Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. atstovo advokato Egidijaus Langio (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties panaikinimo ir administracinės teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-6444-2022 R. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 349 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, 2022 m. balandžio 3 d. 07.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, neskelbė valdytojo paskirto atsakingo darbuotojo E. V. duomenų (telefono numerio, elektroninio pašto adreso). Šiais veiksmais R. B. pažeidė Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 14.1.4.2 punktą. R. B. nutarimu paskirta nuobauda – įspėjimas.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi R. B. skundas netenkintas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) 2022 m. birželio 3 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

3. Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Netenkinus pirmojo reikalavimo, prašoma panaikinti skundžiamą nutartį bei Institucijos 2022 m. birželio 3 d. nutarimą ir bylą grąžinti atgal Institucijai.

3.1. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į kasacinio teismo praktiką, jog nepritartina situacijai, kai administracinio nusižengimo bylos tam pačiam asmeniui, per neilgą laikotarpį padariusiam vienarūšius pažeidimus, yra nagrinėjamos atskirai, nesvarstant jų sujungimo galimybių. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nesivadovavo administracinio proceso teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika ir dėl to priėmė nemotyvuotą bei nepagrįstą nutartį, kurioje neišsiaiškintos esminės R. B. veikos kvalifikavimo aplinkybės.

3.2. Apeliantas pažymi, kad ANK 349 straipsnio 1 dalyje esantis administracinis nusižengimas yra aprašytas formaliąja nusižengimo sudėtimi, taigi tiek pareigos nevykdymas, tiek ir jos netinkamas vykdymas užtraukia administracinę atsakomybę. Vadovaujantis tuo manytina, jog esminis minėto administracinio nusižengimo objektas yra teisėti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų interesai. Pabrėžiama, kad netinkamas nurodymas už daugiabučio namo priežiūrą atsakingo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskirto darbuotojo asmeninio telefono numerio nenurodymas pažeidžia tą patį objektą. Ši aplinkybė, apelianto teigimu, itin svarbi sprendžiant ar R. B. turėtų būti traukiamas atsakomybėn už vieną tęstinį nusižengimą ar už pavienius administracinius nusižengimus.

3.3. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į kasacinio teismo suformuotą praktiką, jog tęstine veika gali būti pripažįstamos situacijos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis. Taigi neteisėti veiksmai gali būti pripažįstami tęstine veika netgi tuo atveju, kai veiksmai atitinka skirtingas teisės akto straipsnio dalis, o šiuo atveju R. B. veiksmai atitinka tą pačią ANK straipsnio dalį.

3.4. Apeliantas nurodo, kad aptariamu atveju būtina tinkamai išnagrinėti ar R. B. veiksmai sudaro vieną tęstinį administracinį nusižengimą. Šią aplinkybę pagrindžia ir tai, kad prie šios bylos prijungtoje Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutartyje nurodyti R. B. veiksmai nukreipti į tą patį objektą, veiksmų atlikimo tyčia bei jos forma yra iš esmės bendra, vienoda ir kryptinga, vienodas atlikimo būdas, tarp šioje byloje ir minėtoje nutartyje nurodytų veiksmų atlikimo yra itin trumpas laiko tarpas. Apelianto teigimu, šiuo atveju apylinkės teismas neteisingai ir formaliai nutarė, kad R. B. veiksmai nėra viena tęstinė veika, be to, teismų praktikoje išaiškinta, kad šių aplinkybių tyrimą atlieka nutarimą surašiusi instituciją. Atsižvelgiant į tai, kad Institucija šios aplinkybės netyrė, konstatuotina, jog tiek Institucija, tiek apylinkės teismas pažeidė pareigą ištirti visas R. B. veiksmų kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes.

3.5. Cituodamas formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, apeliantas teigia, kad nors ANK formaliai ir nenumato administracinių bylų sujungimo galimybės, tačiau pagal ANK 612 ir 38 straipsnių nuostatas ir kasacinio teismo praktiką, turi būti išspręstas klausimas dėl administracinių nusižengimų nagrinėjimo vienoje byloje, kadangi kitu atveju būtų sukurta dirbtinė situacija, sunkinanti pažeidėjo teisinę padėtį ir pažeidžianti proceso operatyvumo, ekonomiškumo ir efektyvumo principus.

3.6. Apeliantas pažymi, jog nors teismas buvo pakankamai aktyvus ir išsireikalavimo reikiamus duomenis iš Institucijos, tačiau jų objektyviai netyrė ir deklaratyviai nurodė, kad R. B. veiksmai nėra tęstinio pobūdžio. Akcentuojama tai, kad Institucija teismui nenurodė ar R. B. atžvilgiu yra surašyti administracinio nusižengimo protokolai, todėl nėra paneigta galimybė, jog R. B. atžvilgiu egzistuojantys protokolai pagrįstų tai, kad egzistuoja ir papildomi R. B. veiksmai, galintys sudaryti tęstinę veiką su jo veiksmais nagrinėjamoje byloje. Be to, teismas nemotyvavo savo argumentų dėl tęstinės veikos buvimo ar nebuvimo ir nenagrinėjo itin svarbią reikšmę tęstinio pobūdžio nustatymui turinčių aplinkybių.

3.7. Apeliantas teigia, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti sprendžiamas pavienių ir tęstinių veikų atribojimo klausimas, o to nepadarius byla turi būti grąžinta Institucijai pakartotiniam jos nagrinėjimui, kadangi tokios aplinkybės gali būti ištirtos išskirtinai tik pačios Institucijos. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad tokios pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje, o, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatomis bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, teismų sukurti precedentai saisto ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus.

3.8. Apelianto įsitikinimu, faktinės bylos aplinkybės bei skunde nurodomos precedentinę reikšmę turinčios nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-293-468/2022 laikytinos analogiškomis, todėl ir aptariamu atveju turi būti laikomasi apeliacinės instancijos teismo suformuoto precedento bei kitų apeliaciniame skunde nurodytų precedento galią turinčių teismo nutarčių, dėl to byla turi būti grąžinta Institucijai.

2. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

4.1. Institucija atkreipia dėmesį į tai, jog pirminiame skunde apylinkės teismui iš esmės nebuvo keltas klausimas dėl veikos tęstinumo. Institucijos teigimu, nagrinėjamoje byloje negali būti veikos tęstinumo, kadangi aptariamu atveju reikiamos informacijos nepaskelbė interneto svetainėje, susijusioje su namu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), o apeliaciniame skunde nurodoma administracinio nusižengimo byla yra susijusi su daugiabučiu namu, kuris yra (duomenys neskelbtini), be to, toje byloje nustatyta tai, kad R. B. nesilaikė Nuostatų 4.1 papunkčio, o ne 14.1.4.2 punkto reikalavimų.

4.2. Dėl nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad R. B. vykdė pavienę veiką/neveikimą, kuris išskirtinai susijęs su Nuostatų V-ame skyriuje nurodoma administratoriaus pareiga pateikti informaciją. Be to, bylos faktinės aplinkybės aiškiai rodo R. B. atskirą tyčią, kas yra pažymėta ir skundžiamoje nutartyje.

4.3. Institucija pabrėžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartyje taip pat pasisakyta dėl veikos tęstinumo analogiškose bylose. Teismas pastebėjo, kad tęstinės veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Institucijos nuomone, R. B. padaryti administraciniai nusižengimai nutolę tiek laiko ir erdvės, tiek iš esmės ir dalyko požiūriu, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog minėti nusižengimai yra tapatūs.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. atstovas nesutinka su R. B. patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 349 straipsnio 1 dalį, todėl apygardos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

5. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kai asmens padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi bei argumentuoja, jog nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai nevertino R. B. veiksmų tęstinės veikos kontekste. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu ir jame pateiktais argumentais bei įvertinęs teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad skundžiami teismo nutartis ir Institucijos nutarimas yra teisėti ir pagrįsti, juos naikinti ir administracinę teiseną R. B. atžvilgiu nutraukti skunde išdėstytais motyvais nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo.

Dėl R. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 349 straipsnio 1 dalį

7. ANK 349 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą, išskyrus ANK 349 straipsnio 3 dalyje nurodytus pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys, kad ši teisės norma yra blanketinė, todėl sprendžiant klausimą, ar asmeniui kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 349 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatyta, kokių teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti.

8. Nuostatų 14.1.4.2 punkte nurodyta, jog informaciją apie savo veiklą administratorius skelbia ir teikia patalpų savininkams interneto svetainėje – apie administratoriaus (juridinio asmens) paskirto atsakingo darbuotojo vardą, pavardę, telefono numerį, elektroninio pašto adresą, techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo), liftų priežiūros bei kitų paslaugų teikėjų (tarnybų ir (ar) specialistų), avarinių tarnybų telefonų numerius.

9. Vilniaus apygardos teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad R. B. padarė pirmiau aptartą administracinį nusižengimą, t. y. nesilaikydamas Nuostatų reikalavimo interneto svetainėje skelbti administratoriaus (juridinio asmens) paskirto atsakingo darbuotojo vardą, pavardę, telefono numerį, elektroninio pašto adresą. Tokiais duomenimis laikytini: 2022 m. birželio 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-6444-2022 (b. l. 6–7), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus 2022 m. gegužės mėnesio raštas (b. l. 12–13) ir 2022 m. balandžio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinės svetainės ekrano nuotraukos (b. l. 16–17). Nurodyti duomenys leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju R. B. kaltė yra neabejotinai įrodyta administracinio nusižengimo byloje surinktų objektyvių duomenų visuma.

10. Iš Institucijos 2022 m. birželio 3 d. nutarime (b. l. 6–7) išdėstytų aplinkybių yra matyti tai, kad Institucija, išnagrinėjusi daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojo skundą dėl šio namo bendrosios nuosavybės administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, nustatė, kad interneto svetainėje neskelbiama valdytojo paskirto atsakingo darbuotojo E. V. telefono numeris, elektroninio pašto adresas, todėl spręstina, kad nesilaikyta Nuostatų 14.1.4.2 papunkčio reikalavimų. Aptariamu atveju nustatyta, jog Nuostatų 14.1.4.2 papunktyje nurodyta informacija skelbta nebuvo. Šį faktą patvirtina ir Institucijos 2022 m. gegužės mėnesio raštas (b. l. 12–13), kuriame nurodyta, kad namo gyventoja, pateikusi skundą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, jog su namo vadybininku E. V. susisiekti nėra galimybės, o patikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinę svetainę, nustatyta, kad interneto svetainės savitarnoje nėra skelbiami E. V. telefono numeris bei jo elektroninio pašto adresas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. gegužės 25 atsakyme (b. l. 14–15) nurodyta, jog Nuostatai nenumato reikalavimo paskelbti būtent atsakingo asmens telefono numerį bei jo elektroninį paštą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad panašaus pobūdžio argumentus R. B. pateikė ir pirminiame savo skunde Vilniaus miesto apylinkės teismui (b. l. 3–4), į kuriuos yra itin išsamiai atsakyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje. Pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai bei išvados apeliacinės instancijos teismui nekelia jokių abejonių.

11. Pritartina apylinkės teismo išvadai, jog pirmiau nurodytas teisinis reglamentavimas akivaizdžiai nurodo, kad pagal Nuostatų 14.1.4.2 punktą, interneto svetainėje turi būti skelbiamas konkretaus atsakingo darbuotojo kontaktinė informacija. Kaip matyti iš byloje esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetinės svetainės ekrano nuotraukų (b. l. 16), prie E. V. yra nurodytas telefono numeris Nr. 8 700 55966. Tačiau pastebėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. gegužės 25 d. rašte nurodoma (b. l. 14), jog tai yra klientų aptarnavimo numeris, todėl negalima teigti, kad toks E. V. kontaktinės informacijos nurodymas, nenurodant konkretaus asmens elektroninio pašto ir nurodant telefono numerį, priklausantį dar trims bendrosios nuosavybės administratoriams, iš esmės neatitinka Nuostatų 14.1.4.2 punkte keliamų reikalavimų. Be to, nurodant vieną kontaktinį telefoną numerį, kuris priklauso keliems asmenims, nėra užtikrinamas operatyvus bei efektyvus konkretaus daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų kilusių klausimų išsprendimas.

12. Atsižvelgiant į pirmiau aptartų duomenų visumą, spręstina, kad skundžiamoje nutartyje padaryta apylinkės teismo išvada dėl R. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 349 straipsnio 1 dalį yra teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti apeliacinio skundo šioje dalyje ir R. B. atžvilgiu administracinę teiseną nutraukti nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo.

Dėl R. B. veikos tęstinio pobūdžio

13. Apeliaciniame skunde taip pat yra keliami klausimai dėl R. B. administracinio nusižengimo pripažinimo vienarūšiu su anksčiau padarytu administraciniu nusižengimu. Apelianto teigimu, apylinkės teismas, neatkreipdamas pakankamo dėmesio į šių klausimų išsprendimą nepagrįstai nesilaikė kasacinės instancijos teismo formuojamos teismų praktikos bei sukūrė situaciją, kuri iš esmės sunkina R. B. teisinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo motyvais.

14. Pirma, priešingai nei yra teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas atsižvelgė į R. B. atstovo argumentus dėl R. B. veikos pripažinimo tęstine ir tinkamai įvertino, kodėl aptariamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atlikti veiksmai negali būti laikytini tęstinio pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-568-1155/2022, R. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, jog nesilaikė reikalavimo tvarkyti buto duomenis pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis bei reikalavimo buto savininkui mokesčius apskaičiuoti proporcingai bendrosios dalinės nuosavybės daliai, t. y. neatliko pareigų, numatytų Nuostatų 4.1 ir 8 punktuose. Institucijos nutarimas administracinio nusižengimo byloje dėl nurodytų R. B. veiksmų priimtas 2022 m. balandžio 20 d., kuriame aiškiai nurodyta, jog administracinis nusižengimas padarytas laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 2 d. iki 2021 m. sausio 4 d. Nagrinėjamu atveju R. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn už Nuostatų 14.1.4.2 punkto reikalavimų pažeidimą, o Institucijos nutarimas dėl šių veiksmų priimtas 2022 m. birželio 3 d. Nutarime nurodyta, kad nusižengimas padarytas 2022 m. balandžio 3 d. Nurodyti duomenys patvirtina, kad tarp nurodytų dviejų R. B. atžvilgiu priimtų Institucijos nutarimų yra praėjęs ilgas laiko tarpas, kuris leidžia abejoti dėl nurodytų R. B. veiksmų pripažinimo vienarūšiais.

15. Be to, pabrėžtina, kad minėtų dviejų administracinių nusižengimų padarymo aplinkybės skiriasi iš esmės. Šioje byloje R. B. veiksmai yra susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomu daugiabučiu namu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), o pirmiau nurodytoje apylinkės teismo nutartyje nurodyta, jog 2022 m. balandžio 20 d. nutarimu nustatytas administracinis nusižengimas yra susijęs su daugiabučiu namu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Nors sutiktina, kad R. B. veiksmais buvo kėsintasi į tą patį objektą – teisėtus daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų interesus, – apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog administraciniais nusižengimais kėsintasi į dviejų atskirų daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų interesus, kas yra dar viena aplinkybė, neleidžianti minėtų pažeidimų pripažinti vienarūšiais. Taip pat yra pritartina ir skundžiamos nutarties motyvams, jog R. B. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už kitokių pareigų neatlikimą, nei tos, dėl kurių jis nubaustas nagrinėjamu atveju.

16. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad byla turėtų būti grąžinta Institucijai, apygardos teismas nesutinka su šiais apelianto motyvais. Kaip matyti iš 2022 m. spalio 12 d. elektroninio laiško (b. l. 66), Institucija informavo, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu R. B. atžvilgiu per 5 metus buvo surašytas tik vienas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuris buvo paliktas galioti tiek jį apskundus pirmosios instancijos teismui, tiek bylą išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo motyvais, jog vien tik Institucijos nenurodymas ar R. B. atžvilgiu yra priimti administracinių nusižengimų protokolai yra pagrindas grąžinti bylą Institucijai. Apygardos teismo vertinimu, apelianto samprotavimai ir keliamos versijos nėra objektyvios aplinkybės, kurios galėtų pagrįsti bylos grąžinimą Institucijai, o tai, kad apylinkės teismo sprendimas yra nepalankus administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir neatitinka asmeninių jo lūkesčių savaime nereiškia, kad jis yra neteisėtas.

17. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma vadovautis Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartimi, kadangi, apelianto teigimu, tai yra precedentinę reikšmę turinti nutartis. Apygardos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Pabrėžtina, kad minėtoje nutartyje yra iš esmės skirtinga situacija, kadangi toje byloje asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl Nuostatų 7.3, 14.1.4.2, 14.1.4.4, 14.1.4.5 ir 16 punktų pažeidimą, kurie buvo susiję su vienu ir konkrečiu daugiabučiu namu. Be to, nurodytu atveju teismui nebuvo pateikta informacija apie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytus administracinius nusižengimus, kas buvo atlikta šioje byloje. Nors minėtoje Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartyje teismas pasisakė dėl teismų precedentų taikymo bei atkreipė dėmesį į teismų praktiką dėl asmens padarytų veiksmų vertinimo vienarūšiškumo kontekste, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nurodyta byla negali būti laikoma turinti precedentinę reikšmę, kadangi skiriasi bylų faktinės aplinkybės. Vien tai, jog kitose Vilniaus apygardos teismo nagrinėtose administracinių nusižengimų bylose kai kurios nustatytos faktinės aplinkybės yra panašios šios bylos aplinkybėms nereiškia, kad minėtos bylos yra iš esmės analogiškos šiai. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad apylinkės teismas tariamai nepagrįstai nesivadovavo suformuota teismų praktika yra atmetami kaip nepagrįsti ir apeliacinis skundas šioje dalyje netenkinamas.

18. Vadovaujantis pirmiau išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidus ANK nuostatų, todėl jos naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. advokato Egidijaus Langio apeliacinį skundą atmesti bei palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.