- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-24
- Bylos Nr.
- eI3-2517-644/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00123-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Audrius Grauželis (pirm.), Janina Vitunskienė, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- I. U., L. U.
- Trečiasis asmuo
- I. D., "Nojus"
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Markevičiaus ir Janinos Vitunskienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. U. ir I. U. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarybai prie Žemės ūkio ministerijos, su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis uždarąja akcine bendrove „Nojus“ ir I. D., dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) Kauno miesto skyriaus 2019 m. spalio 16 d. rašte „Dėl teritorijų planavimo sąlygų“ išdėstytą sprendimą; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gruodžio 12 d. rašte Nr. 1SS-2414-(8.5) išdėstytą sprendimą; 3) Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyrių išduoti pareiškėjams teritorijų planavimo sąlygas pagal 2019 m. spalio 16 d. prašymą Nr. REG120235.
Skunde bei teismo posėdžio metu pareiškėjai bei jų atstovė nurodė, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklauso 2442/3420 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), UAB „Nojus“ priklauso 447/3420 dalys šio žemės sklypo, Lietuvos Respublikai - 531/3420. Žemės sklype yra negyvenamas pastatas - 741,07 kv. m slaugos ligoninė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nuosavybės teise priklauso UAB „Remedas“, o pareiškėjai yra vieninteliai šio bendrovės akcininkai. Pareiškėjai siekia atidalinti minėtą žemės sklypą, suformuojant du atskirus turtinius vienetus. Tuo tikslu tarp Kauno miesto savivaldybės ir pareiškėjų 2019 m. rugsėjo 20 d. buvo sudaryta sutartis dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo. Pareiškėjai 2019 m. spalio 16 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prašydami išduoti planavimo sąlygas, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2019 m. spalio 16 d. sprendimu jų prašymas buvo netenkintas motyvuojant tuo, kad tarp bendraturčių nėra nustatyta ir viešame registre įregistruota naudojimosi žemės sklypu tvarka. Nesutikdami su Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius sprendimu pareiškėjai pateikė skundą centriniam administratoriui, tačiau jų skundas 2019 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. lSS-244-(8.5) analogiškais motyvais buvo atmestas. Pareiškėjų teigimu, minėti sprendimai yra nepagrįsti, neteisėti, nemotyvuoti, priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių nuostatas.
Pažymėjo, kad teritoriniam atsakovo skyriui teikė prašymą išduoti teritorijų planavimo sąlygas ne dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatyto, bet dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo atidalinant žemės sklypus ir suformuojant atskirus turtinius vienetus. Daikto naudojimosi tvarkos nustatymas ir atidalinimas iš bendros dalinės nuosavybės yra du atskiri daiktinių teisių įgyvendinimo būdai. Teisės aktai nenumato, jog siekiant atidalinti daiktą iš bendros dalinės nuosavybės, pirmiausia turi būti nustatyta to paties daikto naudojimosi tvarka. Nesuprantamas atsakovo argumentas, kad rengiamas ne Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, nes tiek prašyme išduoti sąlygas, tiek 2019 m. lapkričio 12 d. skunde aiškiai nurodyta, kad pareiškėjai siekia žemės sklypą atidalinti iš bendros dalinės nuosavybės. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad nenustačius naudojimosi žemės sklypu tvarkos, gali būti pažeistos Lietuvos Respublikos teisės į nuosavybę, nes pareiškėjai siekia atidalinti tik jiems nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį, kuri randasi po jų bendrovei nuosavybės teise priklausančiu pastatu.
Pareiškėjų teigimu, skundžiami administraciniai aktai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 8 straipsnių keliamų reikalavimų. Nors atsakovo sprendimuose iš pirmo žvilgsnio yra nurodomi motyvai, dėl kurių atsisakoma išduoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo sąlygas (nes tariamai pirmiausia turi būti rengiamas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas), tačiau tokie motyvai neatitinka akto priėmimo metu galiojančio teisinio reglamentavimo, todėl administraciniai aktai yra nesuderinami su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimais, yra nemotyvuoti, priimti neteisėtai ir nepagristai, todėl naikintini.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės taryba atsiliepimu su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos sprendimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1-3 dalyse nurodytus reikalavimus t. y. skundžiami raštai yra pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, raštuose nurodyta jų apskundimo tvarka. Žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise yra valdomas privataus juridinio asmens, fizinių asmenų bei Lietuvos Respublikos, tačiau naudojimosi šiuos žemės sklypu tvarka nenustatyta. Žemės sklypo plane, kuris yra neatskiriama valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dalis, nėra išskirtos bendrasavininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomos žemės sklypo dalys. Siekiant atidalinti žemės sklypo dalį, būtina nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Pareiškėjų teiginys, kad UAB „Nojus“ pagal 2017 m. gruodžio 12 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2-l 103-384/2017 patvirtintą taikos sutartį, naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide B yra neteisinga, nes Nekilnojamojo turto registro išraše toks juridinis faktas neįregistruotas. Pagal pareiškėjų pateiktą žemės sklypo planą nėra galimybės nustatyti, ar žemės sklypo atidalijimo projektas atitinka visų žemės sklypo bendraturčių/naudotojų interesus. Pareiškėjai skundo reikalavimu prašo teismą įpareigoti atsakovą išduoti teritorijų planavimo sąlygas pagal 2019 m. spalio 16 d. prašymą Nr. REG 120235, tačiau teismas negali perimti viešojo administravimo institucijų funkcijų ir savarankiškai atlikti administracinę procedūrą, priskirtą viešojo administravimo institucijos kompetencijai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo I. D. teismo posėdžio metu pareiškėjų skundą palaikė, neprieštaravo pareiškėjų prašymui dėl žemės sklypo atidalijimo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjų skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos sprendimų, kuriais buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjų 2019 m. spalio 16 d. prašymą Nr. REG120235 išduoti teritorijų planavimo sąlygas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: pareiškėjams L. U. ir I. U. (697/1140 dalis), UAB „Nojus“ (447/3420 dalis) ir Lietuvos Respublikai (patikėjimo teise valdo Nacionalinės žemės tarnyba, 531/3420 dalis)
Pareiškėjai 2019 m. spalio 16 d. Nacionalinei žemės tarnybai pateikė prašymą išduoti teritorijų planavimo sąlygas dėl teritorijų planavimo dokumento koregavimo Nr. REG 120235. Pareiškėjų tikslas - koreguoti 0,3420 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atidalijant jį į du atskirus žemės sklypus. Apie rengiamą detaliojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. A-841 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, koregavimą paskelbta Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje ((duomenys neskelbtini)/).
Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyrius 2019 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. REG 121335 „Dėl teritorijų planavimo sąlygų“, atsisakė pareiškėjams išduoti teritorijų planavimo sąlygas rengiant kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, kuriuo koreguojami Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. A-841 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo patvirtinto detaliojo plano sprendiniai, su tikslu padalinti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) į du atskirus žemės sklypus. Pareiškėjai šį sprendimą 2019 m. lapkričio 12 d. skundu apskundė Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui, tačiau pareiškėjų skundas, iš esmės, analogiškais motyvais buvo atmestas 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. 1SS-2414-(8.5) „Dėl Jūsų skundo“.
Esminis argumentas, kuriuo remiantis Nacionalinė žemės tarnyba atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą – išduoti sąlygas teritorijų planavimo dokumento koregavimui, yra tai, kad nėra nustatyta ir patvirtinta bei viešame registre įregistruota naudojimosi žemės sklypu tvarka. Pagrįsdamas sprendimo atsisakyti išduoti teritorijų planavimo sąlygas teisėtumą, atsakovas pažymėjo, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu, kurio bendrasavininku yra Lietuvos Respublika, tvarką, žemės sklypo dalių dydžiai turi atitikti bendrasavininkų turimas nuosavybės dalis bei nepažeisti šalių teisių bei teisėtų interesų. Naudojimosi žemės sklypu tvarka privalo užtikrinti tinkamą Lietuvos Respublikos, kaip žemės sklypo dalies savininkės, galimybę įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo žemės sklypo dalimi teises visa apimtimi. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane turi būti aiškiai pažymėtos kiekvienam nekilnojamojo daikto (šiuo atveju žemės sklypo) bendraturčiui naudojimui priskiriamos nekilnojamojo daikto dalys, kurių dydis turi atitikti šio nekilnojamojo daikto dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Iš esmės, analogiškais argumentais grindžiami tiek Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus, tiek ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimai.
Pareiškėjai savo nesutikimą su ginčijamais sprendimais motyvuoja tuo, kad, priešingai nei nurodo atsakovas, siekiant atidalinti žemės sklypą iš bendrosios nuosavybės, žemės sklypo naudojimo tvarka neprivalo būti rengiama, o atidalijus žemės sklypą Lietuvos Respublikos teisės į nuosavybę nebūtų pažeistos. Pareiškėjai taip pat prašo panaikinti sprendimus, kaip neatitinkančius Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai, ir, jeigu keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje ir nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leistinas užstatymo tankis arba nekeičiamas faktinis užstatymo tankis.
Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 4 punktą, suderintus ir Nacionalinės žemės tarnybos patikrintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas gali būti tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą, kad šį projektą tvirtinti tikslinga.
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką reglamentuoja Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau - Taisyklės). Pagal Taisyklių 3 punktą, kai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatytu atveju pertvarkomi galiojančiame detaliajame plane, parengtame pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, nustatyti žemės sklypai (Nekilnojamojo turto registre įregistruoti arba suplanuoti, bet neįregistruoti žemės sklypai), Projektas laikytinas galiojančio detaliojo plano koregavimu. Ginčo atveju Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys patvirtina, kad žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (jis nėra naujai formuojamas), taigi, pagal minėtą reglamentavimą, pareiškėjai turi pagrindą inicijuoti detaliojo plano koregavimo procedūrą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatyta tvarka.
Taisyklių 24 punkte nustatyta, kad kai priimamas sprendimas pradėti rengti projektą, organizatorius, atsižvelgdamas į projekto tikslus, per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą parengia projekto rengimo reikalavimus. Taip pat organizatorius dėl reikalavimų pateikimo kreipiasi į: 1) Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį, jei projekto teritorijoje (ar jos dalyje) yra Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės; kitus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnyje nurodytus valstybinės žemės patikėtinius, jei Projekto teritorijoje (ar jos dalyje) yra jų patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės. Konkrečiu atveju patys planavimo iniciatoriai - pareiškėjai, pasinaudojo teise kreiptis į valstybinės žemės patikėtinį - Nacionalinę žemės tarnybą dėl planavimo sąlygų išdavimo, tačiau prašymas nebuvo patenkintas konstatavus, kad konkrečiu atveju nėra parengta žemės naudojimo tvarka.
Sprendžiant pareiškėjų argumentų pagrįstumo klausimą pirmiausia pažymėtina, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovas privalo laikytis ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų.
Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad „administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais“. Vadovaujantis objektyvumo principu, „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“ (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 2 p.). Atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad „individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos“.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Taigi, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).
Nagrinėjamu atveju skundžiami atsakovo sprendimai neatitinka esminių Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Sprendimuose atsakovas nurodo, kad konkrečiu atveju nėra nustatyta, patvirtinta ir viešame registre įregistruota naudojimosi žemės sklypu tvarka, dėl ko planavimo sąlygos negali būti išduotos, tačiau savo atsakymuose konkrečiai nenurodo, koks konkrečiai teisės aktas numato tokią sąlygą - nustatyti žemės naudojimo tvarką. Ginčijamuose sprendimuose, iš esmės, tik cituojami Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo įstatyme įtvirtinti valstybinės žemės naudojimo principai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo bei Lietuvos Respublikos teismų praktika dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo principų, tačiau konkretus ginčo situacijai taikytinas teisinis reglamentavimas dėl planavimo sąlygų išdavimo/neišdavimo nėra nurodytas.
Atsakovas 2019 m. gruodžio 12 d. rašte Nr. 1SS-2414-(8.5) abstrakčiai pažymi, kad šiuo atveju nėra taikomos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, nes rengiamas ne Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, tačiau ginčo santykiams taikytino aktualaus teisinio reglamentavimo dėl planavimo sąlygų išdavimo/neišdavimo nenurodo. Dėl išvardintų priežasčių, teisėjų kolegija vertina, jog atsakovo sprendimuose nenurodytas teisinis pagrindas (reikalavimas nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką nepagrįstas teisiniu reglamentavimu, todėl negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu), kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį sprendimą netenkinti pareiškėjų prašymo. Pažymėtina, kad pareiškėjai teritoriniam atsakovo skyriui teikė prašymą išduoti teritorijų planavimo sąlygas ne dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatyto, bet dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo atidalinant žemės sklypus ir suformuojant atskirus turtinius vienetus. Daikto naudojimosi tvarkos nustatymas ir atidalinimas iš bendros dalinės nuosavybės yra du atskiri daiktinių teisių įgyvendinimo būdai. Todėl skundžiamuose sprendimuose nenurodžius teisinio pagrindo, yra visiškai neaišku, kodėl siekiant atidalinti daiktą iš bendros dalinės nuosavybės, pirmiausia turi būti nustatyta to paties daikto naudojimosi tvarka. Dėl šių priežasčių, atsakovui pateikus teisiniu reglamentavimu nepagrįstą atsisakymą tenkinti prašymą, pripažintina, kad Nacionalinė žemės tarnyba iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjų 2019 m. spalio 16 d. prašymo ir priėmė skundžiamą sprendimą be motyvuojamosios dalies. Minėti sprendimų turinio trūkumai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme yra esminiai, todėl negali būti pripažinti pagrįstais ir teisėtais ir turi būti panaikinti kaip neteisėti iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui - Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teisėjų kolegija nustačiusi, kad sprendimai neteisėti iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui), konstatuoja, kad tai yra pagrindas panaikinti šiuos administracinius aktus, nepasisakant dėl pareiškėjų reikalavimo įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjams teritorijų planavimo sąlygas pagal 2019 m. spalio 16 d. prašymą ir nepasisakant dėl kitų skunde, atsiliepime šalių išdėstytų motyvų ir nevertinant atsakovo priimtų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo kitais aspektais. Todėl pareiškėjų skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2019 m. spalio 25 d. sprendimas Nr. REG 121335 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimas Nr. 1SS-2414-(8.5) naikintini, įpareigojant atsakovą pareiškėjų 2019 m. spalio 16 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.
Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjų atstovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 800 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro 100 Eur išlaidos už susipažinimą su dokumentais ir 700 Eur išlaidos už skundo parengimą. Minėtos išlaidos grindžiamos 2020 m. sausio 13 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 48/2019, 2020 m. sausio 13 d. mokėjimo nurodymu.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas turi teisę reikalauti atlyginti ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjų skundas, iš esmės, yra patenkintas, todėl pareiškėjai turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, rekomenduojamas užmokesčio dydis (koeficientas) už skundo parengimą – 2,5. Pareiškėjų skundas teisme užregistruotas 2020 m. sausio 13 d., todėl šiuo atveju aktualus 2019 m. III ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – 1317,6 Eur. Atitinkamai už skundą maksimali rekomenduojama priteisti suma – 3294 Eur (2,5 x 1317,6). Kadangi išlaidos už skundo parengimą neviršija rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstos, todėl priteistinos.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tokios advokato suteiktos teisinės paslaugos kaip susitikimas su klientu, teismų praktikos analizė, susipažinimas su (procesiniais) dokumentais, teisinės konsultacijos ir teisinės pozicijos formavimas, teismo sprendimo gavimas ir pan., laikytinos sudėtine platesnės apimties (turinio) teisinių paslaugų, tokių kaip skundo (apeliacinio skundo) parengimas ar atstovavimas teismo posėdyje, dalimi, todėl patirtos išlaidos už minėtas pavienes paslaugas traktuojamos kaip išlaidos už atitinkamą teisinę paslaugą, pavyzdžiui, skundo parengimą ar atstovavimą teismo posėdyje (žr., pvz., LVAT 2015 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-733-146/2015, 2015 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-988-756/2015, 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-415/2018). Nagrinėjamu atveju pareiškėjų nurodomos išlaidos už susipažinimą su bylos dokumentais yra tiesiogiai susijusios ir vertintinos kaip sudėtinė Rekomendacijų 8.2 punkte numatytų skundo surašymo paslaugų dalis. Kadangi išlaidos už skundo parengimą neviršija rekomenduojamo dydžio, todėl išlaidos už susipažinimą su procesiniais dokumentas taip pat priteistinos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkintinas, priteisiant pareiškėjams iš atsakovo 800 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjų L. U. ir I. U. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2019 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. REG121335 „Dėl teritorijų planavimo sąlygų“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. 1SS-2414-(8.5) „Dėl Jūsų skundo“ bei įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2019 m. spalio 16 d. prašymą Nr. REG120235.
Priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjams L. U. ir I. U. 800 Eur (aštuoni šimtai eurų) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.