- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-25
- Bylos Nr.
- e2YT-21623-1070/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13250-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Pareiškėjas
- Ž. V.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“, Ž. V., R. K.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Svetlana Panina rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Ž. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, Ž. V. ir R. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Ž. V. pareiškė teisme pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina M. V. po sutuoktinio A. V. mirties 1992 m. balandžio 29 d. priėmė palikimą, pradėjusi palikimą faktiškai valdyti (1-5 b. l.).
Pareiškėjas nurodo, kad 2006 m. spalio 13 d. mirė jo ir suinteresuotų asmenų Ž. V. bei R. K. motina M. V.. Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys kreipėsi per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl motinos palikimo priėmimo. Tuomet paaiškėjo, kad motina nepriėmė jos sutuoktinio (pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų tėvo) A. V. palikimo, kreipdamasi į notarą per įstatymo nustatytą terminą. Abiejų tėvų paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). A. V. iki jo mirties visą laiką gyveno kartu su M. V. nurodytu adresu, tvarkė bendrą ūkį. Mirus A. V. jį palaidojo M. V.. Po A. V. mirties M. V. priėmė jo turtą, pradėjusi palikimą faktiškai valdyti: pasiliko gyventi gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), remontavo tą namą savo lėšomis, prižiūrėjo, mokėjo už jį mokesčius.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad negavo pranešimo apie galimą palikėjų A. V. ir M. V. palikimo perėjimą valstybei. Jei visapusiškai išnagrinėjęs bylą ir joje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad pareiškimas pagrįstas, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo pareiškimo patenkinimui (65, 66 b. l.).
Suinteresuoti asmenys Ž. V. ir R. K. pateikė byloje atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodo, kad su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti (73, 74 b. l.).
Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims tinkamai pranešta apie šios bylos nagrinėjimą (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Byloje nustatyta, kad M. V., mirusi 2016 m. spalio 13 d., ir jos sutuoktinis A. V., miręs 1992 m. balandžio 29 d., buvo pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų Ž. V. bei R. K. tėvai (10-12, 16-22 b. l.). Teismo išreikalauto Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis nuo 1976 m. spalio 14 d. M. V. vardu įregistruota nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą ir kitus inžinerinius įrenginius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvas A. V. nuo 1977 m. iki savo mirties (1992 m. balandžio 29 d.) pastoviai gyveno (duomenys neskelbtini), kur buvo ir M. V. deklaruota gyvenamoji vieta (8, 9 b. l.). Mirus A. V. 1992 m. notarų kontoroje nebuvo pradėta paveldėjimo byla (13 b. l.). Po A. V. mirties name, esančiame (duomenys neskelbtini), liko gyventi jo sutuoktinė M. V., kuri ir rūpinosi šiuo namu: mokėjo už jį mokesčius, remontavo (23-27, 80-105 l.). Pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų R. K. bei Ž. V. paaiškinimais, jų motina iš karto po tėvo mirties viena pradėjo rūpintis namu (duomenys neskelbtini), bei perėmė tėvo asmenius daiktus.
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.
Palikėjo A. V. mirties dieną (1992 m. balandžio 29 d.) galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas (toliau –1964 m. CK), kurio 587 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 m. CK, 587 straipsnio 2 dalis). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK, 587 straipsnio 3 dalis).
Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Iš byloje esančių įrodymų, pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjo motina M. V. po savo vyro A. V. mirties faktiškai rūpinosi ir prižiūrėjo jam priklausiusį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą , (duomenys neskelbtini) bei elgėsi kaip šio turto savininkė: gyveno name, kuris priklausė jai ir sutuoktiniui (1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalis), tvarkė mirusiam sutuoktiniui priklausiusį turtą, asmeninius daiktus, mokėjo komunalinius mokesčius už nekilnojamąjį turtą.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad M. V. po savo sutuoktinio A. V. mirties per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis). Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjo pareiškimą, nustatant, kad jo motina M. V. priėmė savo mirusio sutuoktinio A. V. palikimą po jo mirties 1992 m. balandžio 29 d., pradėjusi jo paliktą turtą faktiškai valdyti. Teismo nustatytas palikimo priėmimo faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po M. V. ir A. V. mirties likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi 2016 m. spalio 13 d. po savo sutuoktinio A. V., gim. 1924 m. gruodžio 30 d., mirties 1992 m. balandžio 29 d. priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.