Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2021-06-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1594-836/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-06-30
Bylos Nr.
1-1594-836/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03401-2021-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Nukentėjusysis
D. P.
Kaltinamasis
G. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1594-836/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03401-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.1; 1.2.4.6.1; 2.1.10.1; 2.1.14; 2.1.15.3.2; 2.1.16.1.9; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 30 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Jakštui,nukentėjusiajam D. P.,kaltinamajam G. S.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. S., 2021 m. vasario 1 d. apie 18.15 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, asmeninio konflikto metu, D. P. tyčia sudavė vieną kartą kumščiu į kaktą, delnu sudavė vieną kartą į galvą, spyrė vieną kartą į dešinę koją, taip dėl kraujosruvos su nubrozdinimu nosies kairėje ir kraujosruvos dešinės čiurnos išorinėje dalyje, padarė D. P. nežymų sveikatos sutrikdymą, sukėlė jam fizinį skausmą.

Kaltinamasis G. S. kaltu neprisipažino. Parodė, kad D. P. jį nepagrįstai kaltina. 2021 m. vasario 1 d. apie 18 val. nuvažiavo apžiūrėti automobilio. Priėjo D. P. ir pradėjo kabinėtis. Jis sėdėjo savo žmonos, V. S., mašinoje. D. P. priėjo agresyviai nusiteikęs, klausė, ko atvažiavo. Jo žmona atsinešė sniego kastuvą. Jis stovėjo kairėje automobilio pusėje ties galinėmis durelėmis, o žmona su D. P. buvo prie dešinio galinio automobilio rato. Išgirdo, kaip žmona pasakė: „nelįsk prie rato“. Tada jis nuėjo pasižiūrėti ir pamatė, kad D. P. tupi prie rato, o žmona bando jį nustumti. D. P. atsitraukė ir nugriuvo ant sniego. Jis kažkam skambino telefonu ir sakė, kad jį muša. Tada D. P. atsikėlė ir pasilenkė prie automobilio veidrodėlio. Pasakė jam atsitraukti, nes pagalvojo, kad gali nulaužti veidrodėlį. D. P. nuėjo prie mašinos priekio ir pakišo rankas. Jis (G. S.) jo rankas pastūmė, D. P. prarado pusiausvyrą ir atsisėdo ant sniego. Jam žmona pasakė su juo neprasidėti ir jis nuvažiavo. Nesutarimai vyksta dėl turto. Įvykio metu kieme daugiau žmonių nebuvo. Jo žmona prieš nukentėjusįjį nesmurtavo. Sužalojimai ant D. P. galėjo atsirasti iki įvykio, taip pat spėja, kad jis ir pats galėjo susižaloti. Matė, kad byloje yra pateikti sulaužyti akiniai, bet akinių nesulaužė. Jei P. turėjo akinius, jie gal ir galėjo nukristi. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, gauna minimalų atlyginimą, nepilnamečių vaikų neturi, tačiau prižiūri neįgalų pilnametį vaiką. Susitaikyti nėra galimybių, kadangi D. P. nesutinka taikytis.

Nukentėjusysis D. P. parodė, kad 2021 m. vasario 1 d. jie (G. S. ir V. S.) atvažiavo prie klojimo. Jis jų paklausė, ko jie atvažiavo, su ranka norėjo pasižiūrėti jų mašinos ratus ir G. S. jam kumščiu sudavė į kaktą ir jis nukrito. Norėdamas atsikelti, ranka atsirėmė į jų mašiną ir jis (G. S.) dar kartą sudavė jam kumščiu į kaktą. Jis apsisuko ir netyčia rūbo kampu užkabino jų mašinos veidrodėlį, tai G. S. sugriebė jam už kupros ir spyrė į dešinės kojos kauliuką. Po spyrio jis vėl nukrito į sniegą, jam skaudėjo koją. Dėl šito sužalojimo buvo sugipsuota koja. Koją skauda jau keturis mėnesius. Visi konfliktai prasidėjo po tėvo mirties dėl turto. Sesuo su vyru nuolat jį terorizuoja. G. S. įvykio metu sulaužė akinius, o akiniai reikalingi nuolat. Turėjo pirkti naujus akinius. Kai G. S. sudavė į kaktą, jis (D. P.) buvo su akiniais. G. S. neatsiprašė, neatėjo padėti. Dabar gydosi ambulatoriškai. Iki įvykio kojos buvo sveikos. Anksčiau kojos nebuvo susižalojęs. Po įvykio koja ištino, policijos pareigūnai dėl to ir greitąją iškvietė. Koja lūžusi nebuvo. Prašo priteisti 1400 Eur neturtinės žalos, nes reikėjo samdyti žmones pagalbai, reikėjo važiuoti į gydymo įstaigą. Buvo skausmas, nepatogumai, dabar net dviračiu negali važiuoti. Taikytis nesutinka. Jei iš karto būtų atėjęs atsiprašyti, būtų pakalbėję, būtų ir atleidęs.

Liudytoja V. S. parodė, kad datos nepamena, galėjo būti 2021 m. vasario 1 d., vyras grįžo iš darbo ir ji jam pasiūlė nuvažiuoti pas mamą į sodybą patikrinti mašiną, nes buvo šalta. Apie 18 val. nuvažiavo į sodybą prie daržinės. Vyras laukė išlipęs iš mašinos, ji pradėjo kasti sniegą ir pasisukusi pamatė brolį tupintį prie mašinos rato. Žodžiais jį nuvarė nuo rato. Tada brolis pradėjo eiti link mašinos priekio, užkabino veidrodėlį. Pamatė brolį pasilenkusį prie mašinos, o vyras tuo metu jį nustūmė. Brolis nugriuvo ant sniego. Tada brolis lėtai apsivertė, demonstratyviai išsitraukė telefoną ir pradėjo skambinti. Suprato, kad jis skambina į policiją. Tada jie greitai nuvažiavo į sodybos kiemą prie mamos namo. Nukentėjusįjį paliko gulintį sniege. Nukentėjusysis gulėjo sniege dėl to, kad vyras jį pastūmė nuo mašinos. Ji matė, kaip vyras (G. S.) pastūmė brolį į dešinį petį. Nepamena, ar nukentėjusysis turėjo akinius. Brolis jau senai turi akinius, jie jam reikalingi skaitymui, žiūrėti į telefoną. Gal ir galėjo ko nors nematyti, nes kasė sniegą, buvo apie 10 metrų atstumu. Brolis galėjo pats susižaloti tyčia.

Liudytojas M. R. parodė, kad datos nepamena, galėjo būti 2021 m. vasario 1 d., gavo pranešimą apie sumuštą žmogų. Nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą. Lauke jų laukė nukentėjęs asmuo. Jis papasakojo, kad giminaitis jį sumušė, spyrė, sulaužė akinius. Buvo atėjusi ir kita pusė, jie viską neigė. Nukentėjusysis pasakojo, kad jį pastūmė, jis nugriuvo į sniegą, tada jam įspyrė. Nukentėjusysis skundėsi kojos skausmais ir vyko į ligoninę. Įvykis buvo lauke prie garažo. Buvo sniego ir sniege matėsi nugriuvusio žmogaus siluetas. Sakė nukentėjusysis, kad jam sulaužė akinius, bet nepamena, kaip buvo sulaužyti akiniai.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltės nepripažino, jo kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir baudžiamojoje byloje surinktais bei teisme ištirtais kitais įrodymais.

Iš byloje esančio pranešimo nustatyta, kad 2021 m. vasario 1 d., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 1-2).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad D. P. pranešė, jog 2021 m. vasario 1 d., apie 18.15 val. prie daržinės, esančios (duomenys neskelbtini) kilus tarpusavio konfliktui dėl turto, jo sesers sutuoktinis G. S. sudavė jam vieną kartą kumščiu į kaktą, dėl to, jis pargriuvo ant sniego, nuo smūgio nukrito akiniai, kurie buvo sugadinti. Bandant atsistoti G. S. dar kartą delnu iš už nugaros jam sudavė per galvą, po ko, jis vėl parkrito, po to, jam atsistojus ir einant link namų, G. S. spyrė į dešinės kojos čiurną, dėl to, jis vėl parkrito ant sniego. Smūgių sudavimo metu jis juto fizinį skausmą. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti kaltą asmenį įstatymų nustatyta tvarka. Apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), padarytos fotonuotraukos (1 t., b. l. 12-22).

Iš policijos registruojamų įvykių suvestinės matyti, kad 2021 m. vasario 1 d., 18 val. 43 min. į bendrąjį pagalbos centrą kreipėsi D. P., pranešdamas, kad (duomenys neskelbtini), atvažiavęs sesers vyras ruošiasi paimti automobilio priekabą, jam to daryti neleidus, sesers vyras pastūmė jį į pusnį, apspardė, sulaužė akinius ir pasišalino (1 t., b. l. 27).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti du vaizdo ir garso įrašai, atvykusių į įvykio vietą policijos pareigūnų naudojamų "Body kamerų" iš kurių matyti, kad pranešėjas D. P. atvykusiems pareigūnams nurodė, kad sesers vyras sulaužė akinius, trenkė, į koją davė ir vėl davė, sudavė su kažkokiu kietu " čiabatu". Spyrė trečią kartą, jam nueinant namo (1 t., b. l. 32)

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad perklausius pranešimą į bendrąjį pagalbos centrą, fiksuota, kad apie įvykį praneša D. P., kuris skambina gulėdamas sniege, nurodydamas, kad sesers vyras jį pastūmė į sniegą, sulaužė akinius, spyrė jam su kerziniu (1 t., b. l. 42-44).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 213/2021 (02) nurodyta, kad D. P. nustatyta kraujosruva su nubrozdinimu nosies kairėje, kraujosruva dešinės čiurnos išorinėje dalyje. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t. b. l. 79-81).

Savanoriško daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad D. P. tyrimui pateikė akinius, kurie buvo apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos ištyrimui, apžiūros metu fiksuoti pažeidimai (1 t., b. l. 97-102). Akinai grąžinti pagal pakvitavimą (1 t., b. l. 103).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį žmogaus kūnui siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo betarpiškai ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis G. S., 2021 m. vasario 1 d. apie 18.15 val. namo, (duomenys neskelbtini), kieme, asmeninio konflikto metu, D. P. tyčia sudavė vieną kartą kumščiu į kaktą, delnu sudavė vieną kartą į galvą, spyrė vieną kartą į dešinę koją, taip dėl kraujosruvos su nubrozdinimu nosies kairėje ir kraujosruvos dešinės čiurnos išorinėje dalyje, padarė D. P. nežymų sveikatos sutrikdymą, sukėlė jam fizinį skausmą.

Kaltinamasis kaltės nepripažino, tačiau nurodė, kad įvykio vietoje tik pastūmė kaltinamojo rankas, D. P. prarado pusiausvyrą ir atsisėdo ant sniego. Jis nukentėjusiojo nemušė, o pastarasis galėjo susižaloti pats. Tokie kaltinamojo parodymai laikytini jo pasirinktas gynybos būdas ir bandymas išvengti atsakomybės ir bausmės už padarytą nusikaltimą. Be to, vertinant kaltinamojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, pažymėtina, kad nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiškinimais, nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir tokiu būdu siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių.

Kaltinamojo kaltė yra įrodyta nukentėjusiojo D. P. parodymais, kuris parodė, kad G. S. jam kumščiu sudavė į kaktą ir jis nukrito, tada G. S. dar kartą sudavė jam kumščiu į kaktą. Kaltinamasis sugriebė jam už kupros ir spyrė į dešinės kojos kauliuką. Po spyrio jis vėl nukrito į sniegą, jam skaudėjo koją. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal nukentėjusiojo pareiškimą apie sumušimą ir sugadintus akinius. Nukentėjusysis tiek pranešdamas apie įvykį bendruoju pagalbos telefonu, tiek pareiškime, tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nurodė, kad buvo sumuštas, nuosekliai tvirtino, kad kaltinamasis G. S. sudavė jam ranka į kaktą, galvą ir kad nuo smūgio jis nukrito bei buvo sulaužyti jo akiniai. Teismas netikėti nukentėjusiojo parodymais neturi pagrindo, jo parodymai buvo nuoseklūs viso ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, jis viso proceso metu davė nuoseklius, tarpusavyje neprieštaraujančius ir bylos faktines aplinkybes atitinkančius parodymus. Liudytojas M. R. patvirtino, jog atvykus į įvykio vietą nukentėjusysis jam nurodė, jog giminaitis jį sumušė, spyrė, sulaužė akinius. Nukentėjusysis skundėsi kojos skausmais ir vyko į ligoninę. Įvykis buvo lauke prie garažo. Buvo sniego ir sniege matėsi nugriuvusio žmogaus siluetas. Apklausta liudytoja V. S. parodė, kad jos sutuoktinis G. S. nukentėjusįjį tik nustūmė nuo mašinos ir pastarasis nugriuvo ant sniego. Gal ir galėjo ko nors nematyti, nes kasė sniegą, buvo apie 10 metrų atstumu. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados patvirtina nukentėjusiajam padaryto sužalojimo mastą – padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiajam nustatyta kraujosruva su nubrozdinimu nosies kairėje, kraujosruva dešinės čiurnos išorinėje dalyje, sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu, o sužalojimo vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, t. y. 2021 m. vasario 1 d. apie 18.15 val. Teismas daro išvadą, kad tarp kaltinamojo veikos – suduoto smūgio, ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiajam sukelto fizinio skausmo ir padarytų sužalojimų masto, t. y. nežymaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis tyčia panaudojo fizinį smurtą, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, ką patvirtina nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada, liudytojo parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga. Teismo vertinimu, kaltinamasis suduodamas smūgį nukentėjusiajam suprato, jog jo veika padarys žalos kito žmogaus, t. y. nukentėjusiojo sveikatai bei turtui, nes pakaltinamas asmuo negali nesuvokti tokios veikos pavojingo pobūdžio ir nenumatyti, kad tokie veiksmai sukels pavojingas pasekmes ir šių pasekmių norėjo, todėl jis veikė tiesiogine tyčia. Nusikalstama veika baigta, kadangi buvo sukeltos straipsnio sankcijoje numatytos pasekmės.

Teismas, išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis neteistas, nebaustas administracinėmis nuobaudomis (2 t., b. l. 29, 31), dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 35-36, 40), Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas (2 t., b. l. 34), nekilnojamojo turto, automobilių neturi (2 t., b. l. 42, 43). Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jam skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnis), neteistam kaltinamajam nustatant žemesnį nei vidurkis bausmės dydį, vietoj intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimus, kuris galėtų daryti teigiamą įtaką jo elgesiui – dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas) ir dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusysis D. P. byloje pareiškė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo - civilinio atsakovo G. S. priteisti 1 400 Eur neturtinės žalos ir 202,5 Eur turtinės žalos atlyginimą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 107-108).

Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu nesutiko.

Nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. Žala padaroma baudžiamosios teisės ginamoms vertybėms. Pagal BPK 109 straipsnį civilinio ieškinio dalykas baudžiamojoje byloje yra turtinė ir (ar) neturtinė žala.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

Turtinę žalą civilinis ieškovas grindžia akinių įsigijimo išlaidomis, nurodydamas, kad dėl kaltinamojo veiksmų, kuomet jis sudavė nukentėjusiajam į kaktą, galvą buvo sulaužyti akiniai, o nauji akiniai kainavo 202,50 Eur (1 t., b. l. 109). Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo tyčinio nusikalstamo veiksmo – suduoto smūgio, buvo sugadinti nukentėjusiojo akiniai, todėl akivaizdu, kad nukentėjusysis patyrė turtinę žalą. Nukentėjusysis pateikė sąskaitą – faktūrą ir kvitą, iš kurių matyti, jog už akinių įsigijimą sumokėjo 202,50 Eur. Atsižvelgiant į nustatytą kaltinamojo kaltę dėl turto sugadinimo, nustačius, jog nukentėjusysis dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos patyrė turtinę žalą, pareikštam civilinio ieškinio reikalavimui dėl turtinės žalos atlyginimo esant realiam bei įrodytam byloje nustatytomis aplinkybėmis bei sąskaita ir kvitu, teismas daro išvadą, kad civilinio ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas, priteisiant iš kaltinamojo G. S. nukentėjusiajam D. P. 255 Eur turtinės žalos atlyginimą (BPK 115 straipsnis).

Nukentėjusysis, grįsdamas neturtinę žalą, ieškinyje nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų patyrė fizinį skausmą ir nepatogumus, buvo priverstas kreiptis į gydymo įstaigą, dėl sugipsuotos kojos buvo apribota judėjimo galimybė, negalėjo vairuoti automobilio, vartojo raminančius vaistus. Dabar net dviračiu negali važiuoti. Teismui nekyla abejonių, jog dėl G. S. neteisėtų veiksmų - fizinio smurto panaudojimo, nukentėjusiajam neabejotinai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ką patvirtino ir specialisto išvada, jis patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, kurie turi būti atlyginti. Tačiau pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog dėl patirto sveikatos sutrikdymo D. P. būtų nustatyti išliekamieji reiškiniai, dėl kurių šiuo metu jam būtų reikšmingai pablogėjusi sveikata. Duomenų apie nukentėjusiojo apribotą galimybę bendrauti su aplinkiniais ar negalėjimą atlikti kažkokių kasdieniame gyvenime ar buityje būtinų veiksmų, taip pat nėra. Nukentėjusysis nebuvo gydomas stacionariai, po apžiūros buvo išleistas į namus. Nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgiama į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį (dirba, gauna minimalias pajamas, augina ir išlaiko neįgalų vaiką, nekilnojamo turto neturi), padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 Eur iki 1000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas iki 400 Eur. Teismo vertinimu, būtent toks priteistinos neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką ir CK 6.250 straipsnyje numatytus vertinimo kriterijus, yra teisingas ir pakankamas patenkinti nukentėjusiojo interesus, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Civiliniu ieškiniu prašoma priteisti ir nukentėjusiojo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų patvirtinančių tokias išlaidas byloje nėra pateikta, todėl šioje dalyje prašymas atmestinas.

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 21-22), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 7,16 Eur, pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnis) ir priteistinos iš kaltinamojo valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš G. S. nukentėjusiajam D. P. 202,50 Eur (dviejų šimtų dviejų eurų 50 centų) turtinės žalos atlyginimą, 400 Eur (keturių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą, kitoje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Priteisti iš G. S. 7,16 Eur (septynis eurus 16 ct) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Henryta Gerdvilė