Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjo G. Ž. atstovui Pauliui Dockai, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atstovei Žydrai Klevinskaitei, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Alfa Media“ atstovei Viktorijai Budreckienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Ž. skundą atsakovei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, trečiajam suinteresuotajam asmeniui UAB „Alfa Media“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Per teismo posėdį atsakovės atstovė skundą prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas 2015-02-23 Žurnalistų etikos inspektoriui pateikė skundą dėl internetinio dienraščio www.alfa.lt publikacijos, prašydamas įvertinti UAB „Alfa media“ ir šios bendrovės leidžiamo internetinio dienraščio www.alfa.lt žurnalisto, kurio tapatybė neatskleista, o taip pat internetinio dienraščio vyriausiojo redaktoriaus T. M. veiksmus (b. l. 100–104).

Žurnalistų etikos inspektorius raštu Nr. (SK-52)S-136 paprašė UAB „Alfa media“ pateikti paaiškinimus dėl pareiškėjo skundo (b. l. 110–115).

UAB „Alfa media“ 2015-03-18 pateikė paaiškinimus, nurodydama, kad iš esmės nesutinka su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais (b. l. 110–115).

Žurnalistų etikos inspektorius 2015-10-30 priėmė sprendimą Nr. (SK-52) SPR-107 dėl publikacijoje „Kas sieja Ž. ir galingą Rusijos saugumo generolą?“ paskelbtos informacijos, kuriuo nusprendė pripažinti pareiškėjo skundą dėl publikacijoje paskelbtos informacijos nepagrįstu (b. l. 13–20).

Byloje keliamas ginčas dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2015-10-30 sprendimo Nr. (SK-52)SPR-107 dalies, kurioje buvo nuspręsta pripažinti pareiškėjo skundą nepagrįstu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Visuomenės informavimo įstatymo 50 str. 3 dalies 1, 2 punktuose (2015-10-01 redakcija) nustatyta, kad atlikdamas šiame įstatyme nustatytas funkcijas inspektorius gali priimti sprendimą įspėti viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingus (fizinius) asmenis apie pastebėtus šio įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti; reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę ir orumą ar kenkiančią jo dalykinei reputacijai, teisėtiems interesams, arba sudarytų asmeniui galimybę pačiam atsakyti ir paneigti tokią informaciją. Įstatyme įtvirtintas vienas iš pagrindinių visuomenės informavimo principų: viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai (VIĮ 3 str. 3 d.).

VIĮ 19 str. 2 dalyje įtvirtintas draudimas platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. VIĮ 22 str. 8 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad viešosios informacijos rengėjai, skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams. Viešoji informacija yra nesuderinama su žurnalistinėmis kampanijomis, rengiamomis pagal išankstinius nusistatymus ar tenkinant grupinius, politinius interesus. VIĮ 41 str., reglamentuojančio žurnalistų pareigas, 2 dalies 1 punkte nustatyta žurnalistų pareiga teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje. Iš paminėtų teisės nuostatų, darytina išvada, kad VIĮ pažeidimu yra laikomas ne tik dezinformacijos skleidimas, bet ir vien šmeižiančios, įžeidžiančios žmogų, žeminančios jo garbę ir orumą, informacijos skleidimas. Iš paminėtų nuostatų akivaizdu, jog tokiu atveju nereikalaujama, kad tai būtų tik tikrovės neatitinkanti informacija. Pagal VIĮ, subjektų, kurie paskleidė informaciją, nors ir atitinkančią tikrovę, tačiau šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą, Žurnalistų etikos inspektorius taip pat turėtų taikyti VIĮ numatytas už šį įstatymo pažeidimą numatytas poveikio priemones. Todėl, kaip ir šiuo atveju, svarbu nustatyti, ar viešosios informacijos skleidėjas UAB „Alfa media“ nepažeidė Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų, t. y., ar ginčo publikacijoje paskleista informacija, pareiškėjo atžvilgiu, nėra žeminančio pobūdžio, ar atitinka tikrovę, ar ja nėra pažeista pareiškėjo garbė bei orumas.

Taikant CK 2.24 straipsnį, asmens garbė ir orumas ginami, kai nustatoma tokių faktų visuma: 1) žinių paskleidimo faktas: 2) faktas, jog paskleistos žinios yra apie ieškovą; 3) faktas, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą; 4) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Teismai, nustatydami duomenų paskleidimo faktą, turi nustatyti du dalykus: kas buvo paskleista: duomenys ar nuomonė; ar duomenys tikrai buvo paskleisti. Pagrindiniu duomenų ir nuomonės atribojimo veiksniu turi būti laikomas teiginių patikrinimo, įrodomumo kriterijus. Kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Pagal CK 2.24 straipsnio l dalį, preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Taigi, tai, kad paskleistos žinios atitinka tikrovę, turi įrodyti atsakovas. Nustatant faktą, ar paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą, gerą vardą, žinotina, kad žeminančiomis laikytinos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę ir orumą, gerą vardą visuomenėje. Tai klaidinga ir diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį buityje, šeimoje, viešajame gyvenime, nesąžiningą visuomeninę, gamybinę-ūkinę, komercinę veiklą ir pan. Ar paskleistos žinios yra žeminančios, įrodinėja ieškovas.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 10 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į saviraiškos laisvę, kuri apima laisvę turėti savo nuomonę, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Ši teisė yra vienas iš esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir viena iš svarbiausių jos progreso bei kiekvieno individo raidos sąlygų. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas teisės skleisti informaciją turinį (Konvencijos 10 str.), yra nurodęs, kad teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informaciją, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį. Taigi, Konvencija gina ne tik asmenį, paskleidusį absoliučiai teisingą informaciją, bet ir asmenį, kuris paskleidė ne visiškai tikslią informaciją, tačiau tą darė sąžiningai, nepiktnaudžiaudamas teise skleisti informaciją, t. y., neperžengdamas Konvencijos 10 str. 2 d. nustatytų šios teisės ribų (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai: Handyside prieš Jungtinę Karalystę, 1976 m.; Obsertver ir Guardian prieš Jungtinę Karalystę, 1991 m.; De Haes ir Gijsels prieš Belgiją, 1997 m.; Lingens prieš Ausriją, 1986 m., bylose).

Pareiškėjo teigimu, jo teises pažeidė publikacijoje minimas teiginys: „Valstybės saugumo departamentas (VSD) įspėjo, kad įtariamasis G. Ž. dirba su itin artimos Rusijos prezidento V. P. aplinkos žmonėmis. Nepaisant to, tuo metu Generalinėje prokuratūroje ieškoma būdų, kaip tyliai nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl galimai nusikalstamo „flyLAL“ bankroto, po kurio Lietuva neteko nacionalinių avialinijų. Pagrindinis tyrimo įtariamasis - verslininkas G. Ž..“ (toliau – Teiginys 1). Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pažymoje Nr. S-3.424-1 dėl informacijos pateikimo nurodoma, kad „AB „Avia Solutions Group“ (toliau – ir AVG) pasirašė sutartį dėl ketvirtojo Maskvos oro uosto statybų ir vystymo, Ramenskoje oro uosto pagrindu, su Rusijos įmone „Rostec“. Investicijos į oro uostą siekia 10 mlrd. Rublių (apie 713 ml. litų). ASG kartu su „Rostec“ įsteigė bendrą įmonę „Ramport Aero“, kurios 25 proc. plius viena akcija priklauso transporto parodų kompleksui Rusija (kuris yra „Rostec“ dalis), 75 proc. plius viena akcija – ASG įmonei „Airport Management“. Rusų investicijos sudaro virš 300 ml. eurų rublių (21 mln. litų), ASG – 1 mlrd. rublių (69 mln. Litų)“. Pareiškėjas Valstybės saugumo departamento pažymoje pateiktos informacijos neginčija, ryšius su minimomis bendrovėmis nurodo skundo priede Nr. 4 pateiktoje schemoje (b. l. 26). Nors Valstybės saugumo departamento pažymoje pareiškėjo vardas ar pavardė nėra minimi, laikytina, kad bendrovės AB „Avia Solutions Group“ valdybos pirmininko pareigos yra pakankamas pagrindas konstatuoti pareiškėjo ir įmonės AB „Avia Solutions Group“ ryšį ir taip susieti žinias, pateikiamas apie bendrovę AB „Avia Solutions Group“ su pareiškėjo verslo veikla. Pažymėtina, jog valstybės saugumo departamento pažymoje teigiama, kad „Rostec“ vadovas S. V. C. yra vienas iš žinomų Rusijos prezidento V. P. bendražygių.

Lietuvos teismų praktikoje nurodoma, kad visuomenės informavimo priemonė neprivalo tikrinti informacijos tikrumo, pavyzdžiui, kai skelbiama oficialių valstybės institucijų pateikiama informacija. Taigi, sprendžiant dėl visuomenės informavimo priemonės atsakomybės, kiekvienu atveju turi būti nustatomos faktinės aplinkybės, susijusios su informacijos šaltinio, kurio pateiktus duomenis citavo visuomenės informavimo priemonė, patikimumu, autoritetu ir, vadovaujantis protingumo principu, turi būti vertinama visuomenės informavimo priemonės pasitikėjimo tokiu šaltiniu atitiktis keliamiems žurnalistų profesionalumo standartams (2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“, A. D. v. Lietuvos Respublik?s valstybės saugumo departamentas, UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-340/2011). Straipsnyje atskleidžiant ryšius su asmenimis, kurie yra susiję su Rusijos Federacijos vadovais ir šiai informacijai esant patvirtintai Valstybės saugumo departamento pažymoje, nėra pagrindo teigti, kad nurodyto teiginio dalis neatitinka tikrovės ar pažeidžia pareiškėjo garbę bei orumą.

Vertinant antrąją Teiginio 1 dalį: „Nepaisant to, tuo metu Generalinėje prokuratūroje ieškoma būdų, kaip tyliai nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl galimai nusikalstamo „flyLAL“, teismas pažymi, kad šioje teiginio dalyje pareiškėjo asmuo nėra nurodomas. Nors pareiškėjas yra įtariamasis nurodomame ikiteisminiame tyrime dėl „flyLAL“ bankroto, Teiginiu 1 akcentuojami ne pareiškėjo, tačiau Generalinės prokuratūros ir joje dirbančių darbuotojų veiksmai. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas yra prokuroro arba ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetencijos ribose, todėl ginčijamu teiginiu jokia informacija ar nuomonė apie pareiškėją apskritai nėra atskleidžiama. Nesant informacijos ar nuomonės išraiškos pareiškėjo atžvilgiu, jo argumentai dėl Teiginio 1 neigiamos įtakos jo garbei ir orumui bei neatitikties tikrovei objektyviai nepagrįsti.

Pareiškėjas teigia, kad toliau nurodytas teiginys taip pat pažeidė jo teises: „Stambiam verslininkui G. Ž. Lietuvoje pareikšti įtarimai, kad galimai sukčiaudamas sužlugdė nacionalines avialinijas, tuo metu Rusijoje, globojamas Kremliui artimiausių saugumo generolų, jis vysto šimtų milijonų dolerių vertės projektus" (toliau – Teiginys 2). Pareiškėjas neginčija Teiginio 2 dalies, kad jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pareiškėjas nesutinka su Teiginio 2 dalimi, kuria jis siejamas su Kremliaus atstovais. Pareiškėjas nurodo, kad Teiginys 2 nėra pagrįstas faktiniais duomenimis, o sąvoka „globojamas“ yra klaidinga ir netiksli. Pažymėtina, kad pareiškėjas neginčija fakto, kad palaiko verslo ryšius du Rusijos Federacijoje veikiančiais asmenimis, o Valstybės saugumo departamento pažymoje nurodomi duomenys patvirtina pareiškėjo komercinę veiklą susijusią su asmenimis, artimais Rusijos prezidentui V. P.. Tai reiškia, kad Teiginyje 2 nurodoma informacija apie pareiškėjo verslo ryšius atitinka tikrovėje susiklosčiusią situaciją. Vertinant straipsnyje vartojamos sąvokos „globojamas“ reikšmę pareiškėjo garbės ir orumo pažeidimo atžvilgiu, pastebėtina, kad Konvencijos 10 straipsnio prasme viešosios informacijos rengėjams nedraudžiamas vaizduojamo objekto savybių padidinimas, perdėjimas, perkeltinės reikšmės pasakymas (hiperbolizavimas), tai patvirtinama ir Lietuvos teismų praktikoje, kurioje nurodoma, kad teisė reikšti savo nuomonę apima ir tam tikro laipsnio faktų perdėjimą (hiperbolizavimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. S. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-328/2003). Be to, teismas turi analizuoti visą straipsnio ar kalbos kontekstą, o ne atskiras pastraipas, sakinius ar jų dalis. Iš straipsnio konteksto matyti, kad publikacija siekiama atskleisti pareiškėjo verslo ryšius su Rusijos Federacijoje veikiančiais asmenimis, todėl vartojamas žodis „globojamas“ šiame kontekste gali būti suprantamas kaip atitinkamas ryšio su nurodytais asmenimis lygis. Vaizduojamos situacijos savybių padidinimas pavartojant žodį globojamas, nelaikomas sukeliantis pareiškėjui neigiamų teisinių padarinių jo asmens garbei bei orumui. Pažymėtina, jog pareiškėjas veikdamas su atitinkamais galimai neigiamai vertinamais asmenimis prisiima riziką būti kritikuojamam ar vertinamam siejant jį su šiais asmenimis, todėl nagrinėjamos bylos atveju, Teiginys 2 yra pripažįstamas atitinkantis faktinius duomenis. Duomenys dėl pareiškėjo ryšių su atitinkamais Rusijos Federacijos atstovais nėra pateikiami įžeidžiančiu ar pareiškėją žeminančiu būdu, todėl šiuo atveju konstatuoti padarytą garbės ir orumo teisės pažeidimą nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjas toliau nurodomą teiginį taip pat laiko pažeidžiančiu jo teises: „Ir nors ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras G. J. ne kartą viešai žadėjo, kad baudžiamoji byla netrukus pasieks teismą, iš tiesų tyliai ją planuojama nutraukti“ (toliau – Teiginys 3). Teismas pažymi, kad nurodytu pareiškėjo teiginiu aptariami, ne paties pareiškėjo, tačiau Generalinės prokuratūros veiksmai. Pareiškėjo procesinis statusas atliekamame ikiteisminiame tyrime nėra ginčijamas, tačiau Generalinėje prokuratūroje dirbančių asmenų veiksmų aptarimas nesudaro teisinio pagrindo teigti, kad nurodytu teiginiu pareiškėjo teises galėjo būti pažeistos. Pareiškėjas nurodo, kad išreiškiamas posakis „tyliai ją planuojama nutraukti“ gali sukurti neigiamą įspūdį apie pareiškėjo atliekamus veiksmus. Teismas analizuodamas šį pareiškėjo argumentą pažymi, kad Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 36 d. apibrėžta nuomonės samprata – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Teismas pažymi, kad šiuo atveju straipsnio autoriaus subjektyvi nuomonė apie atliekamą ikiteisminį tyrimą, dėl kurio byloje ginčo nėra, nesudaro pagrindo pareiškėjo teisių pažeidimui. Kiekvienas asmuo gali laisvai reikšti savo nuomonę apie visuomenėje vykstančius veiksmus, todėl vien nuomonės išraiška pareiškėjo interesų nepažeidžia.

Pareiškėjas teigia, kad nebuvo jokio pagrindo skleisti informaciją apie pareiškėjo verslo santykius, nes pareiškėjas pats viešai skelbia šią informaciją savanoriškai. Visuomenės informavimo įstatymo 4 str. 1 d. nurodoma, kad kiekvienas asmuo turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė rinkti, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei yra būtina apsaugoti konstitucinę santvarką, žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę. Kadangi nustatyta, kad pareiškėjo ginčijamais teiginiais asmens garbė ar orumas pažeistas nebuvo, pagrindo riboti visuomenės informavimo priemonės teisę skelbti informaciją nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjas nurodo, kad Inspektorius nevisapusiškai ištyrė pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, todėl inspektoriaus sprendimas yra nepagrįstas. Teismas pažymi, kad inspektoriaus sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas teisės aktų nuostatomis, nurodomas sprendimo faktinis bei teisinis pagrindas. Taip pat pripažintina, kad Inspektorius skundžiamame sprendime faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, minėtas sprendimas pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. yra pagrįstas ir teisėtas, todėl skundo reikalavimas jį panaikinti atmestinas.

ABTĮ 55 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. To paties straipsnio 3 d. numato, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, iki jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 2 str. 1 d. numato, kad įslaptinta informacija – tai paslapčių subjekto pripažinta valstybės ar tarnybos paslaptimi informacija apie dokumentų, darbų, gaminių ar kitų objektų buvimą, esmę ar turinį, taip pat tokia paslaptimi pripažinti patys dokumentai, darbai, gaminiai ar kiti objektai. Atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų apie tai, jog Valstybės saugumo departamento 2014-12-03 pažyma Nr. 18-3068 būtų įslaptinta, teismas neturi pagrindo atsisakyti pažymą traktuoti kaip tinkamą įrodymą administracinėje byloje.

Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgęs į tai, jog skundžiamuose teiginiuose nurodyta informacija yra viešo intereso objektu ir toje dalyje, kuri yra nagrinėjamos bylos dalykas, esminių netikslumų neturi, sprendžia, jog viešosios informacijos priemonė (saviraiškos) laisvės ribų neperžengė.

Esant nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, naikinti skundžiamą Žurnalistų etikos inspektoriaus 2015-10-30 sprendimo Nr. (SK-52)SPR-107 dalį, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str.,

nusprendė:

pareiškėjo G. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.