- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-19
- Bylos Nr.
- e2-22403-920/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13855-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Baublys
- Ieškovas
- S. V.
- Atsakovas
- R. P.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 2.3.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovui R. P. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose užvesta civilinė byla pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovui R. P. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius. Ieškovė prašo pakeisti 2018 m. vasario 9 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2189-886/2018, ir padidinti V. P. išlaikymo sumą iš R. P., priteisiant po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą skaičiuojant nuo ieškinio padavimo teismui dienos. Nurodo, kad 2018 m. vasario 9 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2189-886/2018 ieškovės bei atsakovo nepilnamečiui sūnui V. P., buvo priteistas išlaikymas po 100 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis išmokomis. Vis dėlto, vaikui augant ieškovė pastebi, jog priteista suma visiškai neatitinka realių vaiko poreikių. Ji yra per maža vaikui išlaikyti. Be to, ieškovės žiniomis, ženkliai pagerėjo ir atsakovo materialinė padėtis. Jis pradėjo dirbti vilkiko vairuotoju. Ieškovė yra dirbanti ir stengiasi suteikti sūnui kokias įmanoma geriausias gyvenimo sąlygas. Manoma, kad atsakovas turėtų prisidėti prie išlaikymo didesne suma.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.
Institucijos teikiančios išvadą byloje atstovė išvadoje nurodyta, kad ieškinys pareikštas nepilnamečio vaiko interesais ir įvertinus tai, kad vaikas gyvena su ieškove, tikslinga padidinti 2018-02-09 Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje 2-2189-886/2018 priteistą išlaikymo dydį ir iš atsakovo priteisti tokį išlaikymo dydį, kuris neprieštarautų atsakovo interesams ir tenkintų nepilnamečio vaiko poreikius. Jeigu atsakovas pateiks atsiliepimą į ieškinį ir nesutiks su ieškinio reikalavimais, Skyriaus atstovas, išklausęs abiejų šalių paaiškinimus teisme, pateiks patikslintą išvadą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia įstatymo nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju maksimaliai individualizuoti CK normų taikymą ir išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrėtas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. CK 3.192 straipsnio 2 dalies paskirtis – užtikrinti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, nepažeidžiant jį teikiančių vaiko tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaikų ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2014 m. gruodžio 9 d. susilaukė sūnaus V. P.. 2018 m. vasario 9 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2189-886/2018 ieškovės bei atsakovo nepilnamečiui sūnui V. P., buvo priteistas išlaikymas po 100 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis išmokomis (b.l. 4-7). Ieškovė prašo padidinti priteistą išlaikymą, nes priteista suma visiškai neatitinka realių vaiko poreikių, ji yra per maža vaikui išlaikyti, be to, ženkliai pagerėjo ir atsakovo materialinė padėtis kadangi pasikeitė nepilnametės poreikiai. Nepilnamečio poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga 505 Eur, šioms sumoms pagrįsti ieškovė į bylą pateikė poreikių lentelę (b. l. 15). Ieškovė 2019-04-04 sudarė sezoninio darbo sutartį su VĮ (duomenys neskelbtini), nustatant 840 eur. darbo užmokestį (b.l. 17-19), per 2018 m. ji gavo 2833,98 eur. išmokų (b.l. 8), dirbant nuo 2019-04-05 iki 2019-10-01 (b.l. 50). Atsakovui nuosavybės teise priklauso penkios transporto priemonės: „Mercedes–Benz E220 CDI“, „VW Golf“, „Yamaha (duomenys neskelbtini) (b.l. 45-49). Atsakovas nuo 2018-04-14 dirba UAB (duomenys neskelbtini), jo gaunamos draudžiamosios pajamos viršija 700 eur. (b.l. 53-54).
Kaip jau nurodyta, 2018 m. vasario 9 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2189-886/2018 ieškovės bei atsakovo nepilnamečiui sūnui V. P., buvo priteistas išlaikymas po 100 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis išmokomis. Natūralu, kad augant vaikui keičiasi jo poreikiai, todėl reikalingos ir didesnės piniginės lėšos išlaikymui. Nepilnamečiui be būtinųjų poreikių maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, higienai, reikalingos lėšos klasės būreliams, mokyklos reikmenims. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos sumos maistui, drabužiams, mokyklos reikmenims, sveikatos apsaugai nėra išdidintos. Pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, jog nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaikų vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Iš bylos duomenų ir 2018 m. vasario 9 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2189-886/2018, galima daryti išvadą, kad atsakovo finansinė padėtis pasikeitė, nes jis civilinės bylos Nr. 2-2189-886/2018 nagrinėjimo metu nedirbo, o nuo 2018-04-14 dirba UAB(duomenys neskelbtini) , jo gaunamos draudžiamosios pajamos viršija 700 eur.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su MMA, minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti.
Nepilnamečiui vaikui teiktino išlaikymo dydis nustatomas randant proporciją tarp dviejų esminių įstatyme numatytų kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinių galimybių tuos poreikius tenkinti (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis Nr. 3K-3-37/2010).
Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis Nr. 3K-3-37/2010).
Pažymėtina, kad pareiga išlaikyti savo vaiką yra sudėtinė abiejų tėvų – tiek ieškovės, tiek atsakovo – valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Ieškovė savo pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą vykdo. Pareigos išlaikyti vaiką nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu, nesąžiningu šalies elgesiu ar kitokiomis priežastimis. Atsižvelgiant į tai, kad tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, tačiau ir atsakovas turi imtis visų jai prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Be to, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti, todėl atsakovė, vertindama, kad jos turtinė padėtis nėra pakankamai gera, turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, bei atsižvelgiant į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šios kategorijos bylose, teismas konstatuoja, kad atsakovas gali teikti savo sūnui 250 Eur išlaikymą. Todėl ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkinamas, pakeičiant 2018 m. vasario 9 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2189-886/2018 dalį dėl išlaikymo iš R. P. nepilnamečiui sūnui V. P. priteisimo po 100 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis išmokomis, priteisiant iš R. P. nepilnamečiui sūnui V. P. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą skaičiuojant nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. rugpjūčio 20 d.) iki jos pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalis, 3.201 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis).
Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečio atstovė mama S. V. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).
Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai.
Ieškinį tenkinus visiškai, šalies turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba (b.l. 24-27), iš atsakovo valstybės naudai priteisiamas 40,50 eur. (250 eur. – 100 eur (buvusi priteista suma) = 150 eur. x 12 = 1800 x 3 proc. x 75 proc. žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė yra atleista, taip pat 270,79 eur. bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (b.l.), 7,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pakeisti 2018 m. vasario 9 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2189-886/2018 ir padidinti V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo sumą iš R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisiant po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą skaičiuojant nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. rugpjūčio 20 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
I. S. V (duomenys neskelbtini) paskirti nepilnamečiui V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise išimtinai vaiko interesams tenkinti.
Sprendimą išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 40,50 eur. (keturiasdešimt eurų 50 ct.) žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovė yra atleista, taip pat 270,79 (du šimtus septyniasdešimt eurų 79 ct.) bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (b.l.), 7,12 Eur (septynis eurus 12 ct.) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.