Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Dmitrij Charitonov,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Ž. J. pareiškimą dėl neterminuotos motinos valdžios apribojimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Kaip nurodoma pareiškime, atsižvelgiant į tai, kad situacija, kuri buvo susiklosčiusi teismui priimant aukščiau minėtąjį sprendimą, šiuo metu yra pasikeitusi, dėl ko jos atžvilgiu taikomi ribojimai varžo jos galimybes visa apimtimi įgyvendinti motinos teises, todėl siekdama įgyvendinti savo nepilnamečio sūnaus teisėtą interesą augti su savo motina, būti jos auklėjamam ir prižiūrimam, šiuo pareiškimu reiškia reikalavimą dėl teismo sprendimu jos atžvilgiu pritaikyto motinos valdžios apribojimo panaikinimo.

Motyvuojamoji dalis

4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.181 straipsnio 2 dalis numato, jog tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Kaip buvo minėta aukščiau, aplinkybės, įgalinusios bylą nagrinėjusį teismą taikyti jos atžvilgiu griežčiausią poveikio priemonę – neterminuotą motinos valdžios apribojimą – šiuo metu yra išnykusios. Teismui paaiškina, jog po teismo sprendimo, kuriuo buvo apribota jos, kaip motinos, valdžia, priėmimo labai aiškiai suvokė susiklosčiusios padėties rimtumą bei ateityje galimai atsirasiančias neigiamas pasekmes, t. y. ryšio su vaiku nutrūkimą. Toks suvokimas pareiškėją, kaip ji nurodo, itin sukrėtė, dėl to labai išgyveno, todėl pablogėjus sveikatos būklei, tais pačiais metais pateko į ligoninę. Gydymo eigoje sužinojo, kad piktnaudžiavimas alkoholiu sukėlė jai rimtų sveikatos sutrikimų, kurie, nepakeitus gyvenimo būdo, gali tapti sunkaus neįgalumo priežastimi arba lemti dar blogesnes pasekmes (t. y. sukelti mirtį). Aiškiai suvokę, kad to nepadarius, jos nepilnametis sūnus gali likti našlaitis. Nors šis suvokimas jai buvo itin skausmingas, bet būtent tai sąlygojo jos transformacijų pradžią – tvirtai apsisprendė pakeisti savo požiūrį į gyvenimą ir save, atsikratyti priklausomybės alkoholiui, susigrąžinti sūnų. Stengdamasi grįžti į normalų gyvenimą, nutraukė visus ryšius su savo vaikinu, atsiribojo nuo jo draugų ir pažįstamų rato, nesilankė vietose, kur būtų buvę galima juos sutikti, nevartojo jokių alkoholinių gėrimų. Pareiškėjos motina, matydama jos pastangas, labai daug pareiškėjai padėjo ir ją palaikė – jos su ja susitaikė ir pareiškėja grįžo gyventi į jos namus. Dar po kurio laiko sužinojo, kad laukiasi. Ši žinia taip pat pareiškėją labai motyvavo ir ji suprato, kad prie buvusių įpročių niekada nebegrįš. Motinos padedama sėkmingai išgyveno nėštumo laikotarpį ir (duomenys neskelbtini) pagimdė dukrą L. J.. Gimus dukrai, visas savo pastangas skyrė jos priežiūrai ir auginimui. Šias savo pareigas vykdė labai rūpestingai ir atsakingai, todėl socialinės tarnybos specialistai, nuo 2019 m. sausio 2 d. atliekantys pareiškėjos šeimos stebėseną, jokių jos netinkamo elgesio apraiškų bei vaiko teisių pažeidimų nenustatė. Namuose taip pat stengiasi palaikyti švarą ir tvarką, todėl būstas, kuriame su dukra gyvena, yra jaukus ir tvarkingas bei pritaikytas nepilnamečiam vaikui augti (jame yra visi būtini baldai bei namų apyvokos reikmenys). Pareiškėja nurodė, kad per visą stebėsenos laikotarpį dėl to jokių priekaištų ar pastabų nėra sulaukusi – kartu su šiuo pareiškimu pateikiamoje Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro pažymoje Nr. 6-474(2.32) nurodyta, jog nuo 2019 m. sausio 2 d. „nebuvo užfiksuota nei vieno atvejo, patvirtinančio, jog Ž. J. vartoja alkoholinius gėrimus, elgiasi neadekvačiai tiek namuose, tiek viešoje vietoje, arba turimą motinos valdžią panaudoja priešingai mažamečio vaiko interesams“.

5. Dėl darbinės veiklos, pareiškėja pažymėjo, kad šiuo metu nedirba – yra vaiko priežiūros atostogose. Atsižvelgiant į tai, jos pajamas sudaro tik socialinės išmokos (taip pat ir išmoka L. J. netekus maitintojo). Kadangi jos nėra didelės, dukrą išlaikyti padeda mama R. J. bei brolis.

6. Taip pat teismui paaiškina, kad per laiką, praėjusį nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo apribota jos, kaip motinos, valdžia sūnaus A. J. atžvilgiu priėmimo, nuolat stengiasi palaikyti glaudžius tarpusavio santykius su sūnumi, stiprinti juos siejantį abipusį ryšį. Tuo tikslu vaiko gyvenimo Didžiojoje Britanijoje periodu beveik kiekvieną dieną bendravo su juo ,,Skype” internetinio ryšio būdu bei naudojantis ,,Whatsapp” pokalbių programėle. Taip pat norėdama pasimatyti su sūnumi, kelis kartus vyko į Londoną, kur turėjo galimybę nepertraukiamai su juo bendrauti po 10-14 dienų. Šių viešnagių metu nuolat buvo su sūnumi, kartu lankydavosi įvairiose miesto vietose, vyko prie jūros, be to, kiekvieną dieną eidavo pasivaikščioti, apsipirkti į parduotuves, sūnui gamindavo valgyti, kartu vakarodavo. Įsitikino, kad sūnui mamos labai trūksta, jis siekia pareiškėjos dėmesio ir globos. Nors jos vertybės ir prioritetai jai pačiai jau seniai buvo aiškūs ir abejonių nekėlė (šeima, atsakomybė už vaiką, nuolatinis rūpinimasis jo gerove), toks akivaizdus sūnaus prisirišimas sustiprino pareiškėjos siekį susigrąžinti vaiko globą bei padaryti viską, kad jis daugiau niekada nepatirtų neigiamų išgyvenimų dėl atskirties nuo savo motinos. Be to, stengdamasi prisidėti prie sūnaus gerovės, kiekvieną mėnesį teikė jam dalinį išlaikymą (t. y. savo seseriai siųsdavo po 30-100 Eur). Nors teismo sprendimu, kuriuo jai buvo apribota motinos valdžia, buvo nustatyta ženkliai didesnė periodinių mokėjimų suma, tačiau dėl sunkios materialinės padėties jo vykdyti pilna apimtimi neturėjo galimybių (kaip buvo minėta aukščiau, augina dar vieną vaiką, jos tėvas yra miręs, šiuo metu esu motinystės atostogose).

7. Sūnui grįžus į Lietuvą, ji ir toliau stengėsi kaip įmanoma daugiau laiko praleisti su juo ir skirti jam visą savo dėmesį. Pažymėjo, jog tai darė ne epizodiškai, o nuolatos. Todėl pastebėjo, kad gyvendamas Lietuvoje ir turėdamas galimybę nuolat bendrauti su pareiškėja, vaikas tapo ramesnis, labiau pasitikintis savimi. Be to, sūnus džiaugiasi turėdamas jaunesnę sesutę L. J. – jis labai greitai užmezgė brolišką ryšį su ja, rodo savo prisirišimą bei noriai bendrauja. Taip pat vaikas nuolat palaiko ryšius ir su savo senele T. J. (t. y. pareiškėjos motina). Sūnus supranta, kad jie visi yra šeima ir jaučiasi joje mylimas ir saugus. Be to, rūpindamasi sūnaus lavinimu padeda jam ruošti pamokas, pakartoti ir tokiu būdu geriau įsavinti mokykloje dėstomus dalykus, stengiasi ugdyti įprotį nuosekliai dirbti. Šiuo metu A. J. yra 10 metų, jis yra K. P. gimnazijos moksleivis, mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. Mokslai jam sekasi neblogai, mokytojai jį vertina kaip gabų ir protingą vaiką. Domėdamasi sūnaus mokymosi rezultatais palaiko ryšį su klasės auklėtoja.

8. Pareiškėja nurodė, jog jos elgesys sūnaus A. J. atžvilgiu nuo aukščiau minėto teismo sprendimo priėmimo dienos yra pasikeitęs, be to elgesio pokyčiai yra esminiai ir ilgalaikiai, dėl ko šiuo metu ji yra pasirengusi tinkamai vykdyti savo, kaip motinos, pareigas: yra pasirengusi visapusiškai pasirūpinti savo nepilnamečiu sūnumi, jį dorai auklėti ir ugdyti, rūpintis jo sveikata bei lavinimu, teikti jam materialinį išlaikymą, t. y. užtikrinti įstatyme įtvirtintą visapusišką vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Todėl, kaip nurodo, pagrįstai mano, kad jai taikomo motinos valdžios apribojimo panaikinimas nepilnamečio sūnaus interesams ne tik neprieštaraus, bet bus teisinga jo teisėtų interesų apsaugos ir gynybos priemonė. Kita vertus pažymėjo ir tai, kad remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu kiekvieno vaiko prigimtinė teisė yra gyventi ir augti su savo tėvais bei būti jų globojamam. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje nurodyta, jog „šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“, kad „valstybė saugo ir globoja šeimą, tėvystę, motinystę, vaikystę“. Iš čia yra aišku, kad prioritetas yra teikiamas būtent tėvų ir vaikų, o ne kitokio pobūdžio ryšiams ir santykiams įtvirtinti (t. y. globėjo ir globotinio, rūpintojo ir rūpintinio), kad būtent šio santykio apsaugai yra skiriamas išskirtinis valstybės ir visuomenės dėmesys. Taigi, kaip nurodė pareiškėja, iš čia yra aišku, jog tikrasis vaiko interesas yra būti globojamam savo tikrųjų tėvų, o ne juos atstojančių asmenų (globėjų, rūpintojų ir pan.) ar globos institucijų.

9. 2020 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimas, kuriame nurodyta, kad nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu, prašo tenkinti Ž. J. pareiškimą iš dalies, ir pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu taikyta pareiškėjos atžvilgiu neterminuoto motinos valdžios apribojimą į laikiną motinos valdžios apribojimą.

10. Atsiliepime nurodė, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) susipažinęs su pareiškimu ir jame išdėstytais motyvais, mano, jog Ž. J. pareiškimas yra pagrįstas iš dalies. Skyriaus manymu bei vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 3 dalies nuostata, yra teisinis pagrindas pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu taikyta pareiškėjos atžvilgiu neterminuoto motinos valdžios apribojimą į laikiną motinos valdžios apribojimą. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu dėl sūnaus A. J. nesirūpinimo ir piktnaudžiavimo alkoholiu pareiškėjos atžvilgiu buvo taikomas neterminuotas motinos valdžios apribojimas. Nepilnamečio vaiko A. J. nuolatine rūpintoja tapo A. S. (J.). Nuo 2015 m. lapkričio 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 11 d. pareiškėjos šeimą buvo įtraukta į Vilniaus rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Tuo metu pareiškėjos šeima buvo nuolat tikrinama, moteris buvo įpareigota gydytis nuo piktnaudžiavimo alkoholiu, tačiau situacija pareiškėjos šeimoje nesikeitė, pareiškėja ir toliau piktnaudžiavo alkoholiu ir nesirūpino sūnumi.

11. Kaip nurodoma atsiliepime, pareiškėjos teigimu, aplinkybės dėl kurių jos atžvilgiu buvo taikomas neterminuotas motinos valdžios apribojimas šiuo metu yra išnykusios. Anot pareiškėjos, jai pavyko pakeisti savo gyvenimo būdą, kadangi nustojo vartoti alkoholinius gėrimus, palaiko pastovus glaudžius santykius su sūnumi A. J., iš dalies padeda išlaikyti sūnų. Pareiškėjos įsitikinimu, jos elgesio pokyčiai yra esminiai ir ilgalaikiai, todėl motinos valdžios apribojimo panaikinimas pilnai atitinka nepilnamečio A. J. interesams. CK 3.181 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imantis bet kokių vaikui darančių įtaką veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialine vaikų apsauga ir aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia yra vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte pabrėžta, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko teisėtus interesus. Taip Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad tiek priimant teisės aktus, tiek juos įgyvendinant ir taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kurį veiksmą vaiko interesų požiūriu ir užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti.

12. Atkreipė dėmesį, kad 2020 m. rugpjūčio 5 d. apsilankymo metu nepilnamečio vaiko A. J. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad A. J. ir jo mažametė sesuo pareiškėjos dukra L. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra nesaugioje jiems aplinkoje, nes juos prižiūri neblaivi motina Ž. J.. Iškviesti policijos pareigūnai nustatė pareiškėjai 2,47 promilės girtumą, o pakartotino girtumo nustatymo metu buvo nustatytas 2,53 promilės girtumas. Vaikai buvo palikti senelės R. J., gim. (duomenys neskelbtini), priežiūrai, kuri pasakė, kad pareiškėja jau kelias dienas vartoja alkoholį. Susisiekus su A. J. globėja A. S. buvo nustatyta, kad globėja neužtikrino globojamam vaikui saugios aplinkos, kadangi paliko vaiką pas senelę, žinodama, kad šalia yra neblaivi motina Ž. J.. Šiuo metu, pasak globėjos, ji su vyru statosi namą (duomenys neskelbtini) rajone, todėl kartais paprašo savo mamos R. J. prižiūrėti globojamą vaiką kol vyksta namo statybos.

13. 2020 m. rugpjūčio 10 d. bendravimo metu su R. J., moteris pareiškė, kad jos dukra Ž. J. namo negrįžo, galimai vartoja alkoholinius gėrimus. Skyrius taipogi nustatė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. pareiškėja galimai sistemingai vartojo alkoholinius gėrimus, nes susitikimo metu Skyriaus atstovai jautė nuo pareiškėjos sklindanti alkoholio kvapą. Pareiškėja prisipažino esant neblaivi, teisinosi dėl blogos savijautos bei išreiškė norą gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Anot pareiškėjos, ji sūnų augina jau pusę metų, nes vaiko globėja A. S. juo nesirūpina. 2020 m. rugpjūčio 12 d. Skyrius gavo A. S. prašymą dėl pasikeitusių šeimyninių aplinkybių ir pablogėjusios materialinės padėties atleisti ją nuo A. J. globėjos pareigų. Nepilnametis A. J. pokalbio metu pasakė, kad jis labai myli savo mamą ir nenori grįžti pas globėją A. S. Vaiko teigimu, jį augina jo motina kartu su senele. Pasak berniuko, jo motina yra labai gera, nes jam daug ką perka, juo rūpinasi, gamina jam maistą. Vaikas nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 5 d. motina gėrė alų, o diena prieš tai vartojo šampaną.

14. Kadangi pareiškėjos piktnaudžiavimas alkoholiu buvo viena iš esminių priežasčių neterminuotam motinos valdžios apribojimui, duomenys apie tai, kad pareiškėja ir dabartiniu metu reguliariai vartoja alkoholinius gėrimus, paneigia pareiškime nurodytas aplinkybės apie, neva, iš esmės pasikeitusia pareiškėjos elgesį ir išnykusį pagrindą motinos valdžios apribojimui. Nepaisant aplinkybių, kad pareiškėja pradėjo aktyviau dalyvauti vaiko auklėjime ir gyvenime, piktnaudžiavimas alkoholiu yra rimta priežastis netenkinti pareiškėjos prašymo dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo. Tuo pačiu metu Skyrius sutinka, kad pareiškėja deda pastangas tam, kad sūnus būtų sugražintas motinos globai. Pareiškėja dabartiniu metu aktyviai dalyvauja vaiko gyvenime, yra atstatytas stiprus motinos ir sūnaus emocinis ryšys, motina dalyvauja vaiko išlaikyme. Vertinant nepilnamečio vaiko išsakyta poziciją dėl jo noro gyventi su motina, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko interesų turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 380 straipsnio 1 dalis, tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

15. Kaip nurodoma atsiliepime, vadovaujantis minima teismų praktika, nepaisant to, kad A. J. nori gyventi su motina, manytina, jog esamoje situacijoje, dėl pareiškėjos piktnaudžiavimo alkoholiu tai neatitinka nepilnamečio vaiko interesų. Skyrius praneša, kad šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl A. S. atleidimo nuo globėjos pareigų ir naujo globėjo vaikui paskyrimo. Skyriaus manymu, nepilnamečio vaiko senelė R. J. yra tinkamiausia A. J. globėja, nes vaikas nuolat gyvena su senelė kuri jo tinkamai rūpinasi. A. J. yra emociškai stipriai prisirišęs ne tik prie motinos, bet ir prie senelės R. J.

16. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja nurodė, jog tik iš dalies vykdė savo pareiga išlaikyti sūnų, nes teikė jam tik dalinį išlaikymą (30-100 Eur). Pasak pareiškėjos, ji šiuo metu nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose ir jos pajamos sudaro tik socialinės išmokos. Tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Siekiant susigrąžinti sūnų pareiškėja turi pateikti įrodymų, kad gali savarankiškai išlaikyti vaiką. Šiuo metu tokių įrodymų byloje nėra.

17. 2021 m. sausio 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas suinteresuoto asmens A. S. atsiliepimas, kuriame nurodyta, kad nuo jos (suinteresuoto asmens) paskutinio atsilepimo nuomone siek tiek pasikeitė , šiuo metu galvoja kad jos (suinteresuoto asmens) sese Ž. J. yra pajėgi auginti savo sūnų A. J. ir vaikas labai labai nori su ja gyventi. Nuo to karto kai pareiškėja buvo rasta girta ji dėjo daug pastangų, kad vaikai būtų jai grąžinami, baigė reabilitacija (,,Minesotos“ programa), lankėsi (duomenys neskelbtini) dienos stacionare kasdien iki karantino; ketvirtadieniais lankėsi pas ligų specialistą, dalyvauja, nuotoliniu būdu, anoniminių alkoholikų susirinkimuose ir įsidarbino, dirba savaitgaliais. Jie visi gyvena jos (suinteresuoto asmens) bute, ten pat gyvena ir močiute, kuri visada rūpinasi vaikais ir yra šiuo metu laikina prižiūrėtoja A. J. ir L. J.. Su močiutes pagalba, ji (suinteresuotas asmuo) drąsiai gali teigti, kad galima bandyti pareiškėjai grąžinti vaikus. Nors, kaip nurodė A. S., A. J. augino 5 metus, jis visada norėjo gyventi su savo mama, vaikams mama yra mama ir niekas to nepakeis. Prašo priimti sprendimą jai (A. S.) nedalyvaujant.

18. Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad palaiko pareiškime nurodytas aplinkybes. Šiuo metu dirba savaitgaliais. Pajamos per mėnesį yra 410 Eur į rankas (darbo užmokestis). A. J. tėvas siunčia vaiko išlaikymui nuo 100-200 Eur per mėnesį. Šiuo metu jie gyvena 2 kambarių bute, kuris priklauso pareiškėjos seseriai A. S.. Bute gyvena pareiškėja, jos dukra L. J., sūnus A. J. ir pareiškėjos mama. Posėdžio metu nurodė, kad jos sveikata (pareiškėjos) gera, alkoholiu nepiknaudžiauja. Nori, kad būtų panaikintas jos (motinos) valdžios apribojimas sūnaus A. J. atžvilgiu. Pareiškėja gydėsi gydymo įstaigoje nuo alkoholizmo. Iš jos taip pat buvo paimta ir mažametė dukra, tačiau ji dėjo pastangas nevartoti alkoholio ir dukra jai buvo gražinta. Paskutinį kartą alkoholį vartojo 2020 m. rugsėjo 1 d. Gyvenimo sąlygos minėtame bute yra geros. Prašo tenkinti jos prašymą.

19. Teismo posėdžio suinteresuotas asmuo A. S. nurodė, kad sutinka, jog pareiškėjai būtų panaikintas motinos valdžios apribojimas. Pareiškėja suvokė savo elgesio pasekmes, be to vaikas visada norėjo gyventi su pareiškėja. Pareiškėja rūpinasi vaikais, šiai dienai situacija susitvarkiusi. Sutinka, kad pareiškėja gyventų jai priklausančiame bute, svarbu, kad negertų. Prašo tenkinti pareiškimą.

20. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas Dmitrij Charitonov sutiko su pareiškimu, nors atsiliepime nurodė, kad pareiškimas tenkintinas iš dalies. Dabar institucijos pozicija yra pasikeitusi. Mato pokyčius iš pareiškėjos, ji nevartoja alkoholio, rūpinasi vaikais ir pan. Mano, kad pareiškėjos pokyčiai ilgalaikiai. Palaiko pareiškimą.

Pareiškimas tenkintinas.

21. Prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, moraliniu ir dvasiniu ugdymu, išlaikyti juos, sudaryti palankias visapusiškos ir darnios raidos sąlygas, kad jie būtų parengti savarankiškai gyventi visuomenėje yra visų pirma tėvų pareiga. Tėvų pareiga rūpintis ir auklėti savo vaikus yra privaloma. Nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Įstatymas numato tėvų valdžios apribojimo panaikinimą, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

22. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatytos tėvų valdžios ribojimo panaikinimo sąlygos. Šios sąlygos yra įrodymai, kad 1) tėvai (ar vienas iš jų) pakeitė savo elgesį; 2 ) tėvai (ar vienas iš jų) gali auklėti vaiką; 3) tėvų valdžios ribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Visos šios sąlygos susijusios tarpusavyje, tačiau tėvų valdžios ribojimui panaikinti neužtenka nustatyti vienos iš jų – būtina įrodyti esant visas tris sąlygas. Jei įrodyta, kad tėvai pakeitė savo elgesį dėl vaiko auklėjimo teigiama linkme, būtina įrodyti, jog jie gali auklėti vaiką, taip pat tai, jog vaiko auklėjimas nekenks paties vaiko interesams.

23. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja pareiškė pareiškimą dėl jos atžvilgiu taikyto neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimo, bylą nagrinėjančiam teismui svarbu įvertini, dėl kokių aplinkybių (priežasčių) pareiškėjai Ž. J. buvo taikytas tėvų valdžios apribojimas vaikų atžvilgiu ir nustatyti, ar šios aplinkybės yra išnykusios.

24. Byloje esančiais, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos – LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas (buvęs pavadinimas) 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-475-892/2017, tenkindamas ieškovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį neterminuotai apriboti Ž. J. motinos valdžią nepilnamečio sūnaus A. J. atžvilgiu. Neterminuotai apribojo tėvo D. K. K. tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus A. J. atžvilgiu. Nepilnamečiui A. J. nustatė nuolatinę globą ir jo globėja bei gaunamų lėšų tvarkytoja paskirė A. J. (A. S.). Nepilnamečio A. J. gyvenamąją vietą nustatytė globėjos gyvenamojoje vietoje. Priteisė iš Ž. J. nepilnamečiui sūnui A. J. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 175 Eur nuo 2016 m. rugsėjo 6 d. iki vaiko pilnametystės, lėšas išieškant globėjai A. J. (A. S.). Priteisė iš atsakovo D. K. K., nepilnamečiui sūnui A. J. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 175 Eur nuo 2016 m. rugsėjo 6 d. iki vaiko pilnametystės, lėšas išieškant globėjai A. J. (A. S.).

25. Bylą nagrinėjančiam teismui tenka pareiga nustatyti, ar motina (kadangi ji pateikė teismui pareiškimą) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir ar motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad būtent pareiškėja privalėjo įrodyti, kad jos elgesys pasikeitė ir ji gali prižiūrėti bei išlaikyti savo vaiką (CPK 178 straipsnis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad po teismo sprendimo priėmimo, kuriuo buvo apribota motinos valdžia, pareiškėja gydėsi nuo alkoholizmo, pakeitė požiūrį į gyvenimo būdą, susiformavo tokios vertybės, kad vaikais reikia rūpintis. Pastebėtina, kad daugiau nei pusė metų nuolat su vaiku bendrauja, juo rūpinasi, padeda jam, stengiasi sukurti glaudų jos ir vaiko tarpusavio ryšį. Taip pat įsidarbino, siekdama išlaikyti savo vaikus. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima manyti, kad pareiškėjos veiksmai pažeistų vaiko teises ir teisėtus interesus. Suintersuotas asmuo – vaiko globėja teismo posėdžio metu patvirtino, kad pareiškėja padarė didelę pažangą ir nurodė, kad ji gali rūpinti savo vaiku. Institucija teikianti išvadą, taip pat palaikė pareiškėjos prašymą panaikinti motinos valdžios apribojimą, kadangi nėra duomenų, jog pareiškėja elgiasi netinkamai savo vaiko atžvilgiu, jos gyvenime įvyko teigiami pokyčiai.

26. Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad minėtas aplinkybes patvirtina Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro pateiktas raštas, kuriame nurodyta, kad pareiškėja stengiasi tinkamai atlikti savo, kaip motinos pareigas, rodo didelę motyvaciją. Nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio aktyviai ir geranoriškai bendradarbiauja su centro specialistais, stengiasi kaip įmanoma daugiau laiko praleisti su vaikais ir tinkamai jais rūpinasi. Iš VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja gydėsi nuo alkoholizmo.

27. CPK 380 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Tiek tarptautiniuose (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), tiek nacionaliniuose teisės aktuose (CK 3.177, 3.164 straipsniai) teismas, sprendžiantis vaiko gyvenamosios vietos klausimą, įpareigojamas išsiaiškinti vaiko nuomonę, tačiau juose nenustatyta, jog visais atvejais ši teismo pareiga turi būti įgyvendinama tiesiogiai, t. y. per teismo posėdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014). Vadinasi, vaiko nuomonės išklausymo būdas yra paliktas teismo diskrecijai, vaiko nuomonė nebūtinai privalo būti išklausyta tiesiogiai teisme. Suinteresuotas asmuo A. S. ir pareiškėja nurodė, kad nepilnametis pareiškėjos sūnus nori gyventi su mama (pareiškėja), būti su ja, o ne su globėja. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne vienoje byloje taip pat yra sprendęs, kad vaiko sugrąžinimas į biologinę šeimą ne visada atitika jo interesus (2014 m. balandžio 29 d. sprendimą byloje Z. J. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 60092/12; 2012 m. kovo 13 d. sprendimo byloje Y. C. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4547/10, par. 133–135). Nagrinėjamu atveju teismas neturi duomenų, kad pareiškėjai panaikinus motinos valdžios apribojimą, būtų pažeisti nepilnamečio vaiko A. J. interesai.

28. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl pareiškėja siekdama išsaugoti tėvų valdžią, turi nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti motinos pareigas (nevartoti alkoholio, bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais ir pan.) ir rūpintis vaikais. Pažymėtina, kad mama vaikus turi auginti, tenkindama jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017).

29. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko teises ir interesus, teismas sprendžia, kad neterminuoto motinos Ž. J. valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja nepilnamečio vaiko A. J. interesams. Esant nustatytiems faktams teismas pripažįsta, kad pareiškėjos elgesys pasikeitė ir ji gali pati tinkamai auklėti savo vaiką, todėl pareiškimas tenkintinas.

30. Vadovaujantis CPK 83 straipsniu bylinėjimosi išlaidos šioje byloje nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 408 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Panaikinti 2017 m. gegužės 24 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu neterminuotą apribojimą Ž. J. a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžios jos nepilnamečio sūnaus A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Panaikinti A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatytą nuolatinę globą ir jo globėja bei gaunamų lėšų tvarkytoją paskirtą A. S..

Panaikinti A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatytą nuolatinę gyvenamąją vietą su A. S..

Nustatyti A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina Ž. J. a. k. (duomenys neskelbtini).

Panaikinti iš Ž. J. a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikyti, kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis po 175 Eur.

Paskirti Ž. J. a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.