- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-06
- Bylos Nr.
- e2-8-516/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00906-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Domipa“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Magrista“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Domipa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-735-910/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Magrista“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Domipa“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Domipa“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Magrista“ dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – L. V. ir uždaroji akcinė bendrovė „VBG Invest“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 15 d. sprendimu patenkino ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Magrista“ ieškinį ir priteisė jai iš atsakovės UAB „Domipa“ 73 675,14 Eur skolą, 194,05 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 73 869,19 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. birželio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 408 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
2. 2021 m. spalio 18 d. ieškovė pateikė prašymą taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti 73 869,19 Eur vertės atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą.
3. Prašymas grindžiamas tuo, kad, teismui patenkinus ieškinį ir atmetus priešieškinį, taip pat sprendime konstatavus atsakovės nesąžiningumą, atsakovė pradėjo intensyviai pardavinėti turimą nekilnojamąjį turtą. Atsakovė internetiniame pardavimų portale „AruodasLT“ yra paskelbusi, kad parduoda likusius 6 žemės sklypus. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad 2021 m. spalio 15 d. atsakovė pardavė 4 žemės sklypus. Taigi, atsakovė po teismo sprendimo priėmimo žymiai sumažino savo galimybes įvykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą. Dėl to yra iškilusi būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 19 d. nutartimi patenkino ieškovės UAB „Magrista“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Teismas nurodė, kad 2021 m. spalio 15 d. sprendimu ieškovės ieškinys patenkintas, ir, nors šis teismo sprendimas dar neįsiteisėjęs, teismas jau yra pripažinęs ieškovės ieškinio pagrįstumą.
6. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 15 d. sprendimo 52 punkte pažymėjo, kad teismo proceso metu išsiaiškintos aplinkybės, jog atsakovė faktiškai visgi pasitelkė asmenį reisams skaičiuoti, tačiau šis nepildė mechanizmo užduočių, o, kilus teisminiam ginčui, ėmė neigti sąsajas su šiuo asmeniu, neatskleidė teismui jo duomenų, teikė pagrindą abejoti atsakovės sąžiningumu nuo pat Sutarties vykdymo pradžios. Taigi, teismas sprendime pripažino atsakovės nesąžiningą elgesį, vengiant vykdyti sutartines prievoles. Toks atsakovės elgesys leido teismui manyti, kad ji gali imtis nesąžiningų veiksmų ir tam, jog apsunkintų arba padarytų neįmanomą teismo sprendimo, jeigu, šiam įsiteisėjus, jis liktų palankus ieškovei, įvykdymą.
Šalies argumentai
7. Ieškovė su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikė duomenis, kad 2021 m. spalio 15 d. atsakovė pardavė jai nuosavybės teise priklausiusius 4 žemės sklypus, taip pat yra pateikusi viešus skelbimus apie kitų žemės sklypų pardavimą, todėl teismas pripažino, kad ieškovė pagrindė tikimybę, jog atsakovė, siekdama išvengti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, gali bandyti realizuoti visą savo turimą turtą arba imtis priemonių jam paslėpti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nevertino, kad parduotas buvo tik vienas atsakovei nuosavybės teisė priklausantis žemės sklypas (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)). Kitų nurodytų 3 sklypų (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)) perleistos 1/24 dalys, t. y. kiti 3 sklypai yra infrastruktūriniai (kelias, privažiavimas, žalia zona ir pan.). Nurodytų 3 sklypų savininku nėra vien tik UAB ,,Domipa“, minėti infrastruktūriniai sklypai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ir kitiems asmenims. Pačios ieškovės į bylą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugas priemones pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad žemės sklypai (duomenys neskelbtini) yra skirti aptarnauti kitus žemės sklypus ir savarankiškai jokios vertės neturi.
8.2. Atsakovė neperleido jokio turto, kuris reikalingas įmonės kasdieninei veiklai, atsakovė perleido vieną sklypą, kuris buvo gautas padalijus įsigytą vieną didesnį žemės sklypą ir buvo skirtas parduoti bei tokiu būdu uždirbti pajamų. Žemės sklypo pardavimas yra įprastinė atsakovė ūkinė komercinė veikla, o ne siekimas išvengti galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymo.
8.3. Teismas nevertino, kiek liko neparduotų sklypų, nevertino, ar šio sklypo perleidimas turi įtakos atsakovės galimybei įvykdyti teismo sprendimą. Atsakovė teikia teismui rašytinius įrodymus (Nekilnojamojo turto registro išrašus), patvirtinančius, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 8 žemės sklypai, vien šių žemės sklypų vidutinė rinkos vertė yra 171 600 Eur. Taip pat atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 4 infrastruktūriniai sklypai. Atsakovė teikia teismui duomenis, kad UAB „Domipa“ vysto veiklą, vykstant šiam teisminiam ginčui UAB ,,Domipa“ sudaro ir vykdo naujas sutartis ir yra pajėgi įvykdyti teismo sprendimą net nepriklausomai nuo nurodyto nekilnojamojo turto turėjimo (neturėjimo). UAB „Domipa“ yra pajėgi net ieškovei galimai palankaus sprendimo priėmimo atveju sumokėti 73 869,19 Eur vien tik iš 2020 m. uždirbto grynojo pelno.
8.4. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai riboja UAB „Domipa“ veiklą. UAB „Domipa“ veiklą vykdo statybų bei nekilnojamojo turto vystymo srityje. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės eliminuoja galimybę UAB „Domipa“ atsiskaityti su kontrahentais, t. y. įsigyti statybinių medžiagų, mokėti subrangovams, užkerta galimybę vykdyti naujai sudarytas rangos sutartis, užbaigti senąsias sutartis, kadangi nesuteikiamos banko garantijos. Bendrovė, negalėdama įsigyti statybinių medžiagų, atsiskaityti su tiekėjais, pateikti sutarties įvykdymo (banko arba draudimo kompanijų) garantijų, nebegalės tęsti ūkinės veiklos, gauti pajamų.
8.5. Skundžiama nutartis yra pagrįsta ne įrodymais, bet prielaidomis, yra priimta neišklausius atsakovės pozicijos ir ieškovei suklaidinus teismą dėl parduotų sklypų kiekio, jų nuosavybės bei ketinimo parduoti visus sklypus.
Atsiliepimas
9. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. Iš valstybės įmonės Registrų centro viešų duomenų matyti, kad 2021 m. spalio 15 d. buvo parduoti keturi objektai, nuosavybės teise priklausę atsakovei, t. y. žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/24 žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/24 žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/24 žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, jokio teismo klaidinimo, ieškovei pateikiant viešus oficialius duomenis, nebuvo.
9.2. Teismas sprendime pripažino atsakovės nesąžiningą elgesį, vengiant vykdyti sutartines prievoles, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad tokia atsakovės veiksmų visuma suponuoja pagrindą manyti, jog ji gali imtis nesąžiningų veiksmų ir tam, kad apsunkintų arba padarytų neįmanomą teismo sprendimo, jeigu, šiam įsiteisėjus, jis liktų palankus ieškovei, įvykdymą.
9.3. Atsakovė atskirajame skunde nurodo labai prieštaringą poziciją dėl savo turtinės padėties. Viena vertus, atsakovė teigia, kad ji neperleido jokio turto, kuris būtų reikalingas įmonės veiklai ir nekilnojamojo turto pirkimas – pardavimas yra tik viena iš atsakovės vykdomų veiklų, atsakovė dirba pelningai, yra pajėgi įvykdyti teismo sprendimą. Kita vertus, atsakovė teigia, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės eliminuoja galimybę atsakovei atsiskaityti su kontrahentais, t. y. įsigyti statybinių medžiagų, mokėti subrangovams, užkerta galimybę vykdyti naujai sudarytas rangos sutartis, užbaigti senąsias sutartis, kadangi nesuteikiamos banko garantijos, bendrovė nebegalės tęsti ūkinės veiklos, gauti pajamų. Taigi, atsakovė pati patvirtina, kad jos turtinė padėtis visgi nėra tokia gera. Iš atsakovės pateiktos 2021 m. I pusmečio pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad jos pelnas prieš apmokestinimą yra 19 813 Eur, kai tuo tarpu 2020 m. pelnas siekė 129 652 Eur.
9.4. Suma, kurią atsakovė yra skolinga ieškovei, jai yra didelė ir reikšminga tęstinam veiklos vykdymui. Ieškovės veikla dėl atsakovės veiksmų yra ribojama jau gana ilgą laiką. Todėl šiuo atveju nėra jokio pranašumo ieškovei ar neproporcingumo. Be to, atsakovė nepateikia jokių įrodymų, kad ji negali gauti banko garantijos.
9.5. Jeigu atsakovei taikomas areštas yra kliūtis vykdyti veiklą, tačiau ji, kaip nurodė pati, yra pajėgi ieškovei palankaus sprendimo priėmimo atveju sumokėti 73 869,19 Eur vien tik iš 2020 m. uždirbto grynojo pelno, atsakovė turi galimybę sumokėti šią sumą į depozitinę sąskaitą ir taip išvengti arešto.
10. 2021 m. gruodžio 23 d. gautas ieškovės prašymas priteisti 541 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2020 m. finansinės atskaitomybės duomenis, 2021 m. I pusmečio balanso kopiją, Nekilnojamojo turto registro išrašų kopijas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informaciją apie apdraustus asmenis, rangos sutarčių kopijas, UAB ,‚Giantus“ elektroninio laiško kopiją, 2021 m. spalio 27 d. sutarties su UAB „TALLINK FAST FOOD LITHUANIA“ ir parašų sertifikatų kopijas. Šiais dokumentais apeliantė grindžia skundo argumentus dėl jos turtinės padėties ir ūkinės veiklos ribojimo.
13. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, siejamos su dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas išspręstas nepranešus atsakovei, ieškovė su naujai teikiamais įrodymais yra susipažinusi, teikiami nauji įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla, gali būti reikšmingi sprendžiant ginčo klausimą ir neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl apeliacinės instancijos teismas, siekdamas teisingai išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo pagrįstumo klausimą, minėtus naujus įrodymus, išskyrus 2021 m. rugpjūčio mėnesio rangos sutarties ir 2021 m. spalio 27 d. parašų patvirtinimo ataskaitos kopijas, kurios pateiktos anglų kalba (CPK 113 straipsnio 3 dalis, 198 straipsnio 2 dalis), priima.
Dėl ginčo esmės
14. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo, priimto konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką.
15. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
16. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra ir pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių instituto.
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – ieškinio preliminarų pagrįstumą, remdamasis tuo, kad 2021 m. spalio 15 d. sprendimu ieškovės ieškinys patenkintas. Atskirajame skunde ši pirmosios instancijos teismo išvada neginčijama, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jos nepasisako.
18. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsižvelgė į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtį, ginčo pobūdį ir ieškovės reikalavimus, įvertino galimą grėsmę dėl turto perleidimo tretiesiems asmenims, sprendė, kad ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo nesutikti.
19. Nagrinėjamu atveju faktas, kad atsakovė 2021 m. spalio 15 d. (teismo sprendimo priėmimo dieną) pardavė jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)), o kitų 3 sklypų (unikalūs daiktų numeriai: (duomenys neskelbtini)) 1/24 dalis, taip pat viešai skelbia apie kitų, jai nuosavybės teise priklausančių, žemės sklypų pardavimą, pagrindžia pakankamą potencialią grėsmę ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pripažintina, kad ieškovė pagrindė tikimybę, jog atsakovė, siekdama išvengti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, gali bandyti realizuoti visą savo turimą turtą arba imtis priemonių jam paslėpti. Tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog parduoti 4 sklypai, o ne vienas sklypas ir 3 sklypų dalys, niekaip nekeičia fakto, kad byloje yra nustatyti atsakovės veiksmai mažinant savo turto masę, t. y. atsakovė perleido jai nuosavybės teise priklausantį turtą tretiesiems asmenims ir iš esmės apsunkino galimybę įvykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą. Šios aplinkybės patvirtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumą.
20. Apeliantė nurodo, kad teismas nevertino, kiek liko neparduotų sklypų, ar sklypo perleidimas turi įtakos atsakovės galimybei įvykdyti teismo sprendimą. Taip pat nurodo, kad UAB „Domipa“ yra pajėgi net ieškovei galimai palankaus sprendimo priėmimo atveju sumokėti 73 869,19 Eur.
21. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas grėsmę galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui siejo ne su atsakovės finansine padėtimi, o su jos nesąžiningumu, todėl, apeliantės akcentuojama gera jos finansinė padėtis nėra priežastis panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Be to, apeliantei teigiant, kad jos finansinė padėtis yra gera ir priteista suma jai nėra reikšminga, ji gali pasinaudoti įstatymo suteikta teise sumokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą (CPK 148 straipsnio 2 dalis) ir taip apskritai išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tuo atveju, jei konkretaus turto areštas neproporcingai suvaržytų ūkinę komercinę veiklą, yra galimybė prašyti jį pakeisti kito turto areštu (CPK 148 straipsnio 1 dalis).
22. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė taip pat nurodo, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai riboja UAB „Domipa“ veiklą, eliminuoja galimybę atsiskaityti su kontrahentais, t. y. įsigyti statybinių medžiagų, mokėti subrangovams, užkerta galimybę vykdyti naujai sudarytas rangos sutartis, užbaigti senąsias sutartis, kadangi nesuteikiamos banko garantijos. Bendrovė, negalėdama įsigyti statybinių medžiagų, atsiskaityti su tiekėjais, pateikti sutarties įvykdymo (banko arba draudimo kompanijų) garantijų, nebegalės tęsti ūkinės veiklos, gauti pajamų. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliantės argumentu nesutinka. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė susirašinėjimą elektroniniu paštu, kuriame keliamas klausimas dėl areštuoto turto, teismo sprendimo dydžio, jo įvykdymo, tačiau jokių konkrečių įrodymų, kurie pagrįstų apeliantės teiginius dėl negautos banko ar draudimo kompanijos garantijos dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, byloje nėra. Taigi, atsakovė neįrodė, kad taikomas turto areštas realiai bei neproporcingai trikdytų jos ūkinę veiklą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Apeliacinio teismo vertinimu, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir ekonomiškos, kadangi turtas yra areštuotas ieškinio reikalavimo ribose, taip pat leista atsiskaityti su darbuotojais, mokėti mokesčius.
23. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, tinkamai įvertino šiam klausimui spręsti reikšmingas faktines aplinkybes, todėl pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Ieškovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, priteisimo. Pagal teismų praktiką bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93, 98 straipsniai, 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas), priklausomai nuo visos bylos baigties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018). Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 15 d. sprendimu byla išnagrinėta iš esmės ir ieškovės ieškinys patenkintas, tačiau atsižvelgus į aplinkybę, kad minėtas teismo sprendimas yra apskųstas apeliaciniu skundu (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr e2A-1264-XX/2021) ir dėl ginčo esmės teismas pasisakys išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, todėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl atsakovės pateikto atskirojo skundo, paskirstymo šalims klausimas šiuo atveju nėra sprendžiamas. Išlaidos šalims bus paskirstytos apeliacinio teismo galutiniu procesiniu sprendimu, priklausomai nuo apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultato.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.