Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens I. D. atskirąjį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų I. U. ir L. U. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Nojus“, R. E. B., tretiesiems asmenims Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarei G. K., R. B., I. D., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos, dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu trečiasis asmuo I. D. prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Sulyginus prie taikos sutarties pridėtą planą su detaliuoju planu, kuriame matosi statinių indeksai, ir žemės sklypo planu, nustatančiu žemės sklypo dalis statiniams lC2p ir 3Ilp eksploatuoti, matyti, kad I. D. priklausantis pastatas 3Ilp bei jam eksploatuoti priskirta 415 m² žemės sklypo dalis, kuri plane, nustatančiame žemės sklypo dalis statiniams lC2p ir 31lp eksploatuoti, yra pažymėta raide „B“, patenka į 978,11 m² dalį plane, pridėtame prie taikos sutarties, taip pat pažymėtą raide „B“. Pagal taikos sutarties tekstą ši „B“ dalis, į kurią patenka I. D. priklausantis pastatas 311p bei jam eksploatuoti priskirta 415 m² žemės sklypo dalis (kuri taip pat pažymėta raide „B“ plane, nustatančiame žemės sklypo dalis statiniams lC2p ir 311p eksploatuoti), skiriama naudotis atsakovei UAB „Nojus“. Ši dalis, kuri aplink pastatą 3Ilp, kuri skirta būtent šiam pastatui eksploatuoti, nepriklauso ir negali priklausyti atsakovei UAB „Nojus“ bei negali būti skiriama naudoti atsakovei UAB „Nojus“, kadangi tokiu būdu pažeidžiamos trečiojo asmens I. D. teisės - apribojamos jos galimybės valdyti ir naudoti jai priklausantį pastatą 311p. Be to, apskritai nėra pagrįsta, kodėl pagal taikos sutarties sąlygas atsakovei UAB „Nojus“ skiriama valstybinė žemė (į kurią patenka I. D. pastatui 311p skirta dalis „B“, taip pat bendro naudojimo dalis „C“), kas I. D. įsitikinimu, neturi teisinio pagrindo.Prie taikos sutarties pateiktas planas – žemės sklypų pertvarkymo schema, kurioje yra keturi parašai, nesuderintas nei su sklypo bendrasavininke Lietuvos Respublika, nei su trečiuoju asmeniu I. D., nors plane numatomi veiksmai su sklypo dalimi, kurioje yra I. D. nuosavybės teise priklausantis pastatas. Be to, plane nėra jo rengėjo, kuriuo nurodytas UAB „Topoprojektas“ parašo, todėl nėra aišku, kas atsakingas už teisingus duomenis plane. Toks planas negali būti teisėtu pagrindu jokiems teisiniams veiksmams atlikti.Prie taikos sutarties pateiktame plane žemės sklypo dalis „B“ nepagrįstai formuojama prie I. D. pastato 3Ilp, o ne prie pastato lC2p, kurio patalpų pirkėju tapo ieškovai. Susidaro situacija, kai žemės sklypo dalis atskiriama nuo statinio (patalpų), kuriam eksploatuoti ji buvo skirta ir su kuriuo ji buvo įsigyta pradinio savininko.Anksčiau byloje pateiktas I. D. sutikimas su pirminiu ieškiniu negali galioti atvejui, kai bylos nagrinėjimo eigoje pakeičiamas ieškinio dalykas. Šiuo atveju ieškinyje ieškovai reikalavo perkelti jiems pirkėjo teises ir pareigas pagal tarp atsakovų pardavėjos R. E. B. ir pirkėjos UAB „Nojus“ sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį ir nustatyti, kad ieškovai pirko iš atsakovės R. E. B. negyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 447/3420 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), t. y. ieškinyje visiškai nebuvo kalbama apie tai, kad atsakovei UAB „Nojus“ bus skirta naudotis žemės sklypo dalis, kurioje yra trečiojo asmens I. D. pastatas.Taikos sutartimi ne tik susitariama dėl I. D. teisių ir pareigų, bet ir nustatomos atitinkamos I. D. nepalankios sąlygos – jeigu I. D. nuosavybės teise priklausantis pastatas, taip pat dabar esanti bendro naudojimo žemė patenka į UAB „Nojus“ priskirtą žemės sklypo dalį, I. D. nebetenka galimybės laisvai, savo nuožiūra, nederinant veiksmų su UAB „Nojus“, šio pastato eksploatuoti, taip pat, nebelikus bendrai naudojamos žemės, ji nebetenka galimybės laisvai patekti prie savo pastato. Kelias iš (duomenys neskelbtini) gatvės yra vienintelis privažiavimas į sklypą. Tokia situacija ne tik apsunkina I. D. pastato eksploatavimo galimybes, tačiau tuo pačiu ir mažina pastato vertę.Taikos sutarties IV dalyje nurodyta, jog ieškovai jie atsisako pirkti I. D. priklausantį pastatą (duomenys neskelbtini). Tačiau I. D. neturi jokio pastato (duomenys neskelbtini). Tokio pastato iš viso nėra registruoto nekilnojamojo turto registre. Šiuo adresu yra tik žemės sklypas, kuris nuosavybės priklauso atsakovei UAB „Nojus“. Minėtame sklype I. D. neturi jokių pastatytų ar statomų statinių. Taigi ši taikos sutartis sąlyga yra netiksli, klaidinanti ir nesuprantama, kaip turėtų ar galėtų būti vykdoma.Taikos sutartis teismui buvo pateikta tik posėdžio dieną, t. y. 2017 m. gruodžio 12 d., tą pačią dieną taikos sutartis ir buvo patvirtinta. Taikos sutartis nebuvo siųsta susipažinimui tretiesiems asmenims, taikos sutarties sąlygų nei ieškovai, nei atsakovai su I. D. nederino, I. D. net negavo šaukimo atvykti į 2017 m. gruodžio 12 d. teismo posėdį ir teismo posėdis vyko I. D. nedalyvaujant, tik konstatuojant, kad tretieji asmenys tinkamai informuoti. Taigi I. D. neturėjo galimybės pasisakyti dėl tų taikos sutarties sąlygų, kurios turi įtakos jos teisėms ir pareigoms.Ieškovai I. U. ir L. U. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygos nesukuria jokių teisinių pasekmių trečiajam asmeniui I. D., nepažeidžia jos interesų ir neprieštarauja galiojantiems įstatymams. Ginčijama taikos sutartis buvo išimtinai sudaryta dėl tarp ieškovų ir atsakovų UAB „Nojus“ ir R. E. B. kilusio teisinio ginčo, t. y. dėl 2017 m. kovo 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp atsakovų UAB „Nojus“ ir R. E. B., atstovaujamos R. B., pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo. Taikos sutarties II dalies nuostata nereiškia, kad šalys taikos sutartimi susitarė dėl atsakovės UAB „Nojus“ žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Ši nuostata taikos sutartyje buvo įtvirtina dėl to, kad ieškovai sutiko atsisakyti ieškinio reikalavimo dėl pirkėjo teisių perkėlimo į 447/3420 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadangi ieškovams nuosavybės teise iki šios civilinės bylos užvedimo ir taip priklausė 697/1140 dalys 0,3420 ha žemės sklypo. Atsakovės UAB „Nojus“ pageidavimu teismo patvirtintoje taikos sutarties II dalyje buvo įtvirtinta nuostata, jog UAB „Nojus“ bus paskirta žemės sklypo dalis, kuri yra pažymėta prie taikos sutarties pridėtame plane raide „B“, tik dėl to, jog ateityje sprendžiant klausimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp visų žemės sklypo bendraturčių UAB „Nojus“ būtų priskirtina naudotis žemės sklypo dalis, kuri ribotųsi su jai nuosavybės teise priklausančiu greta esančiu žemės sklypu. Tačiau visoms šalims buvo aišku, kad konkreti žemės sklypo naudojimosi tvarka bus sprendžiama kartu su visais žemės savininkais ir naudotojais, tame tarpe ir I. D.. Trečiajam asmeniui I. D. nuosavybės teise nepriklauso jokia 0,3420 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuriame yra jai priklausantis statinys, dalis. Iki teismo nutarties įsiteisėjimo žemės sklypo 697/1140 dalys priklauso ieškovams, 882/3420 dalys priklauso Lietuvos Respublikai, 447/3420 dalys priklauso UAB „Nojus“. Todėl net ir tuo atveju, jei tarp žemės sklypo bendraturčių ateityje bus nustatinėjama žemės sklypo naudojimosi tvarka ar sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo atidalinimo iš bendros dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo I. D. dalyvautų tik kaip pastato savininkė, bet ne žemės savininkė. Atsakovė R. E. B. ir trečiasis asmuo R. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nurodo, kad ieškovai ir atsakovai pasinaudojo jiems CPK numatyta teise ir bylą baigė sudarydami taikos sutartį. Trečiojo asmens nurodyti argumentai yra visiškai nepagrįsti, kadangi šalys pagrįstai sudarė taikos sutartį, kuri neprieštarauja nei imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nei viešajam interesui. Atsakovė UAB „Nojus“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nurodo, kad taikos sutartimi ieškovai ir atsakovė UAB „Nojus“ nesiekė nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkos, privalomos visiems žemės sklypo bendraturčiams, todėl prie taikos sutarties pridedamas planas neturėjo būti derinamas su kitais žemės sklypo bendraturčiais ar naudotojais. Taip pat žemės sklypo dalys, priskirtos konkrečių pastatų eksploatavimui lieka nepakitusios, todėl nekinta ir trečiojo asmens teisių apimtis, egzistavusi iki taikos sutarties patvirtinimo. Taikos sutarties II punkte nustatytas atsakovės įsipareigojimas naudotis žemės sklypo dalimi „B“ yra išimtinai atsakovės įsipareigojimas prieš ieškovus, kuris nesukelia jokių teisių ar pareigų trečiajam asmeniui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės (trečiojo asmens) I. D. pateiktus naujus rašytinius įrodymus – detaliojo plano kopiją, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 25 d. įsakymo „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (Kauno m.) dalių nustatymo“ kopiją, žemės sklypo plano, nustatančio žemės sklypo dalis statiniams lC2p ir 3Ilp eksploatuoti, kopiją, informaciją iš Nekilnojamojo turto registro, sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl trečiojo asmens atskirojo skundo ir Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, taikos sutarties patvirtinimo klausimas buvo sprendžiamas teismo posėdyje trečiajam asmeniui nedalyvaujant, byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę susipažinti su pateiktais naujais rašytiniais įrodymais ir pateikti savo atsikirtimus į juos, todėl nauji įrodymai prijungtini prie bylos.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo.Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad šalių sudaryta taikos sutartis nepažeidžia jų, trečiųjų asmenų interesų, neprieštarauja galiojantiems įstatymams, šalių sudarytą taikos sutartį patvirtino ir civilinę bylą nutraukė.Apeliantė (trečiasis asmuo) I. D., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog šalių sudaryta taikos sutartis pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus.

Dėl taikos sutarties tvirtinimo sąlygų

CPK 42 straipsnis numato šalių procesines teises ir pareigas. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Rašytinės šalių taikos sutarties tekstas pridedamas prie bylos. Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja tarp jų kilusį ginčą. Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis.Kiekvienu atveju teismas, prieš tvirtindamas taikos sutartį, turi patikrinti, ar taikos sutartis yra sudaryta laisva šalių valia, ar taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nepažeidžia viešojo intereso, asmenų teisių ir teisėtų interesų (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 3 dalis).Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė R. E. B. 2017 m. kovo 17 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleido atsakovei UAB „Nojus“ nuosavybės teises į negyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), ir 447/3420 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini).Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas ginčas tarp ieškovų L. U. ir I. U. bei atsakovų UAB „Nojus“ ir R. E. B. dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, t. y. ieškovai ieškinyje reiškė reikalavimą perkelti jiems pirkėjo teises ir pareigas pagal tarp atsakovų pardavėjos R. E. B. ir pirkėjos UAB „Nojus“ 2017 m. kovo 17 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį ir nustatyti, kad atsakovė R. E. B. pardavė, o ieškovai pirko negyvenamąją patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 447/3420 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), už 23 000 Eur sumą.Nors apeliantė (trečiasis asmuo) I. D. šiame pirkimo–pardavimo sandoryje nedalyvavo, tačiau ji buvo ginčo negyvenamųjų patalpų bendrasavininkė, todėl ši aplinkybė patvirtina jos teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. dėl šios priežasties ji buvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu šalys (ieškovai L. U. ir I. U. bei atsakovai UAB „Nojus“ ir R. E. B.) sudarė taikos sutartį, kurią pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patvirtino ir civilinę bylą nutraukė.Pagal šalių sudarytos 2017 m. gruodžio 12 d. taikos sutarties I dalį šalys susitarė, kad: „Šalys šia taikos sutartimi perkelia ieškovams I. U. ir L. U. pirkėjo teises ir pareigas pagal 2017 m. kovo 17 d. tarp atsakovų UAB „Nojus“ ir R. E. B. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį ir šia sutartimi nustatoma, kad R. E. B. pardavė, o I. U. ir L. U. nupirko negyvenamąją patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), už 20 000 Eur. Šalims suprantama, kad ši taikos sutartis yra teisinis pagrindas įregistruoti I. U. ir L. U. nuosavybės teises į negyvenamąją patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). I. U. ir L. U. įsipareigoja sumokėti UAB „Nojus“ naudai į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 20 000 Eur už perkeltas nuosavybės teises į patalpas per 7 dienas nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta ši taikos sutartis įsiteisėjimo dienos. Šalys susitaria, kad nuosavybė į minėtas patalpas VĮ Registrų centre ieškovams registruojama sumokėjus UAB „Nojus“ šioje sutartyje nurodytą sumą“.Pagal šalių sudarytos 2017 m. gruodžio 12 d. taikos sutarties II dalį šalys susitarė, kad: „Ieškovai atsisako ieškinio reikalavimo dėl pirkėjo teisių perkėlimo į 447/3420 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Šalys susitaria, jog ši žemės sklypo dalis bus skirta naudotis UAB „Nojus“ šalia UAB „Nojus“ priklausančio žemės sklypo, kuri yra pažymėta prie šios sutarties pridedamame plane raide „B“.Apeliantės (trečiojo asmens) I. D. teigimu, ginčijama nutartimi patvirtinta taikos sutartis pažeidžia jos interesus. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog jai priklausantis pastatas 3Ilp ir jam eksploatuoti priskirta 415 m² žemės sklypo dalis, kuri plane, nustatančiame žemės sklypo dalis statiniams lC2p ir 31lp eksploatuoti, yra pažymėta raide „B“, patenka į 978,11 m² dalį plane, pridėtame prie taikos sutarties, taip pat pažymėtą raide „B“. Pagal taikos sutarties tekstą ši „B“ dalis, į kurią patenka I. D. priklausantis pastatas 311p bei jam eksploatuoti priskirta 415 m² žemės sklypo dalis, skiriama naudotis atsakovei UAB „Nojus“. Ši dalis, kuri yra aplink pastatą 3Ilp ir skirta būtent šiam pastatui eksploatuoti, nepriklauso ir negali priklausyti atsakovei UAB „Nojus“ bei negali būti skiriama naudoti atsakovei UAB „Nojus“, kadangi tokiu būdu pažeidžiamos trečiojo asmens I. D. teisės, t. y. apribojamos jos galimybės valdyti ir naudoti jai priklausantį pastatą 311p. Be to, pagal taikos sutarties sąlygas atsakovei UAB „Nojus“ apskritai nepagrįstai skiriama valstybinė žemė (į kurią patenka I. D. pastatui 311p skirta dalis „B“, taip pat bendro naudojimo dalis „C“). Tokie apeliantės argumentai atmestini.Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 25 d. įsakymo „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (Kauno m.) dalių nustatymo“ ir žemės sklypo plano, nustatančio žemės sklypo dalis statiniams lC2p ir 3Ilp eksploatuoti, matyti, kad 0,3420 ha ploto valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esančių pastatų lC2p ir 3Ilp eksploatavimui reikalingos tokios dalys: pastatui-mokyklai lC2p – 0,2259 ha žemės sklypo dalis, žemės sklypo plane M1:500 pažymėta indeksu „A“, pastatui-ūkio pastatui 3Ilp – 0,0415 ha žemės sklypo dalis, žemės sklypo plane M1:500 pažymėta indeksu „B“, bendro naudojimo ploto – 0,0746 ha žemės sklypo dalis, žemės sklypo plane M1:500 pažymėta indeksu „C“, kuri paskirstyta taip: statiniui lC2p – 0,0630 ha dalis, statiniui 3Ilp – 0,0116 ha dalis. Minėtu įsakymu taip pat nustatytos 0,3420 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalys pastatų (patalpų) lC2p ir 3Ilp savininkams: Kauno rajono savivaldybei – 0,2091 ha, R. E. B. – 0,0447 ha, I. D. – 0,0611 ha, R. D. – 0,0179 ha, T. D. – 0,0046 ha, J. D. – 0,0046 ha. Ieškovai I. U. ir L. U. taikos sutartimi atsisakė ieškinio reikalavimo dėl pirkėjo teisių perkėlimo į 447/3420 dalis žemės sklypo ir susitarė su atsakove UAB „Nojus“, jog ši žemės sklypo dalis bus skirta naudotis UAB „Nojus“.Apeliantė I. D. atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad ginčijama taikos sutartimi šalys susitarė dėl žemės sklypo, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio ieškovams, atsakovei UAB „Nojus“ ir Lietuvos Respublikai, naudojimosi tvarkos, privalomos visiems sklypo bendraturčiams, ir nustatė, kad jai priklausantis pastatas 3Ilp ir jam eksploatuoti priskirta 415 m² žemės sklypo dalis, patenka į 978,11 m² dalį plane, pridėtame prie taikos sutarties, pažymėtą raide „B“, kuri paskirta naudotis atsakovei UAB „Nojus“.Pažymėtina, kad taikos sutartimi buvo nustatyti išimtinai tik ieškovų ir atsakovų tarpusavio įsipareigojimai, kurių vykdymas neturi jokios įtakos trečiajam asmeniui I. D. valdant, naudojant ir disponuojant jai priklausantį turtą (pastatą 3Ilp). Taikos sutartimi nebuvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Atsakovei UAB „Nojus“ nuosavybės teise priklausanti žemės sklypo dalis yra 0,0447 ha, o trečiajam asmeniui I. D. nuosavybės teise priklausančio pastato 3Ilp eksploatavimui priskirta žemės sklypo dalis lygi 0,0415 ha. Tuo tarpu prie taikos sutarties pridėtoje žemės sklypų pertvarkymo schemoje nurodyta žemės sklypo dalis „B“ sudaro 978,11 m² (0,0978 ha). Taigi žemės sklypo dalis žemės sklypų pertvarkymo schemoje pažymėta raide „B“ yra didesnė, nei atsakovei UAB „Nojus“ priklausančios žemės sklypo dalies ir trečiajam asmeniui I. D. nuosavybės teise priklausančio pastato eksploatacijai priskirtos žemės sklypo dalies suma, kas suponuoja išvadą, jog ta aplinkybė, kad atsakovė UAB „Nojus“ taikos sutartimi įsipareigojo naudotis jai priklausančia žemės sklypo dalimi tik žemės sklypo dalyje „B“, nereiškia, jog atsakovė įgijo nuosavybės teisę į didesnę, nei 0,0447 ha (447/3420) žemės sklypo dalį (į visą „B“ dalį), taip pat kad įgijo teisę naudotis trečiajam asmeniui I. D. priklausančio pastato eksploatavimui priskirta žemės sklypo dalimi (0,0415 ha), t. y. atsakovė UAB „Nojus“ turi teisę naudotis tik jai priklausančia sklypo dalimi (0,0447 ha) ir tik nepažeisdama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 25 d. įsakymu „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (Kauno m.) dalių nustatymo“ nustatytos žemės eksploatavimo tvarkos. Taikos sutarties II dalyje nustatytas atsakovės įsipareigojimas naudotis žemės sklypo dalimi „B“ yra išimtinai atsakovės įsipareigojimas ieškovams (atsakovė susitarė su ieškovais, kad ji naudosis jai priklausančia 0,0447 ha žemės sklypo dalimi tik toje dalyje, kuri pažymėta raide „B“), tačiau jis nepanaikina (nepakeičia) minėtu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 25 d. įsakymu nustatytų žemės sklypo dalių, priskirtų konkrečių pastatų eksploatavimui (raide „B“ pažymėtoje žemės sklypo dalyje yra ir trečiojo asmens I. D. pastato eksploatacijai naudojama žemės sklypo dalis) bei niekaip nepažeidžia trečiojo asmens I. D. teisių ir teisėtų interesų (trečiojo asmens teisės naudotis pastato eksploatavimui priskirta žemės sklypo dalimi nėra niekaip suvaržomos). Patvirtinus tarp šalių sudarytą taikos sutartį, žemės sklypo dalys, priskirtos konkrečių pastatų eksploatavimui, lieka nepakitusios, taigi ir trečiojo asmens I. D. teisių apimtis nepasikeičia (nėra susiaurinama ar apribojama). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nepagrįstu laikytinas ir apeliantės I. D. atskirojo skundo argumentas, jog taikos sutartimi atsakovei UAB „Nojus“ buvo priskirta naudotis bendro naudojimo žemės sklypo dalis „C“. Šiuo atveju taikos sutartimi nebuvo detalizuota, kokia konkreti žemės sklypo dalis yra priskiriama atsakovei UAB „Nojus“.Apeliantė (trečiasis asmuo) I. D. skundžiama nutartimi patvirtintos taikos sutarties nepagrįstumą taip pat grindžia ir tuo, jog prie taikos sutarties pridėtas planas nėra suderintas su ja ir Lietuvos Respublika. Tačiau, kaip jau minėta, taikos sutartimi šalys nenustatinėjo naudojimosi žemės sklypu tvarkos, taip pat nesukūrė jokių teisinių prielaidų naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymui ateityje. Taikos sutarties II dalyje numatytas atsakovės įsipareigojimas naudotis jai priklausančia žemės sklypo dalimi tik žemės sklypo dalyje „B“ nereiškia, kad yra nustatoma žemės sklypo naudojimosi tvarka, ši dalis neįpareigoja kitų žemės sklypo bendraturčių ar naudotojų, todėl prie taikos sutarties pateiktas žemės sklypo planas neprivalo būti derinamas su kitais žemės sklypo bendraturčiais ir naudotojais (nesukuria jokių teisių ir pareigų jiems). Minėtame žemės sklypo plane yra detalizuojami tik ieškovų ir atsakovės UAB „Nojus“ įsipareigojimai nagrinėto ginčo kontekste, t. y. dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo. Minėtas planas nėra tam tikrų juridinių faktų registracijos pagrindas.Trečiojo asmens I. D. argumentai, jog prie taikos sutarties pateiktame plane žemės sklypo dalis „B“ nepagrįstai formuojama prie jai priklausančio pastato 3Ilp, o ne prie pastato lC2p, kurio patalpų pirkėju tapo ieškovai, yra nepagrįsti, nes šiuo atveju teismo patvirtinta taikos sutartimi neformuojami jokie atskiri žemės sklypo vienetai, taip pat nenustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka. Konkreti žemės sklypo naudojimosi tvarka bus sprendžiama kartu su visais žemės sklypo savininkais ir naudotojais, tame tarpe ir I. D..Ta aplinkybė, kad prie taikos sutarties pridėtame žemės sklypo plane nėra plano rengėjo, kuriuo nurodytas UAB „Topoprojektas“ parašo, nesudaro pagrindo netvirtinti šalių sudarytos taikos sutarties sąlygų. Iš prie taikos sutarties pridedamo plano galima aiškiai identifikuoti ieškovų I. U. ir L. U. bei atsakovės UAB „Nojus“ tarpusavio įsipareigojimus, planas pasirašytas tiek ieškovų, tiek atsakovų, todėl jis laikytinas tinkama taikos sutarties dalimi. Apeliantė (trečiasis asmuo) I. D. atskirajame skunde taip pat nurodo, kad taikos sutarties IV dalies nuostata, pagal kurią ieškovai atsisako pirkti I. D. priklausantį pastatą (duomenys neskelbtini), yra netiksli, klaidinanti ir nesuprantama, nes ji neturi jokio pastato (duomenys neskelbtini), minėtu adresu apskirtai nėra jokių pastatytų ar statomų statinių.Tiek ieškovai I. U. ir L. U., tiek atsakovė UAB „Nojus“ atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodė, kad taikos sutarties IV dalyje buvo padaryta techninė klaida ir netiksliai nurodytas adresas, t. y. turėtų būti (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši klaida neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi iš taikos sutarties nuostatų galima aiškiai nustatyti sutartimi šalių prisiimtų įsipareigojimų turinį ir apimtį. Visgi pažymėtina, jog taikos sutartyje įtraukus sąlygą, susijusią su trečiuoju asmeniu I. D., trečiasis asmuo taip pat turėjo būti supažindintas su taikos sutarties nuostatomis ir pasirašyti taikos sutartį. Tačiau nenustačius, kad taikos sutarties nuostatos pažeidžia trečiojo asmens I. D. teises ir teisėtus interesus, šis pažeidimas nelaikytinas esminiu ir sudarančiu pagrindą panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį. Apeliantė I. D. skundžiamos nutarties nepagrįstumą taip pat grindžia tuo, kad taikos sutartis teismui buvo pateikta ir patvirtinta tą pačią dieną, ji nebuvo siųsta susipažinimui tretiesiems asmenims, trečiasis asmuo I. D. net negavo šaukimo atvykti į 2017 m. gruodžio 12 d. teismo posėdį ir teismo posėdis vyko I. D. nedalyvaujant, taigi I. D. neturėjo galimybės pasisakyti dėl tų taikos sutarties sąlygų, kurios turi įtakos jos teisėms ir pareigoms.Iš byloje esančių duomenų matyti, kad taikos sutartis skundžiama nutartimi buvo patvirtinta, išnagrinėjus klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo 2017 m. gruodžio 12 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Nors teismo šaukimas į minėtą teismo posėdį, siųstas trečiajam asmeniui I. D., grįžo neįteiktas jai jo neatsiėmus pašte, tačiau trečiasis asmuo I. D. apie iškeltą civilinę bylą buvo informuota tinkamai, t. y. jai buvo įteikta tiek ieškinio ir pranešimo dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo kopija, tiek šaukimai į 2017 m. rugsėjo 25 d. ir 2017 m. spalio 25 d. parengiamuosius teismo posėdžius, todėl trečiasis asmuo I. D., siekdama atstovauti savo interesus byloje, turėjo būti aktyvi ir domėtis bylos eiga. Be to, nustatyta, kad šalių sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartis nesukuria trečiajam asmeniui jokių teisių ir pareigų bei nepažeidžia jo teisių ir teisėtų interesų, o tik išsprendžia tarp šalių likusį ginčą abipusių nuolaidų būdu, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo netvirtinti šalių sudarytos taikos sutarties.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė UAB „Nojus“ už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ją atstovavusiai advokatei J. K. sumokėjo 1 148,04 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.15 p. maksimalus užmokesčio už atsiliepimą į atskirąjį skundą dydis yra 0,4 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šios paslaugos apmokėjimo metu galiojo 2017 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 850,80 Eur. Atsižvelgiant į tai, maksimali priteistina už atsiliepimą į atskirąjį skundą suma negali viršyti 340,32 Eur (850,80 x 0,4). Atsakovės UAB „Nojus“ prašoma priteisti suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą šį dydį viršija, todėl atskirąjį skundą atmetus, atsakovei UAB „Nojus“ iš trečiojo asmens I. D. priteistina maksimali 340,32 Eur suma išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš trečiojo asmens I. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei „Nojus“ (juridinio asmens kodas 159659952) 340,32 Eur (tris šimtus keturiasdešimt eurų ir 32 euro centus) bylinėjimosi išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.