- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-16
- Bylos Nr.
- I3-866-283/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00449-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Dalytė Zlatkuvienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. J.
- Atsakovas
- Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. J. skundą dėl įsakymo skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo atsakovui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja J. J. (toliau – ir pareiškėja, ir J. J.) skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė panaikinti atsakovo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, ir Utenos AVPK) viršininko 2020 m. spalio 2 d. įsakymą Nr. 89-TE-165 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. J.“ (toliau – Įsakymas).
Pareiškėja skunde nurodė, kad tarnybinė nuobauda buvo paskirta, remiantis 2020 m. rugsėjo 7 d. Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 89-IS-13 „Dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnų pirminių būtinųjų veiksmų neatlikimo reaguojant į pranešimus apie nusikalstamas veikas“ (toliau – ir Išvada). Išvadoje konstatuota, kad ji, reaguodama į 2020 m. liepos 9 d., 16.02 val. Policijos registruojamų įvykių registre (PRĮR) registruotą C kategorijos pranešimą ROIK 0120000362851 dėl pranešėjos R. R. (toliau – ir pranešėja, ir R. R.) dviračio vagystės (toliau – ir įvykis), apie 16.10 val. atvykusi į įvykio vietą, bendraudama su pranešėja ir, nustačiusi akivaizdžios nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalies požymius, pranešėjai pareiškus norą rašyti pareiškimą, padarė įtaką pranešėjos apsisprendimui tuo metu nerašyti pareiškimo, nepradėjo ikiteisminio tyrimo bei neatliko pirminių būtinų tyrimo veiksmų, įvykio vietoje nesurinko ir neužfiksavo nusikalstamos veikos tyrimui reikšmingų duomenų.
Šalies argumentai
J. J. paaiškino, kad, atvykus į įvykio vietą, R. R. į pareiškėjos paklausimą atsakė, kad rašys pareiškimą dėl dviračio vagystės, tačiau suabejojo dėl jo vertės. Pareiškėja teigė, kad įvykio vietoje atliko nusikalstamos veikos tyrimui reikšmingų duomenų fiksavimą ir išsiaiškino, kad nebuvo įrengtų vaizdo kamerų, galėjusių užfiksuoti įvykį. Tvirtino, kad jos prioritetinis tikslas buvo padėti pranešėjai rasti dviratį, todėl, įvertinusi, kad nuo dviračio dingimo praėjo nežymus laiko tarpas, pasirinko taktiką „sekti karštais pėdsakais“, t. y. ieškant dingusio dviračio, pavažinėti po (duomenys neskelbtini) miestą. Važinėjant po miestą, pranešėja papasakojo, kad dviratį padovanojo brolis, kad neturi dviračio įsigijimo dokumentų, bei pradėjo dvejoti dėl savo neapdairių veiksmų, paliekant dviratį neprirakintą. J. J. teigė, kad, ketindama pradėti pildyti dokumentus, tai pranešė pranešėjai, kuri ėmė sakyti, kad nežinanti, ar rašys pareiškimą, ir klausė patarimo. Pareiškėja R. R. paaiškino, kad dėl pareiškimo rašymo turi apsispręsti ji pati. Tvirtino, kad pranešėjos nuomonei ir apsisprendimui įtakos nedarė, pranešėjai tik suteikė informaciją apie galimybę bet kada kreiptis dėl įvykio į policiją, kadangi įvykis apie dviračio vagystę policijoje yra registruotas, todėl ji galinti pagalvoti, pasitarti su tėvais ir bet kada nuspręsti rašyti pareiškimą. Teigė, kad pranešėjos pateiktą to paties modelio dviračio nuotrauką persiuntė visiems savo skyriaus kolegoms ir informavo juos apie pavogtą dviratį, paprašė patruliuojančių kolegų atkreipti į tai dėmesį. Tvirtino, kad visi pirminiai veiksmai, skirti nusikalstamos veikos tyrimui, reikšmingų duomenų fiksavimui, buvo atlikti. Pažymėjo, kad visas šias aplinkybes paaiškino pateiktame paaiškinime dėl galimo tarnybinio nusižengimo, tačiau į jos paaiškinimą nebuvo atsižvelgta. Mano, kad Išvada surašyta vienpusiškai, neįvertinus visų svarbių aplinkybių, pilnai neatskleidus tarnybinio nusižengimo sudėties, yra neargumentuota, neišsami, pareiškėjos kaltė neįrodyta jos kaltė, tarnybinis patikrinimas atliktas nepilnai, nevisapusiškai.
J. J. tvirtino, kad nepažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 5-V-92 patvirtintų Pirminių būtinųjų veiksmų reaguojant į pranešimus apie nusikalstamas veikas sekos schemų (algoritmų) (toliau – ir Algoritmas) 2.1, 2.2.1, 2.2.3 punktų nuostatų bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 5-V-983 patvirtintos Policijos operatyvinių grupių darbo organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Darbo organizavimo tvarkos aprašas) 13.7 punkto. Nurodė, kad Utenos AVPK neįvertino, jog įvykio vietoje buvo atlikti pirminiai veiksmai nusikalstamos veikos tyrimui reikšmingiems duomenims surinkti: nufotografuota ir apžiūrėta įvykio vieta; apžiūrėta aplinkinė teritorija bei greta esantys pastatai dėl vaizdo kamerų; apžiūrėta šalia esanti (duomenys neskelbtini) miesto autobusų stotis, kurioje, siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes, buvo bendrauta su asmenimis; žodžiu apklausta R. R.; dviračio nuotrauka buvo persiųsta visiems skyriaus kolegoms, jie buvo informuoti apie tokio dviračio vagystę (duomenys neskelbtini) ir paprašyti atkreipti dėmesį patruliuojant; siekiant padėti R. R. ir surasti prarastą daiktą, buvo taikyta „sekimo karštais pėdsakais“ taktika, kuri buvo pasitvirtinusi pareiškėjos tarnybinės veiklos praktikoje. Pareiškėja pabrėžė, kad Išvadoje neįvardinta, kokių veiksmų, skirtų nusikalstamos veikos tyrimui reikšmingiems duomenims surinkti, neatliko, bei neaišku, kuo remiantis, padaryta išvada, kad ji padarė įtaką R. R. apsisprendimui nerašyti pareiškimo. Pareiškėja nurodė, kad ji nesakė R. R., jog nepriims jos pareiškimo, neatkalbinėjo jos nerašyti pareiškimo, o pokalbio metu, pastebėjusi R. R. dvejones, jai neišsakius tvirtos ir nuoseklios nuomonės dėl pareiškimo rašymo, klausė jos pakartotinai, norėdama įsitikinti jos pozicija, kadangi asmenys dažnai keičia nuomonę dėl pareiškimo rašymo. Teigė, kad pavogto dviračio paieška užtruko gana ilgą laiko tarpą, todėl prieš dokumentų pildymą privalėjo dar kartą paklausti R. R., ar ji rašys pareiškimą. Pareiškėja pabrėžė, kad paklausti, ar R. R. rašys pareiškimą, buvo jos, kaip pareigūnės, pareiga, nes nuo to priklausė tolimesnė veiksmų seka ir eiga. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad R. R. 2020 m. liepos 20 d. apklausos metu patvirtino, jog nebuvo apsisprendusi rašyti pareiškimo. J. J. tvirtino, kad Išvadoje nenurodyta, koks teisės aktas buvo pažeistas bendraujant su R. R., jai suteikiant informaciją bei užduodant klausimus, ir kuo remiantis, konstatuota, kad klausimo dėl pareiškimo rašymo uždavimas yra prilyginamas poveikio pareiškėjui padarymui.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad nepažeidė Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 1-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos (toliau – ir Rekomendacijos) 66 punkto nuostatos, numatančios, kad privalėjo imtis veiksmų nusikalstamai veikai išaiškinti ir pradėti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjos teigimu, nurodyta nuostata taikoma tik tuo atveju, kai pareiškėjas atvyksta į ikiteisminio tyrimo ištaigą. Pažymėjo, kad, pagal Rekomendacijų 104 punktą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 167 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos tiriamos ir nagrinėjamos privačiai viešojo kaltinimo tvarka, ikiteisminis tyrimas dėl jų pradedamas tik pagal nukentėjusiojo skundą. R. R. negalėjus vienareikšmiškai atsakyti, ar ji rašys pareiškimą, pareiškėja neturėjo teisės savo nuožiūra pradėti ikiteisminio tyrimo. J. J. teigė, kad, pranešėjai neparašius pareiškimo, ikiteisminis tyrimas negalėjo būti pradėtas, todėl ji negalėjo pažeisti Rekomendacijų 103 punkto nuostatų ir negalėjo elgtis pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 5-V-80 patvirtintų Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių (toliau – ir PRĮR taisyklės) 45.2 punkto nuostatas. Teigė, kad PRĮR padarytas įrašas atitiko į įvykio vietoje nustatytas aplinkybes.
J. J. tvirtino, jog Tarnybinio patikrinimo išvadoje dėl nepagrįstai konstatuota, kad ji netinkamai vykdė Utenos AVPK viršininko 2019 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 89-V-88 patvirtinto Utenos AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK Reagavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 6.1–6.2 punktus. Pareiškėja teigė, kad, R. R. neparašius pareiškimo, nebuvo dokumento, kurį būtų galėjusi priimti, registruoti ir pan., o įvykio vietoje buvo atlikta keletas veiksmų - nufotografuota ir apžiūrėta įvykio vieta, apžiūrėta aplinkinė teritorija bei greta esantys pastatai dėl vaizdo kamerų, apžiūrėta šalia esanti (duomenys neskelbtini) miesto autobusų stotis, kurioje buvo bendrauta su asmenimis siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes; žodžiu apklausta R. R.; persiųsta dviračio nuotrauka visiems skyriaus ir informuota, kad toks dviratis pavogtas (duomenys neskelbtini); paprašyta kolegų atkreipti dėmesį patruliuojant; siekiant padėti R. R. surasti prarastą daiktą, buvo taikyta „sekimo karštais pėdsakais“ taktika, kuri buvo pasitvirtinusi jos praktikoje. Be to, J. J. teigė, kad Išvadoje nepagrįstai padaryta išvada, kad ji netinkamai vykdė Pareigybės 6.3 punktą, kadangi šiame punkte nurodytos bendrosios funkcijos, kurios nesusijusios su įvykiu reaguojant į pranešimus, Išvadoje nėra konkrečiai nurodyta, kurių iš šių veiksmų ji neatliko, nors, atsakovo teigimu, privalėjo atlikti.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigė, kad ji nepažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) 5 punkto, apibrėžiančio bendruosius policijos darbuotojų veiklos principus, ir 6.2 punkto, nustatančio bendrąsias policijos pareigūnų pareigas. Teigė, kad visi šie principai ir pareigos yra bendro pobūdžio, skirti visiems policijos pareigūnams, apibrėžiantys visų bendrai pareigūnų veiklą, tačiau nenustatantys konkrečios pareigos jai, kaip atitinkamas pareigas vykdančiai pareigūnei konkrečioje situacijoje. Pareiškėja tvirtino, kad Išvadoje nenurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais buvo pažeistos aukščiau paminėtos Etikos kodekso nuostatos.
Pareiškėja tvirtino, kad iš Išvados nėra neaišku, kaip ji pažeidė bendrojo pobūdžio teisės normas, kurios nenustato jai konkrečių pareigų, t. y. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – ir Policijos įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą, BPK 2 straipsnį, 166 straipsnį, 172 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi ginčo atveju ji, reaguodama į pranešimus, vykdė Reagavimo skyriaus pareigūno funkcijas, o ne ikiteisminio tyrimo tyrėjo funkcijas, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 5-V-1066 patvirtinto Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų padalinių, prižiūrinčių jiems priskirtą teritoriją, pareigūnų kompetencijų nagrinėjant pranešimus apie įvykius aprašo (toliau – ir Aprašas) 2.4 punktą, kuriame yra išaiškinta operatyvinės grupės funkcija vykdančio pareigūno bendroji sąvoka, ir 3.1 punktą, numatantį, bendrą principą, pagal kurį, nustačius nusikalstamą veiką yra pradedamas ikiteisminis tyrimas.
Šalies argumentai
J. J. nurodė, kad Išvadoje neatskleista, kuo remiantis, nustatyta, kad ji tarnybinį nusižengimą padarė netiesioginė tyčia, be to, Išvadoje nėra analizuota, kad ji suvokė, jog daro tarnybinį nusižengimą, kad numatė padarinių kilimą ir, nors nenorėjo šių padarinių, tačiau leido jiems kilti. Pareiškėja teigė, kad Išvada surašyta nekokybiškai, joje yra techninių klaidų, neaišku, kada pradėtas tarnybinis patikrinimas, kiek jis truko, kaip skaičiuotos jos kasmetinės atostogos, kurios neįskaitomos į tarnybinio patikrinimo atlikimo laikotarpį.
Be to, J. J. prašė, bylos nagrinėjimo metu nenustačius aplinkybių, kurios leistų panaikinti jai paskirtąją tarnybinę nuobaudą, vertinti jai paskirtos tarnybinės nuobaudos adekvatumo klausimą ir sušvelninti paskirtąją nuobaudą (b. l. 1–9).
Teismo posėdyje J. J. prašė tenkinti skundą, remiantis jame nurodytais argumentais ir motyvais bei jame išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis. Pareiškėja papildomai paaiškino, kad, R. R. apsisprendžiant dėl pareiškimo rašymo, įtakos pranešėjai nepadarė. J. J. pažymėjo, kad, nuvykusi į įvykio vietą, tam, kad neprarasti laiko, vadovavosi Algoritmu sekti pėdsakais, o pranešėjos pareiškimo priėmimas, užpildant dokumentus, buvo atidėtas vėlesniam laikui, kadangi dokumentus pildyti galima ir automobilyje, ir policijos komisariate. Pareiškėja paaiškino, kad, jeigu R. R. būtų buvusi apsisprendusi ir būtų išreiškusi prašymą rašyti pareiškimą, ji tikrai būtų užpildžiusi dokumentus. Ginčo atveju pranešėjos pareiškimo nebuvo, todėl ji tik padarė PRĮR įrašą apie įvykį. Nurodė, kad jos vadovas V. R. (toliau – V. R.) tuo metu vykdė Reagavimo skyriaus viršininko pareigas, apie įvykį žinojo tą pačią dieną, tačiau jokių nurodymų jai nedavė. Nurodė, kad Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje (toliau – ir IBPS) registruoti medžiagą, pradėti ikiteisminį tyrimą ar atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą turi būti pagrindas, o nesant pranešėjos pareiškimo, ji negalėjo R. R. įspėti dėl melagingų parodymų davimo, išaiškinti jai liudytojo ar nukentėjusiojo teisių ir jos apklausti.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovė A. K. (toliau – A. K.) teismo posėdyje, oš esmės rremdamasi skunde nurodytais argumentais ir motyvais bei jame išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, prašė tenkinti pareiškėjos skundą. A. K. teigė, kad Išvadoje neatskleisti tarnybinio nusižengimo sudėties požymiai, tarnybinis patikrinimas atliktas nepakankamai išsamiai ir objektyviai. Paaiškino, kad, apibrėžiant tarnybinio pažeidimo sudėtį, Išvadoje remtasi subjektyviu vertinimu ir interpretavimu, nebuvo atkreiptas dėmesys į pareiškėjos paaiškinime nurodytas kai kurias aplinkybes. Vertino, kad R. R. laisva valia apsisprendė ir priėmė sprendimą nerašyti pareiškimo, o be jos pareiškimo nebuvo galima pradėti ikiteisminio tyrimo veiksmų. Pabrėžė, kad atsakovas savaip interpretuoja R. R. žodžius, kadangi pareiškėja įvykio vietoje tik atkreipė pranešėjos dėmesį į tai, kad jos dviratis nebuvo prirakintas, ir nukentėjusioji su tuo sutiko. Tvirtino, kad pareiškėja su R. R. neaptarinėjo, kaip jai reikia elgtis su savo daiktu, bei mano, kad pareigūnė turėjo teisę užduoti pranešėjai tam tikrus klausimus, kadangi pareigūnai turi reaguoti į tam tikras aplinkybes, atkreipti piliečių dėmesį į tam tikras aplinkybes, nes nusikalstamai veikai turi reikšmės ir nukentėjusio asmens elgesys. Teigė, kad pareiškėja pokalbio su R. R. metu netvirtino, kad jeigu dviratis buvo neprirakintas, tai jo pasisavinimas netraktuojamas kaip vagystė. Nurodė, kad vien iš pranešėjos teigiamo atsakymo į pareiškėjos klausimą, ar rašys pareiškimą, negalima vertinti, kad pranešėja buvo tvirtai apsisprendusi rašyti pareiškimą. Nurodė, kad R. R. kaip liudytojos apklausos protokolas neatspindi garso įraše užfiksuotos informacijos. A. K. teigė, kad neaišku, dėl kokių priežasčių atsakovas pareiškėjos ir nukentėjusiosios pokalbį vertina kaip įtakos R. R. darymą ar jos valios palaužimą. Pareiškėjos atstovės teigimu, pranešėjai, kaip pilietei, buvo aktualu sužinoti, kokią teisinę reikšmę turi pareiškimo parašymas, todėl pareiškėja R. R. buitine kalba paaiškino, kad daiktai ieškomi tiek esant, tiek nesant pareiškimo, kartais daiktai atsiranda ir nesant pareiškimo. Tvirtino, kad pareiškėja su nukentėjusiąja neaptarinėjo (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (toliau – (duomenys neskelbtini) rajono PK) nusikaltimų išaiškinimo rezultatų, neformavo nuomonės apie nusikaltimų išaiškinimo mastą. Teigė, kad teisės aktai nedraudė J. J. paklausti ne vieną kartą, ar pranešėja rašys pareiškimą, be to, nėra draudimo pareiškimą parašyti ir kitą dieną. A. K. atkreipė dėmesį, kad nukentėjusioji policijos automobilyje telefonu bendravo ir su kitais asmenimis, todėl nėra aišku, kas nulėmė jos apsisprendimą. Teigė, kad pareiškėjos veiksmuose nėra pažeidimo objektyviosios pusės.
Atsiliepimas
Utenos AVPK atsiliepimu prašė J. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Utenos AVPK viršininko 2020 m. liepos 22 d. nurodymu Utenos AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrius atliko tarnybinį patikrinimą pagal (duomenys neskelbtini) rajono PK viršininko A. M. (toliau - ir A. M.) 2020 m. liepos 22 d. tarnybinį pranešimą, reg. Nr. 89-PR2-2667 „Dėl pirminių būtinųjų veiksmų neatlikimo reaguojant į pranešimą apie nusikalstamą veiką“. Utenos AVPK nurodė, kad, susipažinus IBPS su ikiteisminio tyrimo medžiaga, buvo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) rajono PK Reagavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) J. J. ir (duomenys neskelbtini) M. Z. 2020 m. liepos 9 d., reaguodami į įvykį ROIK 0120000362851 dėl R. R. dviračio vagystės, neatliko jokių tyrimo veiksmų ir nepradėjo ikiteisminio tyrimo; tik praėjus 11 dienų po šio įvykio, t. y. 2020 m. liepos 20 d., R. R. protokolą-pareiškimą priėmė (duomenys neskelbtini) rajono PK Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas A. K. (toliau – ir A. K.), kuris tą pačią dieną pradėjo ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 01-1-28675-20 pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl R. R. dviračio vagystės. Pabrėžė, kad 2020 m. liepos 20 d. R. R. paaiškino, kad įvykio metu pareigūnė, t. y. J. J., pasakė, kad ji pati nesaugojo savo turto, tiksliau, nebuvo prirakinusi dviračio, todėl jos turto pagrobimas netraktuojamas kaip vagystė.
Atsakovas kritiškai vertino skunde išdėstytus argumentus, kad pareiškėja negalėjo įtakoti pilnametės R. R. veiksmų. Tarnybinio patikrinimo metu buvo susipažinta su vaizdo ir garso medžiaga, kurioje užfiksuotas J. J. ir R. R. pokalbis. Atsakovas vertino, kad pokalbio metu pranešėjai buvo padaryta įtaka jos apsisprendimui dėl pareiškimo rašymo. Atsakovas teigė, kad pareiškėjai nederėjo su nukentėjusiąja aptarinėti jos aplaidumo neprirakinant dviračio ar siūlymo parašyti pareiškimą dėl vagystės kitą dieną, (duomenys neskelbtini) rajono PK nusikaltimų išaiškinimo statistikos. Išanalizavus J. J. ir R. R. pokalbį, susidaro įspūdis, kad pareiškėja siekė pakeisti R. R. nuomonę dėl dviračio vagystės pareiškimo užregistravimo, pareiškėjos išsakytos mintys sukėlė nukentėjusiajai abejones dėl pareiškimo rašymo ar nerašymo, sumaištį jos mintyse, nepasitikėjimą savimi ir savo veiksmais. Tai patvirtina pokalbio pabaigoje įvykęs R. R. susitaikymas su pareiškimo nerašymu ir jos sutikimas, kad pareigūnai parveš ją namo pasitarti su tėvais. Atsakovas kaip nesuprantamą aiškina pareiškėjos siūlymą pilnametei nukentėjusiajai, kuriai 20 metų, tartis su tėvais, ir mano, kad pareiškėjos pasiūlymas R. R. pasitarti su tėčiu, turėjo įtakos jos nuomonei ar apsisprendimui.
Atsiliepimas
Atsakovas teigė, kad J. J. buvo ekipažo vyresnioji ir jos atsakomybė buvo didesnė. Nurodė, kad visi Utenos AVPK tarnybiniai automobiliai aprūpinti reikiama technika, juose įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, pareigūnai turi nešiojamus kompiuterius bei galimybę prisijungti prie IBPS, kurioje pareigūnas iš karto gali užpildyti pareiškimą. Taigi, pareiškėja tarnybiniame automobilyje galėjo užpildyti pranešėjos pareiškimą dėl vagystės, tačiau ji to nepadarė, nepagrįstai motyvuodama tuo, kad R. R. pati nenorėjo rašyti pareiškimo dėl vagystės. Pažymėjo, kad pareiškėja policijos sistemoje dirba nuo 2001 m. liepos 1 d., t. y. pakankamai ilgai, todėl žino teisės aktus bei supranta darbo pobūdį.
Utenos AVPK tvirtino, kad dėl J. J. kaltės nebuvo laiku pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kadangi pareiškėja savo pasisakymais paveikė R. R. pirminį norą ir apsisprendimą rašyti pareiškimą dėl dviračio vagystės, o tai nulėmė, jog pareiškėja nepradėjo ikiteisminio tyrimo. Nors pareigūnai naudojo taktiką „sekimą karštais pėdsakais“, iš pranešėjos gauta panašaus dviračio nuotrauka buvo persiųsta kolegoms, tačiau pirminiai būtinieji tyrimo veiksmai tuo ir pasibaigė, jie nebuvo tinkamai užfiksuoti. Teigė, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėja suvokė, kad buvo įvykdytą R. R. turto vagystė, t. y. buvo įvykdyta nusikalstama veika, už kurią numatyta atsakomybė baudžiamajame įstatyme, ir nuo to momento atsirado intelektualinis kaltės elementas (suvokimas). Be to, pareiškėja suvokė, kad tuo atveju, jeigu R. R. nerašys pareiškimo, tolesnių veiksmų atlikti nereikės. Atsakovas pabrėžė, kad vaizdo įrašas sustiprina šį įspūdį, kadangi J. J. pamoko merginą, sakydama: „Jei ateisi kitą dieną, pasakyk, kad tuo momentu nebuvai apsisprendusi dėl pareiškimo rašymo“.
Utenos AVPK tvirtino, kad tarnybinis patikrinimas atliktas nuodugniai ir išsamiai, buvo Išvadoje aptarta J. J. charakteristika (b. l. 40–45).
Teismo posėdyje Utenos AVPK atstovės V. D. ir A. P. (toliau – V. D., A. P.) prašė J. J. skundą atmesti.
Šalies argumentai
V. D. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, praėjus 11 dienų po įvykio, kai, vykdydami vidaus kontrolę, vadovai patikrino sau pavaldžių pareigūnų darbą ir, peržiūrėjus PRĮR įrašus, buvo pastebėta, kad liko neįforminta nusikalstama veika. Perklausius įrašą, buvo susisiekta su nukentėjusia R. R., kuri parašė pareiškimą dėl dviračio vagystės. V. D. vertino, kad pareiškėjos įtaka nukentėjusiajai matyti iš to, kad J. J., dar nesulaukusi nukentėjusiosios atsakymų, įteigia savo nuomonę, o pasakydama nukentėjusiajai, kad pareiškimo parašymas nieko nekeičia, dviratis vis tiek bus ieškomas, sukelia jai abejonių. Nurodė, kad nukentėjusioji dėl nežinojimo ir teisinių žinių neturėjimo priėmė sprendimą nerašyti pareiškimo, pareigūnai nukentėjusiajai įteigė mintį, kad ji turi pasitarti su tėvais. Atsakovo atstovė teigė, kad J. J. pasirinkta bendravimo su pranešėja taktika yra netinkama ir neleistina, pareiškėja privalėjo vadovautis aiškiai išdėstytais algoritmai, užfiksuoti įrodymus, pradėti ikiteisminį tyrimą. Atsakovo atstovė nurodė, kad R. R. iš pareigūnų paaiškinimo suvokė, jog pareiškimas dėl jos dviračio vagystės nėra reikalingas, J. J., nukentėjusiajai pasakydama, kokia procentais išreikšta tikimybe gali būti surastas dviratis, sukėlė abejones. V. D. teigė, kad pareiškėja įvykio vietoje neatliko visų būtinų veiksmų, liko neapklausta R. R., nebuvo išaiškintos jos teisės, ji nebuvo neįspėta dėl melagingų parodymų, be to, pareiškėja neišsiaiškino, ar buvo vaizdo stebėjimo kamerų, kadangi paaiškėjo, jog vaizdo stebėjimo kamera buvo. Utenos AVPK atstovė teigė, kad patikslinimo veiksmai leidžiami ir privalomi nepradėjus ikiteisminio tyrimo. Paaiškino, kad policijos įstaigoje vidaus kontrolė vykdoma, vadovaujantis Utenos AVPK nustatyta tvarka, kontrolę vykdo tiesioginiai vadovai. Ginčo atveju kontrolę atliko tiesioginis pareiškėjos vadovas V. R., kuris, nustatęs J. J. padarytus pažeidimus, parengė tarnybinį pranešimą, kuriuo remiantis, ir buvo pradėtas J. J. tarnybinis patikrinimas. V. D. pažymėjo, kad J. J. kitą dieną išėjo atostogų, todėl visą surinktą medžiagą privalėjo atiduoti ją keičiančiam pareigūnui.
Atsakovo atstovė A. P. teismo posėdyje tvirtino, kad iš vaizdo ir garso įrašų akivaizdu, jog J. J. įtakojo R. R. apsisprendimą nerašyti pareiškimo dėl dviračio vagystės. Pabrėžė, kad pareiškimas iš nukentėjusiosios nebuvo priimtas tik dėl pareiškėjos veiksmų, apklausiant R. R. kaip liudytoją, ji pasakė, kad ji norėjo rašyti pareiškimą dėl dviračio vagystės.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Remiantis administracinės bylos, Tarnybinio patikrinimo medžiagos ir Išvados „Dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnų pirmųjų būtinųjų veiksmų neatlikimo reaguojant į pranešimus apie nusikalstamas veikas“ duomenimis, nustatyta, kad J. J. įvykio metu, tarnybinio patikrinimo metu ir surašant Išvadą vykdė Utenos AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK Reagavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas.
Tarnybinio patikrinimo medžiagos duomenimis, J. J. veiklos tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas, remiantis (duomenys neskelbtini) rajono PK viršininko A. M. 2020 m. liepos 22 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 89-PR2-2667 „Dėl pirminių būtinųjų veiksmų neatlikimo reaguojant į pranešimą apie nusikalstamą veiką“ (toliau – ir Tarnybinis pranešimas). (duomenys neskelbtini) rajono PK viršininko A. M. Tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2020 m. liepos 9 d., 16 val. 02 min. buvo registruotas R. R. telefoninis pranešimas, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dviejų valandų laikotarpyje pavogtas sportinis dviratis; šiam įvykiui PRĮR suteiktas ROIK 0120000362851; į įvykį buvo išsiųstos (duomenys neskelbtini) rajono PK pajėgos „U3060“, t. y. Reagavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) J. J. ir (duomenys neskelbtini) M. Z.. Be to, Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. liepos 20 d. dėl to paties įvykio į (duomenys neskelbtini) rajono PK kreipėsi R. R. ir tą pačią dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-28675-20 pagal BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Kaip liudytoja apklausta R. R. nurodė, kad ji į įvykį atvykusiems pareigūnams nurodė, jog buvo tvirtai apsisprendusi rašyti pareiškimą dėl vagystės, tačiau važinėjant po miestą jos dar kartą buvo paklausta, ar tikrai nori rašyti pareiškimą. Jai paklausus, kas pasikeis, jeigu ji parašys pareiškimą, pareigūnai tik paaiškino, kad ji pati turinti apsispręsti dėl pareiškimo rašymo, kad pareiškimą gali rašyti šiandien ar kitą dieną arba visai nerašyti, bei pasakė pasitarti su tėvais. Tikslinant aplinkybes, (duomenys neskelbtini) rajono PK vyresnysis tyrėjas, vykdantis Reagavimo skyriaus viršininko funkcijas V. R., vadovaudamasis Utenos AVPK viršininko įsakymu Nr. 89-V-300 „Dėl vaizdo stebėjimo būdu užfiksuotų duomenų tvarkymo Utenos apskrities vyriausiajame policijos komisariate“, peržiūrėjęs vaizdo įrašus, nustatė, kad įvykio vietoje J. J. klausė R. R., kokia dviračio vertė, pareiškėja dviratį įvertino 500 eurų; į (duomenys neskelbtini) J. J. klausimą, ar R. R. rašys pareiškimą, pranešėja atsakė „Taip, rašysiu“, be to, R. R. buvo pasiūlyta kartu paieškoti pavogto dviračio ir, galbūt, jam atsiradus, nereikės rašyti pareiškimo. Peržiūrėjus tarnybiniame automobilyje VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (šaukinys – 3060), įrengtas vaizdo stebėjimo kameras, buvo nustatyta, jog J. J. pasakė R. R., jog tai, ar rašys ji pareiškimą ar ne, dviratis gali būti rastas, tokią tikimybę išreiškiant procentais 50 prie 50; pareigūnė teiravosi R. R., ar ji pasiryžusi sėdėti valandą laiko ir pildyti procesinius dokumentus, o neradus dviračio, dar kartą pasiteiravo pareiškėjos, ar ji norinti rašyti pareiškimą, nors pranešėja jau prieš tai buvo sakiusi, kad nori tą padaryti ir, nesulaukusi R. R. atsakymo, nurodė, jog pareiškimą gali rašyti rytoj, pasitarusi su tėvais, nors iš informacijos PRĮR buvo žinoma, kad R. R. yra pilnametė ir sprendimą gali priimti savarankiškai (1 t., b. l. 76–77).
Atlikti tarnybinį patikrinimą dėl J. J. veiksmų buvo pavesta Utenos AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiajai tyrėjai V. D. (toliau – V. D.) (1 t., b. l. 78–79).
Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 89-PR1-9 J. J. buvo parengtas 2020 m. rugpjūčio 6 d.; pareiškėja su juo susipažino 2020 m. rugpjūčio 8 d.; J. J. 2020 m. rugpjūčio 13 d. pateikė paaiškinimą Nr. 89-IL-3517 „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo“ ((1 t., b. l. 80–85; 86–88).
Utenos AVPK viršininkas V. V. (toliau – ir V. V.) 2020 m. rugsėjo 7 d. patvirtino Utenos AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios tyrėjos V. D. parengtą Išvadą, su kuria pareiškėja buvo supažindinta pasirašytinai 2020 m. spalio 2 d. (1 t., b. l.49–70, 73). Išvadoje, išanalizavus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą ir apibendrinus jos duomenis, konstatuota, jog (duomenys neskelbtini) rajono PK Reagavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) J. J. kartu su šio skyriaus (duomenys neskelbtini) M. Z., reaguodami į 2020 m. liepos 9 d., 16 val. 02 min. PRĮR registruotą C kategorijos pranešimą apie dviejų valandų laikotarpyje iš namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įvykdytą R. R. dviračio vagystę, apie 16 val. 10 min. nuvykusi į įvykio vietą, bendraudama su pranešėja, nustačiusi akivaizdžius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje (vagystė) požymius, pranešėjai išreiškus norą rašyti pareiškimą dėl dviračio vagystės, padarė įtaką pranešėjos apsisprendimui tuo metu nerašyti pareiškimo, nepradėjo ikiteisminio tyrimo ir neatliko pirminių būtinų tyrimo veiksmų, įvykio vietoje nesurinko ir neužfiksavo nusikalstamos veikos tyrimui reikšmingų duomenų, to padaryti nepavedė ir (duomenys neskelbtini) M. Z.. Išvadoje konstatuota, kad J. J. pažeidė Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto, BPK 2 straipsnio, 166 straipsnio ir 172 straipsnio 2 dalies 1 punkto, Rekomendacijų 66, 103 ir 106 punktų, Aprašo 2.4 ir 3.1 punktų, Algoritmo 2.1, 2.2.1, 2.2.3 punktų, Darbo organizavimo tvarkos aprašo 13.7 punkto, PRĮR taisyklių 45.2 punkto, Pareigybės aprašymo 6.1, 6.2, 6.3 punktų reikalavimus, o savo elgesiu darydama įtaką pranešėjos apsisprendimui tuo metu nerašyti pareiškimo, pažeidė ir Etikos kodekso 5 ir 6.2 punktų nuostatas (1 t., b. l. 69–70).
Utenos AVPK viršininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, Išvada, 2020 m. spalio 2 d. priėmė įsakymą Nr. 89-TE-165 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. J.“, kuriuo komisarei inspektorei J. J., Utenos AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK Reagavimo skyriaus (duomenys neskelbtini), paskyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą (1 t., b. l. 141–142).
Byloje nagrinėjamas tarnybinių santykių srityje kilęs ginčas dėl policijos įstaigos vadovo įsakymo skirti policijos pareigūnei tarnybinę nuobaudą teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal Statutą, pareigūnai, kurie atlikdami pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn (38 straipsnio 1 dalis); už tarnybinius nusižengimus pareigūnams skiriamos tarnybinės nuobaudos (39 straipsnio 1 dalis). Statuto 2 straipsnio 6 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas – tai Statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės.
Ginčo laikotarpiu tarnybinių patikrinimų atlikimą, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimą ir kitus klausimus reguliavo nuo 2019 m. vasario 13 d. galiojantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas).
Tvarkos apraše nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, kurio sudėtis yra neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamus padarinius – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų padarinių (3 punktas). Tvarkos apraše 24 punkte nurodyta, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 9.1 punkte nustatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei tarnybinį patikrinimą atlikusių pareigūnų veiksmai); konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardą žeminanti veika, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas ar veika, žeminanti pareigūno vardą, padaryti (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tikrinamo pareigūno kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei duomenys apie ankstesnę tikrinamo pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios tarnybinės nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose yra suformavęs nuoseklų aiškinimą, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galimai padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas; tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka formaliai įvardyti teisės aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jas pažeidė atitinkamas valstybės tarnautojas; tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis subjektas turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius valstybės tarnautojo galbūt padaryto nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje; ginčo nagrinėjimo metu apie skiriamos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą, tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir sudėtį sprendžiama vertinant atlikto tarnybinio patikrinimo medžiagą ir surašytą išvadą (žr., pvz., 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1614/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1934-146/2015; 2017 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-567-146/2017 ir kt.).
Nagrinėjant kilusį ginčą dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, būtina nustatyti, ar atsakovas laikėsi tarnybinio patikrinimo atlikimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2434-520/2019).
J. J. teismo posėdyje teigė, kad jai neaišku, kuo remiantis, buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas.
Pareiškėjos Pareigybės aprašymo 7 punkte numatyta, kad šias pareigas einantis pareigūnas tiesiogiai pavaldus (duomenys neskelbtini) rajono PK Reagavimo skyriaus viršininkui. Įvykio metu (duomenys neskelbtini) rajono PK vyresnysis tyrėjas, vykdęs Reagavimo skyriaus viršininko funkcijas, V. R. buvo atsakingas už sau pavaldžių pareigūnų veiklos kontrolę, todėl, nustatęs galimus pažeidimus, pagrįstai surašė tarnybinį pranešimą Utenos AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK viršininkui A. M.. Tarnybinio patikrinimo duomenimis, J. J. tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas, remiantis (duomenys neskelbtini) rajono PK viršininko A. M. tarnybiniu pranešimu (1 t., b. l. 76–79).
Be to, pareiškėja teigė, kad Išvada surašyta vienpusiškai, neįvertinus visų svarbių aplinkybių, pilnai neatskleidus tarnybinio nusižengimo sudėties, yra neargumentuota, neišsami ir neįrodyta jos kaltė, tarnybinis patikrinimas atliktas nepilnai, nevisapusiškai, o Išvada surašyta nekokybiškai, joje yra techninių klaidų, neaišku, kada pradėtas tarnybinis patikrinimas, kiek jis truko, kaip skaičiuotos jos kasmetinės atostogos, kurios neįskaitomos į tarnybinio patikrinimo atlikimo laikotarpį, surašant Išvadą neatsižvelgta į jos pateiktą paaiškinimą.
Tvarkos aprašo 23 punkte nustatyta, kad tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo dienos, neįskaitant laiko, kurį tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas, bei laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl nedarbingumo, buvo komandiruotėje arba atostogavo.
Išanalizavus Tarnybinio patikrinimo medžiagą, nustatyta, kad Tarnybinis pranešimas, kuriuo (duomenys neskelbtini) rajono PK viršininkas siūlė pradėti tarnybinį patikrinimą, surašytas 2020 m. liepos 22 d.; Utenos AVPK viršininko 2020 m. liepos 22 d. pavedimu J. J. tarnybinio patikrinimo atlikimas pavestas Utenos AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriui (1 t., b. l. 76–79). Utenos AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios tyrėjos V. D. 2020 m. rugsėjo 25 d. tarnybinio pranešimas Nr. 89-IL-4365 „Dėl techninės klaidos“ patvirtina, kad J. J. atostogavo nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki 2020 m. rugsėjo 3 d. (1 t., b. l. 74–75); tarnybinis patikrinimas baigtas, 2020 m. rugsėjo 4 d. surašius Išvadą, t. y. tą pačią dieną, kai pareiškėja po atostogų grįžo į darbą; Išvada Utenos AVPK viršininko V. V. patvirtinta 2020 m. rugsėjo 7 d. (1 t., b. l. 70).
Teismas sprendžia, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Utenos AVPK nepažeidė Tvarkos aprašo 23 punkte įtvirtintų nuostatų.
Tvarkos aprašo 30 punkte nustatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikoma išvados patvirtinimo diena, o išvadą patvirtinus neįgaliotam skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – tokios išvados pateikimo vadovui, turinčiam teisę skirti pareigūną į pareigas, diena.
Atsižvelgus į tai, kad Utenos AVPK viršininkas V. V. Išvadą patvirtino 2020 m. rugsėjo 7 d., o 2020 m. spalio 2 d. priėmė Įsakymą skirti tarnybinę nuobaudą J. J., sprendžiama, kad Utenos AVPK nepažeidė Tvarkos aprašo 30 punkto reikalavimo.
Vertinant pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad Išvada surašyta nekokybiškai, kadangi joje yra techninių klaidų, atsižvelgiama, kad Išvadoje padaryta techninė klaida buvo ištaisyta Utenos AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios tyrėjos V. D. 2020 m. rugsėjo 25 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl techninės klaidos“ (1 t., b. l. 74). Teismas nurodytos techninės klaidos nelaiko esminiu pareiškėjos procesinių teisių pažeidimu.
Apibendrinus tai, kas nurodyta, daroma išvada, jog bylos nagrinėjimo metu aplinkybių, sudarančių pagrindą daryti išvadą, kad, atliekant J. J. tarnybinį patikrinimą, būtų pažeistos Tvarkos apraše įtvirtintos pagrindinės procedūrinės taisyklės, nenustatyta.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, pagal kurį, tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra šio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis, ir yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012, 2016 m. vasario 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-463-662/2016, 2018 m. vasario 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-504-520/2018, 2018 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-689-552/2018; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1990-438/2020 ir kt.); tarnybinio nusižengimo tyrimo metu turi būti surinkti visi įrodymai, patvirtinantys ar paneigiantys tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrintos valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytos su tiriamu nusižengimu susijusios aplinkybes, pateiktas šių aplinkybių, tyrimo rezultatai įforminami motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje, kurioje būtina tarnybinį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodyti tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2012 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012, 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-565/2013, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-492/2015, 2018 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-689-552/2018).
(duomenys neskelbtini) rajono PK Operatyvinės grupės Reagavimo skyriaus 2020 m. liepos mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio Nr. 89-IL-2827 ir 2020 m. liepos 9 d. sudaryto pajėgų išdėstymo plano duomenimis, 2020 m. liepos 9 d., nuo 6 val. 30 min. iki 18 val. 30 min. ekipaže „U3060“ dirbo pareigūnai M. Z. ir J. J., kuri buvo ir operatyvinės grupės vyresnioji pareigūnė (1 t., b. l. 104–110).
Bylos duomenimis, 2020 m. liepos 9 d., 16 val. 02 min. PRĮR buvo užregistruotas R. R. telefoninis pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dviejų valandų laikotarpiu buvo pagrobtas jos sportinis dviratis vyrišku baltu rėmu, su mėlynais užrašais „Shimano“, stovėjęs šalia (duomenys neskelbtini); įvykiui ROIK 0120000362851 suteikta „C“ kategorija; į įvykį išsiųstos pajėgos „U3060“, jų išsiuntimo laikas 16 val. 02 min. 44 sek., atvykimo į įvykio vietą laikas 16 val. 10 min. 16 sek., baigimo laikas 17 val. 22 min. 48 sek. (toliau – ir įvykis) (1 t., b. l. 100); R. R. pareiškimą dėl dviračio vagystės parašė 2020 m. liepos 20 d.; tą pačią dieną dėl dviračio vagystės buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-28675-20 pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 102-103, 114-117, 119-120).
Išvadoje konstatuota, kad J. J. 2020 m. liepos 9 d., nuo 16 val. 10 min. iki 17 val. 22 min., nustačius akivaizdžius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, bendraujant su R. R. ir šiai išreiškus norą rašyti pareiškimą dėl dviračio vagystės, iš pranešėjos pareiškimo nepriėmė, savo elgesiu padarė įtaką R. R. apsisprendimui tuo metu nerašyti pareiškimo. Tarnybinį patikrinimą atlikęs ir Išvadą surašęs pareigūnas tokią išvadą padarė, peržiūrėjęs J. J. mobiliojo vaizdo-garso įrašymo priemone „Body cam“ 2020 m. liepos 9 d. tarnybos metu darytus vaizdo garso įrašus, tarnybiniame automobilyje VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtos vaizdo stebėjimo kameros vaizdo įrašus.
Susipažinus su mobiliojo vaizdo ir garso įrašymo priemone „Body cam“ ir tarnybiniame automobilyje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros 2020 m. liepos 9 d. padarytais įrašais, daro išvadą, kad Išvadoje iš esmės objektyviai užfiksuoti J. J. ir M. Z. veiksmai, J. J. pokalbio su R. R. eiga ir turinys.
Išvadoje, remiantis J. J. mobiliojo vaizdo ir garso įrašymo priemone „Body cam“ padarytu įrašu, nustatyta, kad: 2020 m. liepos 9 d., 16 val. 10 min. (duomenys neskelbtini) rajono PK (duomenys neskelbtini) J. J. ir (duomenys neskelbtini) M. Z. atvyksta į įvykio vietą, kur šalia (duomenys neskelbtini), ant pėsčiųjų tako pareigūnus pasitinka pranešėja R. R.; J. J., eidama link pareiškėjos, pasiteirauja „tai nei prirakintas, nei ką“; pranešėja paaiškina, jog ji savanoriauja (duomenys neskelbtini) ir, vedžiodama šunį, pastebėjo pro pastatą einantį taką link (duomenys neskelbtini) autobusų stoties, todėl nusprendė perstatyti dviratį, tačiau atėjusi dviračio nerado; į šį pareiškėjos paaiškinimą J. J. atsako, kad šis praėjimas visada čia buvo, bei nusijuokdama pabrėžia „tas praėjimas“; pranešėja pasakius, kad „nors turi dviračio spyną, bet...“, J. J. atsako, jog „šiek tiek pačios aplaidumas“; pranešėja paaiškina, kad dviratis sportinis ir praktiškai naujas, dėl to jai skaudžiausia; J. J. paaiškina, kad „tai, matot, tas, tas, kas jį paėmė, tai jam visiškai tai nereiškia, manau taip“; M. Z. pasiteirauja, ar pranešėja turi dviračio fotonuotraukų; R. R. atsako, kad turbūt neturi; J. J. pasiteirauja R. R. apie žalos dydį; pranešėja atsako, jog „500 tai tikrai“; J. J. pranešėjai siūlo: „...nu tokį variantą, kad toks mėgėjas, jeigu ne vietoje pastatytas tas dviratis, tai reikia, iš tikrųjų, pavažiuoti, pasižiūrėti“ ir užduoda jai klausimą „ Tai dėl vagystės rašysit pareiškimą“; atsakydama į šį klausimą, R. R. linkteli galvą ir atsako: „Taip, taip“; J. J. atsako: „Supratau“ ir užduoda kitą klausimą: „Tai kurioje vietoje buvo pastatytas tas dviratis“; pranešėja parodo vietą prie pastato sienos; šią vietą J. J. fiksuoja mobiliojo ryšio telefono kamera; M. Z. klausia, ar ji dirbo pastato viduje ir ar nebuvo į pastatą užėję įtartini asmenys; R. R. atsako: „Ne“; girdisi, kaip M. Z. bendrauja su pareiškėja, tuo metu J. J. mobiliojo ryšio telefono kamera fiksuoja pastato sieną; mobiliojo vaizdo ir garso įrašymo priemone „Body cam“ darytas įrašas 16 val. 14 min. nutrūksta, įrašas atnaujinamas, kai M. Z. pasiteirauja pranešėjos apie dviračio požymius; pranešėjai apibūdinus dviračio požymius, M. Z. pasiūlo R. R. kartu pavažiuoti, tam J. J. pritaria ir praneša, jog po to grįš į policijos komisariatą pareiškimo surašymui; 16 val. 15 min. vaizdo įrašas sustabdomas (1 t., b. l. 53).
Išanalizavus mobiliojo vaizdo ir garso įrašymo priemone „Body cam“ garso ir vaizdo įrašą, sprendžiama, kad 2020 m. liepos 9 d., įvykio vietoje J. J. išsiaiškino faktinę aplinkybę, jog pagrobtą dviratį R. R. įvertino 500 Eur (16 val. 12 min. 44 sek.); į J. J. užduotą klausimą, ar dėl vagystės rašys pareiškimą, pranešėja pateikė aiškų ir vienareikšmišką atsakymą, kad pareiškimą rašys, savo apsisprendimą išreikšdama fraze „Taip, taip“ (16 val. 13 min. 07 sek.).
Atsižvelgęs į nurodytus duomenis, teismas sprendžia, kad įvykio vietoje J. J., nustačiusi duomenis, jog yra pagrobtas R. R. priklausantis dviratis, jį daikto savininkė įvertino 500 Eur, privalėjo suprasti ir suprato, kad yra akivaizdūs BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai ir kad R. R. dėl jai priklausančio turto vagystės apsisprendė rašyti pareiškimą, kuris, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 167 straipsnio 1 dalimi, yra būtinas ikiteisminiam tyrimui pradėti. Tokią išvadą patvirtina ir J. J. teiginys, pasakytas aptariant su (duomenys neskelbtini) M. Z. dviračio paieškos veiksmus: „Tai jo, galim su ja (t. y. R. R.) pavažiuot iki tų (duomenys neskelbtini), o tada, juk, jeigu ką, grįšim į komisariatą pareiškimui“ („Body cam“ vaizdo ir garso įrašas 16 val. 14 min. 40 sek.).
Teismas, atsižvelgęs į su pareiškėja PPV „U3060“ dirbusio (duomenys neskelbtini) M. Z. 2020 m. rugpjūčio 13 d. parengtame Paaiškinime „Į 2020-08-07 Nr.89-PR1 -reikalavimą pasiaiškinti“ (1 t., b. l. 9499), liudytojos R. R. apklausos protokole (1 t., b. l. 122–123) nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti aplinkybe, kad įvykio vietoje 2020 m. liepos 9 d., 16 val. 13 min. nukentėjusioji R. R. buvo apsisprendusi ir kompetentingam subjektui – PPV „U3060“ vyresniajai pareigūnei J. J. – aiškiai ir vienareikšmiškai išreiškė valią, kad ji teiks (rašys) pareiškimą dėl jai priklausančio dviračio vagystės.
Tarnybinio patikrinimo medžiagos duomenimis, PPV „U3060“ pareigūnai, įvykio vietoje priėmę sprendimą imtis neatidėliotinų priemonių, skirtų padėti nukentėjusiajai ir rasti pagrobtą jos dviratį, pasirinko taktiką „sekti karštais pėdsakai“ 2020 m. liepos 9 d., nuo 16 val. 19 min. iki 17 val. 32 min. važinėjo po (duomenys neskelbtini) miestą ir jo apylinkes, ieškodami dviračio sustodavo kai kuriose jo vietose – ties (duomenys neskelbtini) autobusų stotimi, ties (duomenys neskelbtini) ežero pakrante, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje; taikytos paieškos priemonės nebuvo rezultatyvios, pavogtas R. R. dviratis nebuvo rastas (1 t., b. l. 52). Išvadoje PPV „U3060“ pareigūnų M. Z. ir J. J. pasirinkta dviračio paieškos taktika, nors ir nerezultatyvi, buvo vertinama teigiamai.
Be to, Išvadoje, remiantis tarnybiniame automobilyje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros įrašu, nurodyta, kad: 2020 m. liepos 9 d., 16 val. 55 min. jog tarnybinį automobilį vairuoja M. Z., šalia jo priekinėje keleivio sėdynėje sėdi J. J., kuri pasisukusi bendrauja su R. R., sėdinčia galinėje automobilio sėdynėje; J. J. sako R. R., kad jei bus parašytas pareiškimas, ar dėl to dviratis tikrai atsiras, to ji pasakyti tikrai negali, tačiau šiuo metu ir be pareiškimo, perduos šią informaciją kitiems kolegoms, dviratis bus ieškomas; paaiškina, kad rašys ji pareiškimą ar ne, dviratis gali būti rastas, tikimybę išreiškiant procentais 50 prie 50; M. Z. dairosi pro langus ir, pastebėjęs dviračius, pristabdęs automobilį aptarinėja jų išvaizdą; J. J. 17 val. 08 min. pasiteirauja R. R., ar ji rašys pareiškimą, ir iš karto sako: „Tą pareiškimą parašyti, iš tikrųjų, nėra tau, kad dabar, šią minutę, gali apgalvoti, gali ir rytoj ateiti, čia ne bėda, bet atėjusi rytoj, tai ir paaiškini, kad aš, aš tikrai nebuvau apsisprendusi tam momentui, tai čia, čia pačiai pačiai spręsti, gal su mama, gal su tėčiu pasitarti“; tuo metu M. Z. klausia apie dviračio draudimą ir kas numatyta sutartyje, kokie yra reikalavimai; R. R. sako, kad: „jo, tai tada aš nežinau“; J. J. nutraukia R. R. ir pasiūlo ją nuvežti iki namų; R. R. sutinka, atsakydama „būtų gerai“, ir pasiteirauja, ką reiktų daryti, jeigu pastebėtų savo dviratį; J. J. nurodo savo elektroninį paštą ir socialinio tinklo „Messenger“ duomenis, kur pranešėja galės atsiųsti to paties modelio dviračio nuotrauką ar kitus turimus duomenis, kuriuos ji persiųs visiems pareigūnams (1 t., b. l. 53–54).
Susipažinus tarnybiniame automobilyje įrengta vaizdo stebėjimo kamera 2020 m. liepos 9 d. užfiksuotą vaizdo ir garso įrašą, patikslinama, kad: J. J. sako R. R.: „Ar bus surastas tas dviratis, kai bus parašytas pareiškimas, tikrai nežinau, negaliu atsakyti. Pavyzdžiui, vat, mes žinom maždaug, kad tavo tas dviratis, aišku pranešim kolegom, gal kažkur mėtos... bus pranešta, ...kad ir be pareiškimo tas pats. Nu kažkas ..., nu, sakau, čia pačiai spręsti. Be to, tas pareiškimas tai taip... čia pačio žmogus apsisprendimas ( 16 val. 55 min. 45 sek.-56 min. 36 sek.); toliau J. J. sako: „Būna, nu, kad, nu, dėl šitos vietos ne į temą, būna randam dviračius“ (16 val. 57 min. 15 sek.); M. Z. atsiliepia į telefono skambutį ir sako „Aš dabar dėl vagystės užsiėmęs, baltas sportinis dviratis“ (16 val. 59 min. 54 sek.); R. R. atsiliepia į skambutį ir kalbasi telefonu (17 val. 06 min. 03 sek. – 17 val. 07 min 40 sek.); po pokalbio J. J. sako „Nu, kaip viskas“, atsisuka į R. R. ir sako: „Ne, nu, sakau naujiena, aišku, laimės nedaug“ (17 val. 07 min. 42 sek); po to J. J. klausia R. R. „Tai, R., dabar, ar rašai pareiškimą“ (17 val. 07 min. 57 sek.); R. R. atsakė „Nežinau, gal..“ , o jai nepabaigus sakinio, J. J. toliau tęsia: „Ir kaip, tą pareiškimą parašyti, iš tikrųjų, nėra Tau, kad dabar šią minutę, gali apgalvoti, gali ir rytoj ateiti, čia ne bėda, bet, nu, atėjusi rytoj, tai ir paaiškink, kad aš aš tikrai nebuvau apsisprendusi tam momentui. Tai čia, čia tik pačiai spręsti, gal, vat, namie su tėčiu pasitarsi“ (17 val. 08 min. 23 sek.); R. R. atsakė „Tai, vat, vat, vat“ (17 val. 08 min. 24 sek.); M. Z. kalba apie dviračio draudimą, kokie reikalavimai (17 val. 08 min. 27 sek.); po to J. J. sako: „Tai mes galim tave iki namų nuvežt, jeigu tau jau viskas ten toj, jau nereikia pas (duomenys neskelbtini) grįžti?“ (17 val. 08 min. 40 sek.); R. R. patvirtina, kad „Ne“, o J. J. pakartoja: „Tai mes galim tave iki namų nuvežt...“; R. R. atsako: „Tai, gerai būtų, tikrai“ (17 val. 08 min. 2 sek.); R. R. klausia J. J.: „Bet, pavyzdžiui, jeigu pamatyčiau koks nors, kad ir panašų“ (17 val. 10 min.), J. J. pasiūlo: „Tai tu, žinai, kaip, R., atsiųsk man į elektroninį paštą arba geriau gal net į „Mesendžerį“ J. J., atsiųsk to dviračio, kur rodei, nu, va, tokį pirmą kaip žiūrėjom, nuotrauką“; R. R. atsakė, kad: „Pirmo gal ne toks užrašas, bet pats modelis jo“, užsirašo duomenis; J. J. dar kartą pakartoja „Sakau, gali net į mesendžerį arba į paštą (duomenys neskelbtini). Aš persiųsiu visiem visiems kolegom, pagal viską, kas laukia, tai toks...“(17 val. 11 min. 22 sek.).
Įvertinus J. J. ir R. R. pokalbio turinį, sprendžiama, kad Išvadoje pagrįstai konstatuota, jog pareiškėja padarė įtaką R. R., kuri įvykio vietoje 2020 m. liepos 9 d., 16 val. 13 min. 07 sek. vienareikšmiškai ir neabejodama atsakiusi teigiamai, kad rašys pareiškimą dėl dviračio vagystės, policijos įstaigos tarnybiniame automobilyje 17 val. 07 min. 57 sek. į J. J. užduotą klausimą „Tai, R., dabar, ar rašai pareiškimą“, atsakė „Nežinau, gal..“, t. y. išreiškė abejones dėl savo ankstesnio aiškaus apsisprendimo šiuo klausimu ir nebeteikė (neparašė) pareiškimo dėl dviračio vagystės.
Teismas sprendžia, jog R. R. abejonėms dėl pareiškimo rašymo ir apsisprendimo pakeitimo įtakos turėjo J. J. svarstymai (samprotavimai) apie tai, kad ji nežino ir negali pasakyti, ar pareiškimo parašymas turės įtakos dviračio suradimui; kad ir be parašyto pareiškimo apie pagrobtą dviratį bus pranešta policijos pareigūnams; kad pareiškimo dėl turto pagrobimo parašymas yra asmens apsisprendimas; kad būna atvejų, jog dviračiai surandami (16 val. 55 min. 45 sek. – 16 val. 57 min. 15 sek.); kad nėra būtina pareiškimą dėl dviračio vagystės parašyti nedelsiant, kad ji gali apgalvoti ir pasitarti su šeimos nariais (17 val. 08 min. 23 sek.).
BPK 2 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika; BPK 166 straipsnis nustato, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius (1 dalis); BPK nustatytais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas (2 dalis); kiekvienas ikiteisminio tyrimo pradžios atvejis užregistruojamas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nustatyta tvarka (3 dalis); apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pranešama skundą, pareiškimą arba pranešimą padavusiam asmeniui (4 dalis). BPK 172 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo atlikti būtinus proceso veiksmus, kad būtų greitai ir išsamiai atskleistos nusikalstamos veikos. Pareiškėjos Pareigybės aprašyme nustatyta, kad pareigūnas pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka priima, registruoja ir nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų prašymus, skundus ir pranešimus (6.1 punktas); gavęs pranešimų apie administracinius nusižengimus ir nusikalstamas veikas, įvykių vietose, teisės aktų nustatyta tvarka, atlieka visus būtinus veiksmus, kad operatyviai ir išsamiai būtų priimti sprendimai dėl administracinių nusižengimų ar ištirtos nusikalstamos veikos (6.2 punktas); pareigūnas pagal kompetenciją užkardo, atskleidžia ir tiria nusikalstamas veikas, asmeniškai atsako už ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą, jų intensyvumą, neatidėliotinų proceso veiksmų atlikimą, tyrimo planų sudarymą, ataskaitų pateikimą, kitų funkcijų bei užduočių kokybišką atlikimą laiku (6.3 punktas). BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą. Pagal BPK 167 straipsnio 1 dalį, dėl nusikalstamų veikų, numatytų atitinkamuose BK straipsniuose, tarp jų - ir BK 178 straipsnio 1 dalyje, ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Rekomendacijų 103 punkte nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas, kai yra pagrindas manyti, kad veikoje yra nusikalstamos veikos požymių.
Teismas, remdamasis nurodytomis normų nuostatomis, daro išvadą, kad, nustačius nusikalstamos veikos požymius, ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas nedelsiant.
Teismas vertina, jog J. J., žinodama BPK 2 straipsnyje, 166 straipsnyje, 167 straipsnio 1 dalyje ir 172 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas nuostatas, suprato pagrobto turto savininko pareiškimo procesinę reikšmę, t. y. kad asmeniui nepateikus pareiškimo dėl jo turto vagystės, ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį negali būti pradėtas. Pareiškėja, vadovaudamasi Etikos kodekso 6.2 punktu, nedarydama įtakos galimam asmens apsisprendimui ir interesams, privalėjo dalykiška kalba, aiškiai suteikti R. R. glaustą ir objektyvią informaciją apie jos pareiškimo dėl vagystės teisinę reikšmę ikiteisminiam tyrimui pradėti, taip padėdama nuo vagystės nukentėjusiam asmeniui suprasti jo savo teises ir jas tinkamai įgyvendinti. J. J., žinodama, kad tik esant nukentėjusio nuo vagystės asmens rašytiniam pareiškimui (skundui) yra pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, šios aplinkybės pareiškėjai neišaiškino, teismo vertinimu, priešingai, nurodydama R. R., kad ir be parašyto pareiškimo apie yra žinoma apie įvykį, kad ir be jo pareiškimo bus pranešta policijos pareigūnams, kad pagrobtas dviratis bus ieškomas be pareiškimo, sukūrė situaciją, leidusią neturinčiai specialių teisinių žinių pranešėjai manyti, kad teikti pareiškimą dėl vagystės nėra būtina. Be to, garso ir vaizdo įrašas neabejotinai patvirtina, kad pareiškėja, motyvuotai neatsakė į R. R. į klausimą, kas pasikeis jai parašius pareiškimą dėl daikto vagystės, ir neišaiškino, kad tik esant jos rašytiniam pareiškimui dėl vagystės, gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, kas šiuo atveju buvo ypač svarbu.
Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, įvertinus vaizdo ir garso įrašus bei atsižvelgus į tai, kad Išvadoje iš esmės nuosekliai ir aiškiai išdėstyti argumentai dėl pareiškėjos pokalbio su R. R. turinio, kaip nepagrįsti vertinami J. J. ir jos atstovės argumentai, kad pareiškėja nepadarė jokios įtakos R. R. nuomonei ar apsisprendimui.
Kaip nepagrįstas atmetamas pareiškėjos teismo posėdžio metu išsakytas teiginys, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo tirta, ar pranešėjos apsisprendimui įtakos nepadarė kiti asmenys, su kuriais ji kalbėjo telefonu. Teismo vertinimu, J. J., vykdydama jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, reikalaujančias, nustačius nusikalstamos veikos požymius, nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą, supratusi, kad pranešėja ėmė abejoti šiam procesiniam veiksmui atlikti būtino pareiškimo teikimu, turėjo pareigą išsiaiškinti tokio nukentėjusio nuo vagystės asmens elgesio pasikeitimo priežastis, paaiškinti pareiškimo reikšmę ir svarbą ikiteisminio tyrimo eigai.
Apibendrinus tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad J. J., esant akivaizdiems BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiams, paaiškėjus, jog pasirinktos taktikos „sekti karštais pėdsakai“ veiksmai nedavė rezultatų, privalėjo nedelsdama priimti pagrobto dviračio savininkės R. R. pareiškimą dėl jos turto vagystės ir pradėti ikiteisminį tyrimą.
Teisės teorijoje suformuotas aiškinimo, kad neveikimas – tai sąmoningas ir valingas asmens poelgis; asmuo negali atsakyti už neveikimu padarytą veiką, jeigu suvokė, kad nors ir turi veikti atitinkamu būdu, bet dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, to negalėjo padaryti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad taikant tarnybinę atsakomybę už neveikimą, kuris pasireiškė teisės aktais numatytų procesinių veiksmų neatlikimu per nustatytus terminus, turi būti įvertinamas ne tik objektyvus atsakomybės už neveikimą pagrindas – pareiga atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, bet ir subjektyvus pagrindas – galėjimas veikti kaip to reikalauja teisės aktai. Nustatant galėjimą veikti taip, kaip to reikalauja teisės aktai, turi būti įvertintos visos neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios sąlygojo galimybę pareiškėjui veikti taip, kaip to reikalauja teisės aktai, arba gali būti padaryta priešinga išvada, kad susiklosčiusioje faktinėje situacijoje pareiškėjas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veikti kaip to reikalauja teisės aktai negalėjo.
Nagrinėjant bylą, aplinkybių, leidžiančių daryti, kad įvykio metu J. J. dėl objektyvių priežasčių negalėjo priimti R. R. pareiškimo, nenustatyta. Bylos proceso dalyviai neginčijo aplinkybių, jog R. R. buvo pilnametė ir veiksni. Tai reiškia, kad R. R. galėjo savarankiškai spręsti dėl savo, kaip turto savininkės, teisių įgyvendinimo ir teikti (parašyti) pareiškimą dėl dviračio vagystės. Teismo vertinimu, J. J. neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo siūlyti R. R. tartis su tėvais pareiškimo dėl dviračio vagystės rašymo reikalu.
Be to, sprendžiama, kad nebuvo pagrindo abejoti įvykdytos veikos kvalifikavimu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą, o administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnį už vagystę kyla, kai pagrobto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, t. y. 150 Eur. Nagrinėjamu atveju R. R. nurodžius, kad iš jos turto vertė yra 500 Eur, t. y. pagrobto turto vertei žymiai viršijus 150 Eur sumą, nebuvo pagrindo abejoti dėl įvykdytos veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) rajono PK Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas A. K. ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 01-1-28675-20 pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 2020 m. liepos 20 d. pradėjo, nustatęs, kad tyrimo metu nenustatytas asmuo pavogė R. R., gim. (duomenys neskelbtini), priklausantį dviratį, kuris buvo paliktas neprirakintas prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), R. R. padarytas 300 Eur turtinis nuostolis (1 t., b. l. 114–115).
Be to, teismo vertinimu, R. R. pareiškimui parašyti negalėjo kliudyti tai, kad nukentėjusioji neturėjo dviračio įgijimą patvirtinančio dokumentoų, ar pagrobtas turtas buvo draustas ar ne, kaip turto savininkas rūpinosi jo saugumu. Pradedant ikiteisminį tyrimą paprastai nėra ir negali būti žinomos visos faktinės aplinkybės, kurios reikšmingos nusikalstamos veikos kvalifikavimui; ikiteisminis tyrimas gali būti pradedamas pagal vienokias aplinkybes ar BK straipsnį, tačiau ikiteisminio tyrimo eigoje, atlikus BPK numatytus įrodymų rinkimo veiksmus, aplinkybės ir veikos kvalifikacija gali keistis. BPK normos imperatyviai nustato, kad tikslus ir konkretus turi būti pranešimo apie įtarimą turinys, kadangi šiuo procesiniu dokumentu asmeniui yra pranešama, kuo jis yra įtariamas, tačiau reikalavimų, jog ikiteisminio tyrimo pradėjimo fabula būtų itin išsami, nenustato. Tačiau tai nereiškia, jog ikiteisminis tyrimas gali būti pradėtas pagal nekonkrečius duomenis, tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ikiteisminiam tyrimui pradėti nebuvo būtini visi ir itin konkretūs duomenys apie tikslią dviračio vertę, nuosavybės ar draudimo dokumentai.
Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, kaip nepagrįsti atmetami J. J. argumentai, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas ir dėl to, kad R. R. suabejojo dviračio verte, ji neturėjo nuosavybę patvirtinančio dokumento.
Minėta, kad J. J. įvykio metu vykdė (duomenys neskelbtini) rajono PK Reagavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) bei operatyvinės grupės vyresniosios pareigūnės pareigas. Šias pareiškėjos atliekamas pareigas reguliuoja Pareigybės aprašymas, kurio 6.1 punktas įpareigojo pareiškėją priimti, registruoti ir nagrinėti fizinių asmenų prašymus, skundus, pranešimus (6.1 punktas); gavusi pranešimą apie administracinius nusižengimus, nusikalstamas veikas, įvykių vietoje atlieka visus būtinus veiksmus, kad operatyviai ir išsamiai būtu priimti sprendimai dėl administracinių nusižengimų ir nusikalstamų veikų (6.2 punktas), pagal kompetenciją užkardo, atskleidžia ir tiria nusikalstamas veikas, asmeniškai atsakovo už ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą, jų intensyvumą, neatidėliotinų proceso veiksmų atlikimą (6.3 punktas). Vykdydama šias funkcijas, pareiškėja privalėjo vadovautis BPK normomis, Aprašu, PRĮR tvarkymo taisyklių, Rekomendacijų, Darbo organizavimo tvarkos aprašo, Algoritmų nuostatomis, skirtomis užtikrinti operatyvią ikiteisminio tyrimo pradžią, pirminių būtinų tyrimo veiksmų atlikimą nusikalstamos veikos tyrimui reikšmingų duomenų surinkimą įvykio vietoje ir jų užfiksavimą. Be to, J. J., kaip operatyvinės grupės vyresnioji pareigūnė privalėjo vykdyti Aprašo 2.4 punkte apibrėžtas pagrindines funkcijas ir Darbo organizavimo tvarkos aprašo 13.7 punktą, nustatantį, kad operatyvinės grupės vyresnysis pareigūnas, gavęs nurodymą operatyvinei grupei išvykti į įvykio vietą, privalo užtikrinti, kad operatyvinė grupė surinktų ir tinkamai įformintų kuo išsamesnę ir tikslesnę informaciją apie įvykį.
J. J. nurodė, kad ji ir M. Z., atvykę į įvykio vietą, nufotografavo ir apžiūrėjo įvykio vietą; siekdami nustatyti, ar įvykio vieta galėjo būti stebima, apžiūrėjo aplinkinę teritoriją bei greta esančius pastatus; siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes, apžiūrėjo šalia esančią (duomenys neskelbtini) miesto autobusų stotį, bendravo su joje buvusiais asmenimis; žodžiu apklausė R. R.; persiuntė dviračio nuotrauką visiems skyriaus kolegoms, informavo juos, kad toks dviratis pavogtas (duomenys neskelbtini), ir paprašė kolegų atkreipti dėmesį patruliuojant. Pareiškėja šiuos veiksmus vertino kaip pirminius veiksmus, skirtus nusikalstamos veikos tyrimui reikšmingiems duomenims surinkti.
Vadovaujantis Aprašo 3.1 punktu, Algoritmų 2.1 punktu, Rekomendacijų III skyriaus, reglamentuojančio ikiteisminio tyrimo pradėjimą ikiteisminio tyrimo įstaigoje, nuostatomis, daroma išvada, kad pareiškėjos, kaip operatyvinės grupės pareigūnės, atlikti veiksmai, kuriuos ji vertino kaip neatidėliotinus policijos registruojamo įvykio tikrinimo veiksmus, privalėjo būti fiksuojami nustatytos formos dokumentuose. Tarnybinio patikrinimo metu tokių dokumentų nebuvo nustatyta. Teismo vertinimu, Rekomendacijų 60 punkto nuostatos neatidėliotinos informacijos apie galimą nusikalstamą veiką tikrinimo metu draudžia, nepradėjus ikiteisminio tyrimo ir nepriėmus atitinkamų procesinių sprendimų, atlikti tik veiksmus, kurie savo turiniu atitinka procesinių prievartos priemonių turinį.
Išanalizavus Tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, atsižvelgus į ginčo šalių ir jų atstovų pateiktus paaiškinimus, sprendžiama, kad Išvadoje pagrįstai konstatuota, jog J. J., padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. bendraudama su pranešėja (t. y. R. R.) ir nustačiusi akivaizdžius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje (vagystė) požymius, pranešėjai išreiškus norą rašyti pareiškimą dėl dviračio vagystės, padarė įtaką pranešėjos apsisprendimui tuo metu nerašyti pareiškimo, nepradėjo ikiteisminio tyrimo ir neatliko pirminių būtinų tyrimo veiksmų, įvykio vietoje nesurinko ir neužfiksavo nusikalstamos veikos tyrimui reikšmingų duomenų, to padaryti nepavedė ir (duomenys neskelbtini) M. Z.. Be to, daroma išvada, kad Išvadoje J. J. veikos tinkamai kvalifikuotos kaip Pareigybės aprašymo 6.1–6.3 punktų, PRĮR tvarkymo taisyklių 45.2 punkto, Darbo organizavimo tvarkos aprašo 13.7 punkto, Algoritmų 2.1, 2.2.1 ir 2.2.3 punktų, Aprašo 2.4 ir 3.1 punktų, Rekomendacijų 103 ir 106 punktų, BPK 2 straipsnio, 166 straipsnio, 172 straipsnio 2 dalies 1 punkto, Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, Etikos kodekso 5 punkto ir 6.2 punkto nuostatų pažeidimai.
Teismas vertina, kad Išvadoje be pagrindo konstatuota, jog J. J. pažeidė Rekomendacijų 66 punktą, kadangi jame reglamentuoti kompetentingo ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno veiksmai tuo atveju, kai pareiškėjas atvyksta į ikiteisminio tyrimo įstaigą ir pageidauja pateikti žodinį skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką. Ginčo atveju J. J. jai pavestas tarnybines pareigas vykdė ne ikiteisminio tyrimo įstaigoje, o įvykio vietoje.
Pareiškėja teigė, kad jos kaltė buvo konstatuota tik formaliai, be jokių objektyvių įrodymų.
Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik nustačius šių elementų visumą, galima konstatuoti, kad yra padarytas tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė suprantama kaip tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma.
Teismas sprendžia, jog Išvadoje pareiškėjos teisės pažeidimo subjektyviosios pusės elementas atskleistas pakankamai aiškiai. Teismo vertinimu, pareiškėja, nustačiusi akivaizdžius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje (vagystė) požymius, tačiau įtakodama pranešėjos, įvykio vietoje aiškiai išreiškusios apsisprendimą rašyti (teikti) pareiškimą, elgesį, pradėjusi ikiteisminio tyrimo, neatlikusi pirminių būtinų tyrimo veiksmų, įvykio vietoje nesurinkusi ir neužfiksavusi nusikalstamos veikos tyrimui reikšmingų duomenų, to padaryti nepavedusi kitam operatyvinės grupės pareigūnui, suprato, kad pažeidžia teisės aktų normas, reglamentuojančias jos, kaip (duomenys neskelbtini) rajono PK Reagavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) ir operatyvinės grupės vyresniosios pareigūnės, vykdomas funkcijas, nesilaiko ir nevykdo jose nustatytų reikalavimų. Sprendžiant dėl pareiškėjos kaltės, daroma išvada, kad pareiškėja neabejotinai suprato pažeidžianti teisės aktų reikalavimus, kadangi kalbėdama su R. R. apie pareiškimo dėl vagystės teikimą, aiškiai pasako, kad: „... gali ir rytoj ateiti, čia ne bėda, bet, nu, atėjusi rytoj, tai ir paaiškink, kad aš aš tikrai nebuvau apsisprendusi tam momentui...“ (tarnybinio automobilio įrašo 17 val. 08 min. 23 sek.).
Nuobaudos, kurios gali būti skiriamos pareigūnams, išvardintos Statuto 39 straipsnio 2 dalyje. Statuto 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašas pateikiamas Statuto 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą; tarnybinė atsakomybė yra sudėtinė Lietuvos valstybės tarnybos dalis, kuri tiesiogiai daro įtaką valstybės tarnybos žmogiškiesiems ištekliams, gerina jos įvaizdį visuomenėje bei didina žmonių pasitikėjimą ja, sudaro sąlygas išvengti klaidų ir sukurti profesionalią valstybės tarnybos aplinką (žr., pvz., 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012; 2013 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-971/2013).
Išvadoje, remiantis (duomenys neskelbtini) rajono PK Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo, atliekančio Reagavimo skyriaus viršininko funkcijas V. R. parengta charakteristika, nurodyta, kad J. J. tarnauti vidaus tarnyboje pradėjo nuo 2003 metų; pareigas vykdo nuo 2011 metų; 2017 metais laimėjo atranką į (duomenys neskelbtini) pareigas; vadovo charakterizuojama gerai (1 t., b l. 68).
Tiesioginis vadovas pareiškėjos charakteristikoje nurodė, kad pareiškėja per tarnybos laikotarpį (duomenys neskelbtini) rajono PK išskirtiniais nuopelnais nepasižymėjo, policijos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais susipažinusi tinkamai; pavestas užduotis ne visada įvykdo laiku ir kokybiškai; aktyviai dalyvauja (duomenys neskelbtini) policijos asociacijos veikloje; uniformą dėvi tvarkingai; trūksta profesionalumo ir kompetencijos darbui įvykio vietoje, nekvalifikuotai bendrauja su asmenimis, esančiais įvykio vietoje, dėl to neretai laiku negaunama tyrimui reikšminga informacija; per tarnybos laikotarpį skatinta 1 kartą; turi galiojančią tarnybinę nuobaudą – papeikimą (1 t., b. l. 139).
Tarnybinio patikrinimo metu J. J. tarnybinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta; kaip tarnybinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė įvertinta tai, jog per vienus metus tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareiškėja padarė kitą tarnybinį nusižengimą ir turi galiojančią tarnybinę nuobaudą – papeikimą, be to, jai 2020 m. liepos 30 d. buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, reg. Nr. 89-PR1-7 (1 t., b. l. 68).
Byloje nustatyta, kad atsakovas 2020 m. rugsėjo 7 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinę sąjungą (toliau – ir Profesinė sąjunga) „Dėl išankstino sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą (1 t, b. l. 135). Profesinė sąjunga 2020 m. rugsėjo 18 d. nurodė, kad neturi pagrindo manyti, jog tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas ar tarnybinę nuobaudą siūloma skirti dėl J. J. veiklos ar narytės profesinėje sąjungoje (1 t., b. l. 136–137).
Statuto 39 straipsnio 1 dalis ir Tvarkos aprašo 27 punktas įpareigoja tarnybinę nuobaudą skiriantį vadovą vadovautis Statuto 39 straipsnio 1, 4 bei 6 dalimis ir atsižvelgti į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka gautą informaciją.
Teismas sprendžia, kad tarnybinė nuobauda J. J. skundžiamu Utenos AVPK viršininko 2020 m. spalio 2 d. Įsakymu buvo paskirta, įvertinus pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, J. J. kaltę, pareigūnės tarnybinę veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo. Teismo vertinimu, nėra pagrindo paskirtos tarnybinės nuobaudos – papeikimo – vertinti kaip neproporcingos, aiškiai per griežtos ir dėl to ją švelninti.
Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, konstatuojama, kad nėra pagrindo tenkinti J. J. skundą ir panaikinti Utenos AVPK viršininko 2020 m. spalio 2 d. įsakymą Nr. 89-TE-165 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. J.“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos J. J. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.