Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas G. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. lapkričio 30 d. teismui pateikė skundą (I t., b. l. 1–9), kuriame prašė panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2015 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. (SK-52)SPR-107 (toliau – ir Sprendimas) dalį, kurioje buvo nuspręsta pripažinti pareiškėjo skundą dėl publikacijoje (duomenys neskelbtini) (www.alfa.lt, (duomenys neskelbtini)) paskelbtos informacijos nepagrįstu.Pareiškėjas nesutiko su Sprendimo dalimi, kurioje buvo nuspręsta pripažinti pareiškėjo skundą dėl publikacijoje paskelbtos informacijos įvertinimo nepagrįstu. Paaiškino, kad 2015 m. sausio 26 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Alfa Media“ informaciniame portale www.alfa.lt paskelbtas straipsnis pavadinimu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Straipsnis), kuriuo buvo paskleista tikrovės neatitinkanti, netiksli, šališka, pareiškėjo garbę bei orumą žeminanti informacija. Norėdamas apginti savo pažeistas teises bei prašydamas įvertinti UAB „Alfa Media“ ir šios informavimo priemonės žurnalisto, parašiusio Straipsnį, veiksmus, pareiškėjas skundu kreipėsi į Inspektorių, tačiau jis pripažino pareiškėjo skundą nepagrįstu. Paaiškino, jog Inspektorius, vertindamas Straipsnyje pateiktą informaciją, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nuostatas, nustatančias, kad visuomenės informavimo priemonėse informacija turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Inspektorius savo sprendimą grindė Valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) pažyma, kuri yra įslaptinta, todėl ši pažyma nagrinėjamoje byloje įrodymu negali būti laikoma. Pareiškėjas neturėjo asmeninių verslo santykių su Rusijos saugumo generolais, VSD pažymoje pareiškėjo pavardė taip pat nėra nurodoma, todėl šio pobūdžio teiginiai, nurodyti Straipsnyje, yra neteisingi ir šališki. Informacija, kuria Inspektorius motyvuoja savo Sprendimą ir kuri pateikiama VSD pažymoje, neįrodo, kad Straipsnyje nurodyti teiginiai turi pakankamą faktinį pagrindą. Paaiškino, kad komercinio pobūdžio santykių su bendrove (duomenys neskelbtini) turėjimas savaime nereiškia esant sąsajų su Rusijos Federacijos valdžia ar specialiosiomis tarnybomis, todėl Straipsnio skaitytojams nepagrįstai sudaromas įspūdis apie neegzistuojančių aplinkybių buvimą. Pažymėjo, kad Straipsnyje nurodomi teiginiai yra šališki, jais siekiama sukelti priešiškumą pareiškėjo atžvilgiu, sudaryti įspūdį, kad pareiškėjas elgiasi netinkamai ir neskaidriai. Pareiškėjo skundu ginčijami Straipsnio teiginiai pateikiami kaip žinios, o ne nuomonė, taip siekiant sukelti įspūdį apie nurodomų faktų egzistavimą. Inspektorius, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, neatliko visapusiško aplinkybių tyrimo, todėl sprendimas pripažinti pareiškėjo skundą nepagrįstu, priimtas neteisėtai.Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (toliau – ir atsakovas), atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 96–99) nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.Paaiškino, kad Inspektorius išnagrinėjo pareiškėjo skundą savo kompetencijos ribose, išsamiai įvertinęs situacijos aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, todėl ginčijamas sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas. Nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl Straipsnio neatitikties tikrovėje susiklosčiusiems faktams šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes Inspektorius netikrina ginčo informacijos atitikties tikrovei, o vertina ginčo informacijos atitikį Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimams. Nėra pagrindo VSD pažymos nevertinti byloje kaip įrodymo, nes nėra jokių požymių, patvirtinančių šios pažymos įslaptinimą. Inspektoriui pateiktuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodytos pažymos teisėtumo taip pat neginčijo. Pareiškėjas turi verslo partnerių Rusijos Federacijoje, todėl ši informacija buvo atskleista siekiant informuoti visuomenę bei apsaugoti nacionalinio saugumo interesą. Pareiškėjas yra laisvas pasirinkti savo verslo partnerius, tačiau veikdamas kartu su (duomenys neskelbtini), prisiima riziką, kad jo veikla bus stebima akyliau. Pabrėžė, kad net ir nežymus dalyvavimas juridiniame asmenyje, kurio kiti dalyviai tarptautinio saugumo požiūriu vertinami neigiamai, yra viešojo intereso objektas, todėl tokia informacija turi būti pateikiama visuomenei. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Alfa Media“ atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 147–159) nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.Paaiškino, kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog trečiasis suinteresuotas asmuo sąmoningai iškraipė informaciją ir nuomones ar panaudojo ją savanaudiškiems tikslams. Tyrimo metu nustatyta, kad paskelbtame Straipsnyje nagrinėta tema yra itin aktuali visuomenei ir trečiasis asmuo turėjo ne tik teisę, bet ir profesinę pareigą ją skelbti. VSD pažyma nėra įslaptinta teisės aktų nustatyta tvarka, ant jos nėra žymų, nurodančių, kad jos turinį sudaranti informacija yra įslaptinta. Pareiškėjas yra AB „Avia Solutions Group“ valdybos pirmininkas, todėl Straipsnyje informacija yra atskleidžiama tiek, kiek ji yra susijusi su pareiškėjo, kaip šio verslo ryšius Rusijos Federacijoje plėtojančio juridinio asmens valdybos pirmininko, darbu. Kiekvienas privatus asmuo turi teisę nuspręsti dėl savo verslo interesų įgyvendinimo, tačiau tai nesuteikia prioriteto prieš nacionalinio saugumo ir visos visuomenės interesus. Straipsnyje buvo nagrinėjami ne asmeniniai pareiškėjo veiksmai, tačiau juridinio asmens, kurio valdybos pirmininkas yra pareiškėjas, veikla. Pareiškėjas ginčija Straipsnyje nurodomus teiginius kaip neatitinkančius tikrovės, nors šie teiginiai yra ne apie patį pareiškėją, o apie kitus asmenis. Pažymėjo, kad teigiamas ar neigiamas Straipsnyje nurodomų aplinkybių vertinimas yra subjektyvus, priklausantis nuo kiekvieno asmens įsitikinimų.

Pareiškėjas G. Ž. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 28–42), kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašoma prie bylos pridėti papildomus įrodymus. Apeliaciniame skunde pareiškėjas remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:Pirmosios instancijos teismas ignoravo aiškius Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų pažeidimus. Pareiškėjo įsitikinimu, visi Straipsnyje paskelbti teiginiai neatitinka tikrovės ir/ar teiginiais yra skelbiama netiksli (iškraipyta), šališka informacija. Visuomenės informavimo įstatymas nustato, jog visuomenės informavimo priemonėse negali būti skleidžiama tikrovės neatitinkanti, netiksli ar iškraipyta informacija (Visuomenės informavimo įstatymo 19 str. 2 d., 22 str. 11 d. 1 p.). Paskelbus Straipsnį, buvo sukeltos neigiamos pasekmės mažiausiai trims teisinėms vertybėms: a) pažeminta pareiškėjo garbė ir orumas, jo dalykinė reputacija; b) pažiestas visuomenės teisėtas interesas gauti tikslią ir teisingą informaciją; c) manipuliuojama visuomenės nuomone. Būtent UAB „Alfa Media“, pagal CK 2.24 straipsnį, teko pareiga pateikti objektyvius įrodymus, patvirtinančius skleidžiamos informacijos faktinį pagrindą. Nors UAB „Alfa Media“ pateikė VSD pažymą, joje nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nėra nieko pasisakoma apie pareiškėją ar jo tariamus ryšius su S. V. C. (ar kitais Rusijos Federacijos prezidentui artimais asmenimis). Atsižvelgiant į tai, UAB „Alfa Media“ neturėjo jokios teisės ar pareigos klaidinti visuomenę bei pažeminti viešai skleidžiant žinią neva VSD įspėjo apie pareiškėjo ir Rusijos Federacijos saugumo pareigūnų ryšius.Pareiškėjas nesutinka su teismo atliktu Teiginio 1 vertinimu. VSD pažymoje esanti informacija objektyviai negalėjo pagrįsti Teiginiu 1 UAB „Alfa Media“ paskleistos žinios turinio, jokių kitų įrodymų pateikta nebuvo. Tuo tarpu teismas konstatavo, kad Teiginiu 1 skleidžiama žinia atitinka tikrovę. Paskelbiant Teiginį 1, buvo pažeisti visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir 22 straipsnio 10 dalies 1 punkto reikalavimai. Teiginiu 1 paskelbta visiškai ne ta informacija, kuri nurodoma VSD pažymoje. UAB „Alfa Media“ pakeitė informacijos esmę ir viešai paskelbė niekuo nepagrįstas žinias. Neegzistuoja joks objekyvus ir protingas pagrindas teigti, kad Straipsnio skaitytojas, susipažinęs su Teiginiu 1, jame pateiktą žinią suprato kitaip, negu parašyta Teiginyje 1, t. y. kad neva VSD įspėjo apie G. Ž. ryšius su V. P. aplinka. Teismo sprendime išdėstytos pozicijos palaikymas reikštų leidimą visuomenės informavimo priemonėms skelbti netikslią ir neteisingą informaciją, tokiu būdu ignoruojant aiškų ir suprantamą Visuomenės informavimo įstatymo turinį, kuriuo toks elgesys draudžiamas. UAB „Alfa Media“ turėjo teisę ir galėjo visuomenei pateikti tokią informaciją, kuri yra VSD pažymoje, tačiau pasirinko Straipsnio skaitytojams pateikti VSD pažymos turinio neatitinkančias žinias. Be to, Teiginio 1 negalima laikyti leistinu VSD pažymos turinio interpretavimu dar ir todėl, kad pačiame Straipsnio tekste būtina aiškiai nurodyti, kad žinia, neva VSD informavo apie pareiškėjo ir Rusijos Federacijos aplinkos žmonių artimus ryšius, tėra UAB „Alfa Media“ nuomonė, prielaida ar interpretacija. Teksto interpretacija, kaip ir bet kokių faktinių aplinkybių hiperbolizavimas, negali būti atliekamas tokia forma ir būdu, kad pasikeistų interpretuojamo teksto turinys ar prasmė.Pareiškėjas nesutinka su teismo atliktu Teiginio 2 vertinimu. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu jokiais objektyviais įrodymais nebuvo pagrįsta, kad pareiškėjas yra „globojamas“ bet kokių Rusijos federacijos jėgos struktūrų karininkų. Pareiškėjas laikosi skunde išdėstytos pozicijos, kad nei UAB „Alfa Media“, nei Inspektorius negali pakeisti objektyvaus Teiginio 2 turinio, kuriuo visuomenei pranešama neva pareiškėją saugo, juo rūpinasi bei jį prižiūri „Kremliui artimiausi saugumo generolai“. Tokia žinia neatitinka tikrovės, nėra pagrįsta jokiais įrodymais, ja žeminama pareiškėjo garbė ir orumas. Akivaizdu, kad saugojimas, rūpestis bei priežiūra suponuoja itin artimų sąsajų ir ryšių buvimą. Šią išvadą patvirtina ir pridedama lingvistikos specialisto dr. Antano Smetonos parengta specialisto išvada (toliau – ir Specialisto išvada). Teiginiu 2 straipsnio skaitytojams pateikta tikrovės neatitinkanti žinia, kuri žemina pareiškėjo garbę ir orumą, todėl UAB „Alfa Media“, remiantis CK 2.24 straipsniu, turėjo pareigą įrodyti, jog skelbiamos žinios atitinka tikrovę. Pateiktoje VSD pažymoje tokie faktai nėra nurodomi, pažymoje apskritai apie pareiškėją nieko nėra pasisakoma, o pareiškėjo einamos pareigos AB „Avia Solutios Group“ savaime negali būti pagrindu pranešti visuomenei, jog pareiškėją globoja įmonės (duomenys neskelbtini) vadovas. Iš VSD pažymos turinio yra objektyviai neįmanoma padaryti išvadų, kad S. V. C. rūpinasi pareiškėjo interesais, jį saugo, gina ir pan. Net ir vertinant žodį „globojamas“ kaip hiperbolę, pateikta žinia vis tiek laikytina neatitinkančia tikrovės, todėl viešai publikuotame Straipsnyje negalėjo būti paskelbta. Pažymi, kad nei ginčui aktuali teismų praktika, nei teisės aktų reikalavimai, be kita ko, Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos, pareiškėjui nenustato pareigos toleruoti tikrovės neatitinkančios, iškraipytos ir šališkos informacijos apie pareiškėją viešo platinimo. Jokie pareiškėjo veiksmai ar neveikimas negali pateisinti Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų pažeidimų.Pareiškėjas nepagrįstai kaltinamas neteisėta įtaka teisėsaugos institucijoms. Priešingai nei sprendime nurodė teismas, Teiginiu 3 yra sąmoningai siekiama Straipsnio skaitytojui suformuoti neigiamą nuomonę apie pareiškėją, o ne pareikšti nuomonę apie Generalinės prokuratūros darbuotojų veiksmus. Tokia išvada daroma įvertinus tai, kad visas Straipsnis yra tik apie pareiškėją ir jo vykdomą veiklą, Straipsnio pavadinimas ir 16 kartų panaudojama pareiškėjo pavardė neleidžia abejoti, jog Teiginiu 3 skelbiamas žinias yra siekiama susieti būtent su pareiškėju. Teiginys 3 implikuoja būtent pareiškėjo tariamai vykdomą neapibrėžtą neteisėtą veiklą, kuria siekiama daryti įtaką teisėsaugos institucijų veiksmams ir sprendimams. Teismo vertinimas, kad Teiginyje 3 yra pateikta tik subjektyvi Straipsnio autorių nuomonė apie vykdomą ikiteisminį tyrimą, prieštarauja faktinei situacijai ir teisiniam nuomonės pateikimo formos kvalifikavimui. Teiginio 3 formulavimo būdas (formuluotės „planuojama nutraukti“ ir „ieškoma būdų“) ir jame naudojamos kalbos priemonės lemia tai, kad juo skleidžiamos žinios yra pateikiamos kaip objektyviai egzistuojantys faktai, o ne kaip Straipsnio autoriaus subjektyvus požiūris ar nuomonė. Todėl akivaizdu, kad Teiginiu 3 yra skelbiamos būtent žinios ir jam taikytinas Visuomenės informavimo įstatyme tvirtintas reikalavimas skelbti tik tikrovę atitinkančias žinias. Pareiškėjas nurodė, kad Teiginiu 3 skelbiamos žinios neatitinka tikrovės, o atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų ir nepaneigė CK 2.24 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos. Be to, minėtas teiginys žemina pareiškėjo garbę ir orumą. Teismas, netinkamai įvertinęs Teiginį 3, padarė nepagrįstas išvadas, jog paskelbiant Teiginį 3 pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.Pareiškėjas prašo pridėti prie bylos lingvistikos specialisto dr. Antano Smetonos parengtą specialisto išvadą. Pažymi, kad minėta išvada yra svarbi byloje, nes ginčas kilęs dėl Straipsnio teksto suvokimo, konkrečių teiginių turinio ir jų sampratos bei leistinumo viešai juos skelbti. Mano, jog poreikis gauti lingvistikos mokslų eksperto nuomonę dėl ginčo teiginių nepriklausomo vertinimo kilo būtent po teismo sprendimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismas teiginiuose esančius žodžius, jų junginius ir prasmes vertino taip, kaip to nedarytų nei vienas Straipsnio skaitytojas.Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Alfa Media“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 53–69), kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsisakyti prie bylos pridėti specialisto išvadą, priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:Dėl pareiškėjo verslo ryšių vertinimo pažymi, kad pareiškėjas pats apeliaciniame skunde nurodo, jog neginčija UAB „Alfa Media“ teisės viešinti aplinkybes, kad AB „Avia Solutios Group“ netiesiogiai valdoma bendrovė Rusijos Federacijoje plėtoja bendrą projektą kartu su valstybinės įmonės (duomenys neskelbtini), kuriai vadovauja S. V. C., dukterine įmone. Pareiškėjas taip pat neginčija, kad yra AB „Avia Solutions Group“ valdybos pirmininkas. Apie pareiškėją informacija atskleidžiama tiek, kiek ji yra susijusi su pareiškėjo, kaip šio verslo ryšius Rusijos Federacijoje plėtojančio juridinio asmens valdybos pirmininko, darbu. Inspektorius taip pat surinko papildomus įrodymus, kurie patvirtina, kad S. C. įtrauktas į asmenų sąrašą, kuriems taikytinos Europos Sąjungos sankcijos, sąrašą. Pareiškėjas negali tikėtis, kad informacija apie Lietuvos bendrovių, turinčių verslo ryšius su Rusijos Federacijos juridiniu asmeniu, kuriam vadovauja buvęs KGB pareigūnas, įtrauktas į sąrašą asmenų, kuriems taikomos Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos sankcijos, nebus paskelbta visuomenei bei nebus jos vertinama ir galimai kritikuojama. Nors VSD pažymoje pareiškėjo vardas ar pavardė nėra minimi, laikytina, kad AB „Avia Solutions Group“ valdybos pirmininko pareigos yra pakankamas pagrindas konstatuoti pareiškėjo ir AB „Avia Solutions Group“ ryšį ir taip susieti žinias, pateikiamas apie bendrovę AB „Avia Solutions Group“ su pareiškėjo verslo veikla. Akcentuoja, kad visuomenės informavimo priemonė neprivalo tikrinti informacijos tikrumo, pavyzdžiui, kai skelbiama oficialių valstybės institucijų pateikiama informacija. Taigi informacija, kad pareiškėjo atstovaujama bendrovė bendradarbiauja su V. P. aplinkos asmenimis (jų valdomomis bendrovėmis), atitinka tikrovę.Žodis „globojamas“ vartojamas perkeltine prasme ir tai yra suprantama kiekvienam skaitytojui. Pareiškėjui nereikalinga globa, kaip ji suprantama ir aiškinama teisės aktuose. Šiuo atveju turi būti atsižvelgiama į viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) teisę vartoti literatūrinės išraiškos priemones, hiperbolizuoti, provokuoti, paryškinti bei perdėti tam tikras skleidžiamos informacijos detales. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje yra nurodęs, kad dalyvaudamas viešoje diskusijoje dėl opios bendrojo intereso problemos, asmuo gali tikėtis tam tikro „perdėjimo, hiperbolizavimo ar provokacijos lygio“, kuris turėtų būti neišvengiamai toleruojamas demokratinėje visuomenėje. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino žodžio „globojamas“ vartojimo aplinkybes: vertintas visas Straipsnio tekstas ir paskelbimo kontekstas, iš kurių aišku, jog analizuojami pareiškėjo, kaip juridinio asmens valdymo organo (valdybos pirmininko), t. y. jo atstovaujamo juridinio asmens, verslo ryšiai, o ne tai, kaip tai nurodoma apeliaciniame skunde, kad jis yra saugomas, juo rūpinamasi bei jis prižiūrimas.Dėl tariamai paskelbtos informacijos apie pareiškėjo neteisėtą poveikį teisėsaugos institucijoms pažymi, kad Teiginys 3 yra ne apie pareiškėją, jame aptariami kitų asmenų veiksmai. Tai, kaip Straipsnio autorius vertina trečiųjų asmenų veiksmus ar neveikimą, neabejotinai laikytina subjektyvia jo nuomone. Nurodyto ikiteisminio tyrimo visuomeninė svarba bei trukmė ir viešoji diskusija lemia tiek visuomenės, tiek viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) domėjimąsi tyrimą kontroliuojančių pareigūnų veiksmais, todėl jie analizuojami bei interpretuojami. Pažymi, kad jokie žodžiai negali savaime reikšti, kad buvo paskelbta žinia, kaip ir jokie žodžiai negali vienareikšmiškai reikšti tik nuomonės. Straipsnyje nebuvo paskelbta, kad pareiškėjas veikdamas neapibrėžtu, neteisėtu būdu iš tiesų bando daryti neteisėtą įtaką vykdomam ikiteisminiam tyrimui ar kad teisėsauga ieško kažkokių būdų nutraukti prieš pareiškėją pradėtą ikiteisminį tyrimą, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo neturėjo pareigos ar jokio objektyvaus pagrindo pareiškėjo nurodytus įrodymus pateikti. Mano, jog nėra pagrindo pridėti prie bylos naujus įrodymus, nes nagrinėjamu atveju negali būti daroma išvada, kad tik priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą, iškilo naujų įrodymų pateikimo būtinybė. Tariamą naujų įrodymų būtinybę pareiškėjas sieja su savo ir pirmosios instancijos teismo pozicijos nesutapimu. Nagrinėjamoje byloje nepaaiškėjo jokių naujų aplinkybių, nes tais pačiais argumentais (įskaitant ir ginčo sakinių vertinimą) buvo remtasi tiek Inspektoriaus vykdyto tyrimo metu, įskaitant ir Sprendimą, tiek ir teikiant procesinius dokumentus pirmosios instancijos teisme. Priėmus teismo sprendimą, nepaaiškėjo jokių naujų aplinkybių, todėl nėra jokio teisėto pagrindo daryti išvadą, kad egzistuoja teisėta priežastis priimti pareiškėjo pateikiamą naują įrodymą – specialisto išvadą. Be to, specialistui darant kitokias išvadas nei Inspektoriui, neturi būti manoma, kad specialisto išvada gali paneigti Inspektoriaus sprendime nurodytas išvadas, nes šių subjektų atliktų tyrimų objektas, metodai ir apimtis yra skirtingi.Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba padavė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 70–82), prašydamas apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime pažymi, kad pareiškėjas nepagrįstai suabsoliutina savo neturtines teises, tuo ignoruodamas akivaizdų viešąjį interesą. Nors VSD pažymoje pareiškėjo pavardė nėra minima, tačiau pažymoje detaliai nurodyti pareiškėjo įmonės AB „Avia Solutions Group“ ir Rusijos Federacijos įmonės (duomenys neskelbtini) verslo santykiai, bendras juridinis asmuo, numatomų investicijų dydis ir jų paskirstymas. Pareiškėjas yra AB ,,Avia Solutions Group“ valdybos pirmininkas, todėl yra akivaizdu, kad sprendžiant verslo plėtros, partnerystes klausimus pareiškėjas ne tik dalyvauja, bet ir turi lemiamą įtaką sprendimų priėmime. Šiuo atveju egzistuoja neabejotinas viešasis interesas, kuris apibūdintinas kaip teisėtas, realus visuomenės poreikis gauti visuomeninės svarbos turinčią informaciją apie pareiškėjo, kaip stambaus Lietuvos verslo subjekto, verslo plėtojimo interesus bei šių interesų vertinimą nacionalinio saugumo interesų požiūriu. Teismas savo sprendime teisingai pažymėjo, kad AB ,Avia Solutions Group“ valdybos pirmininko pareigos yra pakankamas pagrindas konstatuoti pareiškėjo ir AB ,,Avia Solutions Group“ ryšį ir taip susieti žinias, pateikiamas apie bendrovę su pareiškėjo verslo veikla. Apie pareiškėją paskelbta informacija yra pagrista Lietuvos Respublikos valstybės institucijų, pareigūnų surinktais (nustatytais) objektyviai egzistuojančiais duomenimis. Mano, jog prašymas pridėti prie administracines bylos lingvistikos specialisto A. Smetonos išvadą yra nepagrįstas, nes specialisto vertinimas yra atliktas tik lingvistiniu požiūriu ir jokiu būdu negali paneigti teisinio, sisteminio pareiškėjo skundo tyrimo dėl Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų laikymosi. Remiantis tiek pareiškėjo skundo tyrimo, tiek administracinės bylos duomenimis, yra akivaizdu, kad vartojamas žodis „globojamas“ turėtų būti suprantamas perkeltine prasme, kaip pareiškėjo verslo santykio su aukštų ir įtakingų Rusijos Federacijos pareigūnų apibūdinimas, ir negali būti tapatinamas su objektyvios tiesos paskelbimu. Pažymi, kad asmens siejimas su teisei priešingomis veikomis (šiuo atveju – neteisėtos įtakos darymu prokurorams) turi būti išreikštas aiškiai ir konkrečiai. Informacijos apie galimą ikiteisminio tyrimo baigtį paskleidimas pareiškėjo, kaip įtariamojo, neturtinių teisių pažeidimo atžvilgiu yra neutralus ir nesudaro pagrindo jo neturtinių teisių pažeidimo konstatavimui.Pareiškėjas G. Ž. 2018 m. sausio 22 d. teismui pateikė pareiškimą dėl apeliacinio skundo atsisakymo, kuriame prašo apeliacinį procesą byloje Nr. A-1468-556/2018 nutraukti. Pareiškime nurodo, jog apeliacinio skundo atsisakymo pasekmės jam yra žinomos ir suprantamos.