- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-27
- Bylos Nr.
- e2-430-302/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00172-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė (pirm.)
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Primestus“, "NT paslaugos", ,,Primestus"
- Atsakovas
- BUAB Nekilnojamojo turto valdymas
- Trečiasis asmuo
- „EDS Invest“, „EDS Invest“, "Colemont draudimo brokeris" UADBB, "Swedbank", „Emilė“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Primestus“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 23 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas atidėti dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. vasario 20 d. sprendimu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Primestus“ ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
2. Ieškovė UAB „Primestus“ 2023 m. kovo 22 d. pateikė teismui apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimo, kuriame prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Ieškovė taip pat pateikė prašymą atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo, argumentuodama, kad jai žyminio mokesčio sumokėjimas už ieškinį buvo atidėtas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi, o įmonės turtinė padėtis nepasikeitė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. kovo 23 d. nutartimi netenkino ieškovės UAB „Primestus“ prašymo atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą bei nustatė ieškovei terminą sumokėti 2 350 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
4. Teismas nurodė, kad šiuo metu Lietuvos Respublikoje netaikomi karantino apribojimai ar lengvatos, susijusios su koronaviruso pandemijos pasekmėmis.
5. Teismas akcentavo, kad ieškovei teigiant, jog ji negali sumokėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dėl sunkios finansinės padėties, turi būti pateikti jos sunkią finansinę padėtį pagrindžiantys duomenys, tačiau tokie duomenys nepateikti.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovė UAB „Primestus“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti 2 350 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi nutarė atidėti ieškovei žyminio mokesčio sumokėjimą, o tai patvirtina, kad yra nustatytos aplinkybės dėl sunkios ieškovės finansinės padėties.
6.2. Ieškovės finansinė padėtis nepasikeitė nuo 2020 metų, todėl nėra galimybės sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Be to, ieškovė turi patvirtintą finansinį reikalavimą UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, ši teisė negali būti aiškinama ir suprantama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu jo pageidaujamu būdu ar tvarka. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama specialia CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.
10. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). CPK 80 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Taip pat įstatymų leidėjas CPK yra nustatęs galimybę asmenims, dėl finansinių sunkumų neišgalintiems sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį, kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu atleisti juos nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą (CPK 83, 84 straipsniai).
11. Apeliantės teigimu, tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi atidėjo ieškovei žyminio mokesčio sumokėjimą, patvirtina, jog yra nustatytos aplinkybės dėl sunkios ieškovės finansinės padėties. Be to, atskirajame skunde nurodoma, kad ieškovės finansinė padėtis nuo 2020 m. gegužės mėnesio nepasikeitė, t. y. ji neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą.
12. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su ieškovės atskirajame skunde dėstoma pozicija, visų pirma, pažymi, kad žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimas vertintinas kiekvienoje konkrečioje byloje individualiai, pagal į konkrečią bylą pateiktus įrodymus, todėl šiuo procesiniu klausimu priimtas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. procesinis sprendimas besąlygiškai negali būti laikomas prejudicija nagrinėjamu atveju, tuo labiau jog po ieškovės nurodomos nutarties priėmimo praėjo beveik treji metai, t. y. laikotarpis, per kurį prašančio atidėti žyminio mokesčio mokėjimą asmens turtinė padėtis gali iš esmės pasikeisti.
13. Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.
14. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje numatyta, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017, 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1445-236/2018, 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-23-236/2020). Taigi, prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dienai jis žyminį mokestį, jei ieškinys (apeliacinis skundas) bus atmestas, turės galimybę sumokėti (CPK 84 straipsnis, 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-522-330/2020).
15. Taigi prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą. Juridinio asmens turtinę padėtį apibūdina finansinės atskaitomybės dokumentai, sudaryti aktualiu nagrinėjamam klausimui išspręsti laikotarpiu, taip pat kiti galimi duomenys: informacija iš bankų, turtą registruojančių registrų. Realią turtinę padėtį leistų įvertinti ir tokie duomenys, kaip iš ūkinės komercinės veiklos gaunamos pajamos bei tokios veiklos sąnaudos (išlaidos), apibendrinti kasos duomenys, patvirtinantys piniginius srautus, mokesčių mokėtojo deklaracijos (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-347-178/2018). Asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo materialinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1109-330/2020).
16. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui neteikė šios nutarties 15 punkte minėtų įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti realią jos turtinę padėtį – finansinės atskaitomybės dokumentų, taip pat duomenų iš bankų, turtą registruojančių registrų ir panašių dokumentų (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė nepateikė duomenų, leidžiančių identifikuoti realią finansinę situaciją bei konstatuoti tokį jos sunkumą, kuris neleistų sumokėti prašomą atidėti žyminį mokestį, t. y. ieškovė neįrodė, jog jos finansinė padėtis objektyviai yra tokia sunki, kad apeliantė šiuo metu nepajėgi sumokėti už apeliacinį skundą žyminį mokestį, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo priešingai išvadai.
17. Neabejotina, kad su koronaviruso pandemijos ir dėl jos taikytų ribojimų valstybiniu lygiu neigiamais padariniais (ekonominiais, socialiniais ir pan.) susidūrė beveik visi valstybės gyventojai, fiziniai ir juridiniai asmenys. Tačiau, vien ši aplinkybė savaime negali nulemti žyminio mokesčio lengvatų asmeniui taikymo, nes teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą, juolab, kad beveik prieš vienerius metus, t. y. nuo 2022 m. gegužės 1 d., šalyje nustojo galioti valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl koronaviruso pandemijos.
18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ją keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Kadangi skundžiama nutartimi nustatytas terminas ieškovės pateikto apeliacinio skundo trūkumams pašalinti šios bylos nagrinėjimo metu yra pasibaigęs, ieškovei nustatytinas naujas terminas nutartyje nurodytam trūkumui pašalinti (CPK 7 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Primestus“ 7 (septynių) dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties priėmimo dienos, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 23 d. nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytiems trūkumams pašalinti – sumokėti 2 350 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą bei pateikti pirmosios instancijos teismui mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.