- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-09
- Bylos Nr.
- 2S-1673-622/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Saulėnas
- Atsakovas
- S. M.
- Ieškovas
- D. D.
- Trečiasis asmuo
- E. Š., A. D.
- Kategorijos
- 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas, posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. M. atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-07-18 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. D. ieškinį atsakovui S. M., tretiesiems asmenims E. Š., A. D. dėl paskolos grąžinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kretingos rajono apylinkės teismas 2011-06-14 sprendimu tenkino ieškovo D. D. ieškinį iš dalies. Priteisė iš atsakovo S. M. 40 000 Lt ir 1200 Lt žyminį mokestį, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovui D. D.. Likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo S. M. 26,47 Lt bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą.
Kretingos rajono apylinkės teismas skundžiama 2011-07-18 nutartimi atmetė atsakovo S. M. prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo. Konstatavo, kad atsakovo nurodyti motyvai yra deklaratyvūs, teisiškai nereikšmingi. Atsakovo prašymas nemotyvuotas, nepagrįstas įrodymais apie jo sunkią turtinę padėtį.
Atsakovas S. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-07-18 nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas nesiaiškino atsakovo turtinės padėties ir nesvarstė galimybės atleisti atsakovą nuo dalies žyminio mokesčio. Tvirtina, kad teismui apie jo sunkią turtinę padėtį yra žinoma, gali pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Atsakovo S. M. atskirasis skundas atmestinas.
Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis), reiškia, jog, pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir neanalizuoja teisėtumo ir pagrįstumo tų sprendimo dalių, kurios nėra skundžiamos. Antra, ši norma reiškia, kad apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.
Apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Todėl atskirojo skundo nagrinėjimas reiškia tik pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimą, atsižvelgiant į sprendimo priėmimo metu byloje buvusius duomenis ir nustatytas aplinkybes.
Konkrečiu nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendė žyminio mokesčio už apeliacinį skundą atidėjimo, o ne atleidimo klausimą.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią jis turi sumokėti už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas. Žyminio mokesčio dydis, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygos yra imperatyviai įtvirtinti CPK.
Pagal CPK 84 straipsnio nuostatas teismas, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki teismo sprendimo priėmimo dienos gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Sprendžiant dėl tokio prašymo pagrįstumo, reikia ne tik nustatyti asmens sunkią turtinę padėtį, kaip atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo atveju, bet, o tai svarbiausia, nustatyti, ar asmens sunki turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra ieškinio pateikimo teismui metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-100/2011, 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-996/2010, 2009 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-212/2009; 2008 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-249/2008).
Taigi, analizuojant klausimą dėl mokėtino žyminio mokesčio atidėjimo, reikia įvertinti tai, ar asmuo, vertinant jo turtinę padėtį ir mokėtino žyminio mokesčio dydį, per tam tikrą ilgesnį laikotarpį galėtų sukaupti mokėtiną žyminį mokestį.
Pagal susiformavusią teismų praktiką, pareiškėjas, pateikdamas teismui prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, turi pridėti įrodymus, patvirtinančius jo laikiną sunkią turtinę padėtį. Turtinę asmens padėtį apibūdina įvairūs dokumentai: išrašai, pažymos iš registrų, kredito įstaigų, bankų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir kt., kurių pagrindu galima spręsti apie asmens, jo šeimos gaunamas pajamas, turimas pinigines lėšas, nuosavybės teise priklausantį registruotiną ir neregistruotiną turtą, įsipareigojimus tretiesiems asmenims ir kt. Kartu pažymėtina, kad pareiškėjo pareiga įrodyti tokio prašymo pagrįstumą kyla ir iš CPK 12 straipsnio įtvirtinto rungimosi principo, kuriuo vadovaujantis šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.
Atsakovas, paduodamas apeliacinį skundą ir prašydamas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nepateikė pirmosios instancijos teismui jokių įrodymų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį, taip pat nėra ir jokių įrodymų, kad jo turtinė padėtis pagerės per ilgesnį laikotarpį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą jos priėmimo metu. CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija pasireiškia ne kaip pakartotinis bylos nagrinėjimas, o kaip pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmas (lot. revisio prioris instantiae). Apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolę. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui. Apeliaciniame (atskirajame) skunde pateikiami apelianto argumentai turi būti susiję ne su bylos išsprendimo teisingumu, bet su konkrečiais pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo defektais. Šio modelio įtvirtinimą iliustruoja ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2005). Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę šalims piktnaudžiauti procesu, skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą. Šito reikalauja civilinio proceso ekonomiškumo, koncentracijos, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2007).
Šiuo atveju atsakovas nepateikė pirmosios instancijos teismui galimų įrodymų apie jo sunkią turtinę padėtį bei apie tai, kad jis pagerės, kas sudarytų galimybę atidėti viso žyminio mokesčio sumokėjimą. Aplinkybė, kad apeliantas pateikė įrodymus apeliacinės instancijos teismui neturi teisinės reikšmės apeliacijos objektui. Todėl įrodymų nepateikimo neigiamos pasekmės tenka pačiam apeliantui.
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti apylinkės teismo išvadomis, pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
n u t a r i a:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-07-18 nutartį palikti nepakeistą.