Kauno apygardos teismo nutartis

2019-11-19 · Civilinė byla Nr. 2S-2046-343/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-19
Bylos Nr.
2S-2046-343/2019
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00750-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Palubinskaitė
Atsakovas
D. L.
Ieškovas
D. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2046-343/2019Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00750-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4.; 3.3.2.5; 3.1.7.8 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 19 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. L. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovei D. L., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Kauno m. 18-ojo notarų biuro notarui D. G. dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Alytaus apylinkės teismui 2019 09 05 pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovei imtis bet kokių veiksmų ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu iki civilinės bylos išnagrinėjimo, uždraudžiant jai keisti buto bei pašto dėžutės užraktus – šerdeles, bei pakabinamas spyneles ir uždraudžiant atsakovei lankytis ginčo bute, siekiant išvengti jos bei jos aplinkos įvairaus pobūdžio poveikio ieškovės atžvilgiu, taip pat įpareigoti atsakovę į buto duris įdėti anksčiau buvusią durų spynos šerdelę bei pašto dėžutės pakabinamą spynelę, arba duoti ieškovei įdėtos naujos šerdelės bei pakabinamos spynelės raktus.

2. Nurodo, jog atsakovė pakeitė vieną iš durų užraktų spynų ir pašto dėžutės pakabinamą spynelę, taip atimdama galimybę ieškovei patekti į butą, kuriame ji visą laiką gyveno ir gyvena. Nurodytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra vienintelė ir pagrindinė jos gyvenamoji vieta, kito gyvenamojo būsto ji neturi. Negalėdama patekti į butą, ieškovė priversta ieškotis nakvynės pas pažįstamus, jai atimta galimybė naudotis socialinėmis paslaugomis. Ieškovės nuomone, atsakovė, pakeisdama durų spynos šerdelę bei pašto dėžutės spynelę, pažeidė jos teises ir teisėtus interesus, todėl yra reikalinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Alytaus apylinkės teismas 2019 09 16 nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies - pakeitė Alytaus apylinkės teismo 2019 08 20 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovei nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini); nustatė areštuotam butui disponavimo, naudojimosi ir valdymo teisės apribojimą; nustatė ieškovei teisę naudotis minėtu butu; paskyrė ieškovę areštuoto buto saugotoja. Likusią prašymo dalį atmetė.

4. Teismas, ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kvalifikavo kaip prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones.

5. Nustatė, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra ieškovės vienintelė gyvenamoji vieta, asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei. Ieškovė kitos gyvenamosios vietos neturi, yra neįgali, garbingo amžiaus. Be to, iki šios civilinės bylos iškėlimo ir po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovė šiame bute gyveno.

6. Teismas sprendė, jog pagal tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius būtina sumažinti laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir leisti ieškovei naudotis butu. Nepakeitus laikinųjų apsaugos priemonių masto nebūtų užtikrinta ieškovės ir atsakovės interesų pusiausvyra, t. y. bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė netektų vienintelės savo gyvenamosios vietos ir neabejotinai patirtų žalą.

7. Teismas ieškovės prašymo dalies, kuria buvo prašoma uždrausti atsakovei lankytis ginčo bute, siekiant išvengti iš jos bei jos aplinkos įvairaus pobūdžio poveikio ieškovės atžvilgiu, atmetė, konstatuodamas, jog tokio pobūdžio prašymas yra nesusijęs su nagrinėjamos bylos dalyku – sandorio pripažinimu negaliojančiu ir restitucijos taikymu.

III. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 09 16 nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai modifikavo ne tik anksčiau paskirtas laikinąsias apsaugos priemones, bet ir patį ieškinio pagrindą ir dalyką, kadangi pareikštu ieškiniu nesiekiama naudotis būstu ir būti jo saugotoja, o tikimasi panaikinti sandorį. Pažymi, jog nustatyta teisė ieškovei naudotis butu niekaip negali garantuoti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, o priešingai, sudaro sąlygas kilti kitiems ginčams dėl turto naudojimo ir pan.

1.2. Teismo nurodomi motyvai, kad butas yra vienintelė ieškovės gyvenamoji vieta – nei paneigia, nei patvirtina fakto, jog ieškovė jame negyvena ir juo nesinaudoja. Neaišku, kokiu pagrindu vadovaujantis yra manoma, kad ieškovės teisės yra suvaržytos ir jai yra apribota galimybė gyventi ginčo bute, kai pats teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad iki šios civilinės bylos iškėlimo ir po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovė gyveno atsakovei priklausančiame bute. Tokiu būdu teismas priėmė nutartį, negavęs jokių įrodymų apie prašymuose nurodomas aplinkybes, jų nesiaiškino.

1.3. Ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvuotas ne grėsme galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymui, bet grėsme ieškovės socialinei gerovei (rizika prarasti gyvenamąją vieta, negauti socialinių paslaugų), nenurodant kokie padariniai kils, jeigu toks prašymas būtų tenkintas ar netenkintas.

1.4. Skundžiama nutartis naikintina ir dėl to, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ne tik jų požymių, bet ir nei vienos iš CPK 145 straipsnio 1 dalyje išvardytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšių. Nurodo, jog žalą dėl nepagrįsto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali patirti ir atsakovė.

Atsiliepimas

9. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2019 09 16 nutartį, o atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju betarpiškai susijęs su materialiuoju turtu. Pažymi, kad laikinoji apsaugos priemonė – turto areštas – gali skirtis tiek pagal areštuojamą objektą, tiek ir pagal visos nuosavybės teisės ar atskirų valdymo, naudojimosi ar disponavimo teisių apribojimą.

Šalies argumentai

2.2. Ieškiniu, kuriuo prašoma panaikinti buto pirkimo – pardavimo sandorį, būtent ir siekiama įpareigoti atsakovę grąžinti butą ieškovės nuosavybėn.

2.3. Atsakovė, turėdama ginčo buto durų raktus, po ieškinio teismui pateikimo pati pakeitė durų apatinės spynos šerdelę bei pašto dėžutės spynelę, tuo atimdama galimybę ieškovei patekti į butą ir juo naudotis. Tvirtina, jog nors ieškovė ir turi ginčo buto raktus, tačiau jais gali atrakinti tik durų viršutinę spyną, nes apatinės spynos šerdelė pakeista.

2.4. Ieškovei netekus nuosavybės teisių į butą ir į jį nepatenkant jau yra kilę padariniai - ieškovė yra priversta prašytis, kad būtų priimta laikinai pagyventi pas svetimą asmenį, dėl šių priežasčių ji buvo priversta teikti prašymą laikinai sustabdyti pagalbos į namus socialinių paslaugų teikimą.

2.5. Atsakovės nuogąstavimai dėl galimybės patirti nuostolius yra deklaratyvūs, nes atsakovė ginčo bute negyvena, visi bute esantys daiktai yra įsigyti ieškovės lėšomis. Atkreipia dėmesį, jog ieškovei šis ginčo butas yra vienintelis jos turimas būstas, o atsakovei šis butas yra tik vienas iš kelių jos turimų nekilnojamųjų daiktų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme

10. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – 2019 09 06 raštą Nr. AGK-S-19 ir 2019 09 09 prašymo dėl pagalbos į namus socialinių paslaugų teikimo laikino sustabdymo kopijas. Ieškovė šių įrodymų neprašė prijungti prie bylos, tačiau, atsižvelgiant į ginčijamos nutarties turinį, apeliacinės instancijos teismas mano, jog šie įrodymai gali turėti reikšmės sprendžiamam ginčui, todėl pateiktus įrodymus vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas byloje dalyvaujantiems asmenims išsiuntė atsiliepimo į atskirąjį skundą kopijas, todėl vertintina, jog bylos dalyviai su minėtais dokumentais yra susipažinę (CPK 314 straipsnis).

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

12. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo pripažinti tarp šalių 2018 06 07 sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją – pripažinti nuosavybės teises ieškovei į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti minėtą butą, nurodant VĮ „Registrų centras“ padaryti įrašą apie draudimą perleisti butą kitiems asmenims iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismas 2019 08 20 nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies – areštą pritaikė.

14. Teisme 2019 09 05 gautas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – uždrausti atsakovei imtis bet kokių veiksmų ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu iki šios bylos išnagrinėjimo, o konkrečiai: 1) uždrausti atsakovei keisti buto bei pašto dėžutės užraktus – šerdeles, bei pakabinamas spyneles; 2) uždrausti atsakovei lankytis ginčo bute, siekiant išvengti iš jos bei jos aplinkos įvairaus pobūdžio poveikio ieškovės atžvilgiu. Taipogi prašė įpareigoti atsakovę į buto duris įdėti anksčiau buvusią durų spynos šerdelę bei pašto dėžutės pakabinamą spynelę arba duoti ieškovei atsakovės įdėtos naujos šerdelės bei pakabinamos spynelės raktus. Prašymą grindė tuo, jog atsakovė, sužinojusi apie teismui pateiktą ieškinį ir ginčo buto areštą, pakeitė vieną iš durų užraktų spynų ir pašto dėžutės pakabinamą spynelę, taip atimdama galimybę ieškovei patekti į butą, kuriame ji visą laiką gyveno ir gyvena. Negalėdama patekti į butą, ieškovė priversta ieškotis nakvynės pas pažįstamus, jai atimta galimybė naudotis socialinėmis paslaugomis.

15. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kvalifikavo kaip prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir skundžiama nutartimi pakeitė Alytaus apylinkės teismo 2019 08 20 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - areštavo atsakovei nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini); nustatė areštuotam butui disponavimo, naudojimosi ir valdymo teisės apribojimą; nustatė ieškovei teisę naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini); paskyrė ieškovę areštuoto buto saugotoja. Likusią prašymo dalį atmetė. Konstatavo, jog ginčo butas, kuris yra ieškovės vienintelė gyvenamoji vieta, asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei. Ieškovė kitos gyvenamosios vietos neturi, yra neįgali, garbingo amžiaus. Sprendė, jog pagal tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius būtina sumažinti laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir leisti ieškovei naudotis butu, kadangi, nepakeitus laikinųjų apsaugos priemonių masto, nebūtų užtikrinta ieškovės ir atsakovės interesų pusiausvyra, t. y. bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė netektų vienintelės savo gyvenamosios vietos ir neabejotinai patirtų žalą.

16. Atsakovė laikosi priešingos pozicijos. Jos manymu: 1) teismas nepagrįstai modifikavo ne tik anksčiau paskirtas laikinąsias apsaugos priemones, bet ir patį ieškinio pagrindą ir dalyką, kadangi pareikštu ieškiniu nesiekiama naudotis būstu ir būti jo saugotoja, o tikimasi panaikinti sandorį. Teigia, jog nustatyta teisė ieškovei naudotis butu niekaip negali garantuoti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, o priešingai, sudaro sąlygas kilti kitiems ginčams dėl turto naudojimo; 2) neaišku, kokiu pagrindu vadovaujantis yra manoma, kad ieškovės teisės yra suvaržytos ir jai yra apribota galimybė gyventi ginčo bute; 3) ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvuotas ne grėsme galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymui, bet grėsme ieškovės socialinei gerovei; 4) taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ne tik jų požymių, bet ir nei vienos iš CPK 145 straipsnio 1 dalyje išvardytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšių.

17. Teismų praktikoje suformuota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė, pagal kurią laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2).

18. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti. Teisės normos negali išimtinai ginti tik vienos šalies, pareiškusios galimus pagrįstus reikalavimus, kurių įvykdymo užtikrinimą garantuoja įstatymo normos, teises, ignoruodamos kitos šalies priešingus interesus.

19. CPK 148 straipsnio 1 dalis nustato teisę dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims teikti pagrįstą prašymą vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Minėtos normos pagrindu gali būti keičiamas ne tik laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis, bet ir mastas. Taikant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą reglamentuojančias teisės normas yra užtikrinama abiejų bylos šalių teisių apsauga: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, o jeigu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, jis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti, kokie padariniai kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir kokie padariniai kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Be to, visais atvejais teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1205-196/2017).

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį bei atskirojo skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytais motyvais dėl žemiau nurodytų priežasčių.

21. Pirma, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai modifikavo ne tik anksčiau paskirtas laikinąsias apsaugos priemones, bet ir patį ieškinio pagrindą ir dalyką, kadangi pareikštu ieškiniu nesiekiama naudotis būstu ir būti jo saugotoja, o tikimasi panaikinti sandorį. Šis apeliantės argumentas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prieštarauja ieškinio esmei, nes būtent ieškiniu, kuriuo prašoma pripažinti pirkimo – pardavimo sandorį negaliojančiu, siekiama įpareigoti atsakovę grąžinti ginčo butą ieškovės nuosavybėn, t. y. ieškiniu ieškovė siekia susigrąžinti teisę nevaržomai naudotis butu, kuris buvo ir yra jos vienintelė gyvenamoji vieta.

22. Antra, apeliantė teigia, jog ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvuotas ne grėsme galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymui, bet grėsme ieškovės socialinei gerovei, nenurodant, kokie padariniai kils, jeigu prašymas būtų tenkintas ar netenkintas. Šiam apeliantės argumentui apeliacinės instancijos teismas nepritaria. Minėta, kad ieškiniu ieškovė prašo pripažinti negaliojančia buto pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – grąžinti butą. Akivaizdu, jog galimas būsimas teismo sprendimas yra neatsiejamai susijęs su materialiniu daiktu – butu. Sutiktina su ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, jog buto turėjimas ar neturėjimas yra neatsiejamas nuo ieškovės, neturinčios kito gyvenamojo būsto, socialine gerove. Be to, ieškovė, netekusi nuosavybės teisių į butą ir negalėdama į jį patekti, jau yra patyrusi tam tikrų neigiamų padarinių, pavyzdžiui ji yra priversta prašytis, kad būtų priimta laikinai pagyventi pas kitus asmenis. Taipogi į bylą pateiktas 2019 09 09 prašymas „Dėl pagalbos į namus socialinių paslaugų teikimo laikino sustabdymo“ patvirtina, jog ieškovė negalėdama, patekti į butą, t. y. gyvendama pas kitus asmenis, buvo priversta teikti minėtą prašymą dėl socialinių paslaugų teikimo laikino sustabdymo (b. l. 91).

23. Trečia, apeliantė teigia, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ne tik jų požymių, bet ir nei vienos iš CPK 145 straipsnio 1 dalyje išvardytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšių. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas atsakovės atžvilgiu taikė šias laikinąsias apsaugos priemones – areštavo ginčo butą, areštuotam butui nustatė disponavimo, naudojimosi ir valdymo teisės apribojimą, nustatė ieškovei teisę naudotis butu ir paskyrė ją buto saugotoja, t. y. teismas uždraudė atsakovei imtis bet kokių veiksmų, sudarant kliūtis ieškovei patekti į ginčo butą. Šios laikinųjų apsaugos priemonių rūšys, priešingai nei teigia apeliantė, CPK 145 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos.

24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nepakeitus laikinųjų apsaugos priemonių masto, nebūtų užtikrinta šalių interesų pusiausvyra – bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė netektų vienintelės savo gyvenamosios vietos ir patirtų žalą (kuri kaip nustatyta jau yra patiriama), todėl nebūtų pasiekti įstatyme numatyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto tikslai – iki teismo sprendimo byloje išlaikyti status quo padėtį.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė yra ir tai, jog ieškovei ginčo butas yra vienintelė jos turėta gyvenamoji vieta, kai tuo tarpu atsakovei minėtas butas yra tik vienas iš jos turimų nekilnojamųjų daiktų. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, iš kurių nustatyta, jog atsakovės vardu be minėto ginčo buto yra registruota nuosavybės teisė ir į butą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) bei gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 58, 62, 64-65). Tuo tarpu nors apeliantė teigia, jog ji gali patirti žalą dėl nepagrįsto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (turto sugadinimo, nepriežiūros, mokesčių nemokėjimo), tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės teiginius labiau vertina kaip deklaratyvaus pobūdžio, nes atsakovė ginčo bute negyvena, o jame esantys daiktai, dėl kurių nepriežiūros pergyvena apeliantė, yra įgyti iš ieškovės lėšų. Šią aplinkybę, t. y. kad ieškovė yra įsigijusi tam tikrus buitinės technikos daiktus, patvirtina į bylą pateiktas 2019 03 23 raštas, iš kurio matyti, kad ieškovė pirko televizorių, viryklę, šaldytuvą, mikrobangų krosnelę, garų surinktuvą ir kt. ( b. l. 15).

26. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas.

27. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Atskirąjį skundą atmetus, iš apeliantės atsakovės D. L. priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei CPK 96 straipsnio pagrindu. 2019 10 07 Alytaus apylinkės teismo nutartimi buvo atidėtas D. L. 40 Eur žyminio mokesčio už atskirąjį skundą sumokėjimas iki sprendimo priėmimo. D. L. atskirasis skundas atmestas, todėl iš jos valstybei priteistinas 40 Eur žyminis mokestis. Be to, valstybė turėjo 13,72 Eur procesinių dokumentų ir bylos dalies siuntimo išlaidas, susijusias su atskiruoju skundu, todėl jos taip pat iš D. L. priteistinos valstybei. Viso valstybei priteistina 53,72 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartį.

Priteisti iš D. L. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei 53,72 Eur (penkiasdešimt trijų eurų 72 euro centų) bylinėjimosi išlaidas, mokamas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis –„bylinėjimosi išlaidos“, „žyminis mokestis“). Sumokėjus kvitą pateikti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Palubinskaitė