesui, skirstomi į dvi grupes: 1) kreditorius, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka (JANĮ 108 straipsnio 1 dalies 1 punktas); 2) kitus kreditorius (JANĮ 108 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tomis pačiomis aplinkybėmis visi tos pačios grupės kreditoriai turi vienodas teises ir pareigas (JANĮ 108 straipsnio 2 dalis).

20. JANĮ 111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad restruktūrizavimo planą tvirtina teismas. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas priima nutartį netvirtinti restruktūrizavimo plano, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: 1) nebuvo įgyvendinti JANĮ 102³, 104–107 ir 110 straipsniuose nurodyti reikalavimai; 2) dėl restruktūrizavimo plano projekte nustatytų priemonių šio plano projektui nepritarusių kreditorių reikalavimų tenkinimo apimtis būtų mažesnė negu bankroto atveju; 3) restruktūrizavimo plano projekte numatytos naujos finansavimo priemonės nėra būtinos restruktūrizavimo planui įgyvendinti ir nepagrįstai riboja restruktūrizavimo plano projektui nepritarusių interesus; 4) restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto; 5) restruktūrizavimo plano projektas neatitinka valstybės pagalbos teikimo reikalavimų; 6) nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos juridinis asmuo nemoka mokesčių.

21. JANĮ 111¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorių grupėse restruktūrizavimo plano paveikiamiems kreditoriams nepritarus restruktūrizavimo plano projektui, juridinio asmens vadovo arba kreditorių siūlymu, pritarus juridinio asmens vadovui, teismas gali patvirtinti restruktūrizavimo planą, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos: 1) įgyvendinti šio įstatymo 104, 105, 106 ir 110 straipsniuose nurodyti reikalavimai; 2) restruktūrizavimo plano projektui pritarė: a) kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka, grupė arba b) kitų kreditorių grupė, jeigu jos kreditorių jokie reikalavimai nebūtų patenkinami bankroto atveju, taip pat įvertinus ir kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybių vertinę išraišką juridinio asmens pardavimo atveju; 3) restruktūrizavimo planu užtikrinama, kad jam nepritariančių restruktūrizavimo plano paveikiamų kreditorių grupės reikalavimai būtų tenkinami pagal šio įstatymo 94 straipsnyje nustatytą reikalavimų tenkinimo prioritetų eiliškumą; 4) nė viena restruktūrizavimo plano paveikiamų kreditorių grupė pagal restruktūrizavimo planą negautų didesnės sumos, negu teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų suma.

22. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įmonės restruktūrizavimas atliekamas turint tikslą perskirstyti įmonės įsiskolinimus ir jų apmokėjimo terminus bei tvarką tam, jog būtų išvengta bankroto ir atkurta įmonės normali ūkinė veikla. Sunkumų turinčios įmonės veiklą siekiama atgaivinti įvairiomis priemonėmis: atidedamas įsipareigojimų vykdymas kreditoriams arba jie sumažinami pertvarkant įmonės veiklą; iškėlus restruktūrizavimo bylą įmonei, kol jos veikla stabilizuojama, suteikiama apsauga nuo kreditorių: sustabdomi išieškojimai, netesybų ir palūkanų skaičiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2015). Kadangi restruktūrizavimo proceso metu įmonės verslas jau nebegali tęstis ankstesne forma, siekiant veiksmingai atkurti jo gyvybingumą ir apsaugoti kreditorių interesus, be kita ko, skiriamos specialiai reglamentuotos mokumo atkūrimo procedūros ir teisminė jų priežiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2011).

23. Tinkamam restruktūrizavimo proceso vykdymui yra svarbus restruktūrizavimo planas, kuriame turi būti numatytos finansinius sunkumus padedančios išspręsti priemonės, verslo modelio pertvarkymo galimybės, kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo terminai, naujo finansavimo galimybės, planuojamos pajamos, plano įgyvendinimo trukmė ir kt. Esminė restruktūrizavimo plano paskirtis yra padėti pasiekti restruktūrizavimo tikslą – atkurti juridinio asmens mokumą ir išvengti bankroto. Viena sudėtinių restruktūrizavimo plano tvirtinimo proceso dalių yra kreditorių pritarimas restruktūrizavimo plano projektui (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-646-790/2024).

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2025 m. rugpjūčio 11 d. RUAB „Furmitas“ kreditorių susirinkime 2-uoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas sprendimas nepritarti bendrovės restruktūrizavimo planui. Iš pateikto į bylą kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2 matyti, kad planui pritarė pirmosios grupės kreditoriai, kurių reikalavimai užtikrinti hipoteka („Už“ balsavo 100 proc. teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų), o antrosios grupės kreditoriai – kiti kreditoriai – planui nepritarė („Už“ balsavo 37,63 proc., o „Prieš“ – 54,07 proc. teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų).

25. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis JANĮ 111¹ straipsnio 2 dalies nuostatomis, skundžiama nutartimi patvirtino bendrovės restruktūrizavimo planą 4 metų laikotarpiui, konstatavęs, kad planas atitinka JANĮ reikalavimus, o aplinkybės, jog RUAB „Furmitas“ ketina tęsti pagrindinę veiklą ir numato veiklos pokyčius, nesudaro pagrindo išvadai, kad plane numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės bendrovei įveikti finansinių sunkumų bei atsiskaityti su kreditoriais restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka, be to, restruktūrizavimo plane numatytos mokumo atkūrimo priemonės gali būti realiai įgyvendinamos.

26. Apeliantė atskirajame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu nesutinka, teigdama, kad jis nepagrįstas, kadangi teismas, patvirtindamas RUAB „Furmitas“ restruktūrizavimo planą, nevertino to, ar plane numatytos priemonės akivaizdžiai padės bendrovei įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto, taip pat neatsižvelgė į jos bei kreditorės VMI 2025 m. rugpjūčio 11 d. kreditorių susirinkimui nurodytus plano trūkumus, tarp jų ir tai, jog planas negali būti sėkmingai įgyvendintas, nes jis nėra pagrįstas ekonominiais skaičiavimais. Apeliacinės instancijos teismas šiai apeliantės pozicijai iš esmės pritaria dėl toliau nurodomų motyvų.

27. Pažymėtina, kad restruktūrizavimo plane turi būti išsamiai aprašyta, kokiomis konkrečiomis priemonėmis ir (ar) veiksmais bus pasiekti juridinio asmens ilgalaikiai strateginiai ir detalūs pagrindžiami tikslai, užtikrintas juridinio asmens gyvybingumas ir atkurtas mokumas. Nurodytos priemonės turi būti suformuluotos ir pateiktos nedeklaratyviai, t. y. priemonės (ekonominės, techninės, organizacinės ir kt.) turi būti ekonomiškai pagrįstos ir realios, praktiškai įgyvendinamos, tokios, kad padėtų atkurti juridinio asmens mokumą ir sumažintų įsiskolinimus kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-419-567/2024). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, atsižvelgiant į bendrovės finansinius sunkumus ir turint tikslą išsaugoti ją kaip veikiantį ūkio subjektą, restruktūrizavimo plane turėtų būti nurodomi valdymo organų visiškai nauji priimti organizaciniai sprendimai, kurių dėka situacija bus keičiama iš esmės, turi būti įrodinėjamas pamatinis veiklos pertvarkymas ir nurodyta jau taikomų ar realiai planuojamų taikyti priemonių žymi įtaka vykstantiems procesams, pateikti tokių priemonių efektyvumo realūs apskaičiavimai.

28. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo vaidmuo restruktūrizavimo plano svarstymo ir tvirtinimo procese neapsiriboja vien formaliu restruktūrizavimo plano, jo pateikimo teismui tvarkos atitikties įstatymo nuostatoms patikrinimu: teisminė mokumo atkūrimo procedūrų priežiūra, be kita ko, skirta restruktūrizavimo procedūrų racionaliam ir operatyviam naudojimui, kreditorių mažumos interesams užtikrinti. Spręsdamas restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą teismas turi ne tik išanalizuoti restruktūrizavimo plano atitiktį įstatymo reikalavimams, bet ir įvertinti numatomų restruktūrizavimo priemonių turinį, ar jos yra realios, proporcingos, galinčios užtikrinti restruktūrizavimo tikslų – išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto – pasiekimą, ar šios priemonės, įskaitant ir restruktūrizavimo termino pratęsimą, atitinka, be kita ko, kreditorių mažumos interesus ir pan., o restruktūrizavimo planui šių reikalavimų neatitinkant, tokio plano netvirtinti. Taigi, nors teismas neturi įgaliojimų tvirtinti restruktūrizavimo planą, neturintį įstatymo reikalaujamos kreditorių daugumos palaikymo, ši aplinkybė nereiškia, jog kvalifikuotos kreditorių daugumos valia pritarti restruktūrizavimo planui visais atvejais yra privaloma teismui, sprendžiančiam plano (jo pakeitimų) tvirtinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-823/2020).

29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, taip pat byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvykdė pirmiau nurodytos jam tenkančios pareigos ir RUAB „Furmitas“ restruktūrizavimo planą patvirtino tik formaliai įvertinęs jo atitiktį įstatymo reikalavimams, iš esmės neanalizuodamas paties plano turinio, nevertindamas jame numatytų restruktūrizavimo priemonių realumo, jų pagrįstumo bei galimybės šiomis priemonėmis iš tikrųjų atkurti bendrovės mokumą ir gyvybingumą, siekiant išsaugoti veiklą, išvengti bankroto bei kuo didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais. Teismas, padaręs išvadą, kad restruktūrizavimo plane numatytos priemonės leis atkurti bendrovės mokumą ir išsaugoti ją kaip veikiančią rinkos dalyvę, visiškai nevertino konkrečių plane pateiktų duomenų, taip pat neatsižvelgė į apeliantės akcentuotus plano trūkumus. Pažymėtina, kad apeliantė – didžiausia bendrovės kreditorė – tiek 2025 m. liepos 10 d., tiek 2025 m. rugpjūčio 11 d. kreditorių susirinkimuose nurodė, jog restruktūrizavimo planas nėra pagrįstas ekonominiais skaičiavimais ir todėl negali būti tvirtinamas. Vis dėlto teismas šių apeliantės argumentų nevertino ir skundžiamoje nutartyje dėl jų visiškai nepasisakė, nors tai padaryti privalėjo. Dėl to nebuvo nustatytos ir įvertintos visos aplinkybės, reikšmingos restruktūrizavimo tikslui – atkurti juridinio asmens gyvybingumą ir išvengti bankroto – pasiekti.

30. Iš byloje esančio RUAB „Furmitas“ restruktūrizavimo plano projekto nustatyta, kad bendrovė, siekdama įveikti finansinius sunkumus ir atsiskaityti su kreditoriais, numato ir toliau iki 2027 m. sausio 1 d. vykdyti pagrindinę – švelniakailių žvėrelių (audinių) auginimo – veiklą, taip pat užsiimti kita papildoma veikla – žuvininkystės vystymu nedidelės apimties vandens telkiniuose, kuri nuo 2027 m. sausio 1 d. taptų pagrindine bendrovės veikla. Be to, nuo 2025 metų bendrovė ketina pradėti nuomoti turimą transporto priemonę (paršavežę) ir fermą ir taip gauti papildomų pajamų.

31. Iš plano 5.5.1 papunktyje pateiktos informacijos (lentelė Nr. 10) matyti, kad bendrovė planuoja: 1) per 2025 metus (6 mėn.) uždirbti iš viso 148 075 Eur pajamų (132 345 Eur iš audinių auginimo (kailiai) ir 15 730 Eur iš turto nuomos), patirti 164 354 Eur išlaidų, taigi nuostolis – 51 161 Eur; 2) per 2026 metus – uždirbti 1 001 460 Eur pajamų (675 000 Eur iš audinių auginimo (kailiai), 295 000 Eur iš žuvininkystės, 31 460 Eur iš turto nuomos), patirti 629 116 Eur išlaidų, taigi grynasis pelnas – 337 462 Eur; 3) per 2027 metus – uždirbti 1 039 460 Eur pajamų (675 000 Eur iš audinių auginimo (kailiai), 333 000 Eur iš žuvininkystės, 31 460 Eur iš turto nuomos), patirti 594 226 Eur išlaidų, taigi grynasis pelnas – 341 090 Eur; 4) per 2028 metus – uždirbti 1 213 460 Eur pajamų (810 000 Eur iš audinių auginimo (kailiai), 372 000 Eur iš žuvininkystės, 31 460 Eur iš turto nuomos), patirti 673 976 Eur išlaidų, taigi grynasis pelnas – 419 318 Eur; 5) per 2029 metus (6 mėn.) – uždirbti 2 481 288 Eur pajamų (426 000 Eur iš žuvininkystės, 15 730 Eur iš turto nuomos, 2 039 558 Eur žala iš valstybės), patirti 279 176 Eur išlaidų, taigi grynasis pelnas – 1 799 299 Eur. Plano 5.1 papunktyje (lentelė Nr. 7) bendrovė pateikė planuojamų pajamų pagrindimą, kuriuo remiantis 2025 metais 132 345 Eur pajamos iš švelniakailių žvėrelių auginimo bus gautos pardavus 2 941 vnt. kailių, 2026 ir 2027 metais po 675 000 Eur pajamų iš šios veiklos bus gauta pardavus po 15 000 vnt. kailių, o 2028 metais pardavus 18 000 vnt. kailių pajamos iš to sudarys 810 000 Eur. Iš pateiktų duomenų matyti, kad 2025 metais bendrovė turi 5 941 vnt. kailių, iš kurių pardavus 2 941 vnt., 2026 metais liks 3 000 vnt., taip pat 2026 metais planuojamas 45 000 vnt. prieauglis (jaunikliai), dėl to per 2026–2028 metus bendrovė planuoja parduoti iš viso 48 000 vnt. (45 000 + 3 000) kailių, kurių vieneto kaina sudaro 45 Eur (132 345 Eur / 2 941 vnt.; 675 000 Eur / 15 000 vnt.; 810 000 Eur / 18 000 vnt.).

32. Plano 1.1.4 papunktyje (lentelė Nr. 1) nurodoma, kad bendrovė turi šį ilgalaikį turtą: žemę – fermą, kurios balansinė vertė – 27 500 Eur; statinius – stoginę su narvais, kurios balansinė vertė – 245 219 Eur; transporto priemones – paršavežę ir mikroautobusą, kurių balansinė vertė – 2 Eur.

33. Nagrinėjamu atveju apeliantė 2025 m. liepos 10 d., 2025 m. rugpjūčio 11 d. kreditorių susirinkimuose kėlė abejones dėl bendrovės restruktūrizavimo plane nurodytų gautinų pajamų realumo visais ketveriais plano įgyvendinimo metais, kvestionavo, kaip buvo apskaičiuota pajamų suma, gautina iš kailių pardavimo, t. y. kokiu pagrindu buvo nustatyta, kad vieno kailio pardavimo kaina siekia 45 Eur.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors restruktūrizavimo plane nurodytas planuojamas kailių kiekis ir bendra tikėtina iš jų pardavimo gautinų pajamų suma (žr. šios nutarties 32 punktą), tačiau jokių konkrečių skaičiavimų ar duomenų, pagrindžiančių tokių pajamų, apskaičiuotų remiantis vieno kailio pardavimo kaina – 45 Eur, realumą, plane nepateikta. Plane nurodoma, kad 2026 metais bendrovė planuoja turėti 45 000 vnt. prieauglį, tačiau neatskleidžiama, iš kokių lėšų jis bus įgyjamas ir kokios bus su tuo susijusios sąnaudos, ypač atsižvelgiant į tai, jog, remiantis pateiktais duomenimis, 2025 metais bendrovė veikia nuostolingai. Šios aplinkybės yra itin reikšmingos, nes pagal restruktūrizavimo planą bendrovė, pardavusi 45 000 vnt. naujo prieauglio ir papildomai 3 000 vnt. kailių likutį iš 2025 metų (iš viso – 48 000 vnt.), jau 2026 ir 2027 metais planuoja iš to gauti žymiai išaugusias pajamas – po 675 000 Eur, o 2028 metais – net 810 000 Eur. Kadangi joks ekonominis ar finansinis tokių pajamų augimo pagrindimas plane nepateiktas, apeliantė pagrįstai kreditorių susirinkime iškėlė abejones dėl tokių pajamų realumo.

35. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, jų nesiaiškino, nepareikalavo iš bendrovės papildomų paaiškinimų ar įrodymų, todėl nepašalino abejonių dėl plane numatytų pajamų pagrįstumo, t. y. ar nurodyta kailių pardavimo kaina yra reali ir atitinka tą, už kurią tokie produktai rinkoje yra įprastai realizuojami (aukcione ar kitu būdu). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismui šioje situacijoje nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo daryti išvados, kad restruktūrizavimo plane numatytos priemonės yra realios, veiksmingos ir sudarys sąlygas bendrovei atkurti mokumą bei atsiskaityti su kreditoriais iš būsimo pelno, gauto pardavus švelniakailių žvėrelių (audinių) kailius.

36. Restruktūrizavimo plane numatyta, kad bendrovė 2025 metais pradės įgyvendinti parengtą žuvininkystės vystymo strategiją nedidelės apimties vandens telkiniuose, o nuo 2027 m. sausio 1 d. (kuomet įsigalios draudimas verstis kailinių žvėrelių auginimo veikla) žuvininkytės veikla taps pagrindine jos ūkine komercine veikla. Bendrovė pažymi, kad žuvininkytės veiklą ji vykdytų jai priklausančiame žemės sklype, kuriame būtų įrengta ne mažiau kaip 20 mailinių tvenkinių (bendras plotas daugiau kaip 2 ha), užtikrinant vandens pratakumą, deguonies ir temperatūros kontrolę bei tinkamas buveines jaunikliams augti; tvenkiniai būtų pritaikyti tiek natūraliam maitinimui (zooplanktonu), tiek papildomam šėrimui, siekiant užtikrinti auginimo efektyvumą. Be to, bendrovė planuoja pirkti lervutes (iš Lietuvos ir artimųjų užsienio tiekėjų), jas auginti 6–12 mėn. tvenkiniuose su specializuotomis sąlygomis ir realizuoti rinkai kaip įžuvinimo medžiagą. Iš šios veiklos bendrovė jau 2026 metais planuoja gauti 295 000 Eur pajamų, kurios vėlesniais metais tik didėtų ir 2027 metais jau siektų – 333 000 Eur, 2028 metais – 372 000 Eur, o 2029 metais (6 mėn.) – 426 000 Eur.

37. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas restruktūrizavimo plane nurodytą informaciją apie planuojamą žuvininkystės veiklą (iki 2027 m. sausio 1 d. – kaip papildomą, o nuo šios datos – kaip pagrindinę), pažymi, kad pirmosios instancijos teismas su tuo susijusių aplinkybių skundžiamoje nutartyje iš esmės netyrė ir jų nevertino.

38. Pirma, pirmosios instancijos teismas nevertino, iš kokių lėšų bendrovė, esant sudėtingai finansinei situacijai, lygiagrečiai su švelniakailių žvėrelių (audinių) auginimu planuoja finansuoti papildomą žuvininkystės veiklą, o vėliau ir visiškai persiorienuoti į šios veiklos vykdymą. Antra, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad iki šiol būtų atlikti bent kokie parengiamieji veiksmai šiai veiklai pradėti, nors restruktūrizavimo plane nurodyta, jog žuvininkystės strategijos įgyvendinimas turėjo būti pradėtas jau 2025 metais. Pažymėtina, kad pati bendrovė plane akcentuoja, jog aptariamai veiklai vykdyti jai priklausančiame žemės sklype būtina įrengti apie 20 specializuotų tvenkinių, įsigyti lervučių, užtikrinti jų auginimo sąlygas (augimo laikotarpis – 6–12 mėn.), tačiau byloje nėra pateikta įrodymų (o teismas jų ir nepareikalavo), jog bent dalis šių veiksmų jau būtų pradėti, nors iki 2025 metų pabaigos (šios nutarties priėmimo dieną) yra likę tik kiek daugiau nei trys mėnesiai. Atsižvelgiant į tai, neaišku, kiek realiai pagrįstas bendrovės lūkestis jau 2026 metais gauti žymias – 295 000 Eur – pajamas iš žuvininkystės veiklos, kai nėra įgyvendintos būtinos prielaidos (tvenkinių įrengimas, lervučių įsigijimas ir užauginimas) tokiai veiklai pradėti ir vykdyti (tokių duomenų byloje nėra), juolab kai visa tai reikalauja ne tik finansinių išteklių, tačiau ir laiko sąnaudų. Šių esminių aplinkybių, turinčių įtakos restruktūrizavimo planui sėkmingai įgyvendinti, pirmosios instancijos teismas nevertino, apsiribodamas tik paties fakto, kad bendrovė ketina pradėti vykdyti naują veiklą, konstatavimu ir laikydamas tai pakankamu pagrindu pripažinti, jog ji dėl to yra pajėgi įveikti finansinius sunkumus. Tačiau toks paviršutiniškas ir faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais nepagrįstas vertinimas negali būti laikomas pagrįstu.

39. Bendrovės restruktūrizavimo plane numatyta, kad 2025 metais bendrovė pradės nuomoti jai priklausantį turtą – transporto priemones ir fermą, o pajamos iš šios veiklos 2025 metais (už 6 mėn.) sudarys 15 730 Eur, 2027–2028 metais – po 31 460 Eur, 2029 metais (už 6 mėn.) – 15 730 Eur. Pažymėtina, kad apeliantė kreditorių susirinkimų metu, nepritardama restruktūrizavimo plano tvirtinimui, kėlė klausimus dėl tokių pajamų apskaičiavimo pagrįstumo – ar yra sudarytos preliminariosios nuomos sutartys, kokiomis sąlygomis turtas būtų nuomojamas ir pan., tačiau pirmosios instancijos teismas, JANĮ 111¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka spręsdamas restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą, šių apeliantės argumentų nevertino. Teismas nenustatė nei tokios veiklos vykdymo realumo, nei pajamų iš jos gavimo pagrįstumo, neįpareigojo bendrovės pateikti tai patvirtinančius įrodymus, nors restruktūrizavimo plane nurodyta, kad pajamos iš turto nuomos planuojamos jau 2025 metais. Įvertinus tai, kad plane deklaruotos pajamos yra už pusę metų, o iki 2026 metų likę tik kiek daugiau nei trys mėnesiai, logiška manyti, jog tokia veikla jau turėtų būti pradėta arba bent jau parengta pradėti, todėl bendrovė galėtų pateikti tai pagrindžiančius įrodymus – nuomos sutartis ar preliminarius susitarimus, iš kurių būtų galima objektyviai įvertinti nurodytų pajamų realumą. Vis dėlto bendrovė tokių duomenų nepateikė, o teismas jų taip pat nepareikalavo.

40. Šiame kontekste taip pat svarbu pažymėti, kad byloje liko neatskleista, kaip bendrovė ketina vienu metu suderinti fermos ir transporto priemonių nuomą su tuo pačiu metu vykdomomis veiklomis – kailinių žvėrelių auginimu ir žuvininkyste. Teismas nesiaiškino, ar bendrovės veikloje naudojamo ilgalaikio turto (fermos ir transporto priemonių) nuoma nebus kliūtis toliau lygiagrečiai vykdyti kitas minėtas veiklas. Tai kelia pagrįstų abejonių ne tik dėl realios galimybės gauti plane nurodytas pajamas iš nuomos, bet apskritai ir dėl bendrovės gebėjimo įgyvendinti visas restruktūrizavimo plane numatytas priemones, kuriomis siekiama įveikti finansinius sunkumus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokių aplinkybių, kaip realus pajamų gavimas iš kailių pardavimo, žuvininkystės ir nuomos, bendrovės galimybės šias veiklas išvystyti, tinkamas įvertinimas yra itin reikšmingas, nes pagal restruktūrizavimo planą atsiskaitymas su kreditoriais planuojamas vykdyti būtent iš bendrovės pelno, kurio dydis tiesiogiai priklauso nuo pajamų gavimo iš visų nurodytų bendrovės veiklų.

41. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad bendrovė restruktūrizavimo plane nurodo, jog jos turimų transporto priemonių – paršavežės ir mikroautobuso – bendra balansinė vertė yra 2 Eur. Tačiau, įvertinus tai, kad bendrovė ketina nuomoti (nuomoja) šias transporto priemones, kurios, tikėtina, bus (yra) eksploatuojamos (naudojamos) pagal paskirtį, yra pagrindas abejoti tokia plane nurodyta, tačiau jokiais įrodymais nepagrįsta, šio turto (beveik nuline) verte, taigi ir plane nurodytų duomenų teisingumu.

42. Iš byloje esančio restruktūrizavimo plano matyti, kad bendrovė pelną ir galimybes atsiskaityti su kreditoriais taip pat sieja su aplinkybe, jog 2029 metais ji tikisi gauti 2 039 558 Eur dydžio žalos atlyginimą iš valstybės. Tačiau pirmosios instancijos teismas šio aspekto visiškai neanalizavo, nevertino šių pajamų gavimo realumo, taip pat neatsižvelgė į tai, ar bent preliminariai egzistuoja objektyvus pagrindas manyti, kad tokia suma bus faktiškai priteista ir išmokėta bendrovei restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma (2 039 558 Eur) sudaro esminę dalį planuojamų bendrovės pajamų 2029 metais, teismas privalėjo įvertinti, ar toks bendrovės lūkestis šiame proceso etape nėra deklaratyvus ir ar gali būti laikomas realiu pajamų šaltiniu atsiskaitymui su kreditoriais. To nepadarius, lieka pagrįstų abejonių dėl plano realumo ir bendrovės finansinių galimybių ateityje.

43. Pagal JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 6 punktą teismas priima nutartį netvirtinti restruktūrizavimo plano, jeigu nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos juridinis asmuo nemoka mokesčių. JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą, jeigu juridinis asmuo nemoka visų ar dalies mokesčių. Tai reiškia, kad pagal įstatymo nuostatas restruktūrizavimo procesas iš esmės yra negalimas, jeigu restruktūrizuojamas juridinis asmuo nemoka mokesčių. Taigi veiksmingas restruktūrizavimo procesas yra siejamas ir su tinkamu juridinio asmens mokestinių prievolių vykdymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).

44. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad bendrovė iki 2025 m. rugpjūčio 11 d. kreditorių susirinkimo turėjo 1 010,51 Eur dydžio skolą VSDFV (apie tai apeliantė nurodė ir kreditorių susirinkime), kuri atskirojo skundo surašymo dieną (2025 m. rugpjūčio 26 d.) jau siekė 1 609,20 Eur. Bendrovės vadovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad į bendrovės sąskaitą trečiasis asmuo OBLT INVEST 2025 m. rugsėjo 9 d. pervedė bendrovei 1 620 Eur. Akcinei bendrovei (toliau – AB) Artea bankui atskaičius mėnesinius fiksuotus mokesčius už paslaugų planą (iš viso – 4,75 Eur), bendrovės sąskaitoje 2025 m. rugsėjo 10 d. buvo 1 615,26 Eur (0,01 Eur likutis, buvęs 2025 m. rugsėjo 1 d.) + 1 615,25 Eur (likutis iš pervestų lėšų). Atsiliepime atskirąjį skundą bendrovės vadovas teigia, kad ši suma yra pakankama padengti 1 609,20 Eur skolą VSDFV.

45. Nors, apeliacinės instancijos teismas, viena vertus, pripažįsta, kad matematiškai 1 615,26 Eur suma yra pakankama 1 609,20 Eur skolai padengti, kita vertus, pažymi, jog ši aplinkybė savaime nepatvirtina bendrovės gebėjimo laiku vykdyti savo turtines prievoles valstybei. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad bendrovė jau kurį laiką nemoka einamųjų įmokų VSDFV – dar 2025 m. rugpjūčio mėn. bendrovė turėjo įsiskolinimą, o jos banko sąskaitos likutis 2025 m. rugsėjo 1 d. siekė vos 0,01 Eur. Pastebėtina, kad šis likutis padidėjo tik 2025 m. rugsėjo 9 d., kai trečiasis asmuo pervedė bendrovei 1 620 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad šio pavedimo suma beveik atitinka bendrovės skolą VSDFV, be to, pavedimas atliktas tik po to, kai apeliantė atskirajame skunde nurodė, jog bendrovė nevykdo einamųjų mokestinių prievolių ir tai sudaro pagrindą nutraukti bendrovės restruktūrizavimo bylą. Tokios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių tiek dėl paties pavedimo atlikimo aplinkybių ir tikrojo tikslo, tiek dėl bendrovės gyvybingumo bei jos gebėjimo laiku vykdyti einamuosius mokėjimus. Be to, nors iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad 2025 m. rugsėjo 23 d. bendrovės įsiskolinimas VSDFV sumažėjo iki 594,56 Eur, vis dėlto ši skola visiškai padengta nebuvo (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

46. Pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas bendrovės restruktūrizavimo planą, į anksčiau nurodytas aplinkybes, kurios yra reikšmingos vertinant bendrovės gyvybingumą, jos realias galimybes tęsti veiklą, įgyvendinti restruktūrizavimo plane nurodytas priemones bei pasiekti plane išsikeltus tikslus neatsižvelgė ir jų nevertino, nors klausimą dėl bendrovės nevykdomų mokestinių prievolių apeliantė buvo iškėlusi dar kreditorių susirinkimo metu.

47. Minėta, kad restruktūrizavimo plano tvirtinimo stadijoje teismas turi patikrinti, ar restruktūrizavimo plane nustatytos priemonės yra proporcingos restruktūrizavimo tikslui, ar nėra neproporcingai ribojami ir pažeidžiami prieštaraujančių restruktūrizavimo plano projektui kreditorių interesai, t. y. prioritetas turi būti teikiamas prašomo patvirtinti restruktūrizavimo plano turiniui ir jame nustatytoms priemonėms restruktūrizuojamos bendrovės mokumui atkurti, siekiant išsaugoti veiklą, išvengti bankroto ir kuo didesne dalimi atsiskaityti su kreditoriais. JANĮ 2 straipsnio 10 punkte taip pat nurodoma, kad juridinio asmens restruktūrizavimo procesas – tai visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-617-567/2025).

48. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į restruktūrizavimo plano – kaip esminio restruktūrizavimo proceso dokumento – svarbą, taip pat į nemokumo bylose vyraujantį viešąjį interesą ir efektyvaus restruktūrizavimo proceso principą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bendrovės restruktūrizavimo plano tvirtinimo JANĮ 111¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, nenustatė ir tinkamai neįvertino visų sąlygų, būtinų tokio plano patvirtinimui. Teismas faktiškai nevertino nei restruktūrizavimo plane numatytų priemonių, nei jų realaus poveikio atkuriant bendrovės gyvybingumą ir išvengiant bankroto. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas iš esmės tik pacitavo JANĮ nuostatas, reglamentuojančias sąlygas restruktūrizavimo plano tvirtinimui, taip pat bendrai paminėjo plane nurodytas priemones, tačiau išsamiau jų neanalizavo, neatliko kompleksinio visumos bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir įrodymų teisinio vertinimo, būtino teisėtam, pagrįstam ir teisingam teismo procesiniam sprendimui priimti.

49. Pažymėtina, kad teismas turėjo pareigą išsamiai įvertinti restruktūrizavimo plane numatytas priemones ir jų realumą dar ir dėl to, jog šiam planui kreditorių susirinkime nebuvo pritarta – kreditoriai (apeliantė ir VMI) pateikė pastabas dėl plane numatytų priemonių nepakankamo veiksmingumo ir pagrįstumo. Esant tokiai situacijai, teismas negalėjo apsiriboti tik bendro pobūdžio restruktūrizavimo plano santrauka ar formaliu vertinimu, o turėjo motyvuotai atsakyti į byloje kilusius klausimus bei pagrįsti, kodėl, nepaisant bendrovės kreditorių nepritarimo, planas vis dėlto gali būti tvirtinamas teismo. Teismas turėjo aiškiai argumentuoti, kodėl toks sprendimas atitinka juridinio asmens restruktūrizavimo instituto tikslus bei visų restruktūrizuotis siekiančios bendrovės kreditorių interesus. Tačiau tai nagrinėjamu atveju padaryta nebuvo.

Dėl procesinės bylos baigties

50. Apibendrindamas nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikęs proceso ir materialinės teisės normas, neišnagrinėjo ginčo klausimo iš esmės – nenustatė ir neįvertino visų reikšmingų aplinkybių ir įrodymų, būtinų nusprendžiant dėl pagrindo patvirtinti RUAB „Furmitas“ restruktūrizavimo planą (ne)buvimo. Šis nustatytas pažeidimas sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, dėl to skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina.

51. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, neatliko išsamaus jų teisinio vertinimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas, pirmą kartą iš esmės tirdamas ir vertindamas anksčiau nurodytas ginčui reikšmingas aplinkybes, pakeistų pirmosios instancijos teismą. Taip būtų paneigta ginčo šalių teisė į apeliaciją. Dėl to, panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, klausimas dėl bendrovės restruktūrizavimo plano tvirtinimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

52. Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bendrovės restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą, turi įvertinti šioje nutartyje nurodytas aplinkybes. Teismas, siekdamas nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, atsižvelgdamas į viešojo intereso nemokumo bylose egzistavimą ir teismo aktyvų vaidmenį, įgyvendindamas teisėjo vadovavimo procesui principą (JANĮ 3 straipsnio 4 punktas), turi imtis visų įstatyme numatytų priemonių bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir (ar) esamiems prieštaravimams, neaiškumams pašalinti, esant poreikiui, įpareigoti proceso dalyvius pateikti papildomus paaiškinimus ir (ar) įrodymus.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Furmitas“ restruktūrizavimo plano tvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.