- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-01
- Bylos Nr.
- eA-2145-261/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00123-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Ramutė Ruškytė, Rytis Krasauskas
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- L. U., I. U.
- Trečiasis asmuo
- "Nojus", I. D.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. U. ir I. U. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Nojus“ ir I. D., dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjai su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Kauno miesto skyriaus 2019 m. spalio 16 d. rašte „Dėl teritorijų planavimo sąlygų“ (toliau – ir Raštas) išdėstytą sprendimą; 2) panaikinti Tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gruodžio 12 d. rašte Nr. 1SS-2414-(8.5) išdėstytą sprendimą; 3) įpareigoti Tarnybos Kauno skyrių išduoti pareiškėjams teritorijų planavimo sąlygas pagal 2019 m. spalio 16 d. prašymą Nr. REG120235.
2. Pareiškėjai nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklauso 2442/3420 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Nojus“ priklauso 447/3420 dalys šio žemės sklypo, Lietuvos Respublikai – 531/3420. Žemės sklype yra negyvenamas pastatas – 741,07 kv. m slaugos ligoninė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nuosavybės teise priklauso UAB „Remedas“, o pareiškėjai yra vieninteliai šio bendrovės akcininkai. Pareiškėjai siekia atidalinti minėtą žemės sklypą, suformuojant du atskirus turtinius vienetus. Tuo tikslu tarp Kauno miesto savivaldybės ir pareiškėjų 2019 m. rugsėjo 20 d. buvo sudaryta sutartis dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo. Pareiškėjai 2019 m. spalio 16 d. kreipėsi į Tarnybą ir prašė išduoti planavimo sąlygas, tačiau Tarnybos Kauno miesto skyriaus 2019 m. spalio 16 d. sprendimu jų prašymas buvo netenkintas motyvuojant tuo, kad tarp bendraturčių nėra nustatyta ir viešame registre įregistruota naudojimosi žemės sklypu tvarka. Nesutikdami su Tarnybos Kauno miesto skyrius sprendimu, pareiškėjai pateikė skundą centriniam administratoriui, tačiau jų skundas 2019 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. lSS-244-(8.5) analogiškais motyvais buvo atmestas. Pareiškėjai teigė, kad minėti sprendimai yra nepagrįsti, neteisėti, nemotyvuoti, priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių nuostatas.
3. Pareiškėjai pažymėjo, kad teritoriniam atsakovo skyriui teikė prašymą išduoti teritorijų planavimo sąlygas ne dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatyto, bet dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo atidalinant žemės sklypus ir suformuojant atskirus turtinius vienetus. Daikto naudojimosi tvarkos nustatymas ir atidalinimas iš bendros dalinės nuosavybės yra du atskiri daiktinių teisių įgyvendinimo būdai. Teisės aktai nenumato, jog siekiant atidalinti daiktą iš bendros dalinės nuosavybės, pirmiausia turi būti nustatyta to paties daikto naudojimosi tvarka. Nesuprantamas atsakovo argumentas, kad rengiamas ne Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, nes tiek prašyme išduoti sąlygas, tiek 2019 m. lapkričio 12 d. skunde aiškiai nurodyta, kad pareiškėjai siekia žemės sklypą atidalinti iš bendros dalinės nuosavybės. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad nenustačius naudojimosi žemės sklypu tvarkos, gali būti pažeistos Lietuvos Respublikos teisės į nuosavybę, nes pareiškėjai siekia atidalinti tik jiems nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį, kuri randasi po jų bendrovei nuosavybės teise priklausančiu pastatu.
4. Pareiškėjai pažymėjo, kad skundžiami administraciniai aktai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 8 straipsnių keliamų reikalavimų. Nors atsakovo sprendimuose iš pirmo žvilgsnio yra nurodomi motyvai, dėl kurių atsisakoma išduoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo sąlygas (nes tariamai pirmiausia turi būti rengiamas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas), tačiau tokie motyvai neatitinka akto priėmimo metu galiojančio teisinio reglamentavimo, todėl administraciniai aktai yra nesuderinami su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimais, yra nemotyvuoti, priimti neteisėtai ir nepagristai, todėl naikintini.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
6. Atsiliepime nurodė, kad Tarnybos sprendimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1-3 dalyse nurodytus reikalavimus t. y. skundžiami raštai yra pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, raštuose nurodyta jų apskundimo tvarka. Žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, bendrosios dalinės nuosavybės teise yra valdomas privataus juridinio asmens, fizinių asmenų bei Lietuvos Respublikos, tačiau naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarka nenustatyta. Žemės sklypo plane, kuris yra neatskiriama valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dalis, nėra išskirtos bendrasavininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomos žemės sklypo dalys. Siekiant atidalinti žemės sklypo dalį, būtina nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Pareiškėjų teiginys, kad UAB „Nojus“ pagal 2017 m. gruodžio 12 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2-l 103-384/2017 patvirtintą taikos sutartį, naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide B yra neteisinga, nes Nekilnojamojo turto registro išraše toks juridinis faktas neįregistruotas. Pagal pareiškėjų pateiktą žemės sklypo planą nėra galimybės nustatyti, ar žemės sklypo atidalijimo projektas atitinka visų žemės sklypo bendraturčių / naudotojų interesus. Pareiškėjai skundo reikalavimu prašė teismą įpareigoti atsakovą išduoti teritorijų planavimo sąlygas pagal 2019 m. spalio 16 d. prašymą Nr. REG 120235, tačiau atsakovas pažymėjo, kad teismas negali perimti viešojo administravimo institucijų funkcijų ir savarankiškai atlikti administracinę procedūrą, priskirtą viešojo administravimo institucijos kompetencijai.
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo I. D. teismo posėdžio metu pareiškėjų skundą palaikė, neprieštaravo pareiškėjų prašymui dėl žemės sklypo atidalijimo.
II.
8. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimu pareiškėjų L. U. ir I. U. skundą patenkino iš dalies. Teismas panaikino Tarnybos Kauno miesto skyriaus 2019 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. REG121335 „Dėl teritorijų planavimo sąlygų“ ir Tarnybos 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. 1SS-2414-(8.5) „Dėl Jūsų skundo“ bei įpareigojo Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2019 m. spalio 16 d. prašymą Nr. REG120235. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo Tarnybos pareiškėjams L. U. ir I. U. 800 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
9. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos sprendimų, kuriais buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjų 2019 m. spalio 16 d. prašymą Nr. REG120235 išduoti teritorijų planavimo sąlygas, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Teismas, iš į bylą pateiktų duomenų nustatė, kad:
10.1. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: pareiškėjams L. U. ir I. U. (697/1140 dalis), UAB „Nojus“ (447/3420 dalis) ir Lietuvos Respublikai (patikėjimo teise valdo Nacionalinės žemės tarnyba, 531/3420 dalis)
Šalies argumentai
10.2. Pareiškėjai 2019 m. spalio 16 d. Tarnybai pateikė prašymą išduoti teritorijų planavimo sąlygas dėl teritorijų planavimo dokumento koregavimo Nr. REG 120235. Pareiškėjų tikslas – koreguoti 0,3420 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas, atidalijant jį į du atskirus žemės sklypus. Apie rengiamą detaliojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. A-841 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, koregavimą paskelbta Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje.
Žemesnės instancijos teismas
10.3. Tarnybos Kauno skyrius 2019 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. REG 121335 „Dėl teritorijų planavimo sąlygų“ atsisakė pareiškėjams išduoti teritorijų planavimo sąlygas rengiant kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, kuriuo koreguojami Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. A-841 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo patvirtinto detaliojo plano sprendiniai“, su tikslu padalinti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune į du atskirus žemės sklypus. Pareiškėjai šį sprendimą 2019 m. lapkričio 12 d. skundu apskundė Tarnybos direktoriui, tačiau pareiškėjų skundas, iš esmės, analogiškais motyvais buvo atmestas 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. 1SS-2414-(8.5) „Dėl Jūsų skundo“.
11. Teismas pažymėjo, kad esminis argumentas, kuriuo remiantis Tarnyba atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą – išduoti sąlygas teritorijų planavimo dokumento koregavimui, yra tai, kad nėra nustatyta ir patvirtinta bei viešame registre įregistruota naudojimosi žemės sklypu tvarka. Pagrįsdamas sprendimo atsisakyti išduoti teritorijų planavimo sąlygas teisėtumą, atsakovas pažymėjo, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu, kurio bendrasavininku yra Lietuvos Respublika, tvarką, žemės sklypo dalių dydžiai turi atitikti bendrasavininkų turimas nuosavybės dalis bei nepažeisti šalių teisių bei teisėtų interesų. Naudojimosi žemės sklypu tvarka privalo užtikrinti tinkamą Lietuvos Respublikos, kaip žemės sklypo dalies savininkės, galimybę įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo žemės sklypo dalimi teises visa apimtimi. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane turi būti aiškiai pažymėtos kiekvienam nekilnojamojo daikto (šiuo atveju žemės sklypo) bendraturčiui naudojimui priskiriamos nekilnojamojo daikto dalys, kurių dydis turi atitikti šio nekilnojamojo daikto dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Iš esmės, analogiškais argumentais grindžiami tiek Tarnybos Kauno miesto skyriaus, tiek ir Tarnybos sprendimai. Pareiškėjai savo nesutikimą su ginčijamais sprendimais motyvuoja tuo, kad, priešingai nei nurodo atsakovas, siekiant atidalinti žemės sklypą iš bendrosios nuosavybės, žemės sklypo naudojimo tvarka neprivalo būti rengiama, o atidalijus žemės sklypą Lietuvos Respublikos teisės į nuosavybę nebūtų pažeistos. Pareiškėjai taip pat prašė panaikinti sprendimus kaip neatitinkančius Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.
12. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 4 punktu, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – Taisyklės) 3 punktu ir priėjo prie išvados, kad ginčo atveju Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys patvirtina, jog žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (jis nėra naujai formuojamas). Taigi, kaip nurodė teismas, pagal minėtą reglamentavimą, pareiškėjai turi pagrindą inicijuoti detaliojo plano koregavimo procedūrą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatyta tvarka.
13. Teismas nurodė, kad sprendžiant pareiškėjų argumentų pagrįstumo klausimą pirmiausia pažymėtina, jog atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovas privalo laikytis ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia (be kita ko) įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų.
14. Teismas vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 punktais, 8 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praktika dėl Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos aiškinimo ir padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju skundžiami atsakovo sprendimai neatitinka esminių Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad sprendimuose atsakovas nurodo, jog konkrečiu atveju nėra nustatyta, patvirtinta ir viešame registre įregistruota naudojimosi žemės sklypu tvarka, dėl ko planavimo sąlygos negali būti išduotos, tačiau savo atsakymuose konkrečiai nenurodė, koks konkrečiai teisės aktas numato tokią sąlygą – nustatyti žemės naudojimo tvarką. Ginčijamuose sprendimuose, iš esmės, tik cituojami Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo įstatyme įtvirtinti valstybinės žemės naudojimo principai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo bei Lietuvos Respublikos teismų praktika dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo principų, tačiau konkretus ginčo situacijai taikytinas teisinis reglamentavimas dėl planavimo sąlygų išdavimo/neišdavimo nėra nurodytas.
15. Be to, atsakovas 2019 m. gruodžio 12 d. rašte Nr. 1SS-2414-(8.5) abstrakčiai pažymėjo, kad šiuo atveju nėra taikomos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, nes rengiamas ne Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, tačiau, kaip nurodė teismas, ginčo santykiams taikytino aktualaus teisinio reglamentavimo dėl planavimo sąlygų išdavimo / neišdavimo nenurodė. Dėl išvardintų priežasčių, teisėjų kolegija įvertino, kad atsakovo sprendimuose nenurodytas teisinis pagrindas (reikalavimas nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką nepagrįstas teisiniu reglamentavimu, todėl negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu), kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį sprendimą netenkinti pareiškėjų prašymo. Pareiškėjai teritoriniam atsakovo skyriui teikė prašymą išduoti teritorijų planavimo sąlygas ne dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatyto, bet dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo atidalinant žemės sklypus ir suformuojant atskirus turtinius vienetus. Daikto naudojimosi tvarkos nustatymas ir atidalinimas iš bendros dalinės nuosavybės yra du atskiri daiktinių teisių įgyvendinimo būdai. Todėl skundžiamuose sprendimuose nenurodžius teisinio pagrindo, yra visiškai neaišku, kodėl siekiant atidalinti daiktą iš bendros dalinės nuosavybės, pirmiausia turi būti nustatyta to paties daikto naudojimosi tvarka. Dėl šių priežasčių, atsakovui pateikus teisiniu reglamentavimu nepagrįstą atsisakymą tenkinti prašymą, teismas pripažino, kad Tarnyba iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjų 2019 m. spalio 16 d. prašymo ir priėmė skundžiamą sprendimą be motyvuojamosios dalies. Minėti sprendimų turinio trūkumai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme yra esminiai, todėl negali būti pripažinti pagrįstais ir teisėtais ir turi būti panaikinti kaip neteisėti iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 1 p.).
16. Teisėjų kolegija nustačiusi, kad sprendimai neteisėti iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui), konstatavo, kad tai yra pagrindas panaikinti šiuos administracinius aktus, nepasisakant dėl pareiškėjų reikalavimo įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjams teritorijų planavimo sąlygas pagal 2019 m. spalio 16 d. prašymą ir nepasisakant dėl kitų skunde, atsiliepime šalių išdėstytų motyvų ir nevertinant atsakovo priimtų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo kitais aspektais.
III.
17. Atsakovas Tarnyba pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
18. Atsakovas teigia, kad teismas savo inciatyva pakeitė pareiškėjų skundo antrąjį reikalavimą ir įpareigojo Tarnybą spręsti klausimą iš naujo, nors teismo buvo prašoma įpareigoti Tarnybą išduoti teritorijų planavimo sąlygas pagal 2019 m. spalio 16 d. prašymą Nr. REGI20235. Atsižvelgiant į tai, atsakovo vertinimu, ši teismo sprendimo dalis turėtų būti panaikinta.
19. Atsakovas paaiškina, kad nors formaliai 531/3420 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – ir Žemės sklypas), patikėjimo teise valdo Tarnyba, tačiau sklypas yra naudojamas tik statinių savininkų poreikiams tenkinti. Statinių savininkai yra visateisiai sklypo naudotojai, priešingu atveju, nebūtų užtikrinta šio sklypo naudotojų teisė eskploatuoti jiems nuosavybės teise priklausančius statinius ar jų dalis bei teisės ateityje išpirkti likusią jų naudojamą valstybinės žemės dalį apsauga. Taigi, atsakovas daro išvadą, kad Tarnyba šiuo atveju veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip statinio savininką atstovaujantis asmuo.
Žemesnės instancijos teismas
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009 dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, kai vienas iš bendraturčių yra valstybė, konstatavo, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimas yra galimas naudojimosi žemės sklypu klausimą privalomai derinant ne tik su bendraturčiu, bet ir su nuomininku (naudotoju), nes tik taip įmanoma užtikrinti šių asmenų teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Taigi, atsakovas pažymi, kad taikant analogiją, tam, jog prašymas išduoti sąlygas dėl detalaus plano koregavimo, iš 2014 m. birželio 25 d. Tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 8VĮ-(14,8.2.-575) ,,Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių nustatymo“ (pakeistas 2018 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 8VĮ-331-(14.8.2.)), nustatytų žemės sklypo dalių, grindžia savo teises atitinkamai rengti detalaus plano koregavimą yra visiškai neteisingas. Pareiškėjų teiginys, kad prašymas išduoti sąlygas detalaus plano koregavimui atliekamas pagal formalius kriterijus ir nėra ieškoma statinių savininkų / bendraturčių konkrečių interesų pusiausvyros taip pat yra neteisingas, nes visos procedūros yra atliekamos pagal galiojančius teisės aktus, sklypo dalys buvo nustatomos, pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatyme ir Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose, naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, įtvirtintas nuostatas.
21. Atsakovas laikosi pozicijos, kad Tarnybos Kauno miesto skyriaus 2019 m. spalio 16 d. raštas „Dėl teritorijų planavimo sąlygų“ Nr. REG 121335 ir 2019 m. gruodžio 12 d. Tarnybos raštas Nr. lSS-2414-(8.5) atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1-3 dalyse nurodytus reikalavimus t. y. skundžiami raštai yra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktinių aplinkybių įvertinimas, kad su Žemės sklypo planavimo pasiūlymo schema yra susipažinę ir schemą pasirašę tik planavimo organizatoriai) ir teisės aktų normomis (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnis, remtasi atitinkama teismų praktika bei atkreiptas pareiškėjų dėmesys, kad skunduose minimos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 ,,Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ negali būti taikomos, nes rengiamas ne Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas (pareiškėjai Tarnybai pateikė prašymą, kurį pasirašė asmeniškai, išduoti teritorijų planavimo sąlygas Žemės sklypo detaliojo plano koregavimui (kompleksinis)), raštuose nurodyta apskundimo tvarka, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti šiuos ginčijamus raštus ir atmestinas pareiškėjų argumentas, kad nurodyti argumentai netenkinti pareiškėjų prašymo yra nepilni, netikslūs ir neatitinkantys teisės aktų reikalavimų.
22. Atsakovas taip pat pateikia argumentus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo teisės aktų taikymo. Teigia, kad teismas sprendime nurodė, jog pagal Taisyklių 3 punktą, kai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatytu atveju pertvarkomi galiojančiame detaliajame plane, parengtame pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, nustatyti žemės sklypai (nekilnojamojo turto registre įregistruoti arba suplanuoti, bet neįregistruoti žemės sklypai), projektas laikytinas galiojančio detaliojo plano koregavimu. Tačiau toliau ginčijamame sprendime teismas vadovaujasi ne Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėmis, o Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis. Be to, atsakovo vertinimu, teismas sprendime klaidingai vadovavosi ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkto nuostatomis, Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 4 punktu.
23. Paaiškina, kad pareiškėjai 2018 m. birželio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartimi perleido jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį butą / patalpą-butą (toliau – ir Butas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, buto plotas: 117,61 kv. m. Naujieji nekilnojamojo turto savininkai - L. V. L. ir V. L. Butas yra pastate – slaugos ligoninėje su kitos paskirties patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pastatas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis susideda iš dviejų objektų, t. y. Buto ir negyvenamosios patalpos – slaugos ligoninės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios UAB „Remedas“, kodas (duomenys neskelbtini), bendrovės vieninteliai akcininkai yra pareiškėjai. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, perleidžiant Butą, nuosavybės teisės į Butui tenkančią Žemės sklypo dalį perleistos nebuvo, taip pat nebuvo sudaryta ir Butui tenkančios Žemės sklypo dalies nuomos / panaudos sutartis. Taigi, atsakovas pažymi, kad pareiškėjų siekis atsidalinti iš bendros dalinės nuosavybės yra neįmanomas, nes pastatas – slaugos ligoninė su kitos paskirties patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurio ketinama suformuoti atskirą Žemės sklypą pareiškėjams priklauso kartu su L. V. L. ir V. L.
Žemesnės instancijos teismas
24. Teigia, kad pareiškėjai teismą taip pat suklaidino skunde nurodydami, jog 2017 m. gruodžio 12 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1103-384/2017 patvirtinta taikos sutartimi pareiškėjai ir UAB „Nojus“ susitarė dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau pareiškėjai nenurodė, kad trečiasis asmuo I. D. šią Jurbarko rajono apylinkės teismo nutartį apskundė Kauno apygardos teismui ir 2018 m. vasario 15 d. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-446-230/2018 nurodoma, kad taikos sutartimi Žemės sklypo naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta, buvo nustatyti išimtinai I. U., L. U. ir UAB „Nojus“ tarpusavio įsipareigojimai, kurių vykdymas neturi jokios įtakos trečiajam asmeniui. Atsižvelgiant į informaciją, kad pareiškėjai galimai elgėsi nesąžiningai, nepateikdami teismui visos reikiamos informacijos, ir į tai, kad trečiojo asmens UAB „Nojus“ pozicija teisme nebuvo išklausyta, mano, kad teismas nepakankamai įvertino visas aplinkybės, todėl priimtas sprendimas gali turėti neigiamų pasekmių Žemės sklypo bendraturčiams ir / ar naudotojams.
Atsiliepimas
25. Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjams priteista bylinėjimosi išlaidų suma. Teigia, kad skundas buvo nesudėtingas, nebuvo keliami sudėtingi teisės aktų aiškinimo klausimai.
26. Pareiškėjai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
27. Pareiškėjai teigia, kad nagrinėjamo ginčo dalykas – ar teisės aktai, išduodant teritorijų planavimo sąlygas, numato būtinybę pateikti duomenis apie viešame registre įregistruotą naudojimosi žemės sklypo naudojimosi tvarkos sutarties, arba teismo sprendimu nustatytos naudojimosi tvarkos nustatymo. Tačiau, kaip nurodo pareiškėjai, tokio teisinio reikalavimo nėra, tokių įstatymų nuostatų ar reikalavimų nenurodė atsakovas nei atsiliepime į skundą, nei apeliaciniame skunde. Atsakovo atstovas nedalyvavo nei viename teismo posėdyje ir nepaaiškino, kokiu teisiniu pagrindu buvo priimti ginčijami sprendimai. Taigi, pareiškėjai sutinka su teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju skundžiami atsakovo sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
28. Nesutinka su atsakovo argumentais, kad teismas, įpareigodamas Tarnybą spręsti klausimą iš naujo, pakeitė pareiškėjų antrąjį reikalavimą. Pareiškėjai teigia, kad panaikinus ginčijamą sprendimą teismas pagrįstai iš naujo įpareigojo atsakovą išspręsti pateiktą prašymą, nes teismas tokią teisę turi pagal ABTĮ 88 straipsnį.
29. Akcentuoja, kad į atsakovą kreipėsi dėl teritorijų planavimo sąlygų išdavimo kaip į viešojo administravimo subjektą, nes tokių sąlygų negali išduoti nei I. D., nei UAB ,,Nojus“, nei kiti bendraturčiai. Be to, pareiškėjai pažymi, kad išdavus sąlygas tik prasidės žemės sklypo planavimo procesas, kurio metu tretieji asmenys, tiek kiti asmenys galės reikšti pastabas, pretenzijas, prašymus. Visos planavimo procedūros bus atliekamos ateityje, o parengtą žemės atidalinimo planą bus privalu derinti su bendraturčiais.
30. Atsakovas apeliaciniame skunde cituoja Civilinio kodekso 4.75, 4.80, 1.137, 4.37 ir 4.39 straipsnių nuostatas, tačiau, pareiškėjų vertinimu, niekaip nepagrindžia, kaip išvardintos nuostatos yra susijusios su skundo dalyku, t. y. atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto pareiga išduoti prašomas teritorijos planavimo sąlygas. Todėl nagrinėjamu atveju skundo argumentai apie žemės sklypo naudojimosi tvarką reglamentuojančių teisės normų taikymą yra nesusiję su teiktu prašymu išduoti sąlygas dėl žemės sklypo pertvarkymo, padalijimo į du sklypus.
Atsiliepimas
31. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas nenurodo nei ginčijamuose raštuose, nei atsiliepime į skundą, nei apeliaciniame skunde jokio teisinio pagrindo, leidžiančio neišduoti sąlygų teritorijos planavimui nurodomu pagrindu. Nesant nurodyto teisinio pagrindo, teismas aptarė Taisyklių taikymą, Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, tačiau ginčijamus sprendimus naikino kaip prieštaraujančius Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms, todėl teisiškai nepagrįstas argumentas dėl minėtų Taisyklių taikymo ydingumo ar dėl to neteisingai išspręstos bylos.
Šalies argumentai
32. Pareiškėjų vertinimu, atsakovo apeliaciniame skunde nurodomas naujas argumentas dėl Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalies nuostatų taikymo neturėtų būti nagrinėjamas apeliacinėje instancijoje. Pareiškėjai taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovas neteisingai aiškina ir interpretuoja Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalį, paaiškina, kad minėta norma galėtų būti taikoma tik statinio projekto rengimo metu.
33. Pareiškėjai nesutinka su atsakovo argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pažymi, kad iš apeliacinio skundo argumentų neaišku, kodėl atsakovas laiko, jog priteistos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos sprendimų, kuriais buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjų 2019 m. spalio 16 d. prašymą Nr. REG120235 išduoti teritorijų planavimo sąlygas, teisėtumo ir pagrįstumo.
35. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
36. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-355/2011).
37. Administracinėje byloje nustatyta, kad žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjams L. U. ir I. U. (697/1140 dalis), UAB „Nojus“ (447/3420 dalis) ir Lietuvos Respublikai (patikėjimo teise valdo Nacionalinės žemės tarnyba, 531/3420 dalis) (žr. 2019 m. lapkričio 12 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą). Pareiškėjai 2019 m. spalio 16 d. Tarnybai pateikė prašymą Nr. REG 120235 išduoti teritorijų planavimo sąlygas dėl teritorijų planavimo dokumento koregavimo. Pareiškėjų tikslas – koreguoti 0,3420 ha žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas, atidalijant jį į du atskirus žemės sklypus. Apie rengiamą detaliojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. A-841 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, koregavimą paskelbta Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje. Tarnybos Kauno skyrius 2019 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. REG 121335 „Dėl teritorijų planavimo sąlygų“ atsisakė pareiškėjams išduoti teritorijų planavimo sąlygas rengiant kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, kuriuo koreguojami Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. A-841 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano sprendiniai, su tikslu padalinti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune į du atskirus žemės sklypus. Pareiškėjai minėtą sprendimą 2019 m. lapkričio 12 d. skundu apskundė Tarnybos direktoriui, tačiau Tarnyba 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. 1SS-2414-(8.5) „Dėl Jūsų skundo“ pareiškėjų skundą atmetė.
38. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai; tik šiuo atveju; tik šį kartą) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2458-1062/2018).
39. Teisėjų kolegija, įvertinusi Tarnybos 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. 1SS-2414-(8.5) „Dėl Jūsų skundo“ pažymi, kad atsakovas nenurodė teisinio pagrindo, teisės aktų normų, kuriomis remiantis priėjo prie išvados, jog turi būti parengtas Žemės sklypo planas, kuriame bus nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundžiamuose sprendimuose nenurodžius teisinio pagrindo, yra neaišku, kodėl siekiant atidalinti daiktą iš bendrosios dalinės nuosavybės, pirmiausia turi būti nustatyta to paties daikto naudojimosi tvarka. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjų skundžiami raštai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1-3 dalyse nurodytus reikalavimus.
40. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad Tarnyba šiuo atveju veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip statinio savininką atstovaujantis asmuo. Sutiktina su pareiškėjų argumentais, kad į atsakovą buvo kreiptasi dėl teritorijų planavimo sąlygų išdavimo kaip į viešojo administravimo subjektą.
41. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-5017-822/2019, spręsdamas klausimą dėl skundžiamo sprendimo atitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėtoje byloje buvo nepaisyta konstitucinės teisinės valstybės principo, nes priimant ginčijamą sprendimą nebuvo įvardytos konkrečios teisės normos, sąlygojusios ginčijamų administracinių aktų priėmimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentavo, kad nekonkreti teisinė kvalifikacija, o tiksliau jos faktinis nebuvimas pripažintinas esminiais tiriamų teisės aktų trūkumais. Toks pažeidimas ne tik riboja asmens teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti disputą. Kokie konkretūs pagrindiniai teisės aktai bei jų dalys, poįstatyminiai teisės aktai turėtų būti įvardijami viešojo administravimo sistemos subjektams priimant aptariamo pobūdžio ar analogiškus sprendimus, yra priskirta spręsti pačiam viešajam teisiniam vienetui. Teismo pareiga, iškėlus bylą teisme, patikrinti teisės akto teisinį pagrindimą bei priimti atitinkamą sprendimą. Bet jei teisinio pagrindimo nėra, tai nėra ir galimybės patikrinti, ar viešojo administravimo sistemos subjektas laikėsi teisės aktų reikalavimų (buvo kompetentingas, nepažeidė procedūros ir kt.). Priešingu atveju bylos išnagrinėjimas iš esmės tampa neįmanomu, o išnagrinėjus bylą gali būti priimtas neteisėtas bei neteisingas sprendimas. Taigi, šiuo atveju nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija pritaria Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-5017-822/2019 išdėstytiems argumentams, kad tai, kokie konkretūs pagrindiniai teisės aktai bei jų dalys, poįstatyminiai teisės aktai turėtų būti įvardijami viešojo administravimo sistemos subjektams priimant aptariamo pobūdžio ar analogiškus sprendimus, yra priskirta spręsti pačiam viešajam teisiniam vienetui.
42. Taigi, teisėjų kolegija nutaria, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo prie išvados, kad skundžiamų sprendimų trūkumai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme yra esminiai, todėl negali būti pripažinti pagrįstais ir teisėtais ir turi būti panaikinti kaip neteisėti iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai.
43. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad teismas savo iniciatyva pakeitė pareiškėjų skundo antrajį reikalavimą ir įpareigojo Tarnybą spręsti klausimą iš naujo, nors pareiškėjai prašė teismo įpareigoti Tarnybą išduoti teritorijų planavimo sąlygas pagal 2019 m. spalio 16 d. prašymą Nr. REG120235, todėl ši teismo dalis turėtų būti panaikinta.
44. ABTĮ 94 straipsnis nustato, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto akto galiojusio kito akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama. Atsižvelgiant į tai, atsakovas privalės teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. spalio 16 d. prašymą Nr. REG120235 ir priimti naują sprendimą dėl minėto pareiškėjo prašymo. Taigi, pirmosios instancijos teismas negalėjo įpareigoti atsakovo priimti pareiškėjo prašomo konkretaus sprendimo – įpareigoti Tarnybos Kauno skyrių išduoti pareiškėjams teritorijų planavimo sąlygas pagal 2019 m. spalio 16 d. prašymą Nr. REG120235, todėl pagrįstai nusprendė įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2019 m. spalio 16 d. prašymą Nr. REG120235.
45. Atsakovas apeliaciniame skunde, motyvuodamas, kad pareiškėjo skundas 7 puslapių, skunde nekeliami sudėtingi teisės aiškinimo klausimai, nenurodyta, kiek laiko skirta tokio dokumento parengimui, prieina prie išvados, jog bylinėjimosi išlaidos už skundo parengimą pareiškėjams neturėjo būti atlyginamos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundo turinį ir įvertinusi maksimalų galimą priteisti dydį už skundo parengimą, nurodo, kad pareiškėjams priteista suma yra mažesnė už maksimalią sumą, todėl jos dar labiau mažinti nėra pagrindo.
46. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.
47. Pareiškėjai prašo priteisti 700 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
48. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi atmetamas atsakovo apeliacinis skundas, todėl yra pagrindas priteisti pareiškėjams išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimu.
49. Pareiškėjai pateikė į bylą patvirtinančius įrodymus, kad už advokato atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui sumokėjo 700 Eur (mokėjimas atliktas 2020 m. lapkričio 10 d.).
50. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tačiau, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 2 punkte nustatytus kriterijus, įvertinus atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažinama, priteisiant pareiškėjams iš atsakovo 500 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjams I. U. ir L. U. 500 Eur (penkis šimtus eurų) išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.