Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-969-866/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-07-02
Bylos Nr.: 2A-969-866/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-10545-2018-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Mikuckienė, Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė
Ieškovas: V. S.

Kategorijos

3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-969-866/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10545-2018-5Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.3.; 3.3.1.(S)

VILNIAUS APYGRDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vilijos Mikuckienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Ribokaitės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei bankrutavusiai kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ dėl delspinigių sumažinimo, įskaitytų pinigų pripažinimo paskolos grąžinimu ir senaties taikymo. Byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje dalyvauja I. S..

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas pateiktu ieškiniu prašo sumažinti 2013 m. sausio 2 d. kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ir V. S. sudarytos paskolos sutarties Nr. 13-00001 LTL 2.15 punktu nustatytus nepagrįstai didelius 0,2 procento dydžio delspinigius iki 0,08 procento, taikyti 6 mėnesių ieškinio senatį reikalavimams dėl delspinigių, pripažinti kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ įskaitytus delspinigius paskolos pagal Paskolos sutartį grąžinimu, pripažįstant ieškovą galutinai atsiskaičiusiu su atsakovu pagal Paskolos sutartį ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Nurodo, kad ieškovas ir atsakovas 2013 m. sausio 2 d. sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovui buvo suteikta 108 000 Lt (31 278,96 Eur) paskola, į šią sumą įskaitant pajinį įnašą 28 080 Lt (8 132,53 Eur). Pagal Paskolos sutartyje nustatytą mokėjimo grafiką, visa ieškovui suteikta paskola turėjo būti grąžinta iki 2018 m. sausio 25 d., o per visą paskolos laikotarpį ieškovas turėjo sumokėti 23 917,24 Lt (6 926,91 Eur) palūkanų. Bendra ieškovo mokėtina suma pagal Paskolos sutartį - 131 917,24 Lt (38 205,87 Eur). Ieškovas nuo 2013 m. vasario mėnesio iki 2014 m. sausio mėn. tinkamai vykdė Paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tačiau dėl užklupusių finansinių sunkumų nuo 2014 m. vasario mėnesio laikinai sustabdė mokėjimus atsakovui (buvo atliktas tik vienas mokėjimas 2014 m. birželio mėnesį), dėl ko susikaupė ieškovo įsiskolinimas, buvo skaičiuojami delspinigiai. 2015 m. vasario mėnesį, pagerėjus ieškovo finansinei situacijai, ieškovas nedelsdamas atnaujino mokėjimus atsakovui. Ieškovas ne tik vykdė Sutartyje nurodyto dydžio mėnesinių įmokų mokėjimus, tačiau įvertinęs laikinai sustabdytus mokėjimus, savo iniciatyva kas mėnesį atlikdavo didesnius mokėjimus, siekdamas pasivyti mokėjimo grafiką ir panaikinti susidariusį įsiskolinimą. Tokiu būdu mokėjimai ieškovo buvo vykdomi nepertraukiamai iki 2017 m. spalio mėnesio imtinai. 2016 m. lapkričio 7 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą raštu, kuriuo prašė atsakovo administratoriaus nurodyti likusią grąžintiną paskolos dalį pagal Paskolos sutartį, atskirai nurodant negrąžinto pajaus dalį, paskolos dalį, palūkanas už naudojimąsi paskola ir delspinigius. Į šį prašymą atsakovas neatsakė. 2017 m. spalio 16 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą pakartotinai elektroniniu paštu, siekdamas gauti informaciją apie Paskolos sutarties pagrindu sumokėtų sumų įskaitymą. Tokios informacijos iki tol ieškovas ne kartą prašė atsakovo telefonu, tačiau jos arba negaudavo, arba ji buvo iš esmės skirtinga.

3. 2018 m. sausio 17 d. ieškovas gavo atsakovo parengtą paskolos apyvartos suvestinę Nr. 1, kurioje nurodoma, kad atsakovo skaičiavimais iki 2017 m. gruodžio 12 d. ieškovas atsakovui pagal Paskolos sutartį buvo sumokėjęs 35 490,60 Eur, o negrąžintos paskolos likutis tai dienai buvo 4 445,79 Eur, papildomai 41,51 Eur palūkanų ir 352,67 Eur delspinigių. Ieškovo teigimu, šios suvestinės duomenys yra netikslūs, neatitinka tikrovės: vienas ieškovo atliktas mokėjimas – 2017 m. liepos 7 d. 637,16 Eur sumai, apskritai nėra įskaitytas, nurodyta neteisinga bendra mokėjimų suma – 35 490,60 vietoje 42 005,86 Eur, ieškovo atliekami mokėjimai nepagrįstai įskaityti ne pagrindinės skolos, o neprotingai didelių delspinigių padengimui. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovo pateiktais skaičiavimas ir priskaičiuotų delspinigių dydžiu, 2018 m. vasario 15 d. atsakovui pateikė prašymą dėl delspinigių sumažinimo, įmokų įskaitymo ir perskirstymo. Iki ieškinio pateikimo teismui ieškovas nurodo nesantis gavęs jokio atsakymo į šį prašymą.

4. Ieškovas pabrėžia, kad per Paskolos sutarties galiojimo laikotarpį – iki 2018 m. sausio 25 d., sumokėjo ieškovui 42 642,99 Eur, nors turėjo sumokėti 38 205,87 Eur, iš jų 31 278,96 Eur paskolos ir 6 926,91 Eur palūkanų. Paskolos sumą ir Paskolos sutartyje numatytas palūkanas ieškovas apmokėjo atsakovui aštuoniais mėnesiais anksčiau nei numatyta Paskolos sutartyje. Todėl ieškovui jau esant sumokėjus atsakovui 4 437,12 Eur daugiau nei Sutartyje nurodyta paskolos suma ir palūkanos, reikalavimas papildomai apmokėti 4 445,79 Eur paskolos, papildomai 41,51 Eur palūkanų bei 352,67 Eur delspinigių, yra visiškai nepagrįstas, nesąžiningas ir neprotingas. Todėl ieškovas pripažintinas atsiskaičiusiu su atsakovu pagal Paskolos sutartį.

Šalies argumentai

5. Ieškovas taip pat nurodo, kad Paskolos sutartimi šalys sulygo net 0,20 procentų delspinigių dydį, kuris, ieškovo vertinimu, yra akivaizdžiai nepagrįstas, neprotingai didelis ir sudaro pagrindą atsakovui piktnaudžiauti savo padėtimi. Ieškovas nurodo, kad jis yra vartotojas ir neturėjo realių galimybių derėtis su atsakovu dėl delspinigių dydžio Paskolos sutarties sudarymo metu, atsiradus aplinkybėms, dėl kurių ieškovas laikinai negalėjo tinkamai vykdyti įsipareigojimų. Aplinkybę, kad santykiuose su atsakovu ieškovas yra vartotojas, ieškovas grindžia tuo, kad ieškovas pagal Paskolos sutartį gautą paskolą panaudojo įsigyti patalpoms, kuriose įrengtas šilumos ir vandentiekio mazgas, aprūpinantis šiluma ir ieškovo gyvenamąsias patalpas. Ieškovas prašo sumažinti Paskolos sutarties specialiosios dalies 2.15 punkte nustatytą 0,20 procento dydžio delspinigių normą iki protingo dydžio – 0,08 procento normos.

Atsiliepimas

6. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo su pateiktu ieškiniu nesutinka. Atsakovas nurodo, kad 2013 m. sausio 2 d. ieškovas ir atsakovas sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovui buvo suteikta 108 000 Lt (31 278,96 Eur) paskola, metinė palūkanų norma – 8 proc., delspinigių dydis – 0,2 proc., paskolos grąžinimo terminas – 2018 m. sausio 25 d. 2013 m. sausio 3 d. ieškovas, atsakovas bei I. S. pasirašė sutartinės hipotekos sutartį, pagal kurią Paskolos sutarties įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas ieškovui ir I. S. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. sausio 13 d. (rašte klaidingai nurodyti metai) atsakovas reikalavimu-įspėjimu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo ieškovą ir I. S., jog Paskolos sutartis nėra tinkamai vykdoma, todėl nesumokėjus per pranešime nurodytą terminą įsiskolinimo, ši sutartis bus nutraukta vienašališkai. Tokius pranešimus atsakovas ieškovui ir I. S. išsiuntė ir 2014 m. balandžio 28 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. spalio 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad sudarydami Paskolos sutartį ieškovas ir atsakovas individualiai aptarė pagrindines Paskolos sutarties sąlygas, tarp jų delspinigių dydį, bei kiekvienas iš jų su šiuo delspinigių dydžiu sutiko. Paskolos ieškovui reikėjo operatyviai, siekiant įsigyti VĮ „Valstybės turto fondas“ viešo aukciono būdu parduodamą negyvenamąją patalpą – technikos ir sporto klubą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas taip pat prašo įvertinti tai, kad ieškovo išsilavinimas aukštasis, Paskolos sutarties sudarymo metu ieškovas dirbo IĮ „V. S. įmonė“ bei VšĮ „Kelmės technikos sporto klubo vairavimo mokykla“ direktoriumi. Taigi, ieškovas tiek pagal turimą išsilavinimą, tiek pagal užimamas darbines pareigas turėjo ir galėjo suvokti, kokius įsipareigojimus, susijusius su delspinigių dydžiu, prisiima.

7. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovo argumentu, jog jis santykiuose su atsakovu yra vartotojas. Paskolos sutartyje buvo nurodyta, kad paskolos naudojimo tikslas – nekilnojamojo turto įsigijimui. Pagal atsakovo turimus duomenis prieš VĮ „Valstybės turto fondas“ organizuotą viešą aukcioną negyvenamoji patalpa – technikos ir sporto klubas, 2006 m. birželio 8 d. panaudos sutarties pagrindu buvo suteikta VšĮ „Kelmės technikos sporto klubo vairavimo mokykla“, kurios direktoriumi Paskolos sutarties sudarymo metu ir buvo pats ieškovas. Tai liudija, kad šias patalpas ieškovas įsigijo ne asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, o VšĮ „Kelmės technikos sporto klubo vairavimo mokykla“ veiklai tęsti – ūkinei komercinei veiklai vykdyti.

8. Atsiliepime atsakovas nurodo, ieškovui turėjo būti žinoma, kad iš sumokėtų įmokų pirmiausiai dengiami delspinigiai, o tik po to palūkanos, pagrindinė skola. Todėl ieškovo argumentai, kad atsakovas turėjo iš ieškovo įmokų pirmiau padengti pagrindinę skolą, o ne delspinigius, kad ieškovas su atsakovu atsiskaitė anksčiau laiko, yra nepagrįsti ir klaidingi. Taip pat nepagrįsti ieškovo argumentai, kad ieškinio patenkinimo atveju jis įgytų reikalavimo teisę į permoką, nes ieškovo ginčijamos netesybos buvo sumokėtos remiantis Paskolos sutarties 20 punktu. Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. Taip pat atsakovas nesutinka, kad atsakovas nėra įskaitęs tam tikrų jo sumokėtų sumų pagal Paskolos sutartį.

9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. S. pateikė atsiliepimą, kuriuo sutinka su ieškovo ieškiniu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.

11. Teismas nustatė, kad 2013 m. sausio 2 d. ieškovas ir atsakovas sudarė paskolos sutartį Nr. 13-00001 LTL, pagal kurią ieškovui buvo suteikta 108 000 Lt (31 278,96 Eur) paskola nekilnojamojo turto įsigijimui (Paskolos sutarties specialiosios dalies 2.1, 2.2 p.). Paskolos sutartimi šalys taip pat sulygo dėl metinės palūkanų normos – 8 proc., paskolos grąžinimo termino – 2018 m. sausio 25 d., taip pat delspinigių dydžio – 0,2 proc. (Paskolos sutarties specialiosios dalies 2.2, 2.6, 2.15 p.), taip pat aptarė šalių įsipareigojimus, tarp jų ieškovo pareigą grąžinti paskolą ir sumokėti kitas pagal sutartį priklausančias mokėti sumas ieškovui sutartyje ir tvarkaraštyje nustatytais terminais, už paskolos suteikimą mokėti ieškovui sutartyje nustatytas palūkanas, mokėti ieškovui sutartyje numatytus delspinigius nuo nesumokėtos paskolos sumos už kiekvieną pradelstą mokėjimo dieną pagal sutartį (Paskolos sutarties bendrosios dalies 6.5, 6.6, 6.8 p.). 2013 m. sausio 3 d. ieškovas, atsakovas bei I. S. pasirašė sutartinės hipotekos sutartį, pagal kurią Paskolos sutarties įvykdymui užtikrinti, kaip numatyta Paskolos sutarties specialiosios dalies 2.14 p., Paskolos sutarties bendrosios dalies 6.1 p., buvo įkeistas ieškovui ir I. S. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

12. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas jam suteiktą paskolą panaudojo pagal paskirtį, ja dengė įsipareigojimą apmokėti nuosavybės teise įsigytą negyvenamąją patalpą – technikos ir sporto klubą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2012 m. gruodžio 21 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, taip pat ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad šios negyvenamosios patalpos įsigijimo metu ieškovas nuosavybės teise taip pat valdė kitą patalpą, esančią tame pačiame pastate adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurioje buvo ieškovo ir trečiojo asmens gyvenamoji vieta.

13. Teismas nustatė, kad ieškovas įsipareigojimus pagal Paskolos sutartį iki 2014 m. sausio 2 d. vykdė, o nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2015 m. vasario 2 d. dėl kilusių finansinių sunkumų jokių mokėjimų atsakovui, išskyrus 2014 m. birželio 13 d. mokėjimą 637,16 Eur sumai, atsakovui pateikus 2014 m. balandžio 28 d. pranešimą dėl vienašališko paskolos sutarties nutraukimo, neatliko. 2015 m. sausio 13 d. reikalavimu-įspėjimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas informavo ieškovą ir I. S., jog Paskolos sutartis nėra tinkamai vykdoma, todėl nesumokėjus per pranešime nurodytą terminą įsiskolinimo, ši sutartis bus nutraukta vienašališkai. Šiame rašte atsakovas nurodė, kad ieškovo skolą 2015 m. sausio 13 d. dienai sudaro negrąžinta paskolos dalis – 6 160,21 Eur, palūkanos – 2 084,89 Eur, delspinigiai – 3 026,23 Eur. Šių sumų pagrįstumą patvirtina ir atsakovo į bylą pateikti kiti rašytiniai įrodymai (pvz., 6 160,21 Eur negrąžintos paskolos suma susidaro negrąžinta paskola 2013 m. gruodžio 25 dienai 26 888,88 Eur (stulpelis balansas prieš) minus turėta likti negrąžinta paskola 2014 m. gruodžio 25 d. 20 728,68 Eur (stulpelis balansas po), o 2 084,89 Eur palūkanų suma – palūkanų suma (stulpelis palūkanos) už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 25 d. iki 2014 m. gruodžio 25 d.). Nors atsakovas į bylą nepateikė skaičiavimų, kokiu būdu atsakovas apskaičiavo ieškovui 3 026,33 Eur delspinigių, tai savaime nepatvirtina jų paskaičiavimo nepagrįstumo. Tuo labiau, kad byloje ieškovas nekėlė ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovas delspinigius ieškovui skaičiavo netinkamai, nesilaikydamas Paskolos sutartimi sulygtos tvarkos. Po šio rašto ieškovas pradėjo vykdyti mokėjimus atsakovui pagal Paskolos sutartį, kuriais atsakovas dengė ieškovo įsipareigojimus pagal Paskolos sutarties bendrosios dalies 20 punkte nustatytą eiliškumą: pirmąja eile turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, antrąja eile delspinigiams dengti, trečiąja eile mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, ketvirtąja eile pagrindinei prievolei įvykdyti. Nurodytas aplinkybes patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai: 2015 m. vasario 2 d. atliktais ieškovo mokėjimais 3 530,47 Eur sumai buvo padengti pirmiausiai 3 366,20 Eur dydžio delspinigiai ir tik tada 164,27 Eur palūkanos, 2015 m. gegužės 3 d. mokėjimu 1 911,48 Eur sumai buvo padengti 676,13 Eur delspinigiai ir tik tada 1 235,35 Eur palūkanų. Ieškovui ir toliau vengiant vykdyti įsipareigojimus pagal Paskolos sutartį, atsakovas pakartotiniu 2015 m. spalio 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) įspėjo ieškovą ir I. S. apie turimą pradelstą įsiskolinimą, kurį tuo metu sudarė negrąžinto kredito dalis – 10 745,33 Eur, nesumokėta palūkanų – 1 808,54 Eur, nesumokėta delspinigių – 1 183,55 Eur. Po šio rašto ieškovas mokėjimus atsakovui iki 2017 m. spalio 4 d. vykdė ne rečiau kaip kas mėnesį, su tam tikromis išimtis 2016 m. antrąjį metų pusmetį, kuriais atsakovas dengė ieškovo įsipareigojimus pagal Paskolos sutarties bendrosios dalies 20 punkte nustatytą eiliškumą.

14. Pagal atsakovo ir ieškovo pateiktus duomenis, kurie iš esmės sutampa, ieškovas atsakovui pagal Paskolos sutartį yra sumokėjęs 42 643,02 Eur, iš kurių 27 470,33 Eur buvo skirti paskolos sumai dengti, 6 884,20 Eur palūkanoms dengti, o 8 288,49 Eur delspinigiams dengti. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo nurodomas kaip neįskaitytas ieškovo atsakovui 2017 m. liepos 17 d. atliktas mokėjimas 637,16 Eur sumai atsakovo buvo gautas ir skirtas paskolos sumai dengti, ką liudija atsakovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, dėl ko nuo 4 445,79 iki 3 808,64 Eur yra sumažėjusi atsakovo nurodoma kaip likusi negrąžinta paskolos suma.

15. Byloje nustatyta tiek tai, kad šalys Paskolos sutartimi sulygo dėl delspinigių taikymo tuo atveju, jei prievolė grąžinti paskolą ieškovo bus vykdoma netinkama, tiek tai, kad Paskolos sutartimi šalys aiškiai apibrėžė tokių delspinigių dydį – 0,2 proc. Nurodytų aplinkybių ieškovas neginčija, o reikalavimą dėl delspinigių sumažinimo nuo 0,2 procentų iki 0,08 procento reiškia tuo pagrindu, kad jie yra aiškiai per dideli: ieškovas yra vartotojas, todėl Paskolos sutarties sudarymo metu neturėjo realių galimybių derėtis su atsakovu dėl delspinigių dydžio; pagal Paskolos sutartį ieškovas turi pareigą mokėti ne tik delspinigius, bet ir 8 procentų dydžio metines palūkanas. Teismo vertinimu, šios ieškovo nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo šalių Paskolos sutartimi sulygtus delspinigius vertinti kaip aiškiai nepagrįstus.

16. Ieškovas į bylą pateikė 2013 m. liepos 22 d. ieškovo su trečiuoju asmeniu sudarytą Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartį Nr. 2, kuria buvo apibrėžti trečiojo asmens ir ieškovo santykiai dėl pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio bendras naudingas plotas 115,97 kv. m, šilumos mazgo ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros darbų vykdymo bei atsiskaitymo, taip pat dėl kitų su tuo susijusių tarpusavio įsipareigojimų. Remdamasis šia sutartimi ieškovas teigė, kad negyvenamoji patalpa – technikos ir sporto klubas, esanti (duomenys neskelbtini), buvo įsigyta tenkinti jo šeimos interesams, nes ieškovas su šeima gyvena antrame ir trečiame pastato aukštuose, o visos karšto bei šalto vandens sistemos, įskaitant šilumos punkto įrengimus, yra įrengtos pirmajame patalpų aukšte.

17. Teismas nurodė, kad dėl paskolos ėmimo su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija susijusiais tikslais patvirtina byloje surinkti įrodymai – nekilnojamojo turto registro duomenys, iš kurių matyti, kad ieškovo nuosavybės teise įsigytos negyvenamosios patalpos paskirtis iki šiol - kultūros, technikos ir sporto klubas, o patalpa yra ne tik suteikta panaudai VšĮ „Kelmės technikos sporto klubo vairavimo mokykla“ 2006 m. birželio 8 d. panaudos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir po jos įsigijimo yra išnuomota V. S. įmonei 2013 m. sausio 9 d. nuomos sutartimi Nr. 13/1 ir UAB „V. S. vairavimo mokykla“ 2013 m. kovo 5 d. nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl santykiuose su atsakovu pagal Paskolos sutartį ieškovas negali būti laikomas vartotoju. Papildomai pasisakydamas dėl ieškovo nurodomų ribotų galimybių derėtis dėl delspinigių dydžio, teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog ieškovas turi ne tik aukštąjį išsilavinimą, bet ir ilgametę vadovavimo juridiniam asmeniui patirtį – Paskolos sutarties sudarymo metu ieškovas ėjo vadovo pareigas V. S. įmonėje (darbo patirtis 21 m.), taip pat VšĮ „Kelmės techninio sporto klubo vairavimo mokykla“ (darbo patirtis 6 m.). Teismas sprendė, kad Paskolos sutartį sudarė du verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys įvertinti sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo padarinius ir laisva valia nuspręsti, ar sudaryti sutartį vienomis ar kitomis sąlygomis

18. Teismas nustatė, kad ieškovas prašo mažinti jo paties sumokėtas netesybas. Aplinkybę, kad ieškovas 8 288,49 Eur netesybas yra sumokėjęs, liudija byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Byloje nustatyta, kad ieškovas įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį nuo 2014 m. vasario mėn. nevykdė atsakovui ilgą laiko tarpą, vėliau juos vykdyti visą laiką vėlavo. Teismas vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, be kita ko, atsakovo 2014 m. balandžio 28 d. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. sausio 13 d. reikalavimą-įspėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. spalio 7 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), konstatavo, kad ieškovas turėjo žinoti ir žinojo, jog dėl įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį nevykdymo jam yra ir bus skaičiuojami Paskolos sutartimi sulygti delspinigiai. Tą, teismo vertinimu, liudija ir tai, kad pradėjęs vykdyti įsipareigojimus atsakovui pagal Paskolos sutartį ieškovas mokėjimus atlikdavo didesnėmis sumomis, suvokdamas, kad dalis jų pagal Paskolos sutartyje sulygtą įmokų paskirstymo tvarką bus skiriami delspinigiams dengti ir tokiu būdu siekdamas pasivyti Paskolos sutartimi sulygtą tvarkaraštį. Tai nurodė ir pats ieškovas pasirengimo nagrinėti bylą metu, 2018 m. vasario 15 d. rašte atsakovui, kas patvirtina, jog Paskolos sutartimi sulygtus delspinigius atsakovui ieškovas mokėjo savo valia. Teismas pažymėjo, kad ieškovo į bylą pateikti 2016 m. lapkričio 7 d., 2017 m. spalio 2, 16 d., 2017 m. lapkričio 10 d., 2017 m. gruodžio 12 d. paklausimai dėl jo atliktų įmokų pagal Paskolos sutartį paskirstymo tvarkos, paskolos likučio nepaneigia aukščiau teismo padarytų išvadų.

19. Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas sumažinti Paskolos sutarties 2.15 punktu šalių sulygtus 0,2 procento dydžio delspinigius iki 0,08 procento ieškinyje nurodytu pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas.

20. Teismas taip pat nurodė, jog ieškovas prašė taikyti 6 mėnesių ieškinio senatį. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinio faktinį pagrindą sudarė aplinkybės, jog pats ieškovas, atsakovui nepareiškus reikalavimo neteismine tvarka, apmokėjo jo pagal Paskolos sutartį paskaičiuotus delspinigius 8 288,49 Eur sumoje. Teismas šio reikalavimo netenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

21. Apeliaciniu skundu ieškovas V. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkes teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naują sprendimą - ieškovo V. S. ieškinį patenkinti.

22. Apeliantas nurodo, kad ieškovas ir atsakovas 2013 m. sausio 2 d. sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovui buvo suteikta 108 000, 00 Lt (ekvivalentas 31 278,96 Eur) paskola, į šią sumą įskaitant pajinį įnašą, viso 28 080,00 Lt (ekvivalentas 8 132,53 Eur). Pagal Sutartyje numatytą mokėjimų grafiką, visa ieškovui suteikta paskola turėjo būti grąžinta iki 2018 m. sausio 25 d., o per visą paskolos laikotarpį ieškovas turėjo sumokėti 23 917,24 Lt (6 926,91 Eur) palūkanų. Taigi, bendra ieškovo mokėtina suma pagal sutartį sudarė 131 917,24 Lt (38 205,87 Eur). Ieškovas nuo 2013 m. vasario mėnesio iki 2014 m. sausio mėnesio tinkamai vykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tačiau dėl užklupusių finansinių sunkumų, nuo 2014 m. vasario mėnesio laikinai sustabdė mokėjimus atsakovui (buvo atliktas tik vienas mokėjimas 2014 m. birželio mėnesį), dėl ko, susikaupė ieškovo įsiskolinimas, nuo kurio buvo skaičiuojami delspinigiai. 2015 m. vasario mėnesį, pagerėjus ieškovo finansinei situacijai, ieškovas nedelsiant atnaujino mokėjimus atsakovui. Ieškovas ne tik vykdė sutartyje nurodyto dydžio mėnesinių įmokų mokėjimus, tačiau ir, įvertinęs laikinai sustabdytus mokėjimus, savo iniciatyva kas mėnesį atlikdavo didesnius mokėjimus, siekiant pasivyti mokėjimo grafiką ir panaikinti susidariusį įsiskolinimą. Tokiu būdu mokėjimai buvo vykdomi nepertraukiamai iki 2017 m. spalio mėnesio imtinai. 2017 m. birželio mėnesį, t. y. 8 mėn. anksčiau nei numatyta sutartyje, ieškovas buvo grąžinęs atsakovui visą paskolos sumą (31.278,96 Eur) bei sumokėjęs visas sutartyje numatytas palūkanas (6.926,91 Eur). Taip pat iki 2017 spalio 4 d. ieškovas papildomai sumokėjo 4.437,12 Eur įmokų, kurios visiškai padengė atsakovo galimai turėtus nuostolius dėl įmokų grafiko nesilaikymo (nors duomenų, kad kokius nors realius nuostolius apskritai dėl to būtų patyręs, nei Vilniaus miesto apylinkės teismui, nei ieškovui, atsakovas nėra ir nebuvo pateikęs). Viso ieškovas iki 2017 m. spalio 4 d., t. y. anksčiau nei sutartyje nurodyta paskolos gražinimo data, atsakovui sumokėjo 42 643,02 Eur.

23. Ieškovas pažymi, kad iš atsakovo gauta kredito suma yra 22.966,43 Eur, t. y. sutartyje nurodyta paskolos suma 31.278,96 Eur, iš kurios pajinis įnašas sudaro 8 132,53 Eur, todėl ieškovui iki sutartyje nurodyto termino atsakovui grąžinus 42 643,02 Eur, Ieškovas sumokėjo beveik 50 proc. daugiau, nei buvo gavęs iš atsakovo (22 966,43 Eur). Ieškovas dar 2016 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į atsakovą raštu „Dėl kredito grąžinimo ir grąžintinos sumos suderinimo“, kuriuo prašė atsakovo administratoriaus nurodyti likusią grąžintiną paskolos dalį pagal sutartį, atskirai nurodant negrąžinto pajaus dalį, paskolos (kapitalo) dalj, palūkanas už naudojimąsi paskola ir delspinigius. Į šį prašymą ieškovas jokio atsakymo iš atsakovo negavo.

24. Nurodo, kad ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl tikslių duomenų apie paskolą ir sumokėtas lėšas įskaitymo. Ieškovas gavo atsakovo parengtą paskolos apyvartos suvestinę Nr. 1, kurioje nurodoma, kad atsakovo atliktais skaičiavimais iki 2017 m. gruodžio 12 d. ieškovas atsakovui pagal sutartį buvo iš viso sumokėjęs 35 490, 60 Eur, o negrąžintos paskolos likutis tai dienai buvo 4 445,79 Eur, įskaitant 41,51 Eur palūkanų bei 352,67 Eur delspinigių. Nurodo, kad pateikta suvestinė netiksli, vienas ieškovo atliktas mokėjimas apskritai nebuvo įskaitytas, nurodyta neteisinga bendra mokėjimų suma, ieškovo atliekami mokėjimai nepagrįstai įskaityti ne pagrindinės skolos, o neprotingai didelių delspinigių padengimui. Ieškovas, nesutikdamas su Atsakovo Suvestinėje nurodytais skaičiavimais ir priskaičiuotų delspinigių dydžiu, 2018 m. vasario 15 d. atsakovui pateikė prašymą dėl delspinigių sumažinimo ir įmokų įskaitymo ir perskirstymo, kuriuo prašė: įskaityti visas ieškovo atsakovui sumokėtas įmokas, nurodyti teisingą ieškovo mokėtinų įmokų bendrą sumą, sumažinti sutartyje numatytus delspinigius iki protingo 0,08 proc. dydžio, perskaičiuojant ieškovo atliktų įmokų paskirstymą, anuliuoti bet kokius priskaičiuotus delspinigius už 2017 m. birželio mėnesį, t. y. 8 mėn. anksčiau nei numatyta sutartyje. Ieškovo teigimu, ieškovas buvo grąžinęs atsakovui visą paskolos sumą (31 278, 96 Eur) ir sumokėjęs visas sutartyje numatytas palūkanas (6 926,91 Eur); iki 2017 m. spalio 4 d. ieškovas papildomai sumokėjo 4 437,12 Eur įmokų, kurios yra daugiau nei pakankamos padengti atsakovo galimai turėtus nuostolius dėl įmokų grafiko nesilaikymo (nors duomenų byloje nėra).

25. Teigia, kad sprendime netinkamai įvertintos aplinkybės, jog ieškovas gera valia sumokėjo visas netesybas – 8 288,49 Eur delspinigių, o ne kad jos buvo atsakovo vienašališkai įskaitytos. Šią sprendime padarytą klaidingą išvadą, paneigia ieškovo veiksmai, iš kurių galima spręsti, kad jis niekada nesutiko su tokiu netesybų dydžiu ir tokio dydžio netesybų nepripažino ir gera valia jų nesumokėjo. Nurodo, kad sprendime netinkamai įvertintos aplinkybės, kad atsakovo kaip kredito įstaigos, profesionaliai vykdančios kreditavimo veiklą ir ieškovo patirtis bei padėtis derantis dėl sutarties sąlygų gali būti vertinama kaip vienoda ir (ar) lygi. Nurodo, kad teismas neįvertino, neatsižvelgė ir į tai, kad būtent ieškovo prašomo sumažinti dydžio (0,08 proc.) delspinigių norma yra pagrįsta ir teisinga.

26. Teigia, kad sprendime liko neįvertintas ir netesybų bei nuostolių santykis. Atsakovas įskaitė 8 288,49 Eur delspinigių, t. y. 0,2 % už kiekvieną pradelstą dieną, kas sudaro 73 procentus metinių palūkanų, kai tuo tarpu pagal sutartį už naudojimąsi pinigais buvo nustatytos 8 procentų dydžio metinės palūkanos (6 926,91 Eur). Teigia, kad ieškovui sumokėjus 42 643,02 Eur, Ieškovas 2017 m. gruodžio 12 d. pagal atsakovo suvestinę, dar buvo skolingas atsakovui 4 445, 79 Eur (negrąžintos paskolos likutis), įskaitant 41,51 Eur palūkanų bei 352,67 Eur delspinigių. Tačiau svarbu, kad atsakovas nėra pateikęs jokiu patirtų nuostolių pagrindimo.

27. Nurodo, kad teismas nepagrįstai kaip pagrindžiančiais įrodymais vadovavosi 2014-2015 metų įspėjimais, todėl padarė klaidingą prielaidą, kad ieškovas gera valia sumokėjo visas netesybas, viso 8 288,49 Eur. Pažymi, kad aplinkybė, jog ieškovas 0,2 % dydžio delspinigių anksčiau neginčijo, nedraudžia jam bet kada vėliau juos ginčyti. Ieškovas pagal sutartį gautą kreditą siekė panaudoti ir panaudojo įsigyti patalpoms, kuriose yra įrengtas šiluminis ir vandentiekio mazgas, kuris aprūpina ieškovo gyvenamąsias patalpas, esančias virš jo įsigytų patalpų, t. y. šeimos ir namų ūkio poreikiams tenkinti.

28. Teigia, kad atsakovas tik pasirengimo bylai metu pateikė patikslintą skolos likutį, kuriame buvo įskaityta prieš tai praleista ir neįskaityta ieškovo įmoka (2017 m. liepos 7 d. atlikta 637,16 Eur dydžio įmoka). Pažymi, kad atsakovas viso proceso metu negalėjo įvardinti tikslios priskaičiuotos delspinigių sumos ir pateikti tai pagrindžiančių skaičiavimų.

Atsiliepimas

29. Atsiliepimu atsakovas bankrutavusi kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ su apeliaciniu skundu nesutinka.

30. Nurodo, kad paskolos sutarties specialiosios dalies 2.4 p. nurodyta, jog paskolos naudojimo tikslas - nekilnojamojo turto įsigijimui. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nurodyta, jog Patalpų paskirtis - kultūros, technikos ir sporto klubas. Š. P. 2006 m. birželio 8 d. panaudos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteiktos panaudai VšĮ „Kelmės technikos sporto klubo vairavimo mokykla“, kurios direktoriumi paskolos sutarties sudarymo metu ir buvo pats ieškovas. Šiuo metu pagal 2013 m. sausio 9 d. nuomos sutartį Nr. 13/1 patalpos išnuomotos UAB „V. S. vairavimo mokykla“, kurios direktoriumi paskolos sudarymo metu taip pat buvo ieškovas.

31. Teigia, kad akivaizdu, jog VĮ „Valstybės turto fondas“ nusprendus parduoti panaudos teise VšĮ „Kelmės technikos sporto klubo vairavimo mokykla“ valdomas patalpas, ieškovas siekė ją įsigyti, tikslu išlaikyti šią infrastruktūrą vairavimo mokyklos veiklai. Šiuo metu apeliantas šias patalpas naudoja taip pat verslo tikslais - patalpose yra įsteigta UAB „V. S. vairavimo mokykla“.

Atsiliepimas

32. Teigia, jog apelianto nurodyta aplinkybė, jog jam norint kuo operatyviau gauti paskolą dėl dalyvavimo aukcione, nepatvirtina fakto, jog apeliantas neturėjo galimybių derėtis dėl delspinigių dydžio. Ieškovo valia pasikeitė tik praėjus keleriems metams po paskolos sutarties sudarymo ir po laimėto VĮ „Valstybės turto fondas“ organizuoto aukciono, tačiau toks valios pasikeitimas, pateikiant klaidinantį buvusių aplinkybių interpretavimą, negali būti pagrindu keisti prieš kelerius metus sudarytą sutartį.

33. Pažymi, kad apeliantas turi ne tik aukštąjį išsilavinimą, bet ir ilgametę vadovavimo patirtį įmonėms. Taigi, ieškovas tiek pagal turimą išsilavinimą, tiek pagal užimamas darbines pareigas turėjo ir galėjo suvokti, kokius įsipareigojimus, susijusius su delspinigių dydžiu, prisiima. Pažymi, kad delspinigių dydis yra užfiksuotas pirmajame paskolos sutarties lape, kartu su kitomis individualiai aptartomis paskolos sutarties sąlygomis, todėl apeliantas nepagrįstai remiasi standartinių sutarčių sąlygų aiškinimo taisyklėmis. Teigia, jog apeliantas gera valia sumokėjo visas netesybas – 8 288,49 Eur delspinigių. Apeliantas, siekdamas pasivyti paskolos sutartimi sutartą įmokų mokėjimo tvarkaraštį bei tuo pačiu siekdamas padengti paskaičiuotus delspinigius, pradėjo atlikti ženkliai didesnėmis sumomis mokėjimus. Apeliantas atlikdamas padidintus mokėjimus žinojo ir (ar) turėjo žinoti, kad šiomis įmokomis yra dengiami ir apskaičiuoti delspinigiai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

34. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

35. Nagrinėjamu atveju pateikti duomenys, jog tarp ieškovo S. S. bei atsakovo Kredito Unijos „Vilniaus taupomieji kasa“ 2013 m. sausio 2 d. sudaryta paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovui suteiktas 108 000 Lt (31 278, 96 Eur) kreditas. Paskola užtikrinta buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įkeitimu.

36. Byloje kilęs ginčas dėl delspinigių pagal 2013 m. sausio 2 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp ieškovo V. S. ir atsakovo Kredito Unijos „Vilniaus taupomieji kasa“ dydžio pagrįstumo (minėtos sutarties specialios dalies 2.15 punkte nustatytas delspinigių dydis – 0,20 proc.) bei ieškovo atliktų mokėjimų paskirstymo dengiant įsiskolinimą.

Dėl pagrindo mažinti sutartines netesybas nustatymo.

37. Vienas iš ieškovo reikalavimų sumažinti 2013 m. sausio 2 d. Kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ir V. S. sudarytos paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2.15 p. nustatytus nepagrįstai didelius 0, 2 proc delspinigius iki 0,08 proc. dydžio.

38. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje apibrėžta netesybų sąvoka, pagal ją netesybos yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).

39. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

40. Kaip viena iš pagrindų mažinti sutartimi sulygtas netesybas ieškovas nurodo tai, jog jis yra vartotojas. Grįsdamas šią aplinkybę teigia, kad negyvenamoji patalpa adresu (duomenys neskelbtini), įsigyta už lėšas gautas paskolos pagrindu, buvo įsigyta tenkinti ieškovo šeimos poreikiams, kadangi ieškovas turi butą adresu (duomenys neskelbtini), o visos karšto ir šalto vandens sistemos, įskaitant šilumos punkto įrengimus, yra įrengtos pirmame aukšte.

41. Byloje taikytinas ginčijamos paskolos sutarties sudarymo metu galiojęs teisinis reguliavimas, t. y. CK 1.39 straipsnio 1 dalis, 6.188 straipsnis (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija, galiojusi iki 2014 m. birželio 13 d.), įtvirtinantys vartojimo sutarties sampratą, nesąžiningų sąlygų vartojimo sutartyse draudimą ir sąžiningumo kontrolę. Šiuo metu atitinkamos teisės normos išdėstytos CK 6.228¹, 6.228⁴ straipsniuose.

42. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai). Taigi teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas.

43. Pagal faktines aplinkybes, kaip jau minėta, nustatyta, jog ieškovas su atsakovu 2013 m. sausio 2 d. sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), paskolos suma 108 000 Lt (31 278, 96 Eur), metinė palūkanų norma 8 proc. (sutarties specialiųjų sąlygų 2.6. punktas), paskola užtikrinta turto įkeitimu, paskolos grąžinimo terminas – 2018 m. sausio 25 d.

44. Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio (pagal pareigas) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.188 straipsnio 2 dalyje (galiojusio iki 2014 m. birželio 13 d.) (šiuo metu galiojančio CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje) išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017.

45. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog sąlygų nesąžiningumą vartojimo sutartyse reglamentuoja CK 6.188 straipsnis (dabar – CK 6.228⁴ straipsnis), įgyvendinantis 1993 m. balandžio 5 d. T. D. 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva 93/13/EEB) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 37, 38 punktai). Tai lemia būtinybę šio straipsnio nuostatas aiškinti ir taikyti Direktyvos 93/13/EEB nuostatų kontekste bei atsižvelgiant į šias nuostatas aiškinančius Teisingumo Teismo sprendimus.

46. Teisingumo Teismas Direktyvos 93/13/EEB nuostatų aiškinimo kontekste yra konstatavęs, kad vienodos teisės normos dėl nesąžiningų sąlygų turėtų būti taikomos „visoms <...> sutartims“, pardavėjų ar tiekėjų sudaromoms su vartotojais, kaip jie apibrėžti šios direktyvos 2 straipsnio b ir c punktuose (Teisingumo Teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutarties byloje D. T. ir I. T. prieš B. C.? I. S. Romania SA ir kt., C‑74/15, 21 punktas).

47. Sąvoka „vartotojas“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 93/13/EEB 2 straipsnio b punktą, yra objektyvaus pobūdžio. Ginčą dėl sutarties nagrinėjantis nacionalinis teismas, atsižvelgdamas į įrodymų visumą ir, be kita ko, šios sutarties sąlygas, turi patikrinti, ar paskolos gavėjas gali būti laikomas vartotoju, kaip jis suprantamas pagal minėtą direktyvą. Tai darydamas, nacionalinis teismas turi atsižvelgti į visas konkretaus atvejo aplinkybes, galinčias atskleisti, kokiu tikslu prekė ar paslauga įgyta (žr. Teisingumo Teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimo byloje H. O. Costea prieš SC V. R. SA, C‑110/14, 21–23 punktus).

48. Byloje nustatyta, kad ieškovas yra fizinis asmuo, o kreditorius (kredito unija) – verslininkas, ginčo dėl to nėra. Tuo trapu sutartį kvalifikuojant kaip vartojimo sutartį turi reikšmės aplinkybė, kokiam tikslui buvo sudaryta paskolos sutartis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas susijęs funkciniais ryšiais su verslu, kuriam finansuoti buvo sudaryta paskolos sutartis, teismas nustatė ir ieškovas neneigia aplinkybės, jog lėšos gautos paskolos sutarties pagrindu panaudotos negyvenamajai patalpai – technikos ir sporto klubui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ši ieškovo įsigyta patalpa, 2013 m. sausio 9 d. nuomos sutartimi išnuomota V. S. įmonei ir 2013 m. kovo 5 d. nuomos sutartimi – UAB „V. S. vairavimo mokykla“. Taip pat nustatyta, kad paskolos sutarties sudarymo metu, kuri skirta patalpoms įsigyti ieškovas V. S. buvo V. S. įmonės vadovu. Nurodytos aplinkybės, t. y. pagal paskolos sutartį įsigyto nekilnojamojo turto pobūdis, tai, kad jis skirtas komercinei veiklai vystyti, bei tai, kad patalpas naudojančios įmonės vadovu buvo ieškovas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina, jog nėra pagrindo 2013 m. sausio 2 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp ieškovo V. S. ir atsakovo KU „Vilniaus taupomoji kasa“ laikyti vartojimo sutartimi. Ieškovo nurodomus argumentus, jog ginčo negyvenamos patalpos įsigytos siekiant tenkinti jo asmeninius poreikius, apeliacinės instancijos teismo vertinimu paneigia jau išdėstyti argumentai dėl patalpų naudojimo verslo tikslais. Be kita ko, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas ir ieškovas nepaneigė bei nėra jokių duomenų, jog įsigytoje patalpoje įrengti inžineriniai tinklai aptarnaujantys kitas patalpas.

49. Ieškovas prašymą mažinti netesybas taip pat grindė nurodydamas, jog jeigu ieškovui būtų buvę taikyti ne aiškiai per dideli delspinigiai, jo iki 2017 m. spalio mėnesio atliktų mokėjimų būtų užtekę tiek paskolos sumai, tiek palūkanoms, tiek daliai atsakovo paskaičiuotų delspinigių pagal paskolos sutartį padengti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis ieškovo nurodomas argumentas tiesiogiai susijęs su delspinigių sumažinimo pasekmėmis, tačiau nelaikytinas delspinigių mažinimo pagrindu. Šis argumentas neaktualus nes netesybos buvo sulygtos didesnės ir tai, kad ieškovo manymu, jis galėtų būti laikomas tinkamai įvykdžiusiu prievolę mokėti netesybas, negali būti pagrindu jas mažinti.

50. Be kitų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovas įsipareigojimų pagal paskolos sutartį nuo 2014 m. vasario mėnesio nevykdė atsakovui ilgą laiko tarpą, vėliau prievolę vykdė vėluodamas.

51. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo nurodomi argumentai, kurių pagrindu, jo manymu, turėtų būti mažinama delspinigių norma nepagrįsti. Ieškovui netaikytinos vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, kitų pagrindų, kurie patvirtintų, jog verslo tikslu sudarytos paskolos sutarties sąlyga dėl netesybų buvo nesąžininga, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas neįrodė delspinigių mažinimo pagrindų.

Dėl atliktų mokėjimų įskaitymo.

52. Byloje nustatyta, jog ieškovas gavęs atsakovo 2015 m. sausio 13 d. reikalavimą – įspėjimą Nr.(duomenys neskelbtini) kuriame nurodoma, jog ieškovo skola sudaro negrąžinta paskolos dalis – 6 160, 21 Eur, palūkanos – 2 084, 89 Eur, delspinigiai – 3 026, 23 Eur. Po pateikto raginimo ieškovas atliko šiuos mokėjimus – 2015 m. vasario 2 d. mokėjimas – 3 530, 47 Eur sumai, pagal kurį pirmiausiai padengti 3 366, 20 Eur delspinigiai ir tik tada 164, 27 Eur palūkanos, 2015 m. gegužės 3 d. mokėjimu – 1 911, 48 Eur sumai, pagal šį mokėjimą padengti 676, 13 Eur delspinigiai, ir tik tada 1 235, 35 Eur palūkanų.

53. Nustatyta, kad ieškovui toliau vengiant vykdyti įsipareigojimus pagal paskolos sutartį, atsakovas pakartotiniu 2015 m. spalio 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) įspėjo ieškovą apie turimą pradelstą įsiskolinimą, kurį tuo metu sudarė negrąžinto kredito dalis 10 745, 33 Eur, nesumokėta palūkanų – 1 808, 54 Eur, nesumokėta delspinigių – 1 183, 55 Eur. Po šio pranešimo, ieškovui, atliekant mokėjimus iki 2017 m. spalio 4 d., mokėjimai buvo įskaitomi paskolos sutarties 20 punkte nustatyta tvarka, kur nurodyta, kad įmokos, unijos gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti unijos turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu. Antrąja eile įmokos skiriamos delspinigiams mokėti. Trečiąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą. Ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti.

54. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog viso ieškovas atsakovui pagal paskolos sutartį yra sumokėjęs 42 643, 02 Eur sumą, iš kurių 27 470, 33 Eur buvo skirti paskolos sumai dengti, 6 884, 20 palūkanoms dengti ir 8 288, 49 Eur delspinigiams dengti. Be kita ko, nustatyta, jog 2017 m. liepos 17 d. ieškovo atliktas mokėjimas 637, 16 Eur sumai, kurį jis nurodo kaip neįskaitytą, buvo gautas ir skirtas paskolos sumai dengti (paskolos suma po šio mokėjimo sumažėjo nuo 4 445, 79 Eur iki 3 808, 64 Eur).

55. Duomenų, kad buvo pažeistas sutartimi nustatytas įsiskolinimo dengimo eiliškumas byloje nėra. Pagal CK 6.54 straipsnio 1 dalies nuostatas šalys dėl įsiskolinimo dengimo susitaria laisva valia. Apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą dėl ieškovo valios mokant delspinigius, t. y. kad delspinigius ieškovas mokėjo savo valia, apeliacinės instancijos teisimo vertinimu, nepagrįsti. Šiuo atveju ieškovas neneigia, jog jis žinojo, kad paskolos sutartyje nustatytos netesybos, taip pat gavo atsakovo įspėjimus, jog vėluoja atlikti mokėjimus, šios aplinkybės ne tik neginčijo, bet ir pats patvirtino, jog turėjo finansinių sunkumų. Taigi ieškovui, žinant apie įsipareigojimą mokėti netesybas dėl mokėjimų neatlikimo laiku, laiku neatliekant mokėjimų, gavus iš atsakovo duomenis apie tai, kad skaičiuojamos netesybos bei pavėluotus mokėjimus atliekant didesnėmis sumomis, pagrįsta spręsti, jog ieškovo atliktais mokėjimais buvo dengiamos netesybos sutartyje nustatyta tvarka (sutarties specialiosios dalies 2.15 punktas bei sutarties bendrosios dalies 20 punktas). Pažymėtina, kad pats ieškovas raštais kreipdamasis į atsakovą dėl duomenų pateikimo, prašydavo pateikti informaciją apie įsiskolinimą, tame tarpe ir sumokėtus delspinigius (2016 m. lapkričio 7 d. raštas „Dėl kredito grąžinimo ir grąžintos sumos suderinimo“, I t. b. k. 115). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo argumentai dėl įmokų paskirstymo netinkamumo bei valios trūkumo mokant netesybas, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl senaties netesyboms taikymo.

56. Ieškovas prašo taikyti 6 mėnesių ieškinio senatį reikalavimams dėl delspinigių. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo.

57. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovas prašo taikyti ieškinio senatį reikalavimas dėl delspinigių mokėjimo pagal paskolos sutartį atsakovui bankrutavusiai kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, kuriuos ieškovas jau yra apmokėjęs bei atsakovas įskaitęs, todėl šios sumos negali būti grąžinamos (CK 1.133 straipsnis). Be to, ieškovas apskritai nepateikė duomenų, jog apmokant delspinigius jų mokėjimo senaties terminas jau buvo pasibaigęs. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei nurodytas aplinkybes ieškovo prašymas dėl senaties taikymo apmokėtoms netesyboms, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl reikalavimo pripažinti prievolę pagal paskolos sutartį pasibaigusia.

58. Ieškovas be kita ko, reiškė reikalavimą pripažinti kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ įskaitytus delspinigius paskolos pagal 2013 m. sausio 2 d. kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ir V. S. sudarytą paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinimu, pripažįstat V. S. galutinai atsiskaičius su atsakovu kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ pagal 2013 m. sausio 2 d. kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ir V. S. sudarytą paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

59. CK 6. 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, jog nėra pagrindo mažinti šalių sutarties specialiosios dalies 2.15 punkte sulygtą delspinigių normą, taip nėra pagrindų spręsti, jog ieškovo atliekami mokėjimai dengiant įsiskolinimą buvo įskaitomi pažeidžiant sutarties 20 punkto nuostatas, be kita ko, nėra kitų aplinkybių, kurių pagrindu būtų pagrįsta mažinti delspinigius. Pažymėtina, kad ieškovo reikalavimas pripažinti prievolę įvykdyta, ieškovui atsiskaičius su atsakovu, šiuo atveju yra išvestinis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė netenkinti šio ieškovo reikalavimo.

60. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

61. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Vilija MikuckienėAsta PikelienėLaima Ribokaitė