Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „R“ atstovui advokato padėjėjui A. V. ir B. Ž.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (naudojantis vaizdo konferencijos programa ZOOM) išnagrinėjo civilinę bylą dėl 2021 m. vasario 11 d. Preliminaraus sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-580-642/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „R“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Š“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. vasario 11 d. Klaipėdos apygardos teismo preliminaraus sprendimo esmė

Ieškovės atsiliepimo į atsakovės prieštaravimus esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl ieškovės reikalavimų apimties, 2021 m. vasario 11 d. Klaipėdos apygardos teismui priėmus preliminarų sprendimą.

15. 2021 m. vasario 11 d. Klaipėdos apygardos teismas priėmė preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-580-642/2021, kuriuo ieškinį visiškai tenkino, priteisė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Š“ 55980,97 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. vasario 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2032 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „R“.

16. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės prieštaravimus prašė pakeisti 2021 m. vasario 11 d. preliminarų sprendimą, priimti galutinį sprendimą, priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Š“ 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (55980,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. vasario 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (2021 m. vasario 24 d.) ir 2032 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „R“. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. vasario 24 d. su ieškove visiškai atsiskaityta, ieškovei sumokėta 55980,97 Eur skola pagal atliktų statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 7 ir ginčo dėl skolos nebėra.

17. Esant nurodytoms aplinkybės, 2021 m. vasario 11 d. Klaipėdos apygardos teismo priimtas preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr.e2-580-642/2021 dalyje dėl 55980,97 Eur skolos priteisimo naikintinas, ieškovės ieškinys dalyje dėl 55980,97 Eur skolos priteisimo, atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 430 straipsnio 6 dalies 2 punktas).

Dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų (ne) priteisimo

18. Ginčas tarp šalių kilo dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

19. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (55980,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. vasario 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (2021 m. vasario 24 d.).

20. Atsakovė atsikerta, kad tarpinis ieškovės atliktų darbų 2020 m. lapkričio 30 d. aktas Nr. 7 suderinimui buvo gautas 2020 m. lapkričio 27 d. be parašų ir su klaidomis. 2020 m. gruodžio 7 d. aktas buvo pateiktas pataisytas ir pasirašytas, tačiau be priedų. Reikalingus priedus ir teisingas PVM sąskaitas-faktūras ieškovė galutinai pateikė 2021m. sausio 28 d., todėl terminas akto Nr.7 apmokėjimui skaičiuojamas nuo jo pateikimo dienos 2021 m. sausio 28 d. Tą pačią dieną atsakovė pateikė prašymą VIPA apmokėti už atliktus darbus, tačiau VIPA uždelsė apmokėti šį aktą, vykdydama antstolio patvarkymą. Atsakovės nuomone, antstolio pateiktas patvarkymas nuo jo pasirašymo pradžios buvo neteisėtas ir VIPA tokio patvarkymo vykdyti neprivalėjo. Antstolio patvarkymas buvo parašytas ir perduotas VIPA vykdymui, siekiant priverstinio išieškojimo iš ieškovės. Tokios aplinkybės įrodo, kad ieškovė turi skolinių įsipareigojimų, dėl kurių galimas priverstinis išieškojimas, o tai reiškia, kad pati ieškovė netiesiogiai prisidėjo prie to, kad su ja nebuvo savalaikiai atsiskaityta. Atsakovės jokios kaltės dėl nesavalaikio atsiskaitymo su ieškove pagal atliktų darbų priėmimo aktą Nr.7, nėra.

21. Iš pagrindinės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 5 skirsnio „Atliktų darbų perdavimo bei apmokėjimo tvarka“ 5.10. punkto nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė susitarė, jog sąskaitą Tiekėjas (nagrinėjamu atveju – ieškovė) gali išrašyti tik po to, kai abi šalys pasirašė Aktą (galutiniam mokėjimui - galutinį Aktą). Sąskaitoje turi būti nurodytas Pagrindinės sutarties ir Akto numeris. Prie sąskaitos turi būti pridėtas abiejų Šalių pasirašytas Aktas (galutiniam mokėjimui - galutinis Aktas ir Tiekėjo atliktų Darbų perdavimo Užsakovui (nagrinėjamu atveju – ieškovė) aktas) bei kiti pagal Pagrindinę sutartį numatyti dokumentai.

22. Iš pagrindinės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 5 skirsnio „Atliktų darbų perdavimo bei apmokėjimo tvarka“ 5.11. punkto nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė susitarė, jog apmokėjimas yra vykdomas dalimis po atitinkamo Akto pasirašymo per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų. Galutinis apmokėjimas yra vykdomas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų po Akto, Tiekėjui atliktų Darbų perdavimo Užsakovui akto pasirašymo ir Defektų ištaisymo garantiniu laikotarpiu užtikrinimo dokumento pateikimo. Šiame punkte nurodyti mokėjimų terminai, susieti su finansavimu, gaunamu iš trečiųjų šalių, gali būti pratęsti, tačiau bet kokiu atveju šie terminai negali viršyti 60 (šešiasdešimt) dienų. Nurodytu atveju ilgesnio apmokėjimo termino taikymo galimybę Užsakovas įgyja tik tuo atveju, jei jis tiekėjui pateikia įrodymus, patvirtinančius apie finansavimo iš trečiųjų šalių vėlavimą.

23. Išanalizavus mėtas sutarties normas, matyti, kad ieškovė ir atsakovė susitarė pirmiausia pasirašyti darbų atlikimo aktą, tik po to ieškovė įgyja teisę išrašyti sąskaitą. Tačiau sąskaitos apmokėjimą ieškovė ir atsakovė sieja ne su jos pateikimu atsakovei, bet su atliktų darbų akto pasirašymo laiku.

24. Sprendžiant klausimą, kada šalių buvo pasirašytas 2020 m. lapkričio 30 d. aktas Nr. 7, teismas vertina ieškovės 2021 m. sausio 28 d. 10.01 val. elektroniniu paštu atsakovei ir VIPA siųstus dokumentus: vienas jų Tema: „Aktai 12 mėn.“ ir pridėtas PDF priedas „11 mėn. pataisyta“, kitas - Tema „Š kor“ ir pridėti PDF priedai dvi PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Iš susirašinėjimų nustatyta, kad ieškovė dar 2021 m. sausio 27 d. rašė atsakovei ir VIPA, jog „trūkstamus aktus turėtų atvežti šiandien, o sąskaitas buhalterė taip pat šiandien iki pietų turėtų sukelti į e-sistemą“.

25. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė 2021 m. sausio 28 d. gautuose dokumentuose įregistravo PVM sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

26. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462).

27. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, daro labiau tikėtiną išvadą, kad 2020 m. lapkričio 30 d. aktą Nr. 7 ieškovė atsakovei pateikė 2021 m. sausio 28 d. ir tą pačią dieną išrašė ir pateikė ieškovei dvi PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

28. Teismui padarius išvadą, kad 2020 m. lapkričio 30 d. aktas Nr. 7 atsakovei pateiktas 2021 m. sausio 28 d., darytina kita išvada, kad PVM sąskaitų- faktūrų pagal 2020 m. lapkričio 30 d. aktą Nr. 7 apmokėjimo terminas yra iki 2021 m. vasario 28 d. Ieškovė patvirtino, kad VIPA 2021 m. vasario 24 d. visiškai sumokėjo ieškovei 55980,97 Eur skolą pagal atliktų statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 7 ir ginčo dėl skolos nebėra.

29. Išanalizavus sutarties sąlygas dėl sąskaitų apmokėjimo terminų matyti, kad ieškovė ir atsakovė numatė galimybę mokėjimų terminus susieti su finansavimu, gaunamu iš trečiųjų šalių, t.y. mokėjimo terminai gali būti pratęsti, tačiau bet kokiu atveju šie terminai negali viršyti 60 (šešiasdešimt) dienų.

30. Nustatyta, kad ieškovės darbus finansuoja VIPA. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė tiesiogiai elektroniniu paštu susirašinėjo su VIPA, teikė jai darbų atlikimo aktus, sąskaitas- faktūras apmokėjimui. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės atlikti darbai finansuojami trečiosios šalies -VIPA, teismas daro išvadą, kad mokėjimo terminai gali būti pratęsti, tačiau bet kokiu atveju šie terminai negali viršyti 60 (šešiasdešimt) dienų. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2021 m. sausio 6 d. ieškovės turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, o 2021 m. vasario 2 d. VIPA gavo antstolio A. S. patvarkymą sustabdyti lėšų išmokėjimą ieškovei iki atskiro antstolio nurodymo.

31. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovės pateiktas sąskaitas -faktūras atsakovė turėjo teisę sumokėti per 60 (šešiasdešimt) dienų, t.y. 2021 m. kovo 30 d. Vadinasi, ieškovė pateikė ieškinį, dar neįgijusi reikalavimo teisės. Minėta, kad ieškovės pateiktos sąskaitos- faktūros buvo apmokėtos, nepažeidžiant ir 30 dienų termino nuo akto Nr. 7 pateikimo 2021 m. sausio 28 d.

32. Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1 straipsnis).

33. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, išanalizavus bylos įrodymus, konstatuotina, kad ieškovė neįgijo teisės reikalauti iš atsakovės prievolės įvykdymo, nes prievolė jau buvo įvykdyta. O tuo pačiu ieškovė neįgijo teisės į procesinių palūkanų priteisimą, todėl preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr.e2-580-642/2021 dalyje dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo, naikintinas, ieškovės ieškinys dalyje dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo, atmestinas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 2 punktas).

Dėl trečiojo asmens (ne)įtraukimo į procesą

34. Atsakovė prieštaravimuose nurodo, jog mano, kad jeigu būtų sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, šioje byloje antra atsakove turėtų būti patraukta VIPA ir visos bylinėjimosi išlaidos, netesybos, turi būti priteistos iš VIPA, nes atsiskaitymo sulaikymą ieškovei inicijavo būtent ji.

35. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju papildomų asmenų neįtraukimo į bylą faktas pats savaime neužkerta kelio tolesnei bylos eigai iš esmės. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad tuomet, kai asmuo, pareiškęs prašymą įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, neįtraukiamas į bylą, vertintina kaip aplinkybė, jo atžvilgiu užkertanti kelią bylos eigai. Toks asmuo nutartį dėl jo neįtraukimo į bylą galėtų skųsti atskiruoju skundu.

36. Nagrinėjamu atveju, VIPA nereiškė reikalavimo teismui įtraukti ją į procesą trečiuoju asmeniu, nors iš byloje pateikto rašto Nr. 2021-02-18 matyti, kad atsakovė reikalavo VIPA sumokėti ieškovei ir informavo VIPA apie ieškovės inicijuotą bylą.

37. Tuo tarpu nei dalyvaujantiems byloje asmenims, nei teismui trečiųjų asmenų neįtraukimas į bylą nekliudo toliau tęsti bylos nagrinėjimą iš esmės, neužkerta kelio reikšti prašymus, pavyzdžiui, apklausti šiuos asmenis liudytojais, siekiant išsiaiškinti visas bylos aplinkybes. Bylos procesas, nepaisant netenkinto šalių prašymo įtraukti į bylą trečiuosius asmenis, gali vykti toliau.

38. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad nutartį dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, neįtraukimo į bylą gali skųsti tik tie asmenys, kuriems nutartis neleidžia įstoti į bylą, bet ne kiti dalyvaujantys byloje asmenys (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-425-178/2017, 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1059-585/2019).

39. Dalyvaujančių byloje asmenų prašymo dėl trečiųjų asmenų neįtraukimo netenkinimas nekliudo nedalyvaujantiems byloje asmenims, jei jie mano, kad teismo sprendimas gali būti jiems kaip nors reikšmingas, patiems prašyti įtraukimo į bylą. Tik tokio prašymo netenkinimas reikštų kelio dalyvauti procese šiems asmenims užkirtimą ir tokiu atveju nutartis dėl neįtraukimo į bylą galėtų būti jų skundžiama atskiruoju skundu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Pagrindinis principas, kuriuo paremtas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės pirmiausia yra orientuotos į šalies, laimėjusios bylą, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinimą (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tas yra būdinga visų instancijų teisminiams procesams (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas. Tai aiškiai atsispindi ir pirmiau minėtose proceso įstatymo nuostatose, kurios reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles (žr. CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalį).

41. Kadangi ieškovės ieškinys atmestinas, jai nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

42. Atsakovė pateikė įrodymus, grindžiančius 700 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas dėl advokatės teiktos teisinės pagalbos. Šios išlaidos priteistinos atsakovei iš ieškovės.

43. Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog ieškovės ieškinys yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl atmestinas, o 2021 m. vasario 11 d. Klaipėdos apygardos teismo preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr.e2-580-642/20212021 m. naikintinas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 264, 265, 268, 270, 276, 430 straipsniais,

nusprendžia:

atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „R“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Š“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Panaikinti 2021 m. vasario 11 d. Klaipėdos apygardos teismo preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-580-642/2021, kuriuo teismas ieškinį visiškai tenkino, priteisė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Š“ 55980,97 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. vasario 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2032 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „R“.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „R“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Š“ 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.