- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-05-20
- Bylos Nr.
- 1-557-718/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Kaltinamasis
- R. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 307 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis R. K. kartu su dviem asmenimis, kurių atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, veikdami bendrininkų grupe, gabeno du asmenis jų sutikimu prostitucijai iš Lietuvos Respublikos, o būtent:
R. K. , veikdamas bendrininkų grupe kartu su S. J. ir R. T., kurių atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, iki 2011 m. gegužės mėnesio, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, susitarė gabenti K. U. ir V. L. jų sutikimu prostitucijai iš Lietuvos Respublikos į Š. K.. Turėdamas tokį tikslą, S. J., kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, 2011 m. gegužės mėnesį, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, skelbimais internetinėje erdvėje ir asmeninių susitikimų metu pasiūlė V. L. ir K. U. vykti į Stokholmą. R. K. kartu su dviem asmenimis- S. J. ir R. T., kurių atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, 2011 m. birželio 8 d. R. K. automobiliu „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežė V. L. ir K. U. į Rygos miestą, Latvijos Respublikoje, iš ten tą pačią dieną keltu išplaukė į Stokholmą. Atplaukus į Stokholmą, R. K. su S. J. ir R. T., kurių atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, automobiliu „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežė V. L. ir K. U. į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą išnuomotą butą, kuriame jos iki 2011 m. birželio 15 d. vertėsi prostitucija, o S. J.. ir R. T., kurių atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, pelnėsi iš šių merginų prostitucijos bei turėjo turtinės naudos.
Tęsdamas nusikalstamą veiką kaltinamasis R. K. kartu su dviem asmenimis, kurių atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, veikdami bendrininkų grupe, gabeno du asmenis jų sutikimu prostitucijai iš Lietuvos Respublikos, t. y.:
R. K. , veikdamas bendrininkų grupe kartu su S. J. ir R. T., kurių atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, iki 2011 m. liepos mėnesio, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, susitarė gabenti K. U. ir V. L. jų sutikimu prostitucijai iš Lietuvos Respublikos į Š. K.. Turint tokį tikslą ir S. J., kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, 2011 m. liepos mėnesio pradžioje, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, pasiūlius, V. L. ir K. U. sutiko vykti į Stokholmą dirbti prostitutėmis. R. K. kartu su S. J. ir R. T., kurių atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, 2011 m. liepos 7 d. R. K. automobiliu „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežė V. L. ir K. U. į Rygos miestą, Latvijos Respublikoje, iš ten tą pačią dieną keltu išplaukė į Stokholmą. Atplaukus į Stokholmą, R. K. su S. J. ir R. T., kurių atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, automobiliu „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežė V. L. ir K. U. į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą išnuomotą butą, kuriame jos iki 2011 m. liepos 13 d. vertėsi prostitucija, o S. J. ir R. T., kurių atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, pelnėsi iš šių merginų prostitucijos bei turėjo turtinės naudos.
K. R. K. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad S. J. pažįsta labai seniai, o R. T. iki įvykio pažinojo iš matymo. 2011 metų pradžioje, tikslios datos neprisimena, S. J. pasiūlė jam vykti kartu pailsėti į Š. K.. Pirmą kartą nuvažiavo porai dienų. S. J. vyko su drauge, tai buvo viena iš nukentėjusiųjų, V. Tų atostogų metu S. J. žadėjo jam suteikti išlaikymą, o jis, kaltinamasis, už tai jį ir jo draugę turėjo pavežioti jam priklausančiu automobiliu „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Švedijos Karalystėje ilsėjosi kelias dienas. Tą kartą važiavo į Rygą, iš Rygos keltu su automobiliu kėlėsi į Švediją.
Po mėnesio S. J. vėl pasiūlė vykti į Švediją. Kadangi tuo metu neturėjo darbo, buvo metęs mokslus universitete, galvojo apie emigraciją, todėl sutiko. Į Švediją vyko jis, kaltinamasis, S. J., R. T., V. L. ir K. U. jam priklausančiu automobiliu „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Penkiese automobiliu nuvažiavo į Rygą, o po to keltu kėlėsi į Švediją. Žinojo, kad merginos ruošėsi užsiimti prostitucija. Apie tai sužinojo kelyje. Negalvojo, kad daro nusikaltimą, todėl važiavo toliau. Švedijoje buvo savaitę.
Į Švediją važiavo du kartus- gegužės ir liepos mėn. Abu kartus vyko jam priklausančiu automobiliu „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo iš Lietuvos į Rygą ir iš Rygos keltu kėlėsi į Stokholmą. Buvo apsistoję 3 kambarių nuomojamame bute. Jis, kaltinamasis, jokių užduočių neatliko, merginų nesaugojo. Jei reikėdavo, nuvažiuodavo apsipirkti. Mano, kad jį S. J. ir R. T. pasikvietė kartu, nes jis turėjo automobilį. Žinojo, kokias paslaugas teikia merginas, bet pats stengėsi ten nebūti, merginų klientų nematė. S. ir R. dažniausiai būdavo bute kartu. Antrą kartą nuvykę į Stokholmą gyveno kitu adresu, kitame bute. Mano, kad butus susirasdavo S. J.. Jis, kaltinamasis, vyko į Švediją, nes ketino ten susirasti darbą dirbti statybose. Bet nemokėjo švedų kalbos, todėl jo į darbą nepriėmė. Antrą kartą atvykęs vėl ieškojo darbo, buvo atsispausdinęs motyvacinį laišką, kreipėsi į kelias kompanijas, bet vėl nepavyko. Švedų kalbos nemokėjo, tik anglų, tokių darbuotojų nereikėjo. Kiek pamena, prievartos merginų atžvilgiu nebuvo, viskas gražiai, draugiškai vyko. Grįžęs iš Švedijos rugsėjo mėnesį išvažiavo dirbti į Angliją. Išvyko vienas. Anglijoje išbuvo metus. Per tą laikotarpį vieną kartą buvo grįžęs į Lietuvą. (duomenys neskelbtini) yra tėvų namas. Savo turto jis neturi. Emigravo, nes nebuvo iš ko gyventi Lietuvoje. Kad yra ieškomas policijos pareigūnų sužinojo prieš pusmetį. Kai sužinojo kad yra ieškomas, susitvarkė visus savo darbus, grįžo į Lietuvą ir buvo sulaikytas oro uoste. Savo elgesį vertina neigiamai. Anksčiau teistas nebuvo. Su mama sieja artimi santykiai, mama jį palaiko. Apie bylą jai papasakojo, kai jį suėmė. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Nežinojo, kad už šiuo veiksmus numatyta baudžiamoji atsakomybė.
Liudytoja L. U. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), sūnui grįžus į Lietuvą, gyvens kartu su sūnumi. Sutinka būti laiduotoja. Su sūnumi sieja šilti ir artimi santykiai. Jis, liudytoja, yra neteista, nebausta administracine tvarka. Kai sūnus R. K. metė mokslus, negalėjo jo pakankamai remti pinigais, todėl sūnus pradėjo ieškoti darbo. Buvo sunku susirasti darbą, todėl sūnus suklydo. Gal netinkami draugai pasitaikė, gal neapmąstė savo poelgio. 2011 m. jis sužinojo, kad kažkas atsitiko. Sūnus išgyveno, sakė, kad turės nemalonumų, bet nenorėjo, kad ji jaudintųsi, todėl nesakė. 2020 m. buvo atvykdė policijos pareigūnai, ieškojo sūnaus. Tada sūnus R. K. buvo išvykęs į Angliją. Ji pasakė, kad sūnus yra išvykęs, tikslaus jo gyvenamosios vietos adreso nežino. Tada sūnus apie nusikalstamą veiką nepasakojo, tik pasakė, kad vežė tai, ko negalėjo vežti. Su sūnumi ryšį palaikė visą laiką, bendraudavo telefonu, Skype programa, buvo nuvykusi pas jį 3 kartus. Šiuo metu ji, liudytoja, registruota užimtumo tarnyboje. 15 metų dirbo sezoninius darbus Švedijoje. Sūnus yra ir su ja dirbęs Švedijoje žemės ūkio darbus. UAB (duomenys neskelbtini) buvo įsidarbinusi valytoja, bet labai skaudėjo nugarą, todėl iš darbo išėjo. Sutinka sumokėti piniginį užstatą. Mano, kad darys teigiamą įtaką sūnui, jis visada klauso jos patarimų.
Kadangi kaltinamasis dėl pareikšto kaltinimo visiškai kaltu prisipažino, proceso dalyviams neprieštaraujant, teisme buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikaltimą patvirtina šie įrodymai:
nukentėjusioji K. U., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2011 m. gegužės mėnesį S. J. pasiūlė jai ir V. L. vykti į Švediją. Pažadėjo apmokėti kelionės išlaidas ir įdarbinti naktiniame klube striptizo šokėjomis. Jokios kalbos apie tai, kad ji ir V. L. turės dirbti prostitutėmis ir teikti klientams seksualines paslaugas už pinigus, nebuvo. 2011 m. birželio pradžioje, galimai birželio 8 d., ją ir V. L. automobiliu „Volvo“ S. J., R. ir R. iš Lietuvos nuvežė į Rygą, iš kur tą pačią dieną visi keltu kartu su automobiliu išplaukė į Švediją ir kitos dienos ryte atplaukė į Stokholmą. Stokholme jie nuvyko į išsinuomotą butą, kurio viename kambaryje apsistojo S. J., R. ir R., o kitame - ji su V. L.. Tuomet S. J. jai ir V. L. pradėjo sakyti, kad šokėjomis jos nedirbs, o turės dirbti prostitutėmis, t. y. teikti klientams seksualines paslaugas už pinigus. Iš pradžių ji ir V. L. pasakė, kad nesutiks to daryti ir apsiverkė, tačiau S. J. pasakė, kad jos niekur nedings ir vis tiek turės tai daryti, nes turi atidirbti pinigus už kelionę, už pragyvenimą, maistą, buto nuomą, o ir pačios taip užsidirbtų sau šiek tiek pinigų. Pokalbio metu S. J. pasakė, kad ji ir V. L. prostitutėmis turės dirbti apie savaitę laiko ir atidirbusios galės būti laisvos. Visą šį pokalbį girdėjo R. su R., kuris palaikė S. J. išsakytus žodžius, ir sakė, kad jos nesiginčytų, nes niekur nedings ir vis tiek turės priimti klientus. Nematydamos kitos išeities, būdamos vienos svetimame mieste, ji ir V. L. sutiko dirbti prostitutėmis. S. J. pasakė, kad jos turės klientams prisistatyti kažkokių merginų vardais, kuriuos jis paminėjo jai ir V. L., bei joms padavė po atskirą mobilaus ryšio telefoną, į kuriuos turėjo skambinti klientai dėl seksualinių paslaugų. Be to, S. J. jai ir V. L. pasakė keletą frazių, reikalingų bendraujant su klientais dėl seksualinių paslaugų suteikimo, nurodė seksualinių paslaugų įkainius Švedijos kronomis priklausomai nuo šių paslaugų trukmės (nuo 30 min. iki 1 val. seksualinių paslaugų trukmės kaina buvo maždaug nuo 2000 iki 3000 Švedijos kronų). Kompiuteryje atlikusi paiešką internetiniuose tinklapiuose pagal S. J. jai ir V. L. įduotų telefonų numerius bei pasakytų merginų vardus, viename iš tinklapių, reklamuojančių seksualines paslaugas, ji rado merginų, iš išorės panašių į ją ir V. L. nuotraukas, ir ten anketose buvo nurodyti būtent telefonų, kuriuos joms davė S. J., numeriai. Iš to ji suprato, kad S. J. jau iš anksto buvo viską suplanavęs bei minėtame internetiniame tinklapyje sukūręs anketas, sukėlęs nuotraukas, paruošęs mobilaus ryšio telefonus. Viename iš to buto kambarių ji ir V. L. priimdavo klientus, kurie pasiskambindavo telefonu, kuriems atvykus, suteikdavo seksualines paslaugas. Vidutiniškai per dieną ji priimdavo nuo 2 iki 5 klientų, kuriems suteikdavo seksualines paslaugas. Todėl per tas kelias dienas ji seksualines paslaugas suteikė ne mažiau kaip 20 klientų. Atėjęs klientas į butą, kiekvieną kartą pinigus iš anksto paduodavo jai, o išėjus klientui, visus tuos pinigus ji atiduodavo S. J.. Kadangi ji ir V. L. neturėjo pinigų grįžimui namo, todėl neturėjo kur eiti. Kai ji arba V. L. teikdavo klientams seksualines paslaugas, kitame kambaryje visą laiką būdavo S. J., R. ar R., kurie saugodavo, kad klientai jų neužpultų, o taip pat, kad jos negalėtų pabėgti anksčiau laiko, kol neatidirbs pinigų. Praėjus kelioms dienoms, ji ir V. L. teikdamos klientams seksualines paslaugas uždirbo po 20 000 Švedijos kronų, kuriuos atidavė S. J., ir pastarasis leido joms išvykti. Iš Stokholmo ji ir V. L. keltu nuplaukė į Rygą, o iš ten parvyko į Klaipėdą. 2011 m. birželio pabaigoje - liepos pradžioje, S. J. jai ir V. L. pradėjo sakyti, jog jos vėl turi vykti į Stokholmą dirbti prostitutėmis, tačiau jos nenorėjo ten vykti. S. J. sakė, kad jos vis tiek turi vykti ir niekur nedings, nes kelto bilietai kelionei jau yra užsakyti. Po S. J. išsakytų netiesioginių grasinimų ir supratusios, kad neturi kitos išeities, nes S. J. nuo jų neatstos, sutiko vykti į Švediją, todėl po kelių dienų, 2011 m. liepos mėnesį, galimai liepos 7 d., ją ir V. L. paėmė į Klaipėdą tuo pačiu automobiliu „Volvo“ atvykęs S. J.. Po ko, S. J. kartu su R. ir R. automobiliu „Volvo“ ją ir V. L. nuvežė į Rygą, iš kur keltu visi nuplaukė į Stokholmą. Stokholme jie visi nuvažiavo į kitą 3 kambarių butą, kurių viename kambaryje apsistojo ji ir V. L., o kituose - S. J., R. ir R. S. J. jai ir V. L. pasakė, kad viskas bus taip pat, kaip ir pirmą kartą ir davė joms telefonus, kad jos galėtų atsiliepti į klientų skambusius. Kai ji arba V. L. viename iš kambarių teikdavo klientams seksualines paslaugas, tame bute kituose kambariuose visą laiką būdavo S. J., R. ar R. Nuo atvykimo per tas kelias dienas ji turėjo po kelis klientus, kuriems suteikė seksualines paslaugas, ir tokiu būdu atsiskaitė pilnai su skola S. J. už kelionę, pragyvenimą. Nenorėdamos teikti seksualinių paslaugų, ji ir V. L. sakė S. J., kad serga, blogai jaučiasi ir negali teikti tokių paslaugų klientams, ir kartu su V. L. keltu iš Stokholmo parplaukė į Rygą, iš kur sugrįžo į Klaipėdą (1 t., b.l. 74-76; 79-80; 81-86; 87-89).
Nukentėjusioji V. L., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji ieškojo darbo, ir 2011 m. gegužės mėnesio pabaigoje jos pažįstamas S. J. pasiūlė vykti su juo į Švediją, kur galėtų ją įdarbinti kažkokiame klube „Topless“ šokėja. Kadangi ji bijojo vykti į Švediją dirbti viena, todėl apie tai užsiminė savo draugei K. U., kuri sutiko vykti kartu. 2011 m. birželio pradžioje, galimai birželio 8 d., į Klaipėdą tamsios spalvos automobiliu atvažiavo S. J., R. ir R., kurie paėmę ją ir K. U. automobiliu nuvažiavo į Rygą, kur tą pačią dieną visi keltu kartu su automobiliu nuplaukė į Stokholmą. Stokholme jie automobiliu atvyko į 2 kambarių butą, kurio viename kambaryje apsistojo S. J., R. ir R., o kitame - ji su K. U.. Tuomet S. J. jai ir K. U. pasakė, kad šokėjomis jos nedirbs, o turės dirbti prostitutėmis, t. y. teikti klientams seksualines paslaugas už pinigus. Ji ir K. U. pasakė, kad nesutinka to daryti ir apsiverkė, tačiau S. J. atsakė, kad jos niekur nedings ir vis tiek turės tai daryti, nes turi atidirbti pinigus už kelionę, už pragyvenimą, maistą, buto nuomą, o ir pačios taip užsidirbtų sau šiek tiek pinigų. Visą šį pokalbį girdėjo ir tuo metu kartu kambaryje buvę R. ir R., kurie palaikė S. J., kartais įsiterpdami į pokalbį ir sakydami, kad jos niekur nedings ir turės priimti klientus. Nematydamos kitos išeities, būdamos vienos svetimame mieste, ji ir K. U. sutiko dirbti prostitutėmis. Kažkokiame internetiniame tinklapyje, kuriame yra reklamuojamos merginų seksualines paslaugos, S. J. parodė merginų, iš išorės panašių į ją ir K. U., nuotraukas, ir pasakė, kad jos turės klientams prisistatyti šiomis merginomis bei padavė jai ir K. U. po mobilaus ryšio telefoną, kurių numeriai buvo nurodyti prie tų merginų, reklamuojančių seksualines paslaugas, nuotraukų. Be to, S. J. joms pasakė keletą frazių anglų kalba, reikalingų bendraujant su klientais dėl seksualinių paslaugų suteikimo ir padavė popieriaus lapuką, kuriame buvo užrašyti seksualinių paslaugų įkainiai Švedijos kronomis pagal paslaugų trukmę (30 min. – 1400 Švedijos kronų, 45 min. – 1800 Švedijos kronų, 1 val. – 2200 Švedijos kronų). Paklausus S. J. kiek jos su Karolina turi atiduoti kaip skolą pinigų, S. J. pasakė, kad kiekviena turi jam gražinti po 20 000 Švedijos kronų. Viename iš to buto kambarių ji ir K. U. priimdavo klientus, kuriems teikė seksualines paslaugas. Vidutiniškai per dieną ji priimdavo nuo 3 iki 7 klientų, kuriems suteikdavo seksualines paslaugas. Todėl per tas kelias dienas ji seksualines paslaugas suteikė ne mažiau kaip 20 klientų. Apsisaugojimo priemones, t. y. prezervatyvų pakuotes, jai ir K. U. padavė S. J., kai jos atvyko į tą butą. Atėjęs klientas į butą pinigus paduodavo jai, o išėjus klientui, visus tuos pinigus ji atiduodavo S. J.. Kadangi ji ir K. U. neturėjo pinigų grįžimui namo, todėl neturėjo kur eiti. Kai ji teikdavo klientams seksualines paslaugas, kitame kambaryje visą laiką būdavo S. J., R. ar R., kurie saugodavo, kad klientai neužpultų, o taip pat, kad ji negalėtų pabėgti anksčiau laiko, kol neatidirbs pinigų. Po 5-6 dienų ji ir K. U. prašė S. J. leisti grįžti į Lietuvą, ir jos keltu iš Stokholmo nuplaukė į Rygą, o iš ten parvyko į Klaipėdą. 2011 m. liepos mėnesį S. J. jai ir K. U. pradėjo sakyti, kad jos turės vykti į Švediją dirbti prostitutėmis, ir nors jos nenorėjo vykti, S. J. pasakė, kad jas gerai pažįsta, žino, kur yra jos mažametis vaikas, nes prieš tai yra buvęs pas jos tėvus, todėl ji ir K. U. niekur nedings, nes vis tiek turės vykti, taip išsakydamas netiesioginius grasinimus. Ji ir K. U. suprasdamos, kad nėra kur dingti, nes jei nesutiks, S. J. jas vis tiek išsiveš, sutiko vykti į Švediją. Todėl po kelių dienų, 2011 m. liepos mėnesį, galimai liepos 7 d., ją ir K. U. paėmė į Klaipėdą tuo pačiu tamsios spalvos automobiliu atvykęs S. J. kartu su R. ir R. Nuvykus į Rygą, iš ten visi keltu nuplaukė į Stokholmą, kuriame apsistojo 3 kambariu bute. S. J. jai ir K. U. paaiškino, kad viskas bus taip pat, kaip ir pirmą kartą- davė joms telefonus, parūpino apsisaugojimo priemones. Kitą dieną ji turėjo vieną klientą, kuriam bute suteikė seksualines paslaugas, o visus pinigus, gautus iš kliento, atidavė S. J.. Ar po to, dar ji teikė kitiems klientams seksualines paslaugas, ji nepamena, tačiau galimai. Teikiant klientams seksualines paslaugas, kitame kambaryje visą laiką būdavo S. J., R. ar R., kurie saugodavo, kad klientai jos ar K. U. neužpultų, o taip pat, kad jos nepabėgtų, kol neatidirbs pinigų. Nenorėdama daugiau aptarnauti klientų ir teikti jiems seksualines paslaugas, ji kitą dieną S. J. pasakė, kad susirgo, todėl nebegali teikti tokių paslaugų klientams. Dar po kelių dienų K. U. pasakius S. J., kad ši taip pat nebegali teikti tokių paslaugų klientams, S. J. leido joms išvykti, ir ji kartu su K. U. keltu iš Stokholmo parplaukė į Rygą, iš kur sugrįžo į Klaipėdą (1 t., b.l. 103-105, 106-109, 110-112).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad K. U. atpažino R. K., kaip asmenį, kurį savo parodymuose įvardijo R. (1 t., b. l. 90-95).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad V. L. atpažino R. K., kaip asmenį, kurį savo parodymuose įvardijo R. (1 t., b.l. 113-118).
Teisinės pagalbos medžiaga, gauta iš Latvijos teisėsaugos institucijų, kurioje užfiksuota: 2011-06-08 K. U., V. L., o taip pat S. J., R. K., R. T. vykimas keltu iš Rygos į Stokholmą kartu su automobiliu, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) 2011-06-15 K. U. ir V. L. parvykimas keltu iš Stokholmo į Rygą; 2011-07-07 S. J., R. K., R. T., K. U., V. L. vykimas keltu iš Rygos į Stokholmą kartu su automobiliu, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) 2011-07-13 K. U. ir V. L. parvykimas keltu iš Stokholmo į Rygą; 2011-12-05 S. J., R. T., K. U. vykimas keltu iš Rygos į Stokholmą kartu su automobiliu, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 132-178 ).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad juodos spalvos automobilio „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra R. K. (3 t., b. l. 55).
S. J. (kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis) parodė, kad 2011 metų pradžioje, kadangi labai trūko pinigų pragyvenimui, jis kartu su R. T. ir R. K. nusprendė užsidirbti pinigų. 2011 m. pradžioje, jis per interneto tinklalapį „sexpazintys.lt“ pradėjo ieškoti merginų, teikiančių seksualines paslaugas, įdėjo skelbimą su tokiu tekstu „Gerai apmokamas escort darbas Skandinavijos šalyse teikti intymias paslaugas, lankstus darbo grafikas, anglų kalba būtų privalumas“. Netrukus į šį jo skelbimą atsiliepė mergina, kaip vėliau susipažinęs sužinojo – V. L., kuri parašė, kad šis darbas ją domintų ir toliau tęsiant tokį bendravimą, ji paminėjo, kad apie šį darbą ( intymių paslaugų teikimą ) viską žino, nes tuo užsiiminėjo jos draugė. Bendraujant kompiuteriu jis V. L. patikino, kad taip galima užsidirbti nemažai pinigų, galimai dar paminėjo seksualinių paslaugų įkainius, kuriuos žinojo iš internetinių tinklapių, jeigu tiksliai pamena pavadinimus - „Stokholmtether.com“, „Stokholmcityescort“, kuriuose buvo skelbiamos merginų teikiančių seksualines paslaugas nuotraukos, įkainiai bei telefono numeris. Pabendravus su V. L. kompiuteriu ir jai paminėjus, kad ji yra iš Klaipėdos, jie sutarė, kad jis pas ją atvažiuos apie viską pakalbėti detaliau, todėl tą pačią dieną, pasiskolinęs iš R. K. jo automobilį „Volvo V40“, juo vienas atvažiavo į Klaipėdą V. L. nurodytu adresu, kurio neprisimena. Susitikus su ja kartu nuvyko į jos nurodytą kavinę Klaipėdos mieste. Minėtoje kavinėje jam kalbantis su V. L., ji dar kartą paminėjo, kad apie šį darbą viską žino, ir jis jai pasiūlė vykti į Stokholmą teikti seksualinių paslaugų klientams. Ji sutiko. Išsiskiriant su V. L. jie sutarė, kad jis su ja susisieks, kai viskas bus suderinta, po ko sugrįžo į Šiaulius. Po kelių dienų susirašinėjant per „Skype“ su V. L., ji jo klausė, kada būtų galima vykti į Švediją, nes minėjo, kad jai reikia pinigų. Jis jai buvo minėjęs, kad pasirūpins visomis kelionės į Švediją išlaidomis, o nuvykus į Stokholmą, pradžioje ji turės atlyginti kelionės ir pragyvenimo išlaidas, o po to visus pinigus, gautus iš jos prostitucijos, dalinsis per pusę, t. y. 50 procentų bus jam, o 50 procentų bus jai. V. L. davė jam savo duomenis, kurie buvo reikalingi keltų bilietų užsakymui. Į Švediją jie nusprendė vykti kartu ir su R. K.. Tikslios datos nepamena, tačiau tai galėjo būti 2011 m. kovo-balandžio mėnesį, jis internetu rezervavo kelto „Ryga–Stokholmas“ bilietus ir kartu su R. K. jo automobiliu „Volvo V40“ atvyko į Klaipėdą, kur pasiėmę V. L., nuvyko į Rygą, iš kur keltu atplaukė į Stokholmą. Apsigyveno viešbutyje, kurio pavadinimo ir adreso jis neprisimena, kuriame jis jiems trims išnuomojo vieną kambarį. Jis organizavo skelbimo įdėjimą, kiek prisimena, viename iš tų internetinių tinklapių - „Stokholmtether.com“, „Stokholmcityescort“, kuriuose buvo reklamuojamos merginos, teikiančios seksualines paslaugas. Tame skelbime buvo įdėta merginos, panašios į V. L., nuotrauka, seksualinių paslaugų įkainiai bei telefono numeris. Pagal šį skelbimą buvo atvykęs vienas klientas į jų viešbutį, tačiau pamatęs, kad skelbime nurodyta mergina nepanaši į V. L., išvyko. Kadangi pagal minėtą skelbimą klientų daugiau nebuvo, todėl po kelių dienų, jis, R. K. ir V. L. grįžo į Lietuvą.
Maždaug po mėnesio, galimai 2011 m. balandžio ar gegužės mėnesį, tikslios datos neprisimena, jis vėl V. L. pasiūlė tuo pačiu tikslu, t. y. teikti seksualines paslaugas klientams, vykti į Stokholmą ir ji sutiko. Po kelių dienų jis rezervavo kelto bilietus ir kartu su R. K., V. L. ir dar viena mergina, kurios vardas buvo D. ar D., kurią paėmė iš Ventos, R. K. automobiliu „Volvo V40“ nuvyko į Rygą, iš kur keltu išplaukė į Stokholmą, į kurį atvykus, jis išnuomojo dviejų ar trijų kambarių butą, adreso neprisimena. Kaip ir prieš tai, jis organizavo merginų, teikiančių seksualines paslaugas, anketų įdėjimą viename iš tų internetinių tinklapių - „Stokholmtether.com“, „Stokholmcityescort“, kur buvo panašių merginų nuotraukos, seksualinių paslaugų įkainiai bei telefono numeriai. Jis V. L. ir kitą kartu vykusią merginą aprūpino telefonais, kad jos galėtų atsiliepti skambinantiems klientams. Jis merginoms taip pat buvo parūpinęs, t.y. nupirkęs apsisaugojimo priemonių, t. y. prezervatyvų. Per keletą dienų buvo klientų, kuriems atvykus į butą, minėtos merginos teikė seksualines paslaugas. Kaip ir buvo sutarę, pradžioje merginos jam atlygino už kelionės ir pragyvenimo išlaidas, o po to, už jų prostitucijos paslaugas gauti pinigai buvo dalinami per pusę. Pinigus iš klientų paimdavo pačios merginos, kurios po to jam atiduodavo jo dalį pinigų. Kai merginos teikdavo seksualines paslaugas klientams, jis visą laiką būdavo kitame kambaryje ir saugodavo merginas, kad jos nebūtų užpultos klientų. R. K. matė ir žinojo, kuo užsiima merginos, tačiau jokių pinigų iš merginų teikiamų seksualinių paslaugų jis negavo. Maždaug po 7-9 dienų, jis kartu su R. K. ir V. L. grįžo į Lietuvą, o kita kartu buvusi mergina į Lietuvą išvyko pati keliomis dienomis anksčiau. Iš Švedijos už merginų teiktas seksualines paslaugas klientams, atmetus kelionės ir pragyvenimo išlaidas, jis parsivežė apie 20 000 Švedijos kronų, kas atitinka maždaug 5000-6000 litų.
2011 m. gegužės mėnesį jis per interneto tinklalapį „sexpazintys.lt“, kuriame buvo įdėjęs skelbimą „Gerai apmokamas escort darbas Skandinavijos šalyse teikti intymias paslaugas, lankstus darbo grafikas, anglų kalba būtų privalumas“, susipažino su K. U., kuri atsiliepė į minėtą jo skelbimą. Bendraujant kompiuteriu su K. U. sutarė, kad jis atvyks pas ją į Klaipėdą pasikalbėti ir kažkurią dieną automobiliu vienas atvyko į Klaipėdą, kur susitikus su K. U. nuvyko į jos nurodytą kavinę Klaipėdoje. Čia pokalbio metu jis K. U. paaiškino darbo pobūdį, sakė, kad reikės vykti į Stokholmą, ir ji jam pasakė, kad viską žino, t. y. supranta, jog reikės teikti seksualines paslaugas klientams. Jis K. U. minėjo, kad suorganizuos kelionę ir apgyvendinimą ir iš anksto už tai jai mokėti nereikės. Taip pat pasakė, kad nuvykus į Švediją pradžioje ji turės atlyginti kelionės ir pragyvenimo išlaidas, o po to visi pinigai, gauti iš klientų už jiems suteiktas seksualines paslaugas, bus dalinami per pusę, t. y. pusę pinigų atiteks jam, o pusę jai. K. U. sutikus vykti į Stokholmą, jis vėl pasiūlė vykti ir V. L., kaip vėliau sužinojo, jos abi buvo pažįstamos. Bendraujant su K. U. per „Skype“ jis gavo jos duomenis, reikalingus užsakyti kelto bilietui. Šį kartą kartu su juo ir R. K. ir merginomis vykti į Švediją nusprendė ir R. T.. Jis rezervavo visiems keltų bilietus, po ko 2011 m. birželio pradžioje, galimai birželio 8 d., jis kartu su R. K. jo automobiliu „Volvo V40“ atvyko į Klaipėdą, iš kur paėmė K. U. ir V. L.. Ar kartu su jais į Klaipėdą vyko ir R. T., neprisimena. Nuvykus į Rygą, jie visi penki iš ten keltu nuplaukė į Stokholmą, kur atvykus, jis išnuomojo dviejų ar trijų kambarių butą, adreso neprisimena. Kaip ir prieš tai, jis organizavo merginų, teikiančių seksualines paslaugas, anketų įdėjimą viename iš tų internetinių tinklapių - „Stokholmtether.com“, „Stokholmcityescort“, kur buvo panašių merginų nuotraukos, seksualinių paslaugų įkainiai bei telefono numeriai. Jis V. L. ir K. U. aprūpino telefonais, kad jos galėtų atsiliepti skambinantiems klientams. Taip pat merginos buvo aprūpintos apsisaugojimo priemonėmis, t. y. prezervatyvais. Čia seksualines paslaugas viename iš buto kambarių V. L. ir K. U. teikė apie savaitę laiko. Klientai iš pradžių pasiskambindavo merginoms telefonu, o po to atvykdavo į butą. Kaip ir buvo sutarę, pradžioje merginos jam atlygino už kelionės ir pragyvenimo išlaidas, o po to už jų prostitucijos paslaugas gauti pinigai buvo dalinami per pusę. Iš savo dalies pinigų, gautų iš merginų, pusę (50 procentų) jis dar atiduodavo R. T., nes taip buvo sutarę. R. K. jokių pinigų iš merginų teikiamų seksualinių paslaugų negavo. Pinigus iš klientų paimdavo pačios merginos, kurios po to jam atiduodavo jo dalį pinigų. Kai merginos teikdavo seksualines paslaugas klientams, jis, R. T. ar R. K. visą laiką būdavo kitame kambaryje ir saugodavo merginas, kad jos nebūtų užpultos klientų. Už merginų teiktas seksualines paslaugas klientams, atmetus kelionės ir pragyvenimo išlaidas, jis ir R. T. gavo Švedijos kronomis po 1000 litų. Maždaug po savaitės, kadangi nebuvo daug klientų, K. U. ir V. L. išvyko atgal į Lietuvą. Jam kartu su R. T. ir R. K. parvykus iš Švedijos į Lietuvą, toliau bendraujant su V. L. ir K. U. per „Skype“, jos išreiškė norą vėl vykti į Švediją tuo pačiu tikslu užsidirbti pinigų. 2011 m. liepos mėnesio pradžioje, tikslios datos neprisimena, jis vėl rezervavo kelto bilietus ir po kelių dienų kartu su R. T., R. K., jo automobiliu „Volvo V40“, paėmę iš Klaipėdos V. L. ir K. U., nuvyko į Rygą, ir iš ten keltu nuplaukė į Stokholmą, kur atvykus, jis išnuomojo dviejų ar trijų kambarių butą kitu adresu, kurio neprisimena. Kaip ir prieš tai, jis organizavo merginų, teikiančių seksualines paslaugas, anketų įdėjimą viename iš tų internetinių tinklapių - „Stokholmtether.com“, „Stokholmcityescort“, kur buvo panašių merginų nuotraukos, seksualinių paslaugų įkainiai bei telefono numeriai. Jis V. L. ir K. U. aprūpino telefonais, kad jos galėtų atsiliepti skambinantiems klientams. Taip pat merginos buvo aprūpintos apsisaugojimo priemonėmis, t.y. prezervatyvais. Čia seksualines paslaugas atvykusiems klientams viename iš buto kambarių V. L. ir K. U. teikė apie savaitę laiko. Klientai iš pradžių pasiskambindavo merginoms telefonu, o po to atvydavo į butą. Kiek buvo tų klientų, jis nežino. Kaip ir buvo sutarę, pradžioje merginos jam atlygino už kelionės ir pragyvenimo išlaidas, o po to už jų prostitucijos paslaugas gauti pinigai, buvo dalinami per pusę. Iš savo dalies pinigų, gautų iš merginų, pusę (50 procentų) jis dar atiduodavo R. T., nes taip buvo sutarę. R. K. jokių pinigų iš merginų teikiamų seksualinių paslaugų negavo. Pinigus iš klientų paimdavo pačios merginos, kurios po to jam atiduodavo jo dalį pinigų. Kai merginos teikdavo seksualines paslaugas klientams, jis, R. T. ar R. K. visą laiką būdavo kitame kambaryje ir saugodavo merginas, kad jos nebūtų užpultos klientų. Už merginų teiktas seksualines paslaugas klientams, atmetus kelionės ir pragyvenimo išlaidas, jis ir R. T. gavo Švedijos kronomis kažkur po 1000 litų. Maždaug po savaitės laiko, kadangi nebuvo daug klientų, K. U. ir V. L. išvyko atgal į Lietuvą (2 t., b. l. 66-70).
R. T. (kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis) parodė, kad nusikaltime jis nedalyvavo ir apie tai jam nieko nėra žinoma (2 t., b. 75-76).
Dėl veikos kvalifikavimo.
Prostitucija – tai veikla už pinigus arba kitokia turtinė nauda lytiškai santykiaujant ar kitaip tenkinant kitų asmenų lytinę aistrą. BK 307 straipsnis kriminalizuoja ne pačią prostituciją, bet prostitucija užsiimančių asmenų išnaudojimą, pelnymąsi iš jų. Pajamų turėjimas iš kito asmens prostitucijos reiškia, kad asmuo tam tikro susitarimo su prostitucija užsiimančiu asmeniu pagrindu gauna pajamų (visas pajamas arba dalį). Šis susitarimas gali būti susietas tiek priklausomybės ir prievartos santykiais, tiek ir laisva valia. Prostitucija užsiimantis asmuo gali mokėti kaltininkui už galimybę verstis prostitucija, taip pat už saugumo užtikrinimą, kitas jam teikiamas paslaugas, pavyzdžiui, už vežimą, patalpų suteikimą ir pan. Sąvadavimas prostitucijai – tai tarpininkavimas tarp prostitucija užsiimančiojo ir kito asmens, suvedant juos lytiniam santykiavimui arba kitokiam lytinės aistros tenkinimui. Sąvadavimas gali būti prostitucija užsiimančio asmens teikiamų paslaugų reklamavimas, jo pristatymas klientui, klientų paieška ir pan.
BK 307 straipsnio 2 dalis numato kvalifikuotą pelnymosi iš kito asmens prostitucijos nusikaltimo sudėtį. Šios nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra trys alternatyvios veikos: 1) prostitucijos organizavimas; 2) vadovavimas prostitucijai; 3) asmens gabenimas šio sutikimu prostitucijai į Lietuvos Respubliką ar iš Lietuvos Respublikos.
Visos BK 307 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos veikos padaromos tiesiogine tyčia ir dėl savanaudiškų paskatų. BK 307 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, t. y. pradėjus gabenti asmenį šio sutikimu prostitucijai iš Lietuvos Respublikos, kaltininko nusikalstami veiksmai yra baigti. Pagal BK 307 straipsnio 2 dalį asmens sutikimas turi būti savanoriškas ir duotas gerai suvokiant duodamo sutikimo aplinkybes.
Asmens gabenimas prostitucijai – tai jo vežimas tam tikra transporto priemone ar jo lydėjimas kelionėje į užsienį. Būtinas šios veikos požymis yra gabenamo asmens sutikimas vykti tikslu verstis prostitucija. Už gabenimą atsako ne tik tas, kuris tiesiogiai gabeno asmenis, bet ir tas, kuris nupirko bilietus, sutvarkė dokumentus ir pan. Padariniai – faktas, kad tas asmuo realiai pradėjo verstis prostitucija. Baigtumas – kai asmuo pradeda verstis prostitucija.
Kaltinamasis R. K. kaltu prisipažino visiškai, nurodė žinojęs, kokiu tikslu K. U. ir V. L. vyko iš Lietuvos Respublikos į Š. K.. Taigi, kaltinamasis R. K., kartu su asmenimis, kuriems priimtas apkaltinamasis nuosprendis, bei K. U. ir V. L. kaltinamajam R. K. priklausančiu automobiliu važiavo į Švediją, vežė merginas, kad šios užsiimtų prostitucija. Įrodyta, kad K. U. ir V. L. vyko į Š. K. su tikslu užsiimti prostitucija, ir būdamos ten šia veikla ir užsiėmė.
Kaltinamojo R. K. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 307 straipsnio 2 dalyje, požymius, nes jis gabeno du asmenis jų sutikimu prostitucijai iš Lietuvos Respublikos.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
R. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė parodymus atitinkančius esmines įvykio aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį. Šios aplinkybės pripažįstamos jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje.
Kaltinamasis R. K. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą dorovei, šį nusikaltimą jis padarė pirmą kartą, pripažino savo kaltę ir gailėjosi.
Kaltinamojo mama L. U. prašo perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą, charakterizuoja jį teigiamai.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d.). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-160/2010, Nr. 2K-305/2011, Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-312/2011, Nr. 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-305/2011). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecijos teisė nuspręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).
Teismo nuomone, šioje byloje kaltinamasis R. K. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
R. K. yra padaręs vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą dorovei, anksčiau nėra teistas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, šia nusikalstama veika nebuvo padaryta žala nukentėjusiosioms.
Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Kaip matyti iš bylos duomenų, R. K. po nusikalstamos veikos padarymo nuo ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų pasislėpė, dėl ko 2014-03-26 prokuroro nutarimu paskelbta paieška, 2014-03-28 teismo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Taigi, kaltinamojo elgesys po nusikaltimo padarymo rodo, kad kaltinamasis pats savo elgesio kritiškai nevertino. Teismui kyla tam tikrų abejonių dėl laiduotojos L. U. realių galimybių padaryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Nors L. U. yra neteista, charakterizuojama teigiamai, tačiau teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia ne tik į laiduotojos asmenines savybes ar veiklos pobūdį, bet ir galimybę daryti realią teigiamą įtaką kaltininkui.
Nors L. U. nurodė, jog yra labai geri santykiai su sūnumi, kai reikia, ji duoda patarimų, tačiau akivaizdu, jog ankstesnis L. U. bendravimas su sūnumi didesnio poveikio nepadarė ir sulaikyti kaltinamojo nuo nusikalstamos veikos padarymo jai nepavyko. Svarbu ir tai, kad kaltinamajam pasislėpus nuo ikiteisminio tyrimo, kaltinamojo mama, 2014-03-19 apklausta liudytoja, sūnaus buvimo vietos pareigūnams nenurodė, nors kaip pati prisipažino, su sūnumi nuolat bendravo. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis slapstėsi ilgą laiką, su mama nesimatė taip pat ilgą laiką, apie nusikalstamą veiką jai papasakojo tik būdamas sulaikytas.
Tad išdėstytos aplinkybės sudaro teismui pakankamą pagrindą abejoti tuo, kad L. U., su kuria kaltinamasis ilgą laiką kartu negyveno, nesant ilgalaikių artimų jų santykių, gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir paveikti jo elgesį. Išdėstytų argumentų visumos pagrindu nėra tikslinga atleisti R. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Tuo tarpu tos aplinkybės, kad kaltinamasis pripažino savo kaltę, o nukentėjusiosios civilinio ieškinio nėra pareiškusios, bus aptariamos, sprendžiant klausimą dėl bausmės kaltinamajam skyrimo.
Dėl bausmės skyrimo.
R. K. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą. Jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Kaltinamasis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama BK 307 straipsnio 2 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė, neviršijanti bausmės vidurkio.
Kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas jauno amžiaus (22 metų), teisiamas pirmą kartą, po šio nusikaltimo padarymo praėjo beveik 9 metai, duomenų, kad po šios veikos padarymo jis būtų teistas, nėra. Kaltinamasis nebuvo aktyvus bendrininkų grupės dalyvis, nurodė, kad Anglijoje vykdė individualią veiklą, nusikaltimų nedarė, todėl yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teismo nustatytos aplinkybės pagrįstai leidžia spręsti, kad R. K. resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, kurios šiuo atveju leidžia pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, R. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, jam skiriami įpareigojimai: laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
R. K. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, paskirta šioje byloje panaikintina, kaltinamąjį nedelsiant paleidžiant iš suėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam R. K. į paskirtą bausmę įskaitytinas suėmime išbūtas laikas nuo 2020-03-18 iki nuosprendžio paskelbimo dienos (3 t., b.l. 1).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendė:
R. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 307 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą trejiems metams.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį, 2 dalį ir R. K. bausmę sumažinti 1/3, ir paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą dvejiems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigoti R. K. per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią R. K. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam R. K. į paskirtą bausmę įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2020-03-18 iki nuosprendžio paskelbimo dienos
R. K. šioje byloje paskirtą kardomąją priemonę - suėmimą, panaikinti, kaltinamąjį šioje byloje nedelsiant paleisti iš suėmimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.