Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai Modestai Nekrašaitei, atsakovės atsakovui advokatui Liudgardui Maculevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“ ieškinius atsakovei Deutsche Lufthansa AG dėl kompensacijų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės ieškinys (reg. Nr. CBP-9359), kuriuo ieškovė prašo priteisti ieškovės naudai iš atsakovės: 1) 400 Eur kompensaciją; 2) 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodo, kad atsakovė, vykdydama oro pervežimo paslaugas, pažeidė Reglamento Nr. 261/2004 nuostatas dėl keleivės V. J. kelionės 2023 m. gruodžio 14 d. Vilnius (VNO) – Frankfurtas (FRA), Nr. LH 889, Frankfurtas (FRA) – Glazgas (GLA), Nr. LH 960 (atstumas 1 861,06 km²) metu, todėl prašoma priteisti kompensaciją (400 Eur). Pažymi, kad jungiamojo skrydžio dalis Nr. LH 889, 2023 m. gruodžio 14 d. turėjusi vykti maršrutu Vilniaus (VNO) – Frankfurtas (FRA) vėlavo atvykti 5 valandas 34 minutes, dėl to buvo praleista 2023 m. gruodžio 14 d. jungiamojo skrydžio dalis Frankfurtas (FRA) – Glazgas (GLA) Nr. LH 960. Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl kompensacijos sumokėjimo, tačiau atsakovė atsisakė mokėti kompensaciją. Nurodo, kad atsakovės pareigą įvykdyti prievolę pagrindžia ir tai, jog skrydžio metu nebuvo nustatytos jokios ypatingos aplinkybės, galėjusios turėti įtakos skrydžio sutrikdymui. Atsakovei tenka įrodinėti ne tik tam tikrų ypatingų aplinkybių buvimą, bet ir įrodyti, kad oro vežėjų veikloje šių sukeltos aplinkybės nėra būdingos normaliai oro vežėjo veiklai ir kurių dėl jų pobūdžio ir atsiradimo priežasčių negalima realiai valdyti.

3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad ginčo skrydis buvo atidėtas dėl objektyvių priežasčių, todėl prašo ieškinį atmesti pilna apimtimi. 2023 m. gruodžio 14 d. skrydis turėjo būti vykdomas orlaiviu, kuris turėjo atvykti į Vilniaus oro uostą 2023 m. gruodžio 13 d. vėlai vakare – tai skrydis Frankfurtas (FRA) – Vilnius (VNO) Nr. LH 888, kuris turėjo nusileisti Vilniaus oro uoste 23 val. 45 minutės 2023 m. gruodžio 13 d. Šis skrydis Nr. LH 888 pavėlavo atvykti į Vilniaus oro uostą, nes skrydžio išvykimą iš Frankfurto oro uosto buvo atidėtas 11 val. 20 minučių dėl skrydžiui netinkamų meteorologinių sąlygų Vilniaus oro uoste. Dėl šios priežasties skrydis Nr. LH 889 vėlavo dėl to, jog į Vilniaus oro uostą dėl netinkamų meteorologinių sąlygų negalėjo atvykti atsakovės orlaivis. Pažymi ir tai, kad visos ypatingos aplinkybės, turinčios įtakos orlaiviui vykdant ankstesnį skrydį, daro poveikį šiuo orlaiviu vykdomam vėlesniam skrydžiui ar skrydžiams. Taigi kompensacija neturėtų būti mokama keleiviui jeigu prieš tai vykusio skrydžio tuo pačiu orlaiviu objektyvus vėlavimas susiklostė dėl nuo oro vežėjo nepriklausančių priežasčių. Taigi skrydis Nr. LH 888 negalėjo vykti dėl objektyvių priežasčių – skrydžiui netinkamų meteorologinių sąlygų. Teikė prie ieškinio METAR ataskaitą, patvirtinančią, kad objektyviai egzistavo aplinkybės, dėl kurių skrydis Nr. LH 888 negalėjo vykti laiku. Paaiškina, kad METAR ataskaita yra meteorologinė aerodromo ataskaita. Tai visame pasaulyje naudojamas standartinis formatas, kuriuo pranešama apie esamas oro sąlygas oro uostuose arba nuolatinėse meteorologinių stebėjimų stotyse.

4. Ieškovė pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad pagal atsakovo nurodytas aplinkybes skrydis vėlavo atvykti į Vilniaus oro uostą 11 val. 20 min. dėl skrydžiui netinkamų meteorologinių sąlygų. Ieškovės vertinimu, atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų, jog būtent šio orlaivio, 2023 m. gruodžio 14 d. turėjusio vykdyti ginčo skrydį, atžvilgiu buvo priimtas sprendimas atidėti ginčo skrydį dėl blogų oro sąlygų būtent tuo metu. Atsakovės teiginiai neįrodo su konkrečiu skrydžiu susijusių individualių aplinkybių. Be to, oro vežėjas turi įrodyti, jog skrydžio atidėjimas būtų neišvengiamas net imantis visų tinkamų priemonių. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kokių konkrečių priemonių ėmėsi, jog būtų išvengta 2023 m. gruodžio 14 d. skrydžio Nr. LH 889 atidėjimui ilgam laikui. Ieškovė kartu pažymi, kad kiti skrydžiai iš Vilniaus oro uosto buvo vykdomi laiku ar su mažu vėlavimu ir teikia teismui šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus – šiuos duomenis ieškovė gavo iš įmonės OAG Aviation Worldwide Limited, informacinės sistemos (duombazės). Pažymi, kad OAG yra vienas didžiausių istorinių skrydžių duomenų tiekėjų civilinės aviacijos rinkoje. Dar daugiau, ieškovė pati 2024 m. liepos 16 d. kreipėsi dar į Vilniaus oro uostą, su prašymu pateikti duomenis apie įvykdytus/atšauktus/atidėtus skrydžius į/iš Vilniaus oro uostą laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 13 d. 20 val. 40 min. iki 2023 m. gruodžio 14 d. 11 val. 38 min., buvo prašoma Vilniaus oro uosto patvirtinti ar paneigti, kad nurodytu laikotarpiu skrydžiai iš/į Vilniaus oro uostą buvo vykdomi, o Vilniaus oro uostas nebuvo uždarytas dėl skrydžiams vykdyti nepalankių oro sąlygų. Ieškovė gavo rašytinį patvirtinimą iš Vilniaus oro uosto, kad Vilniaus oro uoste veikla nebuvo nutrūkusi bei duomenis apie laikotarpiu vykdytus faktinius skrydžius. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad kitų oro linijų bendrovių (Ryanair DAC, Sandinavian Airlines System Denmark-Norway-Sweden), orlaiviai 2023 m. gruodžio 13 d. 23 val. 05 min. bei 2023 m. gruodžio 13 d. 23 val. 57 min. sėkmingai atvyko į Vilniaus oro uostą. Vilniaus oro uosto veikla nebuvo nutrūkusi ir skrydžiai buvo vykdomi. Skrydžio Nr. LH 889 atidėjimas ilgam laikui nėra ir negali būti pripažįstamas ypatingomis aplinkybėmis kaip taip suprantama pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį. Pažymi ir tai, kad ieškovė su atsakove dėl skrydžio Nr. LH 889 dvejose civilinėse bylose (Nr. e2-10940-937/2024 ir e2-14407-964/2024) yra sudariusi taikos sutartis, kuriomis atsakovė pripažino, kad kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004 ieškovei dėl skrydžio Nr. LH889 priklauso. Be kita ko, atsakovė jau yra įvykdžiusi šios taikos sutarties sąlygas. Ieškovei kelia abejonių atsakovės sąžiningumas.

5. Taip pat ieškovė kreipėsi su ieškiniu (reg. Nr. CBP-9365) atsakovei (buvo suteiktas bylos Nr. e2-14402-984/2024), prašant priteisti ieškovės naudai iš atsakovės: 1) 500 Eur kompensaciją; 2) 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo tas pačias aplinkybes dėl atidėto skrydžio Nr. LH 889, kompensacija už keleivius E. K. (250 Eur) ir R. K. (250 Eur), bendrai 500 Eur. Atsakovas pateikė iš esmės tais pačiais atsikirtimais grįstą atsiliepimą į ieškinį.

6. Taip pat ieškovė kreipėsi su ieškiniu (reg. Nr. CBP-9366) atsakovei (buvo suteiktas bylos Nr. e2-14403-1014/2024), prašant priteisti ieškovės naudai iš atsakovės: 1) 400 Eur kompensaciją; 2) 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo tas pačias aplinkybes dėl atidėto skrydžio Nr. LH 889, ir dėl to praleisto jungiamo skrydžio dalį Nr. LH 954 (Frankfurtas (FRA)–Birmingemas (BHX)), kompensacija už keleivį T. M. (400 Eur). Atsakovas pateikė iš esmės tais pačiais atsikirtimais grįstą atsiliepimą į ieškinį.

7. Taip pat ieškovė kreipėsi su ieškiniu (reg. Nr. CBP-9367) atsakovei (buvo suteiktas bylos Nr. e2-14405-862/2024), prašant priteisti ieškovės naudai iš atsakovės: 1) 400 Eur kompensaciją; 2) 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo tas pačias aplinkybes dėl atidėto skrydžio Nr. LH 889, ir dėl to praleisto jungiamo skrydžio dalį Nr. LH 954 (Frankfurtas (FRA)–Birmingemas (BHX)), kompensacija už keleivį R. K. (400 Eur). Atsakovas pateikė iš esmės tais pačiais atsikirtimais grįstą atsiliepimą į ieškinį. Atsakovas pateikė iš esmės tais pačiais atsikirtimais grįstą atsiliepimą į ieškinį.

8. Taip pat ieškovė kreipėsi su ieškiniu (reg. Nr. CBP-9653) atsakovei (buvo suteiktas bylos Nr. e2-14723-1044/2024), prašant priteisti ieškovės naudai iš atsakovės: 1) 400 Eur kompensaciją; 2) 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo tas pačias aplinkybes dėl atidėto skrydžio Nr. LH 889, ir dėl to praleisto jungiamo skrydžio dalį Nr. LH 1142 (Frankfurtas (FRA)–Bilbao (BIO)), kompensacija už keleivį J. K. (400 Eur). Atsakovas pateikė iš esmės tais pačiais atsikirtimais grįstą atsiliepimą į ieškinį. Atsakovas pateikė iš esmės tais pačiais atsikirtimais grįstą atsiliepimą į ieškinį.

9. Taip pat ieškovė kreipėsi su ieškiniu (reg. Nr. CBP-9652) atsakovei (buvo suteiktas bylos Nr. e2-14721-845/2024), prašant priteisti ieškovės naudai iš atsakovės: 1) 250 Eur kompensaciją; 2) 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo tas pačias aplinkybes dėl atidėto skrydžio Nr. LH 889, ir dėl to praleisto jungiamo skrydžio dalį Nr. LH 836 (Frankfurtas (FRA)–Bilundas (BLL)), kompensacija už keleivį L. Z. (250 Eur). Atsakovas pateikė iš esmės tais pačiais atsikirtimais grįstą atsiliepimą į ieškinį. Atsakovas pateikė iš esmės tais pačiais atsikirtimais grįstą atsiliepimą į ieškinį.

10. Taip pat ieškovė kreipėsi su ieškiniu (reg. Nr. CBP-9683) atsakovei (buvo suteiktas bylos Nr. e2-14756-1159/2024), prašant priteisti ieškovės naudai iš atsakovės: 1) 1 200 Eur kompensaciją; 2) 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo tas pačias aplinkybes dėl atidėto skrydžio Nr. LH 889, ir dėl to praleisto jungiamo skrydžio dalį Nr. LH 4368 (Frankfurtas (FRA)–Kankunas (CUN)), kompensacija už keleivius E. J. ir A. K.-J. Atsakovas pateikė iš esmės tais pačiais atsikirtimais grįstą atsiliepimą į ieškinį. Atsakovas pateikė iš esmės tais pačiais atsikirtimais grįstą atsiliepimą į ieškinį.

11. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2024 m. liepos 25 d. nutartimi visi ieškiniai buvo sujungti į vieną bylą, suteikiant bylai vieną numerį Nr. e2-14396-1153/2024.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

12. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinyje ir kituose ieškovės pateiktuose rašytiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad ieškiniuose nurodytų keleivių reikalavimai buvo perleisti ieškovei, todėl atsakovei geranoriškai atsisakius patenkinti reikalavimus pagal pretenzijas, ieškovė kreipėsi į teismą. Kompensacijos apskaičiuotos priklausomai nuo skrydžio atstumo (250, 400 arba 600 Eur), viso 3 550 Eur, taip pat prašoma priteisti procesinių palūkanų ir 5 241 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (159 Eur žyminis mokestis ir 5 082 Eur išlaidų už teisinę pagalbą). Ieškovė vertina, kad atsakovė neįrodė byloje, jog buvo ypatingų aplinkybių dėl ginčo skrydžio atidėjimo, nei kad ėmėsi visų priemonių, jog būtų galima išvengti šio skrydžio atidėjimo. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų kokių ji konkrečių veiksmų ėmėsi, kad būtų galima išvengti skrydžio atidėjimo ilgam laikui. Atsakovės atsikirtimai iš esmės bendro pobūdžio, o ieškovės pateikti įrodymai paneigia aplinkybes neva Vilniaus oro uostas nevykdė skrydžių ar buvo tokios oro sąlygos, jog nebuvo galima vykdyti skrydžių tuo metu, pateikė įrodymų, jog ir kiti oro vežėjai tuo metu vykdė skrydžius šiame Vilniaus oro uoste, taip pat šalys buvo sudariusios jau dvi taikos sutartis dėl šio skrydžio Nr. LH 889 kompensavimo už kitus keleivius ir atsakovė jau yra įvykdžiusi šias taikos sutartis. Mano, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos pagrįstos, neviršija rekomendacinių dydžių, o taip pat reikia atsižvelgti, jog susidariusios išlaidos dėl 7 civilinių bylų. Pažymi, kad ieškiniai paduoti skirtingai, ne kartu, kadangi pretenzijos atsakovei buvo išsiunčiamos skirtingai, atsakovės atsisakius padengti pretenzijas, tuomet medžiaga perduodama advokatams, tačiau daugelyje atveju pavyksta susitarti, tik vienetiniais atvejais nepavyksta. Nagrinėjamu atveju šiuos visus ieškinius rengė advokatas Nerijus Zaleckas. Negali pasakyti dėl kokių priežasčių skirtingi ieškiniai buvo pateikti tą pačią dieną, tačiau galimai bylinėjimosi išlaidos buvo apmokėtos tuomet, todėl vienu metu buvo pateikti ieškiniai (kalbant apie tai, kad 2024 m. birželio 13 d. buvo pateikti 4 ieškiniai dėl to paties skrydžio). Dažniausiai į vieną ieškinį sudedama visa informacija, kai keleiviai viena grupė ar šeima, tačiau būna įvairiai. Pažymi, kad nėra draudimo teikti atskirus ieškinius, mano, kad bylinėjimosi išlaidos protingos. Dėl pretenzijų teikimo atsakovei momentų negali atsakyti, vadovaujasi bylos medžiaga. Pretenziją rengia pati ieškovė ir kai negauna kompensacijos arba negaunamas atsakymas iš atsakovės, tuomet dokumentai perduodami advokatų kontorai. Dokumentai perduodami skirtingai, kartais greitai po pretenzijos, kartais vėliau. Taipogi pabrėžia, kad ieškovė, nors yra sudariusi taikos sutarčių dėl skrydžio Nr. LH 888, tačiau niekada nėra pripažinusi šioje byloje, jog nėra ginčo dėl šio skrydžio. Taikos sutartys buvo sudarytos pagal nusistovėjusią praktiką tarp ginčo šalių, daugelį bylų ginčo šalys baigia taikiai, todėl ieškovė gana pasitikėjo atsakovės atstovu, sutiko tose 2 bylose su atsakovės pozicija dėl skrydžio Nr. LH 888 oro sąlygų, tačiau gavus faktinius duomenis šioje byloje, gavus daugiau duomenų iš Vilniaus oro uosto, paaiškėjo, kad tokia pozicija buvo melaginga, nebuvo tų ypatingų aplinkybių ir tarp šalių vyksta ginčai ir dėl šio skrydžio kompensacijų kitoje byloje, o konkrečiai civilinėje byloje Nr. e2-14842-1101/2024. Be to, civilinėse bylose Nr. e2-1094-937/2024 ir e2-14407-964/2024 ieškovės sudarė dar kitas taikos sutartis dėl konkrečiai šio ginčo skrydžio Nr. LH 889 kompensacijų, atsakovė pripažino šias kompensacijas ir apmokėjo, o vienoje byloje kompensaciją net nesumokėjo lygiai prieš mėnesį, jau esant šiam ginčui teisme. Mano, kad ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, jog nebuvo atsakovės nurodytų ypatingų aplinkybių.

13. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepimuose nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti, o ieškinį dėl kompensacijos priteisimo tenkinus, sumažinti bylinėjimosi išlaidas dėl jų nepagrįstumo. Paaiškino, kad suprasti dėl ko įvyko vėlavimas, reikia žiūrėti į anksčiau buvusį skrydį Nr. LH 888. Šis skrydis buvo atidėtas dėl netinkamų oro sąlygų virš 11 valandų. Skrydžiai Nr. LH 888 ir Nr. LH 889 buvo vykdomi tuo pačiu orlaiviu, turėjo sugrįžti į Frankfurtą, įmonė neturi tiek orlaivių, kad jie galėtų būti laikomi kitose šalyse. Ginčo skrydis vėlavo dėl netinkamų oro sąlygų Vilniuje. Atsakovė remiasi byloje iš esmės METAR ataskaita. Pabrėžia, kad žmonių saugumas atsakovei yra svarbiausia aplinkybė, todėl atsakovė, gavusi pranešimus apie netinkamas oro sąlygas, sprendžia skrydžius atidėti dėl žmonių (keleivių) saugumo, šiuo konkrečiu atveju tas ir buvo. Taip pat atsakovės atstovas taip pat atkreipia dėmesį į CPK 182 straipsnio 2 punktą, kuris numato, jog nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Šiuo atveju tai bylos Nr. e2-14846-1101/2024 ir Nr. e2-14845-808/2024, kuriose taip pat buvo nagrinėtas ginčas tarp tų pačių šalių dėl kito ankstesnio skrydžio Nr. LH 888 ir buvo patvirtintos taikos sutartis, kuriose ieškovė pripažino netinkamas oro sąlygas minėto skrydžio metu, ieškovė atsiėmė reikalavimus. Taip pat atsakovė teikia poziciją dėl ieškovės nurodomų bylinėjimosi išlaidų, kadangi, atsakovės vertinimu, šiuo atveju iš ieškovės pusės vykdomas nesąžiningas procesinis elgesys teikiant atskirai ieškinius, bandoma pasipelnyti. Be jokio pagrindo pateikiami atskirai teikiami vienarūšiai ieškiniai, iš esmės tuo pačiu metu, ginčai tarp to pačios ieškovės ir atsakovės, nors galima juos teikti viename ieškinyje, ir tuo pačiu didinamos bylinėjimosi išlaidos. Nėra aišku kodėl negali būti pateiktas vienas ieškinys, kadangi ieškinys teikiamas iš esmės standartinis, kuriame pateikiama lentelė su keleiviu ir skrydžiu, niekas netrukdo pateikti ieškinyje tiesiog didesnę lentelę su papildomais keleiviais ir skrydžių duomenimis, o kitos ieškinyje nurodomos aplinkybės iš esmės yra vienodos. Vertina, kad jeigu teismas vis dėlto tenkintų ieškinį, tuomet prašo mažinti bylinėjimosi išlaidas ir šios turėtų sudaryti išlaidas kaip vieno ieškinio. Skrydžio Nr. LH 888 orlaivis turėjo nusileisti Vilniaus oro uoste 23 val. 45 minutės, o vėlavimas sudarė apie 11 valandų ir 20 minučių. Prastos oro sąlygos buvo Vilniaus oro uoste. Atsakovė neturi minčių, kad galėjo būti klastojami ieškovės pateikti teismui duomenys, gauti iš Vilniaus oro uosto, bet kelia abejonių, kokie iš tiesų konkretūs dokumentai el. paštu buvo persiųsti (el. laiško priedai). Pati atsakovė neužklausinėjo papildomai Vilniaus oro uosto. Sutinka, kad oro uosto ginčo laikotarpiu veikla nebuvo nutrūkusi, bet atsakovė vadovaujasi tokiais principais, jog esant rizikai žmonių saugumui, tuo nerizikuoja, skrydžius atideda. Sutinka, kad galbūt kiti oro vežėjai (kaip WizzAir ar Ryanair) yra linkę rizikuoti vykdyti skrydžius ir tokiomis sąlygomis. Kiekvienas oro vežėjas prisiima riziką. Atsakovės atstovas tiki atsakovės (oro vežėjo) pateikta informacija, remiasi ir METAR ataskaita, nors pats nėra specialistas, negali konkrečiai paaiškinti dėl ribos kuomet pasirenkama atidėti skrydį, tai gali priklausyti nuo įvairių aplinkybių, tarp jų ir dėl konkrečių orlaivių pasirinkimo, gal šiuo atveju buvo mažesnis orlaivis, tai dėl to, negali tiksliai paaiškinti. Negali paaiškinti kodėl vėlavimas trūko būtent tokį laikotarpį, gal dėl Frankfurto oro uosto užimtumo. METAR ataskaitoje yra išskirti pageltonavimai, kuriais buvo prastesni orai Lietuvoje. Negalėjo paaiškinti, kodėl orlaivis negalėjo atvykti iš karto pasibaigus METAR ataskaitoje nurodytiems pageltonavimams, kartu mano, kad ataskaitoje yra vokiška valanda, tai vieną valandą reikia pridėti. Negalėjo pasakyti kaip reikėtų vertinti ir pačios atsakovės sudarytas taikos sutartis dėl Nr. LH 889 skrydžio kompensacijų priteisimo, kuriomis kompensacijos jau sumokėtos, bet vertina kaip klaidas. Taip pat atsakovės atstovas abejoja ieškovės pateikto priedo (dėl OAG duomenų) patikimumu, kadangi įrodymas nėra parašais patvirtintas, tiesiog pateiktas kaip išrašas paties ieškovės darbuotojo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

14. Iš bylos duomenų nustatyta ir byloje nėra ginčo, kad 2023 m. gruodžio 14 d. atsakovės vykdytas skrydis Nr. LH889 iš Vilniaus oro uosto (VNO) į Frankfurtą (FRA) buvo atidėtas, lėktuvas vėlavo atvykti į atvykimo oro uostą 5 valandas 34 minutes, t. y. atskrista praėjus daugiau kaip trimis valandomis nuo tvarkaraštyje numatyto atvykimo laiko. Lėktuvu skrido keleiviai, tarp jų – V. J., E. K., R. K., E. J., A. K.-J., J. K., L. Z., T. M., R. K. Ieškovė su pirmiau nurodytais keleiviais sudarė reikalavimo perleidimo sutartis, kurių pagrindu šie keleiviai perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovę dėl kompensacijų už pavėluotą skrydį išieškojimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. vasario 11 d. reglamentą (EB) Nr. 261/2004, nustatantį bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančiu Reglamentą (EEB) Nr. 295/91. 2023 m. gruodžio 14 d. buvo ieškovės teikiama pretenzija dėl J. K. reikalavimo (400 Eur, apmokėti per 21 dieną), šiam keleiviui tai buvo jungiamasis skrydis, iš Frankfurto keleivis turėjo skristi į Bilbao skrydžiu Nr. LH 1142 (atstumas tarp Vilniaus ir Bilbao 2 394,79 km²). 2023 m. gruodžio 18 d. buvo teikiama pretenzija dėl V. J. reikalavimo (400 Eur, apmokėti per 21 dieną), šiai keleivei tai buvo jungiamasis skrydis, iš Frankfurto keleivė turėjo skristi į Glazgą skrydžiu Nr. LH 960 (atstumas tarp Vilniaus ir Glazgo 1 861,06 km²). 2023 m. gruodžio 18 d. buvo teikiama pretenzija dėl T. M. reikalavimo (400 Eur, apmokėti per 21 dieną), šiam keleiviui tai buvo jungiamasis skrydis, iš Frankfurto keleivis turėjo skristi į Birmingemą skrydžiu Nr. LH 954 (atstumas tarp Vilniaus ir Birmingemo 1 798,76 km²). 2023 m. gruodžio 21 d. buvo teikiama pretenzija dėl R. K. reikalavimo (400 Eur, apmokėti per 21 dieną), šiam keleiviui tai buvo jungiamasis skrydis, iš Frankfurto keleivis turėjo skristi į Birmingemą skrydžiu Nr. LH 954 (atstumas tarp Vilniaus ir Birmingemo 1 798,76 km²). 2023 m. gruodžio 22 d. buvo teikiama pretenzija dėl L. Z. reikalavimo (250 Eur, apmokėti per 21 dieną), šiam keleiviui tai buvo jungiamasis skrydis, iš Frankfurto keleivis turėjo skristi į Bilundą skrydžiu Nr. LH 836 (atstumas tarp Vilniaus ir Bilundo 1 030,13 km²). 2023 m. gruodžio 28 d. buvo teikiama pretenzija dėl E. K. ir R. K. reikalavimo (500 Eur, apmokėti per 21 dieną), šiems keleiviams nebuvo jungiamojo skrydžio (atstumas tarp Vilniaus ir Frankfurto 1 232,06 km²). 2024 m. sausio 4 d. buvo teikiama pretenzija dėl A. K.-J. ir E. J. reikalavimo (1 200 Eur, apmokėti per 21 dieną), šiems keleiviams tai buvo jungiamasis skrydis, iš Frankfurto keleiviai turėjo skristi į Kankuną skrydžiu Nr. LH 4368 (atstumas tarp Vilniaus ir Kankuno 9 419,23 km²).

15. Atsakovė nesutinka su kompensacijų priteisimu, motyvuodama tuo, kad buvo susiklosčiusios ypatingos aplinkybės, t. y. ginčo 2023 m. gruodžio 14 d. skrydis turėjo būti vykdomas orlaiviu, kuris turėjo atvykti į Vilniaus oro uostą 2023 m. gruodžio 13 d. vėlai vakare – tai skrydis Frankfurtas (FRA) – Vilnius (VNO) Nr. LH 888, kuris turėjo nusileisti Vilniaus oro uoste 23 val. 45 minutės 2023 m. gruodžio 13 d. Šis skrydis Nr. LH 888 pavėlavo atvykti į Vilniaus oro uostą, nes skrydžio išvykimas iš Frankfurto oro uosto buvo atidėtas 11 val. 20 minučių dėl skrydžiui netinkamų meteorologinių sąlygų Vilniaus oro uoste. Dėl šios priežasties vėlavo ir skrydis Nr. LH 889. Pažymi, kad visos ypatingos aplinkybės, turinčios įtakos orlaiviui vykdant ankstesnį skrydį, daro poveikį šiuo orlaiviu vykdomam vėlesniam skrydžiui ar skrydžiams. Taigi kompensacija neturėtų būti mokama keleiviui jeigu prieš tai vykusio skrydžio tuo pačiu orlaiviu objektyvus vėlavimas susiklostė dėl nuo oro vežėjo nepriklausančių priežasčių. Atsakovės vertinimu, skrydis Nr. LH 888 negalėjo vykti dėl objektyvių priežasčių – skrydžiui netinkamų meteorologinių sąlygų. Savo atsikirtimus atsakovė pagrinde grindė METAR ataskaita ir aplinkybe, kad šalys buvo sudariusios taikos sutartis dėl skrydžio Nr. LH 888 atidėjimo dėl objektyvių priežasčių. Ieškovė nesutinka su atsakovės atsikirtimais, teigia, kad Vilniaus oro uosto veikla nebuvo nutrūkusi ir skrydžiai buvo vykdomi, kiti oro vežėjai taip pat vykdė skrydžius. Skrydžio Nr. LH 889 atidėjimas ilgam laikui nėra paaiškintas ir pagrįstas įrodymais. Pažymi ir tai, kad ieškovė su atsakove dėl skrydžio Nr. LH 889 dvejose civilinėse bylose yra sudariusi taikos sutartis, kuriomis atsakovė pripažino, kad kompensacija (už kitus dar keleivius) pagal Reglamentą Nr. 261/2004 ieškovei dėl skrydžio Nr. LH 889 priklauso. Be kita ko, atsakovė jau yra įvykdžiusi šių taikos sutarčių sąlygas.

16. Taip pat pagal šalių paaiškinimus ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-14842-1101/2024 tarp šalių vyksta ginčas dėl skrydžio Nr. LH 888 keleivio kompensacijos; civilinėje byloje Nr. e2-10940-937/2024 buvo patvirtinta tarp šalių taikos sutartis dėl kompensacijos už skrydžio Nr. LH 889 keleivę J. S. (sutartas kompensacijos ir kitų sumų sumokėjimas), teismo posėdžio metu patvirtinta, kad šios sumos sumokėtos; civilinėje byloje Nr. e2-14407-964/2024 buvo patvirtinta tarp šalių taikos sutartis dėl kompensacijos už skrydžio Nr. LH 889 keleivį D. B. (sutartas kompensacijos ir kitų sumų sumokėjimas), teismo posėdžio metu patvirtinta, kad šios sumos sumokėtos; civilinėje byloje Nr. e2-14846-1101/2024 buvo patvirtinta tarp šalių taikos sutartis dėl atsisakymo kompensacijos už skrydžio Nr. LH 888 keleivę E. V.; civilinėje byloje Nr. e2-14845-808/2024 buvo patvirtinta tarp šalių taikos sutartis dėl atsisakymo kompensacijos už skrydžio Nr. LH 888 keleivį D. J. Atsakovės atstovas prašo remtis taikos sutartimis civilinėse bylose dėl skrydžio Nr. LH 888 kaip prejudiciniais faktais šioje byloje, o ieškovė nesutinka, nurodo, kad dėl šio skrydžio Nr. LH 888 taikos sutarčių buvo suklaidinta atsakovės atstovo, kadangi gavus daugiau duomenų, nustatyta, jog nebuvo tokių ypatingų aplinkybių, ir kartu prašo remtis sudarytomis taikos sutartimis civilinėse bylose dėl to paties skrydžio kaip šioje byloje Nr. LH 889, kuriose jau sumokėtos sutartos taikos sutartimi sumos. Atsakovės atstovas nurodo, kad per klaidą sudarė šias taikos sutartis, tačiau neteikė nei proceso atnaujinimo, nei prašė panaikinti.

17. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-403/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019; kt.). Atsakovė prašo taikyti šią normą šiuo atveju dėl sudarytų taikos sutarčių su ieškove.

18. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus ir į praktiką dėl prejudicinių faktų, nors minėtos teismo nutartys, kuriomis patvirtintos šalių taikos sutartys yra įsiteisėjusios, juose taip pat spręsti ginčai tiek dėl skrydžių Nr. LH 888, tiek Nr. LH 889, tačiau kiekvienas iš šių ginčų buvo sprendžiamas pagal atskirus tų skrydžių keleivius, kurie buvo perleidę reikalavimus ir nurodyti konkrečiai tų bylų ieškiniuose, visi be išimties šių abiejų skrydžių keleiviai (kuriems galėtų priklausyti kompensacijos pagal atitinkamas sąlygas) šiuose ginčuose nedalyvavo, šių susitarimų nesudarinėjo. Todėl laikytina, kad negalėtų būti laikomi šie šalių taikūs susitarimai (civilinėse bylose Nr. Nr. e2-10940-937/2024; e2-14407-964/2024; e2-14846-1101/2024; e2-14845-808/2024) prejudicinę reikšmę turinčiais sprendimais dėl visų ginčų, susijusių su skrydžiais Nr. LH 888 ir Nr. LH 889, kadangi faktiškai tuomet tokie tik ieškovės ir atsakovės susitarimai sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims (t. y. visiems tais skrydžiais skridusiems keleiviams, kurie net nežino apie tokius teisminius procesus, nors neatmestina, kad dar gali kreiptis dėl tokios žalos). Nagrinėjamu atveju ginčas susijęs su konkrečiais keleiviais (V. J., E. K., R. K., E. J., A. K.-J., J. K., L. Z., T. M., R. K. pagal skrydį Nr. LH 889), kurie perleido ieškovei ginčo reikalavimus. Atsakovės atstovas negalėjo paaiškinti, kaip tuomet reikėtų vadovautis ir vertinti teismui, kai faktiškai teismų yra patvirtinta tokių šalių taikos sutarčių, kai pati atsakovė pripažino kompensacijų sumokėjimą (už tam tikrus dar kitus keleivius, skridusius tuo pačiu ginčo skrydžiu, net ne skrydžiu Nr. LH 888) pagal skrydį Nr. LH 889 ir šias sumas sumokėjo, kompensacijas pripažino. Atsisakytų reikalavimų pagal taikos sutartį pagal skrydį Nr. LH 889 nėra. Abi ginčo šalys paaiškino, kad tarp jų vyksta ir kitų ginčų dėl kito skrydžio Nr. LH 888, nagrinėjama ginčo byla dėl kompensacijos už keleivį dėl skrydžio Nr. LH 888, šalys šiame ginče nesusitarė (t. y. civilinė byla Nr. e2-14842-1101/2024). Todėl nagrinėjamu šalys neatleidžiamos nuo įrodinėjimo.

19. Atsakovės teigimu, orlaivio, turėjusio vykdyti ginčo skrydį Nr. LH 889, vėlavimas yra susijęs su ypatingomis (objektyviomis) aplinkybėmis, kadangi buvo netinkamos meteorologinės sąlygos Vilniaus oro uoste.

20. Reglamente Nr. 261/2004 nurodyti tokie pavyzdiniai ypatingų aplinkybių atsiradimą galintys nulemti įvykiai: politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, neleidžiančios vykdyti atitinkamo skrydžio, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai, turintys įtakos skrydį vykdančio oro vežėjo veiklos vykdymui, tačiau šiuos reikia įrodyti.

21. Pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas ar atidėtas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių, kurių oro vežėjas negalėjo realiai kontroliuoti. Atsakovė grindė savo tokius atsikirtimus į ieškinį (dėl prastų meteorologinių sąlygų Vilniaus oro uoste) išimtinai METAR ataskaita. Pačių METAR ataskaitos duomenų atsakovės atstovas negalėjo paaiškinti ir pakomentuoti, jų pats gerai nesupranta, paaiškino, jog gal tokie duomenys tinka tik tam tikram orlaiviui, bet tiksliai nežino, tačiau jam buvo paaiškinta atsakovės darbuotojų, jog pateiktos METAR ataskaitos pageltonavimai rodo netinkamas meteorologines sąlygas skrydžiams ginčo atveju, t. y. konkrečiai pagal atsakovės pateiktą priedą pageltonavimai apima laiką nuo 03:50 iki 07:50 UTC. Atsakovės atstovas negalėjo paaiškinti kodėl atsakovė (oro vežėjas) pasirinko konkrečiai atskristi pavėlavus į atvykimo oro uostą 5 valandas 34 minutes, spėjo (darė prielaidas), kad galimai dėl Frankfurto oro uosto užimtumo (orlaivio, kuris buvo laikomas Lietuvoje neturi), papildomos informacijos iš Vilniaus oro uosto ar Frankfurto oro uosto nerinko ir neužklausinėjo, nepaaiškino (negalėjo paaiškinti), kokių konkrečių veiksmų oro vežėjas (atsakovė) šiuo atveju ėmėsi, jog būtų galima išvengti ilgesnio atidėjimo. Atsakovės atstovas taip pat negalėjo paaiškinti kodėl tuomet atsakovės orlaivis nenusileido anksčiau iki METAR ataskaitoje nurodyto pageltonavimo laiko, t. y. nuo 00:20 iki 03:20 (pagal konkretų pageltonintą METAR priedą) pagal atsakovės poziciją buvo tinkamas laikas, ar iš karto pasibaigus pageltonavimo laikui, nuo 07:55, nepaaiškino, kodėl buvo pasirinkti tokie konkretūs oro vežėjo (atsakovės) sprendimai, atsakovės atstovas svarstė (darė prielaidas), kad tai galbūt dėl Frankfurto oro uosto užimtumo, tačiau tiksliai negalėjo patvirtinti ir įrodymų teismui neteikė. Tuo tarpu ieškovė byloje kreipėsi į Vilniaus oro uostą dėl informacijos suteikimo už ginčo laikotarpį ir pateikė teismui el. susirašinėjimą su Vilniaus oro uostu, kuriame Vilniaus oro uosto Operatyvinio valdymo skyriaus vadovė (atsakydama) patvirtino, kad ginčo laikotarpiu vyko skrydžiai, oro uosto veikla nebuvo nutrūkusi. Iš el. susirašinėjimo matyti, kad ieškovė nurodė Vilniaus oro uostui ginčui aktualų laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 13 d. 20:40 val. iki 2023 m. gruodžio 14 d. 11:38 val., taip pat ieškovės atstovė klausė patvirtinimo (rėmėsi klausdama OAG duomenimis (nukopijuotais) iš svetainės) apie laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 14 d. 3:30 val. iki 2023 m. gruodžio 14 d. 7:50 val. vykdytus skrydžius (iš kurių buvo matyti, kad lėktuvai VNO – FCO išskrido laiku 06:40, VNO – AMS išskrido laiku 07:50, taip pat daugelis kitų oro vežėju panašiu laiku išskrido laiku, keli skrydžiai vėlavo dar neviršijant ilgesnio laiko, o vėlavo ilgą laiką pagal pateiktus duomenis tik ginčo skrydis. Taigi faktiškai Vilniaus oro uosto darbuotoja patvirtino šiuos atsakovės duomenis. Teismas teismo posėdžio klausė atsakovės atstovo dėl šių Vilniaus oro uosto duomenų, klausė ar pati atsakovė (jos atstovas) užklausinėjo Vilniaus oro uosto patikslinimų ar papildomų duomenų (jei kilo abejonių), taip pat atsakovė nesuformulavo prašymo apklausti minėtą Vilniaus oro uosto specialistę-darbuotoją (nors teismas buvo iškėlęs ir tokią galimybę), atstovas pažymėjo, kad tiki, jog šie duomenys nesuklastoti ir tikėtinai tikri, bet abejoja šių duomenų priedu Nr. 3 ir Nr. 4 (pateikti duomenys teismui 2024 m. liepos 18 d. kartu su el. susirašinėjimu su Vilniaus oro uosto darbuotoja) tikrumu apie visus Vilniaus oro uosto tuo laikotarpiu buvusius atvykimus ir išvykimus, kadangi iš el. pašto susirašinėjimo buvo matyti, jog šie duomenys pateikti „excel formatu“, o teismui pateikti skanuoti kitu formatu. Ieškovės atstovė paaiškino, kad šiuos duomenys teikė teismui tokiu formatu, jog būtų galima juos įkelti į EPP sistemą prie nagrinėjamos bylos („excel“ formato negalima įkelti į EPP sistemą), „excel“ formatu tuos pačius priedus galėtų pateikti be problemų taip pat teismui, jeigu to prašys (tokio prašymo, galiojant rungimosi principams, atsakovės atstovas nesuformulavo ir neteikė). Teismas, atsižvelgęs į visas aplinkybes, įrodymus, šalių atstovų pozicijas, vertina, kad ieškovė pakankamai įrodė, jog ginčo laikotarpiu Vilniaus oro uostas vykdė skrydžius, oro uosto veikla nebuvo nutrūkusi, kiti oro vežėjai vykdė skrydžius, tą aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino Vilniaus oro uosto darbuotoja. OAG duomenis, kuriais remiasi ieškovė, iš esmės taip pat patvirtino Vilniaus oro uosto darbuotoja (kurie šie buvo siųsti el. paštu susipažinti ir prašant atsakyti į klausimus), kuri patvirtino, jog iš tiesų skrydžiai tuo laikotarpiu kitų oro vežėjų buvo vykdomi. Galiausiai ir atsakovės atstovas pažymėjo, kad galimai kiti oro vežėjai (kaip WizzAir ar Ryanair) yra linkę rizikuoti vykdyti skrydžius ir tokiomis oro sąlygomis, tą matyt ir darė šiuo atveju. Kiekvienas oro vežėjas prisiima riziką, šiuo atveju atsakovė pasirinko keleivių saugumą dėl galimos rizikos. Atsakovės atstovas tiki atsakovės (oro vežėjo, kliento) pateikta informacija, remiasi nurodyta METAR ataskaita, nors pats nėra specialistas, negali konkrečiai paaiškinti dėl ribos kuomet pasirenkama atidėti konkretų skrydį ir kuriam laikui dėl atitinkamų meteorologinių sąlygų, pažymėdamas, jog tai gali priklausyti nuo įvairių aplinkybių, tarp jų ir dėl konkrečių orlaivių pasirinkimo, gal šiuo atveju buvo mažesnis orlaivis, tai dėl to negali tiksliai paaiškinti. Negali paaiškinti kodėl vėlavimas trūko būtent tokį laikotarpį, kodėl toks konkretus buvo priimtas atsakovės sprendimas.

22. Teismas pažymi, kad ne visos ypatingos aplinkybės lemia atleidimą nuo pareigos mokėti kompensacijas, asmuo, kuris nori jomis remtis, turi įrodyti, kad jų nebūtų buvę galima niekaip išvengti imantis adekvačių situacijai priemonių, t. y. tokių priemonių, kurias tuo momentu, kai atsirado ypatingos aplinkybės, oro transporto vežėjas galėjo įvykdyti techniškai ir ekonomiškai. Tokiu atveju būtina įrodyti, kad net panaudodamas visas turimas personalo, materialines ir finansines priemones ir, atsižvelgiant į savo įmonės pajėgumus tuo metu, nedarydamas nepakeliamos aukos vežėjas akivaizdžiai nebūtų galėjęs išvengti skrydžio atidėjimo ilgam laikui dėl ypatingų aplinkybių, su kuriomis susidūrė. Šiuo atveju atsakovė tokių savo pastangų neįrodinėjo ir neteikė įrodymų, išimtinai šias aplinkybes teigė atsakovės atstovo paaiškinimais ir spėjimais (prielaidomis), kodėl galėjo susidaryti būtent tokia situacija, atleisti nuo įrodinėjimo atsakovės nebuvo pagrindo.

23. Teismas sutinka, kad oro vežėjas pirmiausiai privalo užtikrinti skrydžio saugumą, tame tarpe ir keleivių, sąlygas, todėl tokios paslaugos yra tiesiogiai priklausomos nuo gamtinių / meteorologinių sąlygų. Galimos tokios situacijos, kurių oro pervežimo paslaugas teikiantis asmuo negali numatyti, – tai tokie ekstremalūs įvykiai (įvairūs gamtos reiškiniai), labai prastos meteorologinės sąlygos, kurie negali būti prognozuojami sutarties sudarymo metu, kada vežėjas praranda realią galimybę užtikrinti prisiimtų įsipareigojimų tinkamą ir savalaikį įvykdymą, tačiau tokias ypač prastas meteorologines sąlygas reikia įrodyti.

24. Teismo vertinimu, įvertinus visus byloje pateiktus įrodymus pagal byloje galiojančius rungimosi principus, nagrinėjamu atveju atsakovė byloje neįrodė, jog buvo susiklosčiusios tokios ypatingos aplinkybės (faktiškai Vilniaus oro uosto veikla nebuvo sutrikusi, kiti skrydžiai vyko, kiti oro vežėjai veiklą vykdė, specialistų vertinimų, kurie galėtų patvirtinti tą ribą dėl meteorologinių sąlygų ginčo atveju, dėl kurių nevykdomi skrydžiai ir konkrečiai šiuo atveju ginčijamu laikotarpiu, byloje nepateikta), jog ginčo skrydį reikėjo atidėti tokiam ilgam laikui, neįrodyta, kad atsakovė ėmėsi visų pagrįstų ir jai tuo metu prieinamų priemonių, siekdama išvengti ginčo skrydžio atidėjimo ilgam laikui (kad nebuvo galima įtilpti į ne daugiau kaip 3 valandų vėlavimą ar iš viso išvengti vėlavimo atvykus anksčiau, faktiškai šioje dalyje (kokių tuo metu prieinamų konkrečių priemonių oro vežėja, siekdama išvengti ginčo skrydžio atidėjimo ilgam laikui, ėmėsi) tokių įrodymų teismui net neteikė. Atsakovės atstovas negalėjo žodžiu paaiškinti, išimtinai rėmėsi METAR duomenimis, kurių pats gerai nesuprato (pats atsakovės atstovas teismo posėdžio metu ne kartą patvirtino, jog nėra tokių duomenų specialistas), rėmėsi išimtinai atsakovės (kliento) informacija ir tokių duomenų vertinimu (t. y. iš esmės šališkų byloje asmenų, pačios atsakovės darbuotojų vertinimais), nešališko specialistų vertinimais (rekomendacijomis) nesirėmė ir tokių įrodymų teismui neteikė. Kartu nors teismas konstatavo, kad taikos sutartys (civilinėse bylose Nr. Nr. e2-10940-937/2024; e2-14407-964/2024; e2-14846-1101/2024; e2-14845-808/2024) nesukelia prejudicinės reikšmės, tačiau kartu atsakovės atstovas objektyviai taip pat negalėjo paaiškinti teismui, kodėl tuomet atsakovė tokias taikos sutartis sudarinėjo (sutinkant su kompensacijomis ir kitomis prašomomis priteisti sumomis) dėl to paties ginčo skrydžio Nr. LH 889 (su kitais keleiviais dėl kompensacijos išmokėjimo dėl vėlavimo). Atsakovės atstovas pažymėjo apie klaidas šiais atvejais, tačiau neprašė šių teisminių procesų šiose bylose atnaujinti, taikos sutartimi nustatytas sumas sumokėjo, taikos sutartis sudaryta ne viena, t. y. nurodyti atlikti faktiniai veiksmai paneigia faktinius teiginius teismo posėdžio metu (apie galimas klaidas). Nagrinėjamu atveju atkreiptina ir tai, kad atsakovė nurodo, jog lėktuvas pirmiausia Vilniaus oro uoste turėjo leistis (pagal skrydį LH 888) 2023 m. gruodžio 13 d. 23 val. 45 min., tačiau dėl prastų meteorologinių sąlygų negalėjo, ir rėmėsi kaip įrodymu METAR ataskaita. Atsakovės atstovas teismo posėdžio apie šį įrodymą buvo pažymėjęs, kad nėra specialistas, gerai šios ataskaitos nesupranta, bet METAR ataskaitoje išskirti pageltonavimai, kuriais buvo prastesni orai Lietuvoje. Taigi detaliai pasižiūrėjus į šį pateiktą atsakovės rašytinį įrodymą ir įvertinus pageltonavimus, tai faktiškai nuo 00:20 iki 03:46 UTC buvo geros sąlygos ir pagal pačią atsakovės atsikirtimų poziciją. UTC laikas Lietuvoje žiemos laiku yra +2, tai faktiškai Lietuvos laiku nuo 02:20 iki 05:46 Lietuvos laiku buvo tinkamos sąlygos vykdyti skrydį Vilniaus oro uoste pagal pačios atsakovės atsikirtimų poziciją, byloje neįrodyta, kodėl šiuo laiku atsakovės orlaivis negalėjo nusileisti ir įvykdyti skrydį Nr. LH 889 iš karto tik pagerėjus oro sąlygoms (jeigu atsakovė vertino pagal turimus duomenis, kad šiuo laiku meteorologinės sąlygos buvo tinkamos).

25. Taigi byloje nustatyta, kad ginčo skrydis Nr. LH 889 galutinę paskirties vietą pasiekė daugiau nei 3 valandas pavėlavęs.

26. ESTT yra išaiškinęs, kad skrydžio atidėjimas ir skrydžio atšaukimas yra skirtingos skrydžių kategorijos ir net ir ilgam atidėti skrydžiai negali būti prilyginami atšauktiesiems, jeigu jie vykdomi pagal iš pradžių numatytą planą. Kita vertus, ESTT taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad Reglamento 5–7 straipsniai turi būti aiškinami taip, jog atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais. Tokie keleiviai gali remtis Reglamento 7 straipsnyje įtvirtinta teise į kompensaciją, kai dėl atidėto skrydžio praranda tris valandas ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą tris ar daugiau valandų vėliau nei iš pradžių oro vežėjo numatytas atvykimo laikas. Šis aiškinimas grindžiamas tuo, kad tais atvejais, kai keleivių pervežimas į jų paskirties punktą užtrunka ilgiau, žalą patiria tiek atšauktų, tiek atidėtų skrydžių keleiviai ir kad tokių keleivių patiriama žala yra analogiška. Todėl atidėtų skrydžių keleivių situacija iš esmės nesiskiria nuo tos, į kurią patenka atšauktų skrydžių keleiviai pagal Reglamento 5 straipsnio 1 dalies c punkto iii papunktį. Taigi atidėtų skrydžių keleivių teisė gauti kompensaciją Reglamento 7 straipsnio prasme yra pagrįsta vienodo požiūrio principu ir Reglamento siekiu užtikrinti aukštą keleivių apsaugos lygį (žr., pavyzdžiui, ESTT 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimą bylose Sturgeon and Others, C-402/07, C-432/07; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014).

27. Mokėtinos kompensacijos dydis pagal Reglamento 7 straipsnio nuostatas priklauso nuo skrydžių atstumo. Iš esmės ginčų dėl nurodytų konkrečių keleivių skrydžių atstumo ir jungiamųjų skrydžių nėra. Taigi nustačius byloje, kad ginčo skrydis buvo atidėtas ilgam laikui be ypatingų aplinkybių, keleiviai įgijo teisę iš oro vežėjo prašyti Reglamento 7 straipsnyje nurodytos kompensacijos. Kaip minėta, keleiviai (V. J., E. K., R. K., E. J., A. K.-J., J. K., L. Z., T. M., R. K.) perleido savo reikalavimo teises ieškovei. Ginčo dėl reikalavimo perleidimo sutarčių taip pat nebuvo.

28. Teismas, apibendrindamas tai, kas pirmiau šiame sprendime nurodyta, konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju, įvertinus šios konkrečios bylos faktines aplinkybes ir byloje ištirtų įrodymų visetą, yra pagrindas priteisti prašomas kompensacijas, kadangi neįrodytos aplinkybės dėl ypatingų aplinkybių.

29. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė nėra sumokėjusi ieškovei kompensacijų (dėl visų ginčo keleivių) dėl skrydžio vėlavimo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės bendrai 3 550 Eur (400+500+400+400+400+250+1200) kompensaciją laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

30. Tenkinus ieškinį ir esant ieškovės prašymui dėl procesinių palūkanų priteisimo, iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis; 6.210 straipsnio 1 dalis). Kadangi byloje sujungti septyni ieškiniai (kurių priėmimas vyko skirtingais laikotarpiais), t. y. ieškinys byloje Nr. e2-14396-1153/2024 priimtas 2024 m. birželio 13 d. (400 Eur); ieškinys byloje Nr. e2-14403-1014/2024 priimtas 2024 m. birželio 13 d. (400 Eur); ieškinys byloje Nr. e2-14402-984/2024 priimtas 2024 m. birželio 21 d. (500 Eur); ieškinys byloje Nr. e2-14405-861/2024 priimtas birželio 17 d. (400 Eur); ieškinys byloje Nr. e2-14723-1044/2024 priimtas 2024 m. birželio 19 d. (400 Eur); ieškinys byloje Nr. e2-14721-845/2024 priimtas 2024 m. birželio 25 d. (250 Eur); ieškinys byloje Nr. e2-14756-1159/2024 priimtas 2024 m. birželio 21 d. (1 200 Eur). Todėl konkrečiai priteistina: 1) ieškovės naudai iš atsakovės 5 procentų dydžio procesines palūkanos nuo priteistos sumos (1 700 Eur) nuo bylų iškėlimo teisme dienos (2024 m. birželio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) ieškovės naudai iš atsakovės 5 procentų dydžio procesines palūkanos nuo priteistos sumos (800 Eur) nuo bylų iškėlimo teisme dienos (2024 m. birželio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) ieškovės naudai iš atsakovės 5 procentų dydžio procesines palūkanos nuo priteistos sumos (400 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. birželio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) ieškovės naudai iš atsakovės 5 procentų dydžio procesines palūkanos nuo priteistos sumos (400 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. birželio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) ieškovės naudai iš atsakovės 5 procentų dydžio procesines palūkanos nuo priteistos sumos (250 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. birželio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

31. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnis).

32. Ieškinį patenkinus atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

33. Ieškovė patyrė pirmiausia šias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo bendrą 159 Eur žyminį mokestį už ieškinius. Kadangi ieškinys tenkintas visiškai, šios bylinėjimosi išlaidos laikomos pagrįstomis ir priteistinos iš atsakovės.

34. Taip pat ieškovė patyrė 5 082 Eur išlaidų už teisinę pagalbą – pateikė įrodymus PVM sąskaita faktūra 726 Eur (už ieškinį Nr. e2-14403-1014/2024); PVM sąskaita faktūra 726 Eur (už ieškinį Nr. e2-14396-1014/2024); PVM sąskaita faktūra 726 Eur (už ieškinį Nr. e2-14402-984/2024); PVM sąskaita faktūra 726 Eur (už ieškinį Nr. e2-14405-862/2024); PVM sąskaita faktūra 726 Eur (už ieškinį Nr. e2-14723-1044/2024); PVM sąskaita faktūra 726 Eur (už ieškinį Nr. e2-14756-1159/2024); PVM sąskaita faktūra 726 Eur (už ieškinį Nr. e2-14721-845/2024). Atsakovė kategoriškai nesutinka su šių bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Atsakovės vertinimu, šiuo atveju iš ieškovės pusės vykdomas nesąžiningas procesinis elgesys teikiant atskirai vienarūšius ieškinius, bandoma pasipelnyti. Be jokio pagrindo pateikiami atskirai teikiami vienarūšiai ieškiniai, iš esmės tuo pačiu metu, ginčai dėl to pačio skrydžio, tarp ieškovės ir atsakovės, nors galima juos teikti viename ieškinyje, ir tuo pačiu didinamos bylinėjimosi išlaidos. Nėra aišku kodėl negali būti pateiktas vienas ieškinys, kadangi ieškinys teikiamas iš esmės standartinis, kuriame pateikiama lentelė su keleiviu ir skrydžiu, niekas netrukdo pateikti viename ieškinyje tiesiog didesnę lentelę su papildomais keleiviais ir skrydžių duomenimis, o kitos ieškinyje nurodomos aplinkybės iš esmės yra vienodos. Vertina, kad jeigu teismas vis dėlto tenkintų ieškinį, tuomet prašo mažinti bylinėjimosi išlaidas ir šios turėtų sudaryti išlaidas kaip vieno ieškinio.

35. Teismas pažymi, kad CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

36. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacija, rekomendacija) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, todėl tuo atveju, jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia; išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023). Taipogi CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

37. Iš suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumo matyti, kad faktiškai visos bylinėjimosi išlaidos susidarė už vienarūšių ieškinių parengimą ir pateikimą teismui panašiu laikotarpiu, t. y. 4 ieškiniai pateikti 2024 m. birželio 13 d., 2 ieškiniai pateikti 2024 m. birželio 19 d., vienas ieškinys pateiktas 2024 m. birželio 20 d. Tai, kad ieškiniai vienarūšiai patvirtina ir Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2024 m. liepos 25 d. nutartis, kuria šie ieškiniai sujungti į vieną bylą. Visus ieškinius rengė tas pats advokatas – Nerijus Zaleckas. Sąskaitos už teisines paslaugas išrašytos tokiai pačiai sumai už visus ieškinius, t. y. 7 sąskaitos už 7 ieškinius 726 Eur sumai. Teismas, detaliai susipažinęs su ieškiniais, iš esmės sutinka su atsakovės pozicija, kad ieškiniai yra vienarūšiai (standartiniai), keičiama tik informacija dėl konkretaus keleivio (keleivių) ir jo skrydžio bei atitinkamai reikalavimų suma, kita ieškinio dalis iš esmės tokia pati ar nežymiai keičiama. Teismo posėdžio metu (atsakant į klausimus) ieškovės atstovė aiškiai negalėjo paaiškinti dėl kokių priežasčių šie ieškiniai tai pačiai atsakovei dėl to paties vėlavusio skrydžio teikti teismui atskirai, o ne viename ieškinyje, kai faktiškai ginčas dėl to paties skrydžio. Pažymėjo, kad galimai dėl to, jog bylinėjimosi išlaidos buvo apmokėtos tuomet, todėl ir tuomet advokatų kontora teikia ieškinius teismui. Paaiškino, kad dažniausiai į vieną ieškinį sudedama visa informacija, kai keleiviai viena grupė ar šeima, tačiau būna įvairiai. Pažymi, kad nėra draudimo teikti atskirus ieškinius, mano, kad bylinėjimosi išlaidos protingos.

38. Kasacinio teismo nutartyse nuosekliai nurodoma, jog CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis iš bendrosios taisyklės yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020). Teismas, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, turi argumentuotai atskleisti, koks yra CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas, t. y., pvz., aiškiai įvardyti, koks šalies procesinis elgesys šios normos taikymo prasme laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020).

39. Teismo vertinimu, įvertinus susiklosčiusias nustatytas aplinkybes, jos turi būti kartu vertinamos pagal bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles ir pagal teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Nors sutiktina su ieškove (jos atstove), kad nėra draudimo teikti teismui vienarūšius ieškinius tam pačiam atsakovui atskirai, tačiau nėra pateisinamas toks ieškovės (jos atstovų) elgesys vertinant iš bylinėjimosi išlaidų pusės, kai ieškovės pusė (atstovaujama profesionalių teisininkų – advokatų), žinodama (kadangi iš esmės visa informacija dėl to paties skrydžio ginčų (keleivių, kurie perleido reikalavimus) jau buvo perduota advokatui, kuris nurodo sąskaitose, jog analizavo medžiagas), visi ieškiniai pateikti teismui tuo pačiu laiku arba panašiu (savaitės) laikotarpiu atskirai su atskirai paskaičiuotomis bylinėjimosi išlaidomis už teisinę pagalbą už kiekvieną parengtą ieškinį, o pats ieškinys iš esmės teikiamas standartinis (reikalavimai dėl kompensacijų priteisimo, kildinami iš tų pačių teisinių santykių). Faktiškai ieškovės atstovai konsultavo ieškovę dėl to paties skrydžio, dokumentų analizė iš esmės atlikta ta pati su tik papildomais individualiais kiekvieno keleivio duomenimis (tuo labiau teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pati neneigė, kad tokie ginčai su atsakove jau sprendžiami senai, praktika žinoma), o procesinių dokumentų rengimo ir pateikimo teismui išlaidų iš viso buvo galima gerokai sutaupyti. Faktiškai, taupant bylinėjimosi išlaidas, galėjo būti pateiktas vienas vienarūšis ieškinys, kadangi tokiame ginče iš esmės būtų vertinama ta pati skrydžio informacija bei atitinkamai papildomai tik kiekvieno keleivio individuali informacija (keleivio skrydžių duomenys, skrydžio atstumai ir pan.) ir suformuluotas galutinis subendrintas reikalavimas. Buvo galima sudėti visus to paties ginčo skrydžio keleivius (informaciją) dėl to paties skrydžio į vieną ieškinį (kas teismo vertinimu, nereikalautų didesnių pastangų, net priešingai, gerokai būtų ekonomiškiau ir koncentruočiau, užimtų ir mažiau laiko, kadangi nereikėtų ruošti 7 ieškinių (kartojant daug to paties) ir teikiant dar teismui, o viską teikiant koncentruotai į vieną ieškinį. Vertinant ir bylos sudėtingumą, pažymėtina, kad byloje buvo iš esmės du esminiai ginčai – 1) buvo ar nebuvo ypatingos aplinkybės (dėl meteorologinių sąlygų) dėl atleidimo nuo kompensacijos mokėjimo už vėlavusį skrydį; 2) bylinėjimosi išlaidų dydis. Byloje vyko du posėdžiai. Sprendžiant kokia bylinėjimosi išlaidų suma šiuo atveju būtų protinga ir teisinga – teismas vertina, kad pati ieškovė (jos atstovė) įvertino teisines paslaugas šiose bylose vienodai (726 Eur suma). Sąskaitose nurodyta, kad šią suma sudaro – bylos dokumentų analizė, vertimas, ieškinio ir kitų procesinių dokumentų rengimas ir pateikimas teismui, atstovavimas klientui byloje. Laikoma, jog pateikus 1 ieškinį (su visais šiais keleiviais), tuomet iš esmės atstovavimas apimtų klientų vienoje byloje (toks pats), pateikimas teismui būtų tik kartą, procesinių dokumentų rengimas 1 ieškiniui užimtų mažiau laiko nei rengiant 7 atskirus ieškinius (kartojant ieškinyje daug kur tą pačią informaciją), dokumentų analizė iš esmės dėl to paties skrydžio ir reikėtų tik minimaliai įvertinti keleivių individualią informaciją bei papildomi dokumentai (ieškinio priedai) pagal keleivį, todėl remiantis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis, taip pat remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžiama, kad laikytina yra pagrįsta 726 Eur suma, o už kiekvieną atskirai keleivių (keleivių grupę, šeimą) papildymą į ieškinį būtų protinga suma po 363 Eur suma (t. y. pusė 726 Eur sumos), kuri apimtų iš esmės minėtas papildomas teisinių paslaugų sąnaudas, rengiant vienarūšį ieškinį dėl to paties skrydžio ginčo. Kitoje dalyje bylinėjimosi išlaidos laikytinos nepagrįstomis ir neprotingomis. Todėl dėl nurodytų aplinkybių, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 2 904 Eur bylinėjimosi išlaidos (726 Eur + (363x6 ieškiniai), kitoje dalyje reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.

40. Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-386/1K-411 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl šios išlaidos nepriteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės UAB „Skycop.com“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Skycop.com“ (j. a. k. 304423851) iš atsakovės Deutsche Lufthansa AG (Aktiengesellschaft) (reg. Numeris HRB 2168) 3 550 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt eurų) kompensaciją; 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (1 700 Eur) nuo bylų iškėlimo teisme dienos (2024 m. birželio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (800 Eur) nuo bylų iškėlimo teisme dienos (2024 m. birželio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (400 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. birželio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (400 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. birželio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (250 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. birželio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 904 Eur (du tūkstančius devynis šimtus keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.